- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2A-224-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07631-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.), Inga Staknienė
- Atsakovas
- A. D., G. D.
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. D. ir G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. D. ir G. D. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šioje byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias asmenų teisę gyventi savivaldybei priklausančiame socialiniame būste.
Šalies argumentai
2. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“pateikė ieškinį, kuriuo prašė: iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš buto, ieškovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ valdomo patikėjimo teise, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
3. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė). Savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 304V A. D. (vienai) buvo išnuomotas vieno kambario 32,50 kv. m bendrojo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Butas). Remdamasi šiuo sprendimu, UAB „Žirmūnų valda“ 2003 m. vasario 20 d. su atsakove sudarė manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį vieniems metams. Terminuota buto nuomos sutartis buvo kasmet tęsiama. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 30-753 butas (duomenys neskelbtini), Vilnius, A. D. buvo išnuomotas kaip socialinis būstas. Remdamasi šiuo įsakymu, VšĮ „Vilniaus butai“ su atsakove 2007 m. balandžio 16 d. pasirašė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0049. A. D. prašymu 2014 metais socialiniame bute (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo leista apsigyventi jos broliui atsakovui G. D., jo gyvenamoji vieta šiame bute deklaruota nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovų gaunamos pajamos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytus pajamų dydžius, leidžiančius nuomotis socialinį būstą, ėmė viršyti jau nuo 2017 metų, pateikus 2016 metų pajamų ir turto deklaracijas. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1023 su atsakovais 2017 m. liepos 19 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.41-GT17/0133 vieniems metams. 2018 metais atsakovų 2017 metų pajamos taip pat viršijo nustatytas normas, todėl vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1-1658 su atsakovais 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo pasirašyta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.40-GT18/0259 vieniems metams (iki 2019 m. liepos 25 d.). Ieškovė nurodė, kad atsakovų 2018 metų pajamos taip pat viršijo Įstatyme nustatytus dydžius, todėl vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-120 su atsakovais 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo pasirašyta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.40-GT19/0369 vieniems metams (iki 2020 m. liepos 10 d). Pagal pateiktas metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas per 2019 metus gautos atsakovų pajamos vėl viršijo Įstatyme nustatytus dydžius. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A30-2312/20 su atsakovais 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo pasirašyta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.40-GT20/0465. Sutartis galiojo iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Atsakovai 2021 m. liepos 28 d. pateikė prašymą sudaryti naują terminuotą Savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos sutartį. Pagal pateiktas metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas per 2020 metus gautos atsakovų pajamos sudaro 16 481 Eur, o tai 1 921 Eur, arba daugiau nei 25 procentais, viršijo Įstatyme nustatytą leistiną dydį. Ieškovė pažymėjo, jog prašymas netenkintas, atsakovai SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 1.35-21/3839 įpareigoti iki 2021 m. gruodžio 17 d. atlaisvinti butą, tačiau iki šio ieškinio surašymo dienos atsakovai minėto įpareigojimo neįvykdė ir buto neatlaisvino. Atsakovai, naudodamiesi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis, nemokėdami nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, pažeidžia ieškovo, kaip jam patikėto turto valdytojo, teises. Atsakovų pajamos viršijo Įstatyme nustatytus dydžius kiekvienais metais nuo 2017 metų, taigi atsakovai yra praradę teisę į socialinį būstą. Atsakovams jau buvo suteikta galimybