Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė (veikdama Kauno apylinkės teismo vardu),

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjai M. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (naudojant telekomunikacijos priemones) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė), ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė), dėl kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys byloje: V. Ž., D. A. ir R. O..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1200 Eur dydžio kompensaciją, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivių V. Ž., D. A. ir R. O. atžvilgiu. Keleiviai yra perleidę savo reikalavimo teisę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ieškovei tam, kad ji teismine tvarka išieškotų kompensaciją iš atsakovės. Ieškovė ieškinyje remiasi E. S. Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2009 m. lapkričio 19 d. priimtu prejudiciniu sprendimu sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07, kuriame teismas nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais – taigi jie gali remtis šio Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.

3. 2025 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė teismui pateikė prašymą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 753 Eur sumoje.

4. 2025 m. rugsėjo 5 d. atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovei pagrįstų abejonių kelia ieškovės byloje pateiktos keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys, abejoja ar keleiviai iš tiesų perleido ieškovei savo reikalavimo teises. Taipogi nurodo, jog sutinka sumokėti ieškovei kompensaciją pagal E. P. ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004 ieškinyje nurodytų keleivių atžvilgiu, tačiau prašo įpareigoti ieškovę pateikti Teismui su keleiviais sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių originalus bei paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu reikalavimo teisių perleidimo sutartys buvo su keleiviais sudarytos. Nurodė, kad ieškovės byloje pateiktos keleivių reikalavimo perleidimo sutartys yra sudarytos paprasta rašytine forma – patvirtintos keleivių ranka pasirašytais parašais. Tačiau atsakovė pastebėjo, kad paspaudus kompiuterio pele sutarties, pateiktos byloje PDF formatu, tekste ties keleivių parašu, išsiryškina keturkampis laukelis mėlynam fone, kas paprastai indikuoja, jog tokiame lauke esantis tekstas ar simbolis yra paveikslėlis, kuris į dokumentą buvo įterptas dirbtinai, todėl mano, kad keleiviai reikalavimo perleidimo sutarties tekste ranka iš tiesų nepasirašė ir kyla klausimas, ar keleiviai iš tiesų perleido ieškovei savo reikalavimo teises. Ieškovei nepateikus tokių įrodymų bei duomenų atsakovė laikysis pozicijos, jog ieškovė nėra įrodžiusi susitarimo su keleiviais dėl reikalavimo teisių perleidimo ieškovei sudarymo fakto. Taip pat atsiliepime nurodoma, jog ieškovei byloje įrodžius susitarimo su keleiviais dėl reikalavimo teisių perleidimo ieškovui sudarymo faktą, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir atitinkamai (proporcingai) sumažinti ieškovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Plačiau dėl prašymo sumažinti bylinėjimosi išlaidas CPK 93 str. 4 dalies pagrindu, atsiliepime nepasisakė.

5. 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, o ieškovė įpareigota pateikti teismui su keleiviais (D. A., R. O. ir V. Ž.) sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių originalus.

6. 2025 m. spalio 3 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad reikalavimo perleidimo sutartys su keleiviais yra sudarytos atitinkant įstatymų nustatytus reikalavimus, jos sudaromos elektroniniu būdu, pasitelkiant šiuolaikines elektroninio parašo autentifikavimo paslaugas, atitinkančias 2014 m. liepos 23 d. E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 („Elektroninės atpažinties reglamentas“) 26 straipsnio reikalavimus. Ieškovė pateikė keleivių D. A., R. O. ir V. Ž. parašų sertifikatus. Taipogi ieškovė pažymėjo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės atsiliepime suformuluoto prašymo sumažinti bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė nepateikė jokių argumentų ar pagrindimo, kodėl, jos nuomone, šios išlaidos turėtų būti mažinamos.

7. 2025 m. spalio 3 d. teismo nutartimi D. A., R. O. ir V. Ž. į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiaisiais asmenimis, jiems nustatytas terminas atsiliepimams pateikti, o bylos nagrinėjimas atidėtas.

