- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2-1351-918/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12931-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Advokatai
- Virgilijus Kvedaras
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti patalpą gynimo, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė A. D. patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę parduoti A. D. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytomis sąlygomis. Nurodo, jog atsakovei priklauso vieno kambario butas (duomenys neskelbtini. 2003 m. vasario 20 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi ieškovei išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame bute ieškovė gyvena nepertraukiamai 2003 m. balandžio 8 d. iki šiol, deklaravo gyvenamąją vietą. Nurodo, jog butas buvo labai apleistas, prastos būklės, ieškovė savo lėšomis jį remontavo, laiku mokėjo mokesčius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 30-753, 2007 m. balandžio 16 d. Socialinio būsto nuomos sutartimi Nr. 1.39-N07/0049 butas išnuomotas ieškovei neterminuotai. Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės 2016 m. balandžio 8 d. negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdyje buvo pavesta SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ rengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl buto (duomenys neskelbtini) perrašymo iš socialinio būsto į savivaldybės būsto sąrašą. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1023 nutarė pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 26 d.sprendimu Nr. 1-704 patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašus. Sprendimu nuspręsta išbraukti iš Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo 1162 eilės Nr. pažymėtą būstą (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog sprendimo 2.15. p. nuspręsta pakeisti 20047 m. balandžio 16 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0049, sudarytą su atsakove. Ieškovės teigimu, butas buvo įrašytas į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondą ir nuo 2017 m. su ieškove buvo sudaromos buto, tačiau ne socialinio būsto, nuomos sutartys. 2022 m. liepos 6 d. ieškovė teikė prašymą ,,SĮ Vilniaus miesto būstas“ leisti pirkti Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytomis sąlygomis, pridedamais dokumentus liudijančiais ieškovės teisę pirkti būstą rinkos kaina. Prašymas netenkintas. Atsakyme į prašymą nurodyta, jog butas yra įrašytas į savivaldybės butų fondą, jog sutartis su atsakove yra sudaryta iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Nurodoma, jog ginčo butas įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondą, o su ieškove buvo sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartys. Teigia, jog už nuomą ieškovė daugiau nei 6 metus mokėjo ir moka ženkliai didesnius nuomos mokesčius nei numatyta ir yra mokama už socialinio būsto nuomą. Ieškovės vertinimu, ginčo butas, remiantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio nuostata, yra tinkamas pirkimo objektas, o ieškovė – tinkama pirkėja, todėl ginčo butas tarybos sprendimu gali būti parduodamas ieškovei už rinkos vertę.
2. Ieškovė dubliku teismo prašo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę parduoti A. D. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 32,45 kv. m. ir gyvenamojo 14 kv. m ploto, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 str. 2 d. 5 p. nustatytomis sąlygomis. Ieškovė sutinka su savivaldybės teiginiu, jog butas nuo 2003 m. iki 2016 m. buvo nuomojamas kaip socialinis būstas. Ieškovei kyla klausimas, kaip butas buvo nuomojamas nuo 2016 m. iki 2022 m. Primena, jog ginčo butas buvo įrašytas į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondą ir nuo 2018 m. su ieškove buvo sudaromos buto, bet ne socialinio būsto nuomos sutartys. Sutinka, jog socialinio būsto nuomos sutartis buvo pagrįstai, ginčo nėra. 2016 m. ieškovės pajamos viršijo įstatymo leistiną pajamų dydį. Butas buvo įrašytas į savivaldybės būsto sąrašą. Tokia praktika yra įstatymų reglamentuota, savivaldybė ja naudojasi. Nuo 2017 m. savivaldybė nuomoja savivaldybės būstą, ne socialinį būstą. Nuo 2017 m. ieškovė moka ne lengvatinį nuomos mokestį, o ženkliai didesnę rinkos kainą už būstą. Savivaldybė per rinkos kaina nuomojamo būsto nuomą vykdo ne socialinę funkciją, remdama socialiai pažeidžiamus asmenis, bet ūkinę veiklą, gaudama pelną iš rinkos kaina nuomojamo būsto. Atsakovė pripažįsta, jog 5 metus ieškovė nuomojosi būstą ne socialinio būsto nuomos sąlygomis, o mokėdama rinkos kainą, o tai sudaro prielaidas ieškovei įsigyti būstą PBĮIĮ 25 straipsnio pagrindu. Nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartyje pažymėjo, jog teismui nepriėmus priešieškinio, atsakovai turėjo teisę pateikti teismui savarankišką ieškinį kitoje byloje ir taip įgyvendinti savo teises. Ieškovė proceso metu sunkiai sirgo. Savarankiškai rengtą ieškovės ieškinį apeliacinės instancijos teismas vertino kaip galima teisių gynimo realizavimo priemonę. Ieškinį pateikė jau įsiteisėjus teismo spendimui, kuriuo nuspręsta ieškovę iškeldinti iš būsto.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžiuose ieškovė A. D. ir ieškovės atstovas advokatas Virgilijus Kvedaras palaikė ieškinio reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybė 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir gyvenamąsias patalpas, esančias Tuskulėnų g. 5-87, Vilniuje. Savivaldybės 2003 m. vasario 13 d. sprendimu 304V ieškovei vieneriems metams išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis sprendimu, UAB „Žirmūnų valda“ 2003 m. vasario 20 d. su ieškove sudarė manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį vieniems metams. Terminuota sutartis buvo tęsiama kasmet. 2007 m. balandžio 11 įsakymu Nr. 30-753 butas ieškovei išnuomotas kaip socialinis būstas. Su ieškove 2007 m. balandžio 16 d. pasirašyta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0049. Ieškovės prašymu 2014 m. bute leistas apsigyventi jos broliui, jo gyvenamoji vieta bute deklaruota nuo 2014 m. gegužės 9 d. Ieškovės ir jos brolio gaunamos pajamos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus pajamų dydžius, leidžiančius nuomotis socialinį būstą, ėmė viršyti jau nuo 2017 metų, pateikus 2016 metų pajamų ir turto deklaracijas. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. liepos 19 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.41-GT17/0133 vieniems metams. Ieškovės, jos brolio pajamos taip pat viršijo nustatytas normas ir 2017, 2018 m., 2019 m., 2020 m., nuo 2017 m. iki 2021 m., todėl su ieškove buvo sudaromos terminuotos savivaldybės būsto nuomos sutartys, pagal kurias ieškovė su broliu turėjo teisę gyventi ginčo bute iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Ieškovė 2021 m. liepos 28 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė prašymą sudaryti naują terminuotą savivaldybės būsto nuomos sutartį. Ieškovės ir jos brolio pajamoms viršijant nustatytus dydžius, ieškovės prašymas netenkintas bei SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškovę ir jos brolį įpareigojo iki 2021 m. gruodžio 17 d. atlaisvinti butą. Įpareigojimo nevykdant buvo kreiptasi į teismą, prašant iškeldinti ieškovę ir jos brolį su jiems priklausančiu turtu iš buto, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ valdomo patikėjimo teise ir esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12076-868/2022 ieškinį tenkino bei, be kita ko, nusprendė atidėti sprendimo vykdymą 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi (c. b. e2A-224-661/2023) šį sprendimą paliko nepakeistą. Antstolės Irenos Beliačic 2023 m. rugpjūčio 18 d. raginimu ieškovė įpareigota išsikeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), per 30 dienų. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, jog ginčo butas ieškovei buvo išnuomotas ne socialinio būsto sąlygomis. Pažymi, jog butas ieškovei buvo išnuomotas dėl jos sunkios finansinės padėties. Ieškovės, jos brolio turtas ir pajamos 2016 m. atitiko teisės aktų nustatytus dydžius, suteikiančius teisę gyventi socialiniame būste, todėl su ieškove iki 2016 m. buvo sudarinėjamos terminuotos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Butas nuo 2003 m. iki 2016 m. buvo nuomojamas kaip socialinis būstas ir įrodo buto, kaip socialinio būsto, statusą. Nagrinėjamu atveju taikytini teisės aktai, teismų praktika, susijusi su socialinio būsto suteikimu. Atsakovė ieškovei turėjo pareigą nuomoti butą iki tol, kol pajamos neviršijo įstatyme nustatyto dydžio, o pradėjus gauti didesnes pajamas, atsakovei tokios pareigos neliko. Teigia, jog vien tai, kad ieškovei geranoriškai buvo sudaryta galimybė 5 m. nuomotis būstą net viršijant pajamoms nustatytą dydį, nesukelia atsakovei pareigos parduoti butą remiantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-12076-868/2022 dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo buto yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Mano, jog ieškovė reikšdama nepagrįstą ieškinį piktnaudžiauja savo teisėmis.
5. Atsakovė tripliku teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, jog būstas ieškovei išnuomotas dėl jos sunkio finansinės padėties, todėl atsakovė pareigą nuomoti būstą ieškovei turėjo iki tol, kol pajamos neviršija įstatyme nustatytų ribų, o ieškovei pradėjus gauti didesnes pajamas, tokios pareigos atsakovei neliko. Aplinkybė, jog atsakovė ieškovei dar 5 metus nuomojo būstą tuomet, kuomet ieškovės pajamos viršijo įstatyme nustatytą ribą, nesukuria atsakovei pareigos ieškovei parduoti butą. Nuo 2017 m. ieškovės ir jos brolio pajamos viršijo įstatyme nustatytą pajamų dydį, todėl su ieškove buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis vieneriems metams. Vėliau sutartys su ieškove buvo sudaromos kasmet. Nuomos santykiais su ieškove yra pasibaigę, nėra jokio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktą bei tenkinti ieškovės reikalavimą parduoti ginčo butą. Nurodo, jog savivaldybė nėra įpareigota parduoti būstą, tačiau turi tokią teisę.
6. Atsakovės atstovė Aldona Majienė teismo posėdžiuose palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė ieškinį atmesti.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į ieškinį teismo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodo, jog butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Butas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostata nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes nuomos santykiai su ieškove yra pasibaigę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu nutarė iškeldinti ieškovę iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos sprendimą. Ieškovė iki šios dienos nėra įvykdžiusi teismo sprendimo, butu naudojasi be teisinio pagrindo. Reikalavimas parduoti butą vertintinas kaip siekis vilkinti įsiteisėjusios teismo sprendimo vykdymą bei trukdantis buto savininkei disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu. Jokie teisės aktai atsakovės neįpareigoja parduoti ieškovei buto.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžiuose trečiojo asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą, būdą formą informuoti tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (I t. 61-62 e. b. l.).
10. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 304V „Dėl buto (duomenys neskelbtini) registravimo kaip manevrinio ir išnuomojimo A. D.“ nuspręsta registruoti kaip manevrinį vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), šį butą išnuomoti A. D. (I t. 50 e. b. l.)
11. A. D. pagal 2003 m. vasario 20 d. Manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį terminuotam naudojimui iki 2004 m. vasario 13 d. iš manevrinio butų fondo buvo išnuomota 32,50 kv. m bendrojo naudojimo gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) (I t. 10-11 e. b. l.). Ieškovė šiame bute gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2003 m. balandžio 8 d. (I t. 59 e. b. l.).
12. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 30-753 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo A. D.“ išnuomojo A. D. aptariamą butą, „nustatant nuomos mokestį pagal galiojančią tvarką“, įpareigojo viešąją įstaigą „Vilniaus butai“ per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos sudaryti su A. D. buto nuomos sutartį neterminuotai, nustatant nuomos mokestį pagal galiojančią tvarką“ (I t. 12, 51 e. b. l.). Pagal 2007 m. balandžio 16 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0049 VšĮ „Vilniaus butai“ su ieškove A. D. sudarė neterminuotą socialinio būsto nuomos sutartį dėl patalpos adresu (duomenys neskelbtini) (I t. 13-17 e. b. l.). Sutarties 40.3 punkte nurodyta, kad ši sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.
