Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį E. R. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį E. R. paskirtas 90 (devyniasdešimties) parų areštas.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą E. R. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir E. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 16 MGL (800 Eur) bauda, ir E. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 16 MGL (800 Eur) bauda.

Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas sulaikymo laikas: nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2020 m. birželio 28 d., nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2021 m. sausio 15 d., t. y. 5 (penkios) dienos, ir suėmimo laikas nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. birželio 23 d.

E. R. kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 23 d.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš E. R. priteistas 19,06 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas dėl pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo už psichologės dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu vykusioje (duomenys neskelbtini) liudytojo apklausoje atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. R. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 26 d., apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,88 promilių girtumas), iš kišenės išsitraukęs ir į (duomenys neskelbtini) darbuotoją A. A. nukreipęs peilį, grasino jai „o dabar aš jus parėšiu“, t. y. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti A. A. sveikatą, ir tokie E. R. veiksmai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2. Be to, E. R. nuteistas už tai, kad 2020 m. gruodžio 16 d., apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia išdaužęs gyvenamojo namo koridoriaus langą, neteisėtai prieš savininko R. N. valią, slapta įsibrovė į jo gyvenamąjį namą, taip neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

3. Be to, E. R. nuteistas už tai, kad nakties iš 2021 m. sausio 12 d. į sausio 13 d. metu, iki 7 val. ryto, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,07 promilių girtumas), tyčia pavartojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę G. R., t. y. konflikto metu virtuvėje pastūmė G. R., dėl to ji nugriuvo ant grindų. Po to kambaryje, G. R. sėdint ant lovos, sudavė jai ne mažiau kaip 8 kartus kumščiu į galvą ir ranka stipriai sugriebęs už sprando spaudė. G. R. atsistojus, spyrė jai vieną kartą į krūtinės sritį, dėl to pastaroji griuvo ant grindų. G. R. atsistojus ir einant į virtuvę, spyrė jai 6 kartus į abi kojas. Tokiais veiksmais E. R. nukentėjusiajai G. R. padarė odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kaktoje, nosyje, antakiuose, vokuose, skruostuose, žastuose, kairiajame dilbyje, riešo sąnaryje, kelio sąnaryje, nugaroje, šlaunyse, blauzdose, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, nosies kaulų lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris nustatytas dėl nosies kaulų lūžimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

5. Apeliacinės instancijos teisme yra gauti nukentėjusiųjų G. R. ir A. A. paaiškinimai, kuriuos teisėjų kolegija vertina kaip atsiliepimus į apeliacinį skundą.

5.1. Nukentėjusioji G. R. nurodo, jog su E. R. susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi. Pažymi, jog įvykio dieną netiksliai įvertino situaciją, nuteistasis yra nekaltas dėl jos nosies lūžimo ir sumušimo. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį, jog su E. R. gyvena kaip šeima, jo pagalba jai yra labai reikalinga namų ūkyje, todėl prašo neskirti jam griežtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

5.2. Nukentėjusioji A. A. nurodo, jog su E. R. susitaikė, jam atleido ir prašo neskirti nuteistajam griežtos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas netenkinamas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl E. R. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar nuteistajam E. R. buvo paskirta teisinga bausmė ir ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas ją sušvelninti.

10. Nors nuteistasis E. R. prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir neskirti jam realaus laisvės atėmimo, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – E. R. nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). E. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

11. Nors apeliaciniame skunde E. R. nurodo, jog savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau tokios pozicijos nuosekliai nesilaikė viso proceso metu. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pripažįstant šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, aptardamas teisiamojo posėdžio metu duotus E. R. parodymus, visiškai teisingai pažymėjo, kad kaltę jis visiškai pripažino tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo, o dėl kitų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kaltę pripažino tik iš dalies. Tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) darbuotoją tik pagąsdino, nieko jai daręs nebūtų, t. y. buvo neblaivus, su peiliu tik pamojavo, o ne grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. E. R. taip pat neprisipažino sulaužęs nosį sugyventinei G. R., teigė jai sudavęs mažiau smūgių negu nurodyta kaltinime. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenustatė E. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Akivaizdu, jog apeliaciniame skunde pakeistą poziciją, lyginant su parodymais pirmosios instancijos teisme, E. R. dėsto, siekdamas pagerinti savo padėtį ir išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, o jo visišką prisipažinimą nulėmė surinkti įrodymai, bet ne siekis padėti teisėsaugos institucijoms išsiaiškinti nusikalstamas veikas ar kritiškas savo neteisėto elgesio vertinimas.

13. Pažymėtina, jog vien tai, kad nuteistasis E. R. su visais nukentėjusiaisiais susitaikė ir jų atsiprašė, o pastarieji jam neturi pretenzijų, savaime nelemia mažesnio nusikalstamų veikų ar paties nuteistojo asmenybės pavojingumo. Tą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės. E. R. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, būdamas anksčiau teismo teistas tris kartus, neatlikęs visos jam paskirtos bausmės (nesumokėjęs Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 16 MGL (800 Eur) baudos, t. y. nusikalstamas veikas padarė, turėdamas neišnykusį teistumą (t. 2, b. l. 156–162). Atkreiptinas dėmesys, jog E. R. nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė net ir už ankstesnius nusikaltimus paskirtos pačios griežčiausios bausmės. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Be to, E. R. yra ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, o nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 174–189), papildomai pastebėtina, jog E. R. jam paskirtų administracinių nuobaudų nevykdo, t. y. nemoka baudų. Nuteistasis šeimos neturi, niekur nedirba (t. 2, b. l. 190, 191). Nukentėjusiosios G. R. parodymus, kad jie su nuteistuoju yra kaip šeima, teismas vertina kritiškai atsižvelgdamas į tai, jog E. R. būtent prieš ją vartojo smurtą, o pastaroji savo paaiškinimu tik stengiasi padėti sugyventiniui, galbūt jo paties įtakota. Tai atskleidžia, kad nesama aplinkybių, kurios galėtų E. R. paskatinti ateityje nebenusikalsti, netgi atvirkščiai – legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas gali skatinti asmenį daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi visos aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad E. R. pataisos procesas nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių.

14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. R. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, visų jų paskyrimą motyvavo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. R. paskyrus BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą alternatyvią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, artimą sankcijoje nustatytam jos vidurkiui, įvertinant tai, kad anksčiau teismo jam paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl švelnesnėmis alternatyviomis bausmėmis negalima pasiekti bausmės paskirties. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymą E. R. buvo paskirta sankcijoje nustatyta alternatyvi bausmė – areštas, vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatomis, maksimaliam terminui, nes, pirmosios instancijos teismo vertinimu, švelnesnėmis alternatyviomis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto nusikaltimo padarymą E. R. buvo paskirtas laisvės atėmimas trumpesniam terminui, nei sankcijoje nustatytas jo vidurkis. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat argumentavo, kodėl E. R. negalima skirti subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, t. y. anksčiau teismo jam paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės nepaveikė nuteistojo laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su aptartais pirmosios instancijos teismo pagrįstais ir išsamiais argumentais.

15. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo E. R. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl E. R. paskirtos bausmės švelninimo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai savo skunde daro apeliantas. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog E. R. gailėjimosi, susitaikymo su nukentėjusiaisiais ir ketinimo daugiau nenusikalsti bei nevartoti alkoholio, nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl jau anksčiau nurodytų argumentų. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. R. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.