8. Trečiasis asmuo R. O. gavęs ieškininį pareiškimą, jo priedus ir teismo pranešimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovės reikalavimus atsakovei dėl kompensacijos priteisimo palaiko. Į ieškovę dėl kompensacijos išieškojimo kreipėsi pats ir pildydamas pretenziją ieškovės platformoje (duomenys neskelbtini) pasirašė 2025 m. vasario 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Trečiasis asmuo R. O., būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą (apie galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu), į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

9. Trečiasis asmuo V. Ž. gavusi ieškininį pareiškimą, jo priedus ir teismo pranešimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovės reikalavimus atsakovei dėl kompensacijos priteisimo palaiko. Į ieškovę dėl kompensacijos išieškojimo kreipėsi pati ir pildydama pretenziją ieškovės platformoje (duomenys neskelbtini) pasirašė 2025 m. vasario 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Trečiasis asmuo V. Ž., būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą (apie galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu), į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

10. Trečiasis asmuo D. A. gavusi ieškininį pareiškimą, jo priedus ir teismo pranešimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsiliepimo teismui nepateikė. Trečiasis asmuo D. A., būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, taip pat apie galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu (procesiniai dokumentai įteikti ir elektroniniu paštu, ir paštu asmeniškai pasirašytinai), patvirtino apie procesinių dokumentų gavimą, tačiau į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

11. 2025 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškininius reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės 1200 Eur dydžio kompensaciją, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai bei 753 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 27 Eur žyminis mokestis ir 726 Eur turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

12. 2025 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad ieškininius reikalavimus pripažįsta iš dalies, dėl dviejų keleivių R. O. ir V. Ž., kurių reikalavimo perleidimo faktą jie patvirtino pateiktuose atsiliepimuose. Tuo tarpu, trečiasis asmuo D. A., nebuvo aktyvus proceso dalyvis, atsiliepimo teismui neparteikė, tai yra nepatirtino reikalavimo perleidimo fakto, o atsakovė, savo ruožtu, nepateikė jokių išsamių paaiškinimų ir / ar įrodymų tokioms aplinkybėms pagrįsti, t. y. ar tikrai keleivės D. A. parašas atitinka Reglamento 26 straipsnyje išvardintus pažangiajam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus, todėl mano, kad toks parašas galėtų būti laikomas nebent paprastuoju elektroniniu parašu, kurio pagrindu galimybės identifikuoti pasirašiusio asmens nėra. Teigia, kad nėra aišku, ar keleivis, suvesdamas savo asmens duomenis ir pasirašydamas reikalavimo teisių perleidimo sutartį, buvo identifikuotas. Ieškininį pareiškimą prašo tenkinti iš dalies bei proporcingai, patenkintų/atmestų reikalavimų daliai, sumažinti ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

13. Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/200 priteisimo.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė vykdo oro pervežimo paslaugas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2025 m. vasario 13 d. vyko skrydis Londonas (STN)- Kaunas (KUN), Nr. FR 2746, kuris vėlavo atvykti 3 val. 17 min. Nurodytu skrydžiu keliavo keleiviai V. Ž., D. A. ir R. O.. Nurodyti keleiviai 2025 m. vasario 17 d., 2025 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu ieškovei perleido reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 tam, kad pastaroji teismine tvarka ją išieškotų iš atsakovės. Ieškovė 2025 m. vasario 17 d., 2025 m. kovo 5 d. kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijų pretenzijų pagrindu neišmokėjo.

15. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad keleiviai gauna 400 Eur dydžio kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500–3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.

16. Nors Reglamento Nr. 261/2004 tekste tiesiogiai nenurodyta, kad teisę į kompensaciją kaip skrydžio atšaukimo atveju turi atidėtų skrydžių keleiviai, šią teisę patvirtina Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – užtikrinti aukštą apsaugos lygį oro transporto keleiviams, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui, nes visi jie yra panašių dėl oro transporto patiriamų rimtų nemalonumų ir nepatogumų aukos. E. S. Teisingumo Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. priimtame prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodyta, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais – taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio keleiviai praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.

17. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

18. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad 2025 m. vasario 13 d. skrydis Londonas (STN) - Kaunas (KUN), Nr. FR 2746, vėlavo atvykti 3 val. 17 min.

19. Atsakovė apie keleivių reikalavimo teisių perleidimo faktą informuota 2025 m. vasario ir kovo mėnesiais pateikiant pretenzijas. Pretenzijos ir keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys atsakovei taip pat įteiktos su ieškiniu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

20. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytų aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad atsakovė tiek apie reikalavimo teisių perleidimą, tiek apie reikalavimą išmokėti kompensaciją informuota tinkamai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė neįvykdė pirminės ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros ir dėl to neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 178, 185 straipsniai).

