Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams Ž. B., D. B., A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal S. M. ieškinį atsakovams Ž. B., D. B., A. P. dėl skolos priteisimo. Pareiškime nurodė, kad 2014-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-31323-294/2014 pagal S. M. 2014-07-08 ieškinį atsakovams D. B., A. P. ir Ž. B.. Sprendime už akių Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė suinteresuoto asmens 2014-07-08 ieškinį patenkinti visiškai ir jo naudai iš atsakovų solidariai priteisti 27 644,96 Lt skolos, 400,10 Lt kompensuojamųjų palūkanų, 1 348,86 Lt mokėjimo palūkanų, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2011-10-27 nuolat gyvena Ukrainos Respublikoje, ką patvirtina neterminuotas leidimas nuolat gyventi Ukrainos Respublikoje. 2017-01-11 bandydamas atsiskaityti banko kortele už pirkinį sužinojo apie banko sąskaitos areštą. Atitinkamai, siekdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją sužinojo, jog pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas yra priėmęs sprendimą už akių, o antstolis 2017-01-19 taip pat yra areštavęs pareiškėjui Lietuvoje priklausantį turtą. Pareiškėjui nebuvo įteiktas nei suinteresuoto asmens 2014-07-08 ieškinys, nei kiti procesiniai dokumentai. Pareiškėjas tik 2017-01-11 sužinojo apie jo atžvilgiu galimai vykusį procesą, kai negalėjo atsiskaityti už pirkinį, nes banko sąskaita buvo užblokuota sprendimą už akių vykdančio antstolio. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju susidarė išskirtinė situacija, kadangi teismas procesinius dokumentus siuntė adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu tikrasis adresas, kuriuo pareiškėjas nuolat gyvena (duomenys neskelbtini).Pareiškėjo teigimu, teismas priimdamas sprendimą už akių padarė aiškių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidų. Suinteresuotas asmuo nesąžiningai pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme reikalaudamas visų vekseliuose nurodytų sumą nuslėpdamas aplinkybę, kad pareiškėjas ne tik aktyviai komunikavo su kreditoriumi, tačiau dalis skolos buvo grąžinta, t.y. 1 375,77 Eur. Skola pagal vekselius buvo grąžinama pagal galimybes, šalys tarpusavyje komunikavo, derino veiksmus, tačiau ir tai, kad pat suinteresuotas asmuo vengė bendradarbiauti. Iš pareiškėjo priteista dalis skolos, kuri jau yra suinteresuotam asmeniui grąžinta. Taip pat pareiškėjas nesutinka su ieškinio ir sprendimo argumentais, kad skola iš skolininkų priteistina solidariai. Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, kad dalį skolos, t.y. 1 375,77 Eur, suinteresuotam asmeniui yra grąžinęs, dėl to teismo priteista suma, t.y. 7 500 Eur, turėjo būti mažintina jau grąžinta skolos dalimi (1 375,77 Eur), elgiasi nesąžiningai. O būtent, pareiškėjas nutyli šiuo atveju esminės reikšmės turintį faktą, kad paskola, suteikta atsakovams (tame tarpe – pareiškėjui), buvo ne 7 500 Eur dydžio (ieškinio reikalavimo suma), bet 12 250 Eur, ir jai užtikrinti buvo išrašyti ne 6 (šeši), bet 10 (dešimt) vekselių, mokėjimus išdėstant kas mėnesį, po 1 250 Eur. Atlikus pirmąjį mokėjimą (laiku), pirmasis vekselis atsakovams buvo grąžintas. Sekantys atsakovų mokėjimai, bendroje sumoje – 3 750 Eur, buvo daromi pavėluotai, įvairiai valiuta, dalis - grynaisiais, dalis – pavedimu. Įvertinus tai, kad atsakovai bendroje sumoje padengė skolos už 5 000 Eur, ieškiniu buvo reikalaujama ne 12 500 Eur, bet 7 500 Eur (12 500 Eur – 5 000 Eur), t.y. tik tos skolos dalies, kuri atsakovų buvo negrąžinta. Kad paskola buvo didesnė, nei ieškinio suma, patvirtina Suinteresuoto asmens išsaugoti 9 (devyni) vekseliai, kurių bendra suma – 11 500 Eur. 10 (dešimtas) vekselis, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, buvo grąžintas atsakovams. Dėl to suinteresuotas asmuo neturi galimybės pateikti jo teismui. Nežiūrint to, kad per klaidą tiek ieškinyje, tiek teismo siųstame voke nurodyta, kad pareiškėjo adresas - (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), pareiškėjas jokių įrodymų, kad teismo pareiškėjui siųsti procesiniai dokumentai jo nepasiekė dėl to, kad buvo siųsti klaidingu adresu (o ne dėl to, kad pvz., pareiškėjas vengė juos atsiimti ar pan.) - į bylą nepateikė (o galėjo, kreipianti į paštą, bei gaunant atitinkamą informaciją). Kaip yra žinoma iš praktikos, pašto skyriuose raidės ar dviejų klaida, nurodant miestą, neužkerta kelio korespondencijai pasiekti adresatą. Kadangi miestai, nežiūrint gramatinių klaidų, pašto skyriuose yra puikiai žinomi, ir pačių pašto darbuotojų nukreipiami tinkamu adresu. Be abejo, visiškai kita situacija būtų buvusi, jeigu miestas būtų buvęs nurodytas toks, koks apskritai neegzistuoja, ar toks, kuriame adresatas negyvena, ar pvz. gatvės, nurodytos atitinkamame mieste, nebūtų. Be to, procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siųsti ne tik adresu - (duomenys neskelbtini), bet ir adresu – (duomenys neskelbtini). T.y. pareiškėjui Lietuvoje nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto adresu. Ir tik tada, kai teismui nepavyko įteikti pareiškėjui procesinių dokumentų, siųstų papildomu adresu, procesiniai dokumentai buvo įteikti pareiškėjui viešo paskelbimo būdu. Dėl to kaltinti teismą, kad pastarasis netinkamai taikė viešo paskelbimo institutą, nėra jokio pagrindo. Todėl jokių aiškių, juo labiau – esminių, teisės normų (nei materialinių, nei procesinių) taikymo klaidų Sprendimą už akių priėmęs teismas nepadarė.Pažymėtina dar ir tai, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo jokių konkrečių teisės normų nuostatų, kurias būtų netinkamai taikęs/netaikęs teismas, priimdamas sprendimą už akių, nenurodė. Prašymas atnaujinti procesą iš esmės grindžiamas tik faktinėmis aplinkybėmis, jų subjektyviu vertinimu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Ž. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo.Teismas konstatavo, kad susipažinus su prašyme išdėstytomis aplinkybėmis, nenustatė pareiškėjo nurodomų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuriomis jis remiasi, siekdamas atnaujinti procesą byloje. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teismas laikė, kad deklaratyvių teiginių nurodymas nereiškia naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą teisme. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami netiksliu adresu, nesudaro pagrindo, tai laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe. Atkreipė dėmesį, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, o atsakovas kaip sąžiningas ir rūpestingas negalėjo nežinoti apie priimtą sprendimą už akių ir jo pagrindu pradėtus vykdymo veiksmus.Teismas vertindamas atsakovo prašymo argumentus atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paties vekselio nenuginčijo, nepaneigė sąžiningo vekselio turėtojo ir davėjo prezumpcijos, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti skolą, o atsakovai įsipareigojo vekselyje nurodytą sumą grąžinti ieškovei, dėl prašymas atnaujinti procesą nurodytu pagrindu yra nepagrįstas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Ž. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-31323-294/2014 nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir/ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir nustatyti pareiškėjui terminą atsiliepimui pateikti į 2014-07-08 S. M. ieškinį.Nurodo, kad nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, pareiškėjas nuolat gyveno Ukrainoje adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu teismas procesinius dokumentus siuntė netinkamai nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), adreso netikslino ir nesiuntė procesinių dokumentų pakartotinai, taip netinkamai pritaikydamas CPK 130 straipsnį ir procesinius dokumentus pareiškėjui įteikdamas viešo paskelbimo būdu. Todėl būtent tai patvirtina, kad tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą procesiniai dokumentai buvo siunčiami netinkamu (netiksliu) adresu, kas suponuoja, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie civilinės bylos nagrinėjimą ir nežinoma apie aplinkybes, susijusias su teismo nagrinėta byla, taip pat nežinoma ir apie tai, kad teismas procesinius dokumentus siunčia netinkamu adresu. Apie šią aplinkybę pareiškėjas sužinojo tik 2017-01-11 bandydamas atsiskaityti už pirkinį banko kortele, t.y. tik po sprendimo įsiteisėjimo. Pati aplinkybė - procesinių dokumentų įteikimo būdas, turi esminę reikšmę bylai, kadangi, jei procesiniai dokumentai būtų siunčiami tinkamu adresu arba pastarieji būtų patikslinti, pareiškėjas būtų turėjęs galimybes išreikšti savo nuomonę byloje keliamais klausimais.Taip pat nurodo, kad nesutinka su suinteresuoto asmens ieškinyje nurodytais teiginiais, kad su suinteresuotu asmeniu iš viso nebuvo atsiskaityta. Suinteresuotas asmuo nesąžiningai pareiškė ieškinį teisme reikalaudamas visų vekseliuose nurodytų sumų nuslėpdamas aplinkybę, kad pareiškėjas aktyviai komunikavo su kreditoriumi.dalis skolos buvo grąžinta, t.y. 1375,77 Eur ir šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos. Susirašinėjimas ne tik patvirtina, kad asmenys tarpusavyje komunikavo, derino veiksmus, bet ir tai, kad suinteresuotas asmuo vengė bendradarbiauti, todėl pareiškėjas kategoriškai nesutinka su sprendimu už akių priteista visa skolos