Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius vyriausiajai specialistei J. V.,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei I. R. ir atsakovės I. R. priešieškinį ieškovui S. R. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Byloje sprendžiama dėl šiuo metu galiojančios nepilnamečių vaikų išlaikymo ir tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

9. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovė susilaukė dviejų vaikų – (duomenys neskelbtini) gimė A. R., o (duomenys neskelbtini) gimė D. R. (D. R.). Taigi, sprendimo priėmimo metu šalių sūnui yra 7 metai, o dukrai – 8 metai. Abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, esančią (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad vaikai gyvena su motina (atsakove) (duomenys neskelbtini), o vaikų tėvas (ieškovas) gyvena skyriumi ((duomenys neskelbtini)). Taigi, vaikų formalaus ugdymo įstaiga nuo vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos yra nutolusi šiek tiek didesniu nei 4 km atstumu, o nuo skyriumi gyvenančio ieškovo gyvenamosios vietos yra nutolusi maždaug 30 km atstumu. Šiuo metu galiojanti skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta pagal šalių taikų susitarimą, kurį teismas patvirtino rašytinio proceso tvarka nutraukdamas šalių santuoką bendru sutikimu. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė byloje tvirtina, kad kyla ginčai dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos – tiek ieškovas, tiek ir atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir priešieškinyje) prašo nustatytą bendravimo tvarką iš dalies pakeisti, todėl teismas vertina, kad tarp šalių byloje nėra ginčo dėl to, jog teismo prieš kelerius metus (2020 m. liepos 31 d. sprendimu) patvirtinta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra keistina.

13. Priešieškinyje atsakovė prašo pakeisti 3.6 punktą, kuriuo šalys yra susitarusios, kad ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas to paties mėnesio 15 d. iki 20 val. Atsakovė prašo pakeisti šį punktą taip, jog vietoje to, kad ieškovas „turi teisę bendrauti“ būtų numatyta, kad ieškovas „bendrauja“. Ieškovas su tokiu 3.6 punkto pakeitimu atsiliepime į priešieškinį sutiko. Tarnybos išvadoje, kaip minėta, nurodyta, kad Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus manymu atsakovės prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas tenkina atsakovės reikalavimą dėl 3.6 punkto pakeitimo jos nurodytu būdu.

14. Priešieškinyje atsakovė taip pat prašo pakeisti 3.3 punktą, kuriuo šalys yra susitarusios, kad ieškovas turi teisę 2 kartus per savaitę, iš anksto suderinęs su atsakove pasiimti vaikus iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos(-ų) (iš mokyklinio ugdymo įstaigų – po pamokų ir vaikų lankomų neformalaus ugdymo būrelių) iki šios(-ių) įstaigos(-ų) nustatytos darbo dienos pabaigos ir nuvežti vaikus kitą dieną į ugdymo įstaigas iki 8 val.; kiekvienų metų rugsėjo mėnesį šalys suderina kokios tai bus savaitės dienos (2020 metais sulygtos savaitės dienos – pirmadienis ir trečiadienis). Atsakovė prašo pakeisti šį punktą taip, jog „ieškovas 2 kartus per savaitę pasiima vaikus iš mokyklinio ugdymo įstaigų – po pamokų ir vaikų lankomų neformalaus ugdymo burelių iki šios įstaigos (šių įstaigų) nustatytos darbo dienos pabaigos ir nuveža vaikus kitą dieną į ugdymo įstaigas iki 8 val., kiekvienų metų rugsėjo mėnesį šalys suderina, kokios tai bus savaitės dienos (2020 metais sulygtos savaitės dienos – pirmadienis ir trečiadienis)“. Tarnybos išvadoje, kaip minėta, nurodyta, kad Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus manymu atsakovės prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su tuo nesutinka, nes toks ieškovo įpareigojimas keltų tarp šalių papildomus konfliktus, nes šalys nesutaria dėl to, kokius būrelius turi lankyti vaikai. Atsiliepime ieškovas taip pat nurodė, kad dėl jo darbo pobūdžio (kiekvieną mėnesį ieškovas turi vyksti į komandiruotes ne Lietuvoje) ir šalių negebėjimo susitarti galimai sumažėtų ieškovo gaunamos pajamos ir taip nukentėtų ne tik jo, bet ir trijų ieškovo vaikų interesai. Teismo posėdyje ieškovas papildomai nurodė, kad pagal pareikštą reikalavimą, nėra aišku, ar jis turėtų pareigą tik vežioti vaikus, ar ir pasiimti juos nakvynei. Teismo posėdyje teismui uždavus klausimą, ar atsakovė šiuo atveju turi galvoje vaikų pasiėmimą su nakvyne, atsakovė atsakė, jog taip. Ieškovas teismo posėdyje atkreipė dėmesį į tai, kad jo gyvenamoji vieta nuo vaikų mokyklos yra nutolusi ženkliu atstumu, todėl vaikai būtų priversti rytais anksti keltis. Ieškovo nuomone, minėto punkto, numatančio jo bendravimo su vaikais teisę, bet ne pareigą, keisti nėra būtina.

