- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-52-826/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12931-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18119-918/2023 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, dėl teisės privatizuoti patalpą gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę parduoti A. D. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytomis sąlygomis. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ieškovės iškeldinimą iš būsto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus išspręstas ginčas šioje byloje.
2. Ieškovė prašyme nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12076-868/2022 tenkino SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl ieškovės iškeldinimo iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Teismo proceso metu ieškovė į bylą teikė priešieškinį, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę parduoti butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 143 straipsniu, priešieškinio nepriėmė. Ieškovė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje (27 p.) pažymėjo, kad ,,šiuo atveju, teismui nepriėmus priešieškinio, atsakovai turėjo teisę pateikti teismui savarankišką ieškinį kitoje byloje ir taip įgyvendinti savo teises“.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovės A. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Atsiliepimas
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš ieškinyje ir atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12076-868/2022 tenkino SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl ieškovės iškeldinimo iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Antstolė I. B. priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. raginimu nurodė ieškovei išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nemotyvavo, nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimais ir kokią įtaką laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas galėtų padaryti būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jei pareikšti reikalavimai būtų pritaikyti. Teismas pažymi, jog vien faktinių aplinkybių išdėstymo ieškinyje ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones suformulavimo, įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išimtinumą, nepakanka įvertinimui, jog ieškovės prašymas stabdyti priverstinio vykdymo veiksmus pagal apeliacine tvarka patikrintą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą ir uždrausti atlikti ieškovės iškeldinimo veiksmus yra pagrįstas.
6. Ieškovė yra atstovaujama advokato, tačiau prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįsti nenurodė visiškai jokių aplinkybių. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartyje paminėta A. D. teisė, teismui nepriėmus priešieškinio, inicijuoti kitą bylą ir joje reikšti savarankišką ieškinį savaime nepagrindžia nei tokių reikalavimų galimo pagrįstumo, nei laikinųjų apsaugos priemonių – įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo – būtinumo. Įvertinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentų nebuvimą, nėra pagrindo išvadai, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja kokia nors grėsmė būsimo teismo sprendimo (jei ieškinio reikalavimai būtų patenkinti) įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Iškeldinus ieškovę iš būsto (ieškovė jame gyvena 20 metų, prižiūri ir remontuoja per visą nuomos laiką savo lėšomis, už būsto nuomą daugiau nei 5 metus moka nuomos rinkos kainą), būsto savininkė – atsakovė, kol vyks šis teismo procesas, galės juo disponuoti kaip tinkama: galės būstą parduoti, išnuomoti ilgalaikės nuomos sąlygomis, išmainyti, pakeisti patalpų paskirtį ir pan. Tokiu atveju galimas palankus ieškovei teismo sprendimo įgyvendinimas būtų apsunkintas ginčų ir teisminių procesų, įtraukiant į juos sąžiningus būsto įgijėjus ar būsimus nuomininkus.
7.2. Ieškovės sveikatos būklė yra pablogėjusi, kadangi nustatytas piktybinis navikas. Ieškovė neįsivaizduoja jos laukiančių negandų, jeigu nebus patenkintas jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
8.1. Prioriteto suteikimas ieškovės interesų apsaugai neatitiktų reikalavimo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nepažeisti bylos šalių interesų bei poreikių pusiausvyros.
8.2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ne tik atsakovė negalėtų laisvai disponuoti ginčo butu, tačiau ir būtų nepaisoma visų gyventojų, kurie laukia eilėje socialinio būsto nuomai, interesų. Todėl stabdyti ieškovės iškeldinimą iš būsto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šioje stadijoje, remiantis tik ieškovės neargumentuotu prašymu – neproporcinga, neadekvatu ir nepagrįsta ne tik atsakovės, bet ir šių gyventojų atžvilgiu.
8.3. Sutikus tenkinti ieškovės prašymą, ieškovė iš esmės vien dėl paties ieškinio pareiškimo įgytų pranašumą prieš atsakovę, o tai neatitiktų teismų praktikos išaiškinimų, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
11. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė papildomą įrodymą – medicinos dokumentų išrašą. Kadangi šiuo įrodymu ieškovė grindžia atskirojo skundo pagrindu nurodytus argumentus, atsakovė su šiuo įrodymu yra susipažinusi, todėl minėtas įrodymas pridėtinas prie bylos.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Iš byloje esančių įrodymų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12076-868/2022 tenkino SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl ieškovės iškeldinimo iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.
13. Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę parduoti A. D. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytomis sąlygomis.
14. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ieškovės iškeldinimą iš būsto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdomojoje byloje Nr. 0011/23/01482, iki bus išspręstas ginčas šioje byloje.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
16. Atskirąjį skundą ieškovė iš esmės grindžia tuo, jog iškeldinus ieškovę iš būsto (ieškovė jame gyvena 20 metų, prižiūri ir remontuoja per visą nuomos laiką savo lėšomis, už būsto nuomą daugiau nei 5 metus moka nuomos rinkos kainą), būsto savininkė – atsakovė, kol vyks šis teismo procesas, galės juo disponuoti kaip tinkama: galės būstą parduoti, išnuomoti ilgalaikės nuomos sąlygomis, išmainyti, pakeisti patalpų paskirtį ir pan. Tokiu atveju galimas palankus ieškovei teismo sprendimo įgyvendinimas būtų apsunkintas ginčų ir teisminių procesų, įtraukiant į juos sąžiningus būsto įgijėjus ar būsimus nuomininkus. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
17. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 34).
18. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
19. Pasisakant dėl pirmosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, svarbu tai, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovės ieškinys yra priimtas, šalys yra pateikusios paruošiamuosius dokumentus civilinės bylos nagrinėjimui, taigi ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Taigi pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio pagrįstumas vertinamas tik preliminariai, į klausimą, ar yra pagrindas ieškinį tenkinti, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą.
20. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
21. Iš ieškinio pagrindu bei prie ieškinio pateiktų įrodymų nustatyta, jog 2003 m. vasario 20 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi manevrinio fondo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo išnuomotas ieškovei. Nuo 2003 metų iki dabar šiame bute ieškovė gyvena nepertraukiamai. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1023 „Dėl Tarybos 2016-10-26 sprendimo Nr. 1-704“ butas buvo įrašytas į savivaldybės būsto fondą ir nuo 2017 m. liepos 19 d. butas nuomojamas ieškovei kaip savivaldybės butas ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Visą šį laiką ieškovė už būstą mokėjo ir moka nuomos rinkos kainą.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimu, patenkinus savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį, atsakovai A. D. ir G. D. iškeldinti su jiems priklausančiu turtu iš buto, ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdomo patikėjimo teise ir esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Sprendimo įvykdymas dėl atsakovų iškeldinimo atidėtas 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
23. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2023 m. rugpjūčio 18 d. antstolė I. B. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo ragina per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos ieškovę su G. D. išsikelti su priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra motyvuojamas tik pačiu faktu, jog ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl įpareigojimo atsakovę parduoti ginčo butą ieškovei Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytomis sąlygomis. Ieškovė nenurodo jokių argumentų, kuriais būtų grindžiama grėsmė galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog nesustabdžius teismo sprendimo vykdymo ir teismui galbūt patenkinus ieškovės ieškinį, teks užvesti papildomus teisminius ginčus, įtraukti į procesą trečiuosius asmenis, nėra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
25. Kaip jau minėta anksčiau, ieškovė turi įrodyti ne tik grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, bet ir atsakovės veiksmų nesąžiningumą. Anksčiau jau minėta, jog teismo sprendimas, kuriuo yra nuspręsta iškeldinti ieškovę iš ginčo turto, yra įsiteisėjęs, todėl yra privalomas ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Ieškovė nenurodo jokių argumentų ir neteikia įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė, pateikdama vykdyti įsiteisusį teismo sprendimą dėl iškeldinimo, elgėsi nesąžiningai, pažeidžia įstatymus ir pan. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog vykstant teisminiam ginčui, atsakovė galės būstą parduoti, išnuomoti ilgalaikės nuomos sąlygomis, išmainyti, pakeisti patalpų paskirtį ir pan., negali būti pripažinti kaip nesąžiningi atsakovės veiksmai, kadangi teismo sprendimas dėl ieškovės iškeldinimo yra įsiteisėjęs ir pradėtas priverstinai vykdyti, taigi atsakovė turi teisę atlikti ieškovės minimus veiksmus.
26. Ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ieškovės sveikatos būklės neturi teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl plačiau dėl šių argumentų nepasisakoma.
27. Esant nurodytų aplinkybių pagrindui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovei neįrodžius visų būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai netenkintas.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį nepakeistą.