suma. Būtinybę atnaujinti procesą pagrindžia ir tai, kad konstatavus nepagrįstą visuose vekseliuose nurodytų sumų priteisimą, atitinkamai keičiasi ir mokėjimo ir kompensuojamų palūkanų dydis. Taip pat pareiškėjas nesutinka su skolos suma, kuri priteista iš skolininkų solidariai. CK 6.6 straipsnio 1 dalies norma, LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 49 straipsnio norma patvirtina, kad CK numatyta dalinė skolininkų prezumpcija, o ne solidariosios. Lingvistiškai aiškinant ĮPVĮ normą darytina išdava, kad solidariai vekselio turėtojui atsako vekselio davėjas, akceptantas, indosantai ir laiduotojai, tačiau ne keli vekselio davėjai, jei tokie asmenys kartu yra išdavę vieną vekselį jo turėtojui. Taip pat vekseliuose numatyti mokėjimo terminai neatitinka ĮPVĮ bei taisyklių nuostatų. Vekseliuose nurodytas terminas apmokėti iki konkrečios datos neatitinka nė vieno iš anksčiau nurodytų atvejų, todėl vekselis, kuriame nurodomas kitoks terminas, yra negaliojantis (ĮPVĮ 35 str. 2 d.). Be to yra praleisti vekselių pateikimo apmokėti terminai, kas patvirtina , jog netaikytinos ĮPVĮ nuostatos.Apelianto nuomone, kadangi procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, teismas laikydamasis protingumo ir teisingumo principų privalėjo patikslinti nurodytus adresus ir siųsti procesinius dokumentus pakartotinai, kadangi teismo dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu laikytinas išimtini iš taisyklės.Atsižvelgiant į didelį Vilniaus apygardos teismo darbo krūvį, pareiškėjo teisių gynybą, prašo atskirąjį skundą perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. M. prašo jį atmesti, nutartį palikti galioti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad procesinių dokumentų siuntimas netiksliu adresu, pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas-viešo paskelbimo būdu, nėra ir negali būti laikomi aplinkybėmis, kurios yra įrodinėjimo dalykas byloje, ar aplinkybės, turinčios esminę reikšmę bylos rezultatui, neatitinka esminio naujos aplinkybės pobūdžio. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad siųstu adresu procesiniai dokumentai jo nepasiekė ir dėl to, kad buvo siųsti klaidingu adresu. Be to dokumentai buvo siųsti ir adresu (duomenys neskelbtini).Taip pat pareiškėjas klaidingai nurodo, kad atsakovams buvo suteikta 7500 Eur, nes atsakovams suteikta 12250 Eur suma ir jai užtikrinti buvo išrašyti ne 6 vekseliai, o 10 vekselių, mokėjimus išdėstant po 1250 Eur kas mėnesį. Sekantys mokėjai buvo daromi pavėluotai, įvairia valiuta, dalis – grynaisiais, dalis – pavedimu. Kadangi atsakovai padengė 5000 Eur paskolos, iš atsakovų buvo reikalaujama 7500 Eur negrąžintos skolos dalies. Šalių valia dėl termino vekseliams apmokėti yra visiškai aiški, dėl to kelti klausimo dėl jų galiojimo. Atsakovai vekseliuose nurodyti ne kaip vekselio davėjai, bet kaip vekselio davėjas, paskola buvo suteikta atsakovams bendrai, ne atskirai, kiekvienam iš jų po paskolą, todėl prievolė yra solidari. Pareiškėjas taip pat praleido ir 3 mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, kadangi būdamas skolingas ilgiau nei tris metus negalėjo nesuvokti, kad skolos priteisimo klausimas bus perduotas teismui ir pareiškėjo atžvilgiu bus pradėti priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai. Taip pat nurodo, kad tenkinus pareiškėjo prašymą perduoti atskirąjį skundą nagrinėti Panevėžio apygardos teismui būtų pažeistas imperatyviai įstatyme įtvirtintas bylų priskyrimo kitiems teismams atrankos kriterijus, taip pat kiltų grėsmė objektyviam teismo nešališkumui ir proceso operatyvumas negali būti priešpastatomas proceso teisėtumui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta.Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija(bylos Nr.28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina(bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr.3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 str.).Apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, motyvuodamas tuo, kad teismas procesinius dokumentus siuntė netinkamai nurodytu (duomenys neskelbtini)., adreso netikslino ir nesiuntė procesinių dokumentų pakartotinai, taip netinkamai taikydamas CPK 130 straipsnį ir procesinius dokumentus pareiškėjui įteikdamas viešo paskelbimo būdu. Apelianto nuomone, netinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas, teismo pasyvumas turi esminę reikšmę bylai.Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be to, prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (CPK 368 straipsnis).Nagrinėjamu atveju iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad ieškovė S. M. pareiškė ieškinį atsakovams D. B., A. P. ir Ž. B. dėl skolos priteisimo. Nustatyta, kad ieškovė ieškinyje nurodė atsakovo Ž. B. adresą (duomenys neskelbtini). Patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis, nustatyta, kad atsakovo adresas sutampa - (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šį adresą apeliantas nurodė ir 2017-04-04 prašyme atnaujinti procesą (b.l. 1). Procesiniai dokumentai buvo siunčiami nurodytu adresu, tačiau jų įteikti šiuo adresu atsakovui nepavyko. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs, kad pats ėmėsi visų priemonių nustatyti atsakovo (apelianto) buvimo vietą, sprendė, jog netikslinga, nustatyti ieškovui terminą kitoms atsakovo buvimo vietoms nurodyti, todėl 2014-09-26 nutartimi nusprendė apeliantui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant nurodyto turinio pranešimą. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Kaip minėta, bylos duomenys tvirtina, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo siunčiami ne tik Ukrainoje nurodomu adresu, bet ir jo Gyventojų registro tarnyboje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Neįteikus procesinių dokumentų asmeniškai, kartu gyvenantiems asmenims ar darbovietės administracijai, jie įteikiami kuratoriui arba viešo paskelbimo būdu (CPK 124 str. 4 d.). Kuratorius bylos dalyviui gali būti skiriamas tik esant priešingos proceso šalies prašymui (CPK 39 str.). Civilinėje byloje Nr. 2-31323-294/2014 kuratorius paskirtas nebuvo, todėl teismas pagrįstai procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Aptarta procesinių dokumentų įteikimo seka, teismo atlikti veiksmai, siekiant juos įteikti, yra pagrindas spręsti, kad proceso įstatymas, reglamentuojantis procesinių dokumentų įteikimo tvarką, nepažeistas, o tai reiškia, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių nenustatyta ir pagrindo atnaujinti procesą šiuo pagrindu civilinėje byloje nėra.Apeliantas taip pat nurodo, kad prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nurodyto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą buvimas grindžiamas aplinkybėmis, kad suinteresuotas asmuo nesąžiningai pareiškė ieškinį teisme reikalaudamas visų vekseliuose nurodytų sumų nuslėpdamas aplinkybę, kad dalis skolos buvo grąžinta, taip pat pareiškėjas nesutinka su skolos suma, kuri priteista iš skolininkų solidariai. Apelianto nuomone, CK numatyta dalinė skolininkų prezumpcija, o ne solidariosios, o lingvistiškai aiškinant ĮPVĮ normą, solidariai vekselio turėtojui atsako vekselio davėjas, akceptantas, indosantai ir laiduotojai, tačiau ne keli vekselio davėjai, jei tokie asmenys kartu yra išdavę vieną vekselį jo turėtojui. Pažymi, kad vekseliuose numatyti mokėjimo terminai neatitinka ĮPVĮ bei taisyklių nuostatų, o taip pat yra praleisti vekselių pateikimo apmokėti terminai.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aiškindamas tiek CK normas, tiek ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 straipsnio, 49 straipsnio nuostatas, jų nepažeidė ir rėmėsi aktualia suformuota teismų praktika. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paskola atsakovams buvo suteikta bendrai, bendros veiklos vykdymui, o Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 49 straipsnis taikomas nepriklausomai nuo to, ar praleistas vekselio pateikimo apmokėti terminas, ar ne.Atkreiptinas dėmesys, kad vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Būtent taip vekselio kaip sandorio institutą sampratą savo jurisprudencijoje formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-311/2008 ir kt.). Todėl manant, kad vekseliu yra išreikšta ne solidari prievolė, tai turi būti reiškiama ieškinyje ginčo teisena.Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ginčo vekseliuose numatyti mokėjimo terminai atitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas (35 str.) ir dėl to abejoti jų negaliojimu nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo perduoti atskirąjį skundą nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, kadangi tenkinus tokį prašymą būtų pažeistas CPK 62¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bylų paskyrimo kitiems teismas atsitiktinis atrankos kriterijus.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto priteistinos suinteresuoto asmens S. M. patirtos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Šios išlaidos atitinka rekomenduojamus išlaidų dydžius, todėl laikytinos pagrįstomis ir atitinkančiomis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalimi, 336 ir 338 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo Ž. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.