15. Teismas pažymi, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką bendru sutarimu (taikiai) iš esmės nėra draudžiama susitarti dėl santuokos nutraukimo sąlygų, kurios būtų dispozityvios, t. y. jų vykdymas vėliau priklausytų nuo buvusių sutuoktinių geros valios, bendrų vėlesnių susitarimų ir pan. Dispozityvios santuoką nutraukiančių sutuoktinių susitarimo sąlygos negali būti priverstinai vykdomos pasitelkiant antstolio pagalbą ar iš anksto numatant kokias nors poveikio priemones dėl tokių sąlygų nesilaikymo, t. y. dispozityvių sąlygų nesilaikymas iš esmės teisinių pasekmių neturi. Teismas, nutraukdamas santuoką, tvirtina sutuoktinių pasirašytą sutartį dėl teisinių pasekmių. Tai lemia, kad į teismo procesinio dokumento rezoliucinę dalį neturėtų būti įtraukiamos tos šalių susitarimo sąlygos, kurios nėra imperatyvaus vykdymo, kurios yra tiesiog bendro pobūdžio, deklaratyvūs pareiškimai. Teisines pasekmes sukeliantys susitarimai turi būti aiškūs, abiem susitariančioms pusėms vienodai suprantami ir apskritai įmanomi realiai įgyvendinti. Šalių susitarimai visais atvejais turi atitikti geriausius nepilnamečių vaikų interesus.

16. Iš šiuo metu galiojančio 3.3 punkto lingvistinės formuluotės, kad ieškovas „turi teisę“ matyti, jog tokį susitarimą tuo metu sudariusios šalys nesiekė, kad šiuo punktu būtų susitarta dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su vaikais tvarkos, kuri būti ieškovui imperatyvi. Iš atsakovės prašomos patvirtinti naujos minėto punkto formuluotės matyti, kad atsakovė siekia, jog susitarimas būtų ne dispozityvus, o imperatyvus, t. y., kad atsakovė galėtų reikalauti iš ieškovo priverstinio tokio susitarimo vykdymo. Ieškovas, kaip minėta, su tuo nesutinka dėl kelių priežasčių: 1) prašomas nustatyti įpareigojimas neatitinka aiškumo kriterijaus ir keltų papildomus konfliktus tarp šalių; 2) įpareigojimas neatitiktų geriausių vaikų interesų; 3) įpareigojimas pažeistų jo šeimos interesus. Teismas šiuos ieškovo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

18. Be to, atsakovės siūloma 3.3 punkto formuluotė, priešingai nei Tarnyba nurodo savo išvadoje, neatitinka geriausių vaikų interesų, nes ieškovas būtų įpareigojamas pasiimti vaikus iš vaikų lankomų neformalaus ugdymo burelių iki šių įstaigų nustatytos darbo dienos pabaigos. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad neformalaus užsiėmimo pabaiga nebūtinai turi sutapti su įstaigos nustatyta darbo dienos pabaiga, todėl jeigu ieškovas atvyktų pasiimti vaikus tik įstaigos nustatytos darbo dienos pabaigoje gali susidaryti situacijos, kai nepilnamečiams vaikams po užsiėmimų tektų laukti tol, kol baigsis įstaigos darbo diena ir juos ieškovas pasiims.