21. Byloje nėra duomenų, kad skrydis buvo sutrikdytas dėl kokių nors ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kurios yra nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje. Atsakovė neginčijo ieškovės prašomos priteisti kompensacijos susidarymo fakto ar jos dydžio, t. y. už kiekvieną keleivį atlyginti po 400 Eur, iš viso 1200 Eur. Teismas įvertinęs tai, kad skrydis vėlavo 3 val. 17 min, t. y. buvo atidėtas, o byloje nesant duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovė ieškovei ar minėtiems keleiviams kompensaciją būtų sumokėjusi, konstatuoja, kad ieškovės pateikti įrodymai pakankami pagrįsti, jog ji įgijo teisę gauti 1200 Eur kompensacijos iš atsakovės ir šį reikalavimą tenkina.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių

22. Atsakovė nurodė, kad jai pagrįstų abejonių kelia ieškovės byloje pateikta vienos iš keleivių, tai yra trečiojo asmens D. A. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, mano, kad ji iš tiesų trečiojo asmens nebuvo pasirašyta.

23. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008). Reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. Cesijos sutartimi cedentas perduoda cesionarijui tam tikrą teisę sutarties arba įstatymo pagrindu. Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020). Taigi cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017).

24. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

25. Ieškovė kartu su ieškiniu byloje pateikė su klientais sudarytas 2025 m. vasario 17 d. (R. O. ir V. Ž.) ir 2025 m. kovo 3 d. (D. A.) reikalavimų perleidimo sutartis. Atsakovė nurodė, kad tretieji asmenys (keleiviai) R. O. ir V. Ž. savo atsiliepimu patvirtino reikalavimo teisės perleidimo faktą, tuo tarpu trečiasis asmuo (keleivė) D. A. buvo pasyvi ir gavusi procesinius dokumentus atsiliepimo teismui nepateikė ir reikalavimo teisės perleidimo fakto nepatvirtino, todėl kyla klausimas, ar ši keleivė iš tiesų perleido ieškovei savo reikalavimo teisę.

26. Reikalavimo perleidimo sutarties formai įstatymas kelia tokius pat reikalavimus kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 str.). Jeigu reikalavimas atsirado, pavyzdžiui, iš sutarties, kuriai reikėjo paprastos rašytinės formos, tai ir reikalavimo perleidimo sutartis turi būti sudaryta mažiausiai paprasta rašytine forma. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.228⁸ straipsnio 1 dalimi nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones.

27. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

28. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

29. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Ieškovė kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais byloje pateikė keleivių ir ieškovės sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių parašų sertifikatus, iš kurių matyti, kada keleiviai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis, juose nurodomas IP adresas bei įrenginys, kuriuo keleiviai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis.

30. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimu nepateikė atskiro neturtinio reikalavimo pripažinti ieškovės su klientais sudarytų reikalavimo sutarčių iš esmės negaliojančiomis, tačiau tik išreiškia abejonę dėl sudarytų sutarčių patikimumu. Atsakovei išaiškintina, kad nagrinėjamu atveju byla neturi viešojo intereso pobūdžio, todėl teismas ex officio (pagal pareigas) negali spręsti dėl sutarčių negaliojimo, atsakovei nepateikus atskiro neturtinio reikalavimo ir už jį nesumokėjus atskiro žyminio mokesčio.

31. Sutiktina su ieškovės ieškinyje, paaiškinime ir teismo posėdžio metu pateikta nuomone kad sutarties sudarymo faktas yra patvirtinamas bilietų apmokėjimo faktu po kurio atsakovė suteikia prieigą prie elektroninių bilietų konkretiems juos įsigijusiems keleiviams. Keleivio įsigytas bilietas yra elektroninis dokumentas, todėl ir keleivių oro vežimo sutartis yra sudaroma elektroniniu būdu sutinkamai su CK 6.809 str. 2 d. nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta laikyti, kad keleiviai turi teisę reikalavimo perleidimo sutartis sudaryti analogiškai – elektroniniu būdu.