13. Iš pateikto 2016 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolo Nr. A16-377/16(2.1.28-TD2)(I t. 18-19 e. b. l.) turinio matyti, jog svarstant klausimą dėl A. D. dviejų asmenų šeimos teisės į socialinio būsto nuomą patvirtinimo, nustatytos tokios aplinkybės: a) ieškovė bute deklaruota nuo 2003 m. balandžio 8 d.; b) 2006 m. spalio 10 d. sudaryta socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 30-1649; c) 2007 m. balandžio 11 d. d. įsakymo Nr. 30-753 pagrindu 2007 m. balandžio 16 d. sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N07/0049; d) 2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta teisė į socialinio būsto nuomą iki 2016 m. balandžio 11 d; e) 2014 m. liepos 8 d. sudarytas susitarimas dėl 2007 m. balandžio 16 d. Socialinio būsto nuomos sutarties pakeitimo; f) ieškovės gaunamos pajamos už 2014 m. viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą dydį; g) 2016 m. sausio 20 d. A. D. pateikė prašymą dėl terminuotos nuomos sutarties sudarymo. Dėl šių aplinkybių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija nutarė pavesti SĮ „Vilniaus miesto būstas rengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą Vilniaus miesto socialinio būsto (duomenys neskelbtini) perrašymo į savivaldybės sąrašą ir rengti Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo projektą dėl terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo vieneriems metams.
14. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 1-1023 „Dėl Tarybos 2016 -10-26 sprendimo Nr. 1-704 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“ ir nuomos sutarčių pakeitimo“ 1.1.15, 1.2 ir 2.15 punktais nuspręsta išbraukti iš Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašo būstą (duomenys neskelbtini), įrašyti šį būstą į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąrašą ir pakeisti 2007 m. balandžio 16 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį į Savivaldybės būsto nuomos sutartį, nustatant vienerių metų nuomos terminą nuo sprendimo įsigaliojimo dienos (I t. 20-26 e. b. l.).
15. 2017 m. liepos 19 d., 2018 m. rugpjūčio 21 d., 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2020 m. rugsėjo 23 d. su ieškove buvo sudarytos terminuotos savivaldybės būsto nuomos sutartys, pagal kurias ieškovė turėjo teisę gyventi ginčo bute iki 2021 m. rugsėjo 17 d. (I t. 27- 46 e. b. l.).
16. Ieškovė 2022 m. birželio 6 d. pateikė prašymą leisti pirkti Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnį (I t. 47, 48-49 e. b. l.). 2022 m. liepos 20 d. raštu Nr. 1.35-22/4318 ieškovės prašymas atmestas (I t. 68-69 e. b. l.). Atsisakymas motyvuotas tuo, kad butas ieškovei išnuomotas kaip socialinis būstas, butas į savivaldybės būsto fondą įrašytas ieškovei viršijus nustatytas pajamų normas socialiniam būstui gauti. Savivaldybės atsakymas teisme skundžiamas nebuvo.
17. 2022 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12076-868/2022 tenkintas savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinys ir nuspręsta A. D. iškeldinti su jiems priklausančiu turtu, atidėti sprendimo vykdymą šešių mėnesių laikotarpiui (I t. 72-77 e. b. l.). 2023 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-224-661/2023 A. D. apeliacinis skundas atmestas, pirmos instancijos sprendimas paliktas nepakeistas (I t. 78-83 e. b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
18. CK 6.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, draudžianti versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Taigi šiuo atveju yra aktualu nustatyti, ar atsakovę sudaryti ieškovės pageidaujamą sutartį įpareigoja įstatymas, taip pat ar yra/buvo savanoriškas atsakovės įsipareigojimas sudaryti sutartį.
19. Iš ieškinio reikalavimo formuluotės matyti, kad ieškiniu nėra siekiama įpareigoti atsakovę sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį konkrečiomis sąlygomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų savanoriškai įsipareigojusi sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį ar kad būtų sukėlusi ieškovės lūkestį dėl sutarties sudarymo (pavyzdžiui kokia nors forma išreiškusi sutikimą dėl buto pardavimo, būtų pradėtos ar atliktos turto vertinimo procedūros, sprendžiama dėl konkrečios kainos, už kurą ketinama parduoti, vertinamos ieškovės įdėtų lėšų remontuojant būstą įskaitymo į kainą galimybės ir pan.). Šiuo atveju, ieškovei pateikus prašymą dėl galimybės butą pirkti rinkos kainos kainomis, ieškovei iš karto buvo pateiktas atsakymas, kuriame nedviprasmiškai buvo atsisakyta prašymą tenkinti. Kaip jau minėta, ieškovė šio gauto atsakymo įstatyme nustatyta tvarka neskundė. .
20. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kuriame numatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis be kita ko ir viešosios teisės principu, reiškiančiu, jog sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punktas). Savivaldybės būsto nuomos bei savivaldybės būsto pardavimo sąlygas ir tvarką nustato specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – PBĮIĮ). Šis įstatymas nustato paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei savivaldybės būsto pardavimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Minėto įstatymo V skyrius reglamentuoja savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo sąlygas ir tvarką. PBĮIĮ 25 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, CK nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodami savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.
21. 2023 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. e2A-224-661/2023 konstatuota, kad butas A. D. išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 304V pagrindu dėl jos sunkios materialinės padėties; ieškovės ir jos brolio turtas bei pajamos iki 2016 m. atitiko teisės aktų nustatytus dydžius, suteikiančius teisę gyventi socialiniame būste, todėl su iki 2016 m. buvo sudarinėjamos terminuotos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys; tai, kad butas nuo iki 2003 m. iki 2016 m. buvo nuomojamas kaip socialinis būstas ir įrodo jo kaip socialinio būsto statusą. 2023 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. e2A-224-661/2023 nutartyje konstatuota, kad vien ta aplinkybė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ geranoriškai sudarydavo galimybę išsinuomoti savivaldybei priklausantį butą, nepanaikina buto, kaip socialinio būsto statuso ir nesukelia pareigos neterminuotai išnuomoti butą A. D.. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ taip pat neturi pareigos komerciniais pagrindais nuomoti buto A. D., nes tokiu atveju galioja sutarties laisvės principas, reiškiantis, jog savininkas (ar jo įgaliotas asmuo) pats renkasi kam ir kokiam terminui išnuomoti savo turtą.
22. Nurodyti 2023 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. e2A-224-661/2023 pateikti išaiškinimai tiek dėl ginčo buto kvalifikavimo kaip socialinio būsto, tiek dėl sutarčių laisvės principo realizavimo yra aktualūs ir sprendžiant dėl atsakovės pareigos sudaryti buto pardavimo sutartį su ieškove egzistavimo (CPK 182 str. 2 p.).
23. Apibendrinant, bylos medžiaga nustatyta, jog nuomojamas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Šis butas nuo 2006 m. spalio 10 d. iki 2017 m. m. liepos 18 d. buvo nuomojamas socialinio būsto sąlygomis, o nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. savivaldybės būsto nuomos sutarties sąlygomis. Pasibaigus nuomos sutarčiai, ieškovė neteko teisinio pagrindo toliau naudotis savivaldybės butu. Aplinkybė, kad ieškovė už naudojimąsi butu toliau mokėjo nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius nepatvirtina ieškovės teisės naudotis butu net ir pasibaigus nuomos sutarties terminui. Pažymėtina, kad yra priimtas, tačiau nevykdomas, įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ieškovės iškeldinimo. Civilinėje teisėje egzistuoja principas „iš ne teisės teisė nekyla“. Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi (CPK 18 str.). Pasibaigus nuomos sutarties terminui, tačiau ieškovei toliau likus naudotis butu, net ir esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ieškovės iškeldinimo, nėra pagrindo vertinti, kad butas ieškovei nuomojamas ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Pažymėtina, kad nuomos teisiniai santykiai teisine prasme yra pasibaigę.
24. Įvertinus lingvistiškai PBĮIĮ 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojamas sąvokas, sutiktina su trečiojo asmens ir atsakovės pozicija, kad remianti PBĮIĮ 25 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais savivaldybė turi teisę rinktis parduoti ar neparduoti turtą. Aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė turi pareigą parduoti ieškovei butą PBĮIĮ 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, kadangi, kaip jau minėta, minėtoje teisės normoje yra aiškiai nurodyta savivaldybės teisė, bet ne pareiga parduoti gyvenamąsias patalpas.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė neturi iš įstatymo kylančios pareigos parduoti ieškovei butą, todėl ieškinys atmestinas.
26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).
28. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovė ir trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pradžios neteikė.
29. Teismas šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė, kadangi visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.