20. Atsakovė, kaip minėta, taip pat nurodė, kad būtina papildyti sutartį sąlyga, pagal kurią ieškovas privalėtų užtikrinti būrelių ir kitų užklasinių veiklų lankymą pagal atsakovės iš anksto pateiktą grafiką. Teismas tokį priešieškinio reikalavimą atmeta ne tik kaip nepagrįstą, bet ir kaip neteisėtą (prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintai tėvų teisei auklėti savo vaikus, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 punktui, numatančiam, jog vaiko teisės saugomos ir garantuojamos tuo, kad vaikais privalo rūpintis tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai). Nors Tarnybos išvadoje nurodyta, kad tokio reikalavimo tenkinimas atitiktų geriausius vaikų interesus, teismas su tokia Tarnybos išvados nesutinka. Vieno iš tėvų įpareigojimas, kad jis besąlygiškai užtikrintų būrelių ir kitų užklasinių veiklų lankymą pagal kito iš tėvų iš anksto pateiktą grafiką ne tik neatitinka aiškumo reikalavimo, būtų praktiškai neįvykdomas ir, atitinkamai, neįmanomas nukreipti priverstiniam vykdymui, neproporcingai ir neteisingai perkeltų tokią pareigą tik vienam iš tėvų (šiuo atveju – ieškovui), bet ir pažeistų nepilnamečių vaikų teisėtą interesą, kad dėl jų auklėjimo (įskaitant ir neformalaus ugdymo) spręstų abu tėvai, o ne vienas iš jų. Geriausi nepilnamečių vaikų interesai lemia, kad jais rūpintųsi abu tėvai, priimdami bendrus sprendimus atsižvelgiant į vaikų interesus. Jei tėvams nepavyksta susitarti tam tikrais klausimais ir jų nuomonės išsiskiria dėl to, kas konkrečiu atveju geriausiai atitiktų jų vaikų interesus, jie turi teisę kreiptis pagalbos į specialistus, o prireikus ir į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad teismas gali įpareigoti kitą iš tėvų besąlygiškai sutikti su bet kokiais vieno iš tėvų ateities sprendimais, susijusiais su vaikais.

21. Galiausiai atsakovė priešieškinyje atkreipė dėmesį į 3.21 punktą, pagal kurį, buvo susitarta, jog sergantį vaiką (vaikus) tėvai slaugo pakaitomis, tačiau ieškovas to nevykdo, atitinkamai, turi kompensuoti atsakovės praradimus 14,17 Eur už kiekvieną dieną, kai ieškovas atsisakys pagal nustatytą grafiką slaugyti vaiką (vaikus). Dėl atsakovės prašymo nustatyti išankstinę kompensacijos sumą, ieškovas nurodė, jog tai yra atsakovės bandymas neaiškiais pagrindais pasipelnyti, siekis sukurti neapibrėžtumą ir nestabilumą.

22. Šiuo metu galioja tokio turinio 3.21 punktas: „vaikams susirgus, tiek motina, tiek tėvas turi nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaiko (-ų) sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (-us) (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats jį (juos) pristatyti į gydymo įstaigą; dėl sergančio vaiko (-ų) bei jo (jų) gydymo, nedarbingumo laikotarpį tėvai pasiima pakaitomis t. y. vieną kartą vaikus slaugo ir nedarbingumo pažymėjimą ima tėvas, kitą kartą – motina“. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas nevykdo įsipareigojimo pakaitomis slaugyti sergančius vaikus, todėl dėl to nukenčia atsakovės finansai ir karjeros galimybės. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 20 d. 15 kartų (iš viso 54 darbo dienas) slaugė sergančius vaikus ir per metus neteko 765,10 Eur pajamų (14,17 Eur už vieną darbo dieną). Kaip minėta, atsakovė siekia, kad šis punktas būtų papildytas vienu sakiniu, t. y. „Tėvui atsisakius pagal nustatytą grafiką slaugyti vaiką(-us), tėvas kompensuoja motinai jos praradimus dėl nedarbingumo – 14,17 Eur už kiekvieną darbo dieną, kurią motina buvo priversta būti nedarbingume dėl vaiko(-ų) slaugymo“. Ieškovo nuomone, šis atsakovės reikalavimas yra bandymas neaiškiais pagrindais pasipelnyti, siekis sukurti neapibrėžtumą ir nestabilumą.

23. Šiuo aspektu (dėl sergančių vaikų pakaitinio sklaugymo) teismas pažymi, kad ieškovas nei atsiliepime į priešieškinį, nei teismo posėdžiuose neginčijo atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių, kad ieškovas ne visada laikosi 3.21 punkte nustatytos vaikų slaugymo tvarkos. Nors tai yra susiję su šalių sutartų sąlygų, patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesilaikymu ir atsakovė tokiu atveju galėtų kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir inicijuoti priverstinį vykdymą, tačiau tai neabejotinai neatitiktų geriausių vaikų interesų, nes vaikui (vaikams) susirgus vaiko (vaikų) slaugymas turi prasidėti nedelsiant. Taigi, atsakovė, prašydama nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmą tais atvejais, kai ieškovas atsisakys darbo dienomis slaugyti sergantį vaiką ar sergančius vaikus atėjus jo eilei tą daryti, nesiekia „neaiškiais pagrindais pasipelnyti“ ar „sukurti neapibrėžtumą“. Atitinkamai, šis atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkinamas.

24. Jei ieškovas atėjus jo eilei darbo dienomis slaugyti sergantį vaiką ar sergančius vaikus, to nedarys, t. y. neslaugys vaikų pats arba to negalėdamas padaryti pats dėl ligos, komandiruotės į užsienį ar kt. objektyvių priežasčių – neužtikrins jų slaugymo, atsakovė turės teisę, pateikusi ieškovui duomenis apie turėtą nedarbingumo (dėl vaikų slaugymo) laikotarpį, reikalauti už nedarbingo laikotarpiu nedirbtas darbo dienas kompensacijos lygios 14,17 Eur už vieną darbo dieną. Ieškovui per protingą laiko tarpą (iki 5 darbo dienų nuo pareikalavimo) nesumokėjus atsakovei jos nurodyto dydžio kompensacijos, atsakovė turės teisę dėl to kreiptis į teismą, nurodyti ieškovo įsiskolinimo dydį, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus ir prašyti teismo išduoti jai su tuo susijusį vykdomąjį raštą.

Dėl vaikų išlaikymo

26. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, ginčydamas antstolės veiksmus, be kita ko, ir dėl vykdymo veiksmų susijusių su 2.5 punktu, tačiau minėtas teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8611-989/2023 bylą pagal ieškovo skundą nutraukė. Dėl 2.5 punkto teismas konstatavo, kad ieškovas antstolės raginimą yra įvykdęs dar iki skundo padavimo. Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad ieškovas nesikreipė į teismą dėl sutarties 2.5 punkto išaiškinimo. Netrukus po šio teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2023 m. balandžio 27 d., ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas išaiškinti sutarties 2.5 punktą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020 atsisakė išaiškinti 2.5 punktą, nurodydamas, kad santuoką nutraukus bendrus sutarimu (be ginčo), teismas neturi galimybės spręsti apie pareiškėjų tikrąją valią. Teismas nurodė, kad jei kyla keblumų dėl sprendimo vykdymo, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. 2023 m. rugsėjo 27 d. ieškovas ginčo teisena kreipėsi į teismą, šioje byloje prašydamas teismo minėtą 2.5 punktą ne pakeisti, o panaikinti.

32. Kaip minėta, šiuo punktu šalys susitarė, kad visos papildomos ir būtinosios, pagrįstos išlaidos, susijusios su vaikų sveikatos priežiūros sąnaudomis, vaikų gyvenimo sąlygų gerinimu (kompiuteris, telefonas ir kitos šalių suderintos išlaidos), papildomu ugdymu (korepetitoriai, žinių gilinimas kitais būdais), suderintos iš anksto el. paštu, tarpusavyje dalijamos pusiau pagal faktą, pateiktus dokumentus (med. išrašus, sąskaitas, mokėjimo kvitus). Viena vertus šalys šiuo punktu susitarė dalintis pusiau iš esmės visas papildomas išlaidas, tačiau kita vertus taip pat susitarė, kad tokios išlaidos turi būti šalių suderinamos el. paštu iš anksto. Susitarimas pasidalinti lygiomis dalimis išlaidas, dėl kurių būtinumo šalys iš anksto susitars yra logiškas ir nepaneigia šalių susitarimo dėl vaikų išlaikymui skirtinų periodinių sumų. Vis dėlto, šiuo atveju reikšminga yra tai, kad 2.5 punktu nėra susitarta dėl šalių (tiek ieškovo, tiek ir atsakovės) imperatyvaus pobūdžio įsipareigojimų, nes minėta pareiga dalintis pusiau papildomas išlaidas yra susieta su išankstiniu šalių rašytiniu (el. paštu) susitarimu dėl tokių (papildomų) išlaidų. Nesant sąlygos imperatyvumo tarp šalių ir kilo ginčai dėl šio punkto taikymo. Atitinkamai, Tarnyba taip pat negalėjo aiškiai nurodyti, ar tokio punkto panaikinimas pažeistų vaikų teises ir teisėtus interesus. Tarnyba išvadoje nurodė, kad šio punkto panaikinimas galimai neatitiktų geriausių vaikų interesų.

33. Atsižvelgiant į tai, kad 2.5 punktas iš esmės priklauso nuo šalių tarpusavio susitarimo, t. y. priklauso nuo to, ar toks susitarimas ateityje bus pasiektas, ar ne, jo nėra galimybės nukreipti priverstiniam vykdymui iki tol, kol nėra pasiektas toks abiejų tėvų susitarimas (išankstinis papildomų išlaidų būtinumo suderinimas). Jei toks susitarimas tarp šalių vis dėlto būtų pasiektas, papildomas išlaidas patyrusi šalis (tiek ieškovas, tiek ir atsakovė), panaikinus šį punktą, netektų galimybės pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus priverstine tvarka reikalauti pusės patirtų papildomų išlaidų, dėl kurių buvo iš anksto susitarta, išieškojimo. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 2.5 punkto panaikinimo, todėl darytina išvada, kad jam tokia galimybė yra neaktuali. Atsakovė priešieškinyje, kaip minėta, su reikalavimu panaikinti 2.5 punktą sutiko su sąlyga, kad būtų jos nurodomu būdu pakeisti 2.2 ir 2.3 punktai. Taigi, sprendžiant, ar šiuo metu abi šalys yra praradusios interesą dėl 2.5 punkto, būtina įvertinti, ar atsakovė pagrįstai priešieškiniu reikalauja kitų punktų, susijusių su vaikų išlaikymu, pakeitimo.

34. Iš šio sprendimo 28, 29 punktų matyti, kad atsakovė siekia, jog teismas nustatytų didesnę vaikų išlaikymo sumą. Prašomuose pakeisti punktuose, nutraukdamos santuoką šalys susitarė dėl konkrečių išlaikymo iki vaikų pilnametystės sumų, t. y. buvo susitarta, kad dukros išlaikymui iki pilnametystės ieškovas įsipareigoja sumokėti iš viso 40 250 Eur, o sūnaus išlaikymui iki pilnametystės ieškovas įsipareigoja sumokėti iš viso 44 250 Eur. Šalys susitarė, kad dalį šių sumų (iš viso 16 000 Eur) ieškovas sumoka atsakovei grynaisiais pinigais 2020 m. gegužės 20 d., o likusius moka dalimis (kas mėnesį). Nepaisant to, kad šalys, nutraukdamos santuoką bendru sutikimu, susitarė dėl ilgalaikio vaikų išlaikymo, tačiau tai neatima iš atsakovės teisės kreiptis į teismą su prašymu priteisti didesnes sumas vaikų išlaikymui, nes įstatyme įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą prašant pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi, CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo taikytinos bendros įrodinėjimo taisyklės – asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

35. Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje neįrodė nei esminio ieškovo turtinės padėties pagerėjimo, nei esminio vaikų poreikių pasikeitimo. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad yra priversta teikti priešieškinį, nes ieškovas siekia sumažinti vaikams teikiamą išlaikymą. Šių atsakovės argumentų teismas nepripažįsta pagrįstais, nes ieškovas nesikreipė į teismą su prašymu sumažinti šalių susitartą ir teismo patvirtintą vaikų išlaikymo dydį.

36. Byloje nėra duomenų, jog ieškovo turtinė padėtis būtų iš esmės pagerėjusi, dėl ko jis galėtų teikti didesnį išlaikymą. Byloje yra duomenys, kad ieškovas 2020 m. liepos 31 d. turėjo du išlaikytinius, o šiuo metu – tris, todėl ieškovo šiuo metu gaunamos didesnės darbo pajamos jo turtinės padėties iš esmės nekeičia. Sprendžiant, ar šiuo atveju egzistuoja esminis vaikų poreikių pasikeitimas reikšmingas priešieškinio 4 priedas, kuriame atsakovė detalizavo vaikų poreikius. Atsakovės pateikta informacija apie tai, kad šalių sūnui buvo pirktas kompiuteris, gyvybės draudimas, gitaros pamokos ir kt., taip pat pateikta informacija, kad dukrai buvo pirktas telefonas, išleista tam tikra pinigų suma skiepams, šokių būreliui ir kt. nepatvirtina esminio vaikų poreikių pasikeitimo (padidėjimo), lemiančio būtinybę nustatyti šalių dukrai 464,49 Eur/mėn., o šalių sūnui 474,90 Eur/mėn. išlaikymą, kai šalys prieš maždaug 3,5 metus susitarė, o teismas įsiteisėjusiu sprendimu patvirtino, kad 250 Eur/mėn. kiekvienam iš vaikų atitinka tėvų turtinių galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą, užtikrina galimybę patenkinti būtinus vaikų poreikius. Šiuo aspektu teismas papildomai pastebi, kad siekdamas apsaugoti vaikų, kuriems yra priteistas periodinis išlaikymas interesus, t. y., kad vaikams tam tikram laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto išlaikymo mokamo periodinėmis išmokomis indeksavimo institutą.

38. Atsakovei neįrodžius CK 3.201 straipsnyje numatytų pagrindų, sudarančių pagrindą keisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo (2.2 ir 2.3 punktų pakeitimo) atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus šį atsakovės reikalavimą, darytina išvada, kad atsakovė išsaugo interesą, jog 2.5 punktas nebūtų panaikintas, todėl teismas ieškovo prašymą dėl šio punkto panaikinimo atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

39. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu iš dalies buvo tenkintas tiek ieškovo ieškinys, tiek ir atsakovės priešinis ieškinys, taip pat buvo atmesti abiejų šalių reikalavimai, susiję su vaikų išlaikymo klausimais, negalima konstatuoti, kad teismo sprendimas buvo priimtas didesne dalimi vienos iš šalių naudai. Atitinkamai teismas sprendžia, kad kiekviena iš šalių šiuo atveju turi pasilikti sau savo patirtas byloje išlaidas, nereikalaudama jas priteisti iš kitos šalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270, 275 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo S. R. (S. R.) ieškinį ir atsakovės I. R. priešieškinį patenkinti iš dalies.

Patikslinti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020.

Pakeisti sutarties 3.2 punktą jį išdėstant taip: „Vaikų tėvas S. R. pasiima vaikus A. R. ir D. R. (D. R.) penktadienį 19 val. iš vaikų gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį (neporiniais mėnesio savaitgaliais) ir pristato į vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. (jei šalys nesusitaria kitaip)“.

Papildyti sutarties 3.4 punktą: „S. R. suteikiama teisė antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 20 val. iki 20.30 val. susisiekti su vaikais (A. R. ir D. R.) VIBER programėle ar kita vaizdo skambučio priemone. Vaikų motina I. R. ar kiti asmenys pokalbyje nedalyvauja ir sudaro galimybes S. R. su vaikais bendrauti privačiai“.

Pakeisti sutarties 3.5 punktą jį išdėstant taip: „S. R. bendrauja su vaikais A. R. ir D. R. kiekvienais nelyginiais metais per mokslo metus numatytas vaikų rudens ir pavasario atostogas ir kiekvienais lyginiais metais per žiemos atostogas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 18 val.; šventinės atostogos apibrėžiamos ir trunka tiek, kaip tai nurodo vaikų lankoma ugdymo įstaiga“.

Pakeisti sutarties 3.6 punktą jį išdėstant taip: „S. R. bendrauja su vaikais A. R. ir D. R. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas to paties mėnesio paskutinę mėnesio dieną iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas to paties mėnesio 15 d. iki 20 val.“.

Papildyti sutarties 3.21 punktą: „Tėvui atsisakius pagal nustatytą grafiką slaugyti vaiką(-us), tėvas per protingą terminą nuo pareikalavimo kompensuoja motinai jos praradimus dėl nedarbingumo – 14,17 Eur už kiekvieną darbo dieną, kurią motina buvo priversta būti nedarbingume dėl vaiko(-ų) slaugymo“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.