32. Teismo vertinimu, iš byloje ieškovės pateiktų reikalavimo perleidimo sutarčių nustatyta, kad reikalavimo perleidimo rašytinės sutartys sudarytos nuotoliniu būdu, o ieškovės byloje pateikti skrydžio bilietai patvirtina, kad ieškovės klientai buvo vėlavusio skrydžio Londonas (STN) - Kaunas (KUN), Nr. FR 2746 keleiviai. Šie įrodymai apibendrintai patvirtina, kad ieškovę ir keleivius, tame tarpe ir D. A., siejo tarpusavio santykiai, nuotoliniu būdu buvo pasirašytos rašytinės reikalavimo perleidimo sutartys atitinkančios įstatyme nustatytus reikalavimus, o atsakovės abejonės dėl trečiojo asmens D. A. reikalavimo perleidimo sutarties atmestinos kaip deklaratyvios ir nepagrįstos.

Dėl procesinių palūkanų

33. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

35. Nagrinėjamu atveju abi pirmiau nurodytos sąlygos egzistuoja, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-340-794/2025).

37. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

38. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidas – 753 Eur. Teismui kartu su prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovė pateikė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitas, kurių kiekvienoje pateikiama suteiktų paslaugų detalizacija – bylos dokumentų analizė, vertimas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas ir pateikimas teismui, atstovavimas klientui byloje. Šios PVM sąskaitos faktūros taip pat patvirtina ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją dėl paslaugų apimties. Ieškovė taip pat pateikė teismui tokių išlaidų faktinį patyrimą pagrindžiančius mokėjimus.

39. Teismai, nagrinėdami bylas, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, privalo atsižvelgti ir įvertinti tos pačios grandies teismų priimtus sprendimus bylose. Pažymėtina, kad nėra vieningos teismų praktikos, kuria teismas privalomai turėtų vadovautis. Juolab nagrinėjamu klausimu nėra kasacinio teismo išaiškinimo. Tik Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja teismų praktiką.

40. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-127-656/2025 konstatavo, kad tokio pobūdžio byloms yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas remdamasis E. P. ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsniu privalo įvertinti kompensacijos pagrįstumą atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę bei kitas aplinkybes, kurias pripažinus ypatingomis kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas. Ginčo šalys yra verslo įmonės, atsakovė yra užsakomuosius keleivių pervežimus vykdanti aviakompanija. Byloje ginčijamų bylinėjimosi išlaidų suma nėra reikšminga atsakovės veiklai, todėl teismui ex officio mažinti bylinėjimosi išlaidas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

41. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinio parengimą maksimalus koeficientas yra 2,5. Ieškinys šiuo atveju parengtas 2025 m. III ketvirtį, todėl taikant 2025 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2337,7 Eur, maksimalią ieškinio parengimo išlaidų sumą sudarytų 5844,25 Eur suma.

42. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė kreipėsi su pretenzijomis į atsakovę dėl kompensacijos priteisimo, t. y. ieškovė pasinaudojo ikiteismine tvarka kompensacijai pagal Reglamentą Nr. 261/2004 gauti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reagavusi į pretenzijas ar jas ginčijusi. Dar daugiau, teisminio proceso metu atsakovė iš dalies sutiko su ieškinių materialiniais reikalavimais ir jų neginčijo. Šios išdėstytos išlaidos leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neveikimu ikiteisminio etapo metu pasirinko būti pasyvi ginčo stebėtoja, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Priešingas situacijos vertinimas prieštarautų CPK 2 straipsnyje įtvirtintam civilinio proceso tikslui ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Todėl atsakovei, neišnaudojus galimybės išspręsti kilusį ginčą ikiteisminiu būdu, tenka visos su tuo susijusios procesinės pasekmės, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam yra taikomi kur kas aukštesni atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartai, todėl atsakovei neišnaudojus galimybės išspręsti kilusį ginčą ikiteisminiu būdu ir nesumokėjus kompensacijų ieškovei ar jos klientams, prisiėmė riziką kilsiančioms teisinėms pasekmėms.

43. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės kaltės, teisminio proceso metu atsakovė ieškovės materialinių reikalavimų pagrįstumo neginčijo, patirtos išlaidos neviršija teisės aktuose nustatytų maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nenustatytas, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamos byloje patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 753 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 726 Eur išlaidos už teisines paslaugas ir 27 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų 00 ct) kompensacijos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1200,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 753 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.