- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- 2-49-825/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Suinteresuotas asmuo
- S. S., L. S., J. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. Š., B. Š., D. Š.
- Advokatai
- Ligita Žigelienė
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, Sandrai Voverienei, dalyvaujant pareiškėjui, S. S., advokatės padėjėjai Ligitai Žigelienei, suinteresuotiems asmenims: S. S., L. S., J. Š., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. Š., B. Š., D. Š., Š. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo, S. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą L. S. palikimui priimti.
Pareiškėjas palaikė pareiškime išdėstytus motyvus, kad jo senelis, tėvo S. S. tėvas, mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu pareiškėjas buvo nepilnametis, jam buvo tik 11 metų, todėl nesuvokė palikimo priėmimo teisinių pasekmių, negalėjo realizuoti savo subjektinės teisės į palikimą be įstatyminių atstovų. Sukakus pilnametystei nesiėmė teisinių priemonių palikimui priimti dėl to, kad ligi pat šių metų rugpjūčio mėnesio pabaigos apie galimą paveldėti senelio turtą, 1,69 ha ploto žemės (duomenys neskelbtini), niekada nežinojo. Pareiškėjo močiutė, mirusio senelio sutuoktinė, L. S. su seneliu šeimyninio gyvenimo negyveno nuo 1967 metų. Senelis persikėlė gyventi į Kėdainių rajoną, gyveno kitoje šeimoje, nors oficialiai santuoka su L. S. niekada nebuvo nutraukta. Nutrūkus šeimos tarpusavio santykiams, su seneliu visiškai nebendravo nei močiutė, nei senelio vaikai. Dėl šios priežasties su seneliu neteko bendrauti ir jam, jo anūkui. Po to kai senelis išsikėlė iš bendrų jų su močiute šeimos namų, su seneliu santykių nepalaikė nei vienas šeimos narys. Tai liudija ir faktas, kad artimieji (močiutė, tėvas, teta) apie senelio mirtį sužinojo tik praėjus keliems metams po jo mirties. Apie galimybę įstatymų nustatyta tvarka paveldėti senelio turėtą turtą (ar turtines teises) artimieji nežinojo, į notarą nesikreipė, palikimo nepriėmė. Apie senelio turėtą teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą niekada nežinojo nei močiutė, nei tėvas. 2011 m. sausio 29 d. dieną močiutė netikėtai gavo laišką, kurį jai atsiuntė V. C. (senelio pusseserė), su kuria pareiškėjo šeima taip pat labai ilgus metus visiškai nebendravo. Voke buvo įdėti senelio nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo dokumentai, senelio mirties liudijimas. Nei laiško, rašto ar kitokio paaiškinimo voke nebuvo. Ant voko buvo užrašyti tik Kėdainių I - ojo notarų biuro notarės kontaktiniai duomenys. Būdama senyvo amžiaus, nesuprasdama šių dokumentų reikšmės, bei kam jie buvo jai atsiųsti, močiutė juos tiesiog kažkur pasidėjo, o prisiminusi pareiškėjui ir jo tėvui parodė tik šių metų vasaros pabaigoje (rugpjūčio mėnesį). Susipažinęs su voke buvusiais dokumentais, suprato, kad 2000 m. vasario 29 d. Kauno apskrities sprendimu seneliui (jau po jo mirties) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Taip pat buvo aišku, kad šis turtas niekieno nepaveldėtas, nes yra atsiųstas minėto sprendimo originalas, pridėtas mirties liudijimo originalas, nurodytas notariatas. Susisiekus su notare buvo paaiškinta, kad šiame notarų biure nėra užvesta senelio turto paveldėjimo byla, notarė išaiškino teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pažymi, kad šioje byloje itin svarbu tai, kad po senelio mirties niekas jokio senelio turto nepaveldėjo. Todėl šis termino pratęsimas neturės įtakos jokiems tretiesiems asmenims, nesukels neigiamų teisinių pasekmių civilinių teisinių santykių stabilumui, nepažeis termino palikimui priimti paskirties, byloje nėra šalies su priešingu reikalavimu (nei vienas 1 - os ir 2 - os eilės paveldėtojas pagal įstatymą nepageidauja paveldėti), ir dėl to pilnai atitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Priešingu atveju, minėtą senelio turtą paveldės Lietuvos Respublika. Tokiu būdu praeito amžiaus 5 - jame dešimtmetyje neteisėtai nacionalizuotas turtas, į kurį atkurti nuosavybės teises pageidavo velionis senelis (būdamas gyvas išreiškė tokią savo valią, pateikdamas prašymą atitinkamai institucijai, ir atliko visus kitus tam būtinus veiksmus) ir kurį 2000 metais valstybė jam grąžino (nors ir po jo mirties) vėl būtų atiduotas valstybei. Įsitikinęs, kad tai neatitiktų nei velionio valios, nei teisingumo bei protingumo principų. Pareiškėjas S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo tėvas praleidęs terminą. Jis, dėl susiklosčiusių aplinkybių, to nežinojo. L. S. gyveno su sugyventine ir nieko apie jį nežino. Jo žiniomis jis nieko neturėjo. Negali nurodyti pas ką jis gyveno. Močiutė sakė, kad jis gyveno su sugyventine, bet kokia, nežino. Nežino, kas jį palaidojo. V. C. yra senelio pusseserė ir ji atsiuntė laišką. Gavo voką su dokumentais ir tais užrašais iš močiutės, L. S., rugpjūčio mėnesį. Jai voką atsiuntė V. C.. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje lankėsi pas močiutę ir sužinojo. Mirties liudijimas buvo sudėtas V. C. siųstame voke. Jam 25 metai. Niekada nesidomėjo seneliu. Šita tema šeimoje buvo tabu. Klausė tėvo kur senelis, atsakydavo, kad kažkur gyvena. Nebandė susirasti senelio kitos šeimos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. S. paaiškino, kad pareiškėjas jo sūnus. Tėvas išėjo 1967 metais. Nežino kur tėvas išėjo. Su tėvu nebendravo. Mama su tėvu neišsiskyrė. Tėvo laidotuvėse nedalyvavo, nes apie jo mirtį sužinojo prieš porą metų, nes pranešė sesuo. Sesuo su tėvu nebendravo. Nežino, ar tėvas turėjo kitą šeimą. (duomenys neskelbtini) atsirado turtas, tai ten jis ir gyveno. Nesidomėjo pas ką tėvas gyveno. Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui galimybę dirbti ir gyventi žinant, jog po jo mirties asmens sukurtas turtas su suvaržymais ar be jų pagal jo valią, o jeigu valia neišreikšta – įstatyme nustatytais pagrindais – atiteks jo artimiesiems. Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą.
Suinteresuotas asmuo L. S. paaiškino, kad su pareiškimu sutinka, nes prašė tvarkyti. Vyras miręs, bet nežino kada. Su vyru nesutiko, jis išvyko apie 1960 metus. Vyras atvykdavo, aplankydavo vaikus. Nepamena kada paskutinį kartą matė. Vyras gyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini). Vyrui mirus, niekas nepakvietė į jo laidotuves. Nusprendė išsituokti, ėjo pas notarą. Gavo žinią, kad vyras miręs, bet nepamena kada, gali būti 2007 metai. Vyro kapo neaplankė. Nežinojo, kad vyras turi turto ir nustebo, kad jis turi turto.
Suinteresuotas asmuo J. Š. paaiškino, sutinka su pareiškimu. L. S. jos tėvas. Tėvai negyveno nuo 1968 m. Buvo nuvažiavę į Miegėnus, į tėčio mamos laidotuves, kai jai buvo 10 - 12 metų. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Apie tėvo mirtį mama pasakė, bet praėjus gal 5 metams, ar daugiau po jo mirties. Tėvo kapo aplankyti nebandė. Apie tėvo turtą nesidomėjo, nes nieko bendro su juo neturėjo. L. S. išlaikymo neteikė, nes nesikreipė į teismą.
Liudytoja V. C. paaiškino, kad L. S. pažinojo, tai mamos brolis, gyveno (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį jis gyveno (duomenys neskelbtini). Valstybė jam davė butą (duomenys neskelbtini), jis gyveno vienas. Prieš mirtį L. S. prižiūrėjo ji. Nuo 1996 m. rugsėjo mėnesio buvo paskirta dėdės globėja, nes jis turėjo I grupę, sirgo plaučių vėžiu. Dėdė žmonos neturėjo. Dėdė buvo vedęs. Į dėdės laidotuves jų nekvietė, nes nežinojo kur pranešti. L. S. turėjo sesę, tai jos mamą. Jų tėvai turėjo žemės ir mama prieš mirtį, tos žemės atsisakė raštiškai L. S. naudai. Po dėdės mirties rado žemės dokumentus ir ta žeme naudojosi. Praeitais metais dokumentus išsiuntė Leonorai, nes Leonora jai paskambino. Leonora paskambino po L. S. mirties. Laišką išsiuntė vasario mėnesį. Leonora paskambino 2010 m., pasiteiravo kaip gyvena. Tada jai pasakė apie žemę ir tada ji paprašė atsiųsti dokumentus. Dėl paveldėjimo nesikreipė, bet nežino kodėl.
Suinteresuotas asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo G. Š. neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkintinas.
Suinteresuotas asmuo B. Š. neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkintinas.
Suinteresuotas asmuo D. Š. neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkintinas.
Suinteresuotas asmuo Š. S. neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Teismas nustatė, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 28). Po jo mirties, 2000 m. vasario 29 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu, palikėjui buvo atkurta nuosavybė (b.l. 10 – 17, 32 – 38).
Palikėjo mirties dieną galiojo 1964 m. liepos 7 d. redakcijos Civilinis kodeksas. Todėl pareiškėjo prašymas nagrinėjamas pagal minėto akto nuostatas, bet motyvacijose ir savo pasisakymuose teismas remiasi ir dabartine teismo praktika, kas inter alia tinkama ir minėtam teisės aktui.
Pasisakydamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010, kat. 93.2.3; 93.2.14; 123.6; 128.1; 128.19) yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.M. ?. G.M., A.S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.D. ?. J.D., G.S., bylos Nr. 3K-3-258/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.U., J.P. ?. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I.P., A.P., bylos Nr. 3K-3-103/2007). Todėl, tiek 1964 m. liepos 7 d. redakcijos Civilinis kodekso 588 straipsnio, tiek Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 daliai, taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).
Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios taisyklės išimtys – įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rūpintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymą, globėjams ir kt.). Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą arba kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (1964 m. liepos 7 d. redakcijos Civilinis kodekso 587 straipsnis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. liepos 7 d. redakcijos Civilinis kodekso 588 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t.y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.U. ir kt. ?. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.B. ?. R.B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.N. ?. B.N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.A. ?. V.Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).
Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų. Aplinkybės, kad pareiškėjas buvo nepilnametis, nesuvokė palikimo priėmimo teisinių pasekmių, negalėjo realizuoti savo subjektinės teisės į palikimą be įstatyminių atstovų, sukakus pilnametystei nesiėmė teisinių priemonių palikimui priimti dėl to, kad apie galimą paveldėti senelio turtą niekada nežinojo, negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjui atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Atnaujinti terminą, remiantis, iš esmės, vien tikslingumo kriterijumi – kad pareiškėjui būtų naudinga gauti palikimą, būtų neteisinga. Tuo labiau, kad liudytoja V. C. nurodė, kad ji yra mirusiojo asmens sesers dukra. Turtą priėmė ir valdė. Taigi iš esmės paneigė pareiškėjo teiginius, kad termino pratęsimas neturės įtakos jokiems tretiesiems asmenims, nesukels neigiamų teisinių pasekmių civilinių teisinių santykių stabilumui. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (galiojusio palikimo atsiradimo dienai) 573 straipsnį „Įstatyminiai įpėdiniai“, tiek pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (galiojanti šiuo metu) 5.11 straipsnį „Įpėdinių pagal įstatymą eilės“, paveldint pagal įstatymą, tikėtina, kad V. C. privalo būti laikoma byloje suinteresuotu asmeniu.
Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos įtraukti į jo pareiškimo nagrinėjimą visus suinteresuotus asmenis, bet jis šia galimybe tinkamai nesinaudojo.
Aplinkybė, jog pareiškėjas nežinojo, kad po senelio mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jis turi teisę paveldėti, nebendravimas su palikėju, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per nustatytą įstatymu terminą nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po senelio mirties priimtų palikimą per Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatytus terminus. Akivaizdu, kad pareiškėjo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po senelio mirties iš esmės nebuvo suvaržyta. Teismas taip pat vertina ir pareiškėjo elgesį (dėl termino palikimui priimti pratęsimo), atsižvelgė į jo nurodytas subjektyvias aplinkybes, pasirinktus bendravimo santykius su palikėju.
Teismas sprendžia, kad, vertinant pareiškėjo elgesį, negali konstatuoti, kad jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatytą terminą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegija yra pažymėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011, kat. 34.5; 114.11; 128.1), kad tokio pobūdžio bylose teisinės reikšmės neturi, kokias sąvokas – termino „pratęsimo“ ar „atnaujinimo“, procesiniuose dokumentuose vartoja bylos dalyviai ir teismai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje reglamentuota situacija, kai pratęsiamas jau pasibaigęs terminas veiksmams palikimui priimti atlikti. Taigi, šioje materialiosios teisės normoje vartojama termino „pratęsimo“ sąvoka pagal savo prasmę atitinka įstatymų nustatyto termino atnaujinimą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriuje vartojamą termino „atnaujinimo“ sąvoką ir pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka.
Ypatingoji teisena – neginčo teisena. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą. Šiuo atveju ginčo nėra.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79 str., 96 str. iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos) valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 270 str., teismas
nutaria:
Priimti galutinį sprendimą.
Pareiškimo netenkinti ir atmesti.
Priteisti iš S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 58,65 (penkiasdešimt aštuonis litų 65 ct) litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų įteikimo išlaidos), įmokos kodas 5660.
Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.