Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS BTA „Insurance Company“ filialo Lietuvoje atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Domo NT“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose iškelta civilinė byla pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovaujamos atstovo advokato Martyno Stankevičiaus, ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Domo NT“, atstovaujamai advokato padėjėjo Visvaldo Petrylos, dėl žalos atlyginimo.

2. 2022 m. vasario 10 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė nurodo, kad gavo apmokėjimus, kuriais yra patenkinti ieškinio reikalavimai, t. y. 60,00 Eur sumokėjo A. G. ir 1 564,51 Eur sumokėjo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas. Ieškovė patvirtino, kad jai ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. Prašo civilinę bylą nutraukti.

4. 2022 m. vasario 24 d. teisme gauta ieškovės atstovo advokato Martyno Stankevičiaus rašytinė nuomonė dėl atsakovės prašymo priteisti advokato padėjėjo išlaidas, ja prašoma pripažinti, kad atsakovės prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, žinodama apie prievolę ir jos neneigdama, nevykdė prievolės atlyginti žalą nukentėjusiajam, dėl tos priežasties žalą atlygino ieškovė. 2021 m. spalio 1 d. buvo pateikta pretenzija atsakovei, tačiau pastaroji jokiu būdu niekaip nebendradarbiavo ir prievolės atlyginti žalą neįvykdė. Ieškovė kreipėsi supaprastinta tvarka į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovė prievolės atlyginti žalą neįvykdė. Tik po kreipimosi į teismą, ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, būtent todėl ieškovė atsisakė ieškinio. Pažymi, kad atsakovės pateiktas mokėjimo pavedimas dėl 650,00 Eur yra akivaizdžiai nesusijęs su byla, nes mokėjimo paskirtyje nurodyta apmokėta sąskaita – 2022 m. sausio 7 d. VP Nr. 2022-002 neatitinka advokato padėjėjo išrašytos sąskaitos 2022 m. sausio 26 d. VP Nr. 2022-009. Atsakovės argumentai, kuriais pripažįstama prievolė, bet nieko nedaroma, kad prievolė būtų įvykdyta, kartu teikiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, akivaizdžiai prieštarauja protingumo principams. Kadangi šiuo atveju atsakovei atstovauja advokato padėjėjas, tai tam, kad būtų įrodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nepakanka pateikti tik atstovavimo sutarties ar pinigų sumokėjimo dokumentų. Šiuo atveju turi būti pateiktas ir dokumentas, kad advokato padėjėjas apskritai turi teisę atstovauti atsakovei teisme – patvirtinta vienų metų praktikos atlikimo ataskaita. Advokato padėjėjas privalo žinoti jam keliamus advokatūros įstatymo, įskaitant ir galiojančios redakcijos 34 straipsnio, reikalavimus. Taigi jam turėjo būti žinoma, kad neturėdamas patvirtintos vertinimo ataskaitos jis iš pradžių apskritai negalėjo atstovauti ieškovui teisme (Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-924-262/2019, 14-17 punktai).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kai nepriimtas sprendimas dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

16. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

17. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė naujus įrodymus – Advokatų tarybos 2019 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 8 „Dėl advokatų padėjėjų dvejų metų praktikos atlikimo ataskaitų tvirtinimo“ išrašą, kuriuo nuspręsta patvirtinti advokato padėjėjo Visvaldo Petrylos dvejų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju civilinė byla nebuvo paskirta nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, tačiau ieškovės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (rašytiniuose paaiškinimuose į atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas) buvo keliamas klausimas dėl tinkamo atsakovės atstovavimo, atsakovė turėjo galimybę prašomus pridėti naujus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė šių įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme būtinybės, pateikti nauji įrodymai nepridėtini prie bylos medžiagos. Kadangi dokumentai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, buvo pateikti per elektroninių paslaugų portalą, jie atsakovei negrąžintini.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

18. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

19. Bylinėjimosi išlaidų, susidariusių ieškovui atsisakius nuo ieškinio ir teismui šį atsisakymą priėmus bei civilinę bylą nutraukus, atlyginimą reglamentuoja CPK 94 ir 98 straipsniai. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, nurodoma, kad civilinę bylą nutraukus bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pavyzdžiui, jeigu ieškinio atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių, ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

22. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį, teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, motyvus ir argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, susipažinęs su skundžiamos nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo motyvais, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, nurodytus šios nutarties 20, 21 ir 22 punktuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai nustatė nagrinėtinam klausimui reikšmingas aplinkybes, išsamiai įvertino abiejų šalių procesinį elgesį, konkrečiai įvardijo priežastis, teismo vertinimu, lėmusias bylinėjimosi išlaidų susidarymą, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir motyvuotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės samprotavimai apie bylą laimėjusią ir (ar) pralaimėjusią šalį neturi reikšmės, nes byla nėra išnagrinėta iš esmės ir nėra nustatyta šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė, inicijavusi civilinės bylos iškėlimą, t. y. ieškinio teismui pareiškimą, po skolininkės pateiktų prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo, juose nurodytų aplinkybių dėl reikalavimo pagrįstumo, ir iki proceso pabaigos atsisakiusi pareikštų reikalavimų dėl to, kad juos įvykdė ne atsakovė, o jos draudikas, yra iš dalies atsakinga už atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už atsiliepimo į ieškinį parengimą.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas detalizavo ir išanalizavo šalių elgesį viso proceso metu, vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgė į tai, kas lėmė ieškovės sprendimą atsisakyti pareikštų reikalavimų. Be to, pažymėtina, kad, įvertinus abiejų šalių procesinį elgesį, atsakovei buvo priteistos ne visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, yra nepagrįstos, bylinėjimosi išlaidos paskirstytos pažeidžiant CPK numatytas taisykles.

25. Apeliantė atskiruoju skundu taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai pripažino atstovavimą tinkamu, kai teisės aktai neleidžia advokato padėjėjui veikti proceso šalies vardu, kartu ir teikti šalies vardu procesinius prašymus. Savo teiginius grindžia Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-924-262/2019, pateiktais apeliacinio teismo išaiškinimais.

26. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nurodyti Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra akcentuoti ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020). Be to, kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė vadovaujasi teismų praktika visiškai ne analogiškoje byloje, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) iš esmės skiriasi, t. y. apeliacinio teismo byloje, kuria apeliantė vadovaujasi, advokato padėjėjo parengti procesiniai dokumentai buvo parengti anksčiau nei patvirtinta vienų metų praktikos atlikimo ataskaita, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nusprendė, kad ieškinio pateikimo metu advokato padėjėja apskritai neturėjo teisės atstovauti ieškovui teisme. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, viešai prieinama informacija, skelbiama www.advokatura.lt, nustatė, kad procesinius dokumentus rengęs advokato padėjėjas advokato padėjėjo veiklą vykdo nuo 2016 m. gruodžio 1 d. ir ja verčiasi iki šiol. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, su kuriuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju vienų metų praktikos atlikimo ataskaitos nepateikimas, įvertinus byloje esančius duomenis, patvirtinančius atsakovės atstovavimo teisinius santykius pirmosios instancijos teisme, į advokato padėjėjo turimą daugiau nei penkerių metų darbo patirtį, nepaneigia atsakovės teisės reikalauti atlyginti procesinių dokumentų parengimo išlaidas, kurias ji patyrė pirmosios instancijos teisme.

28. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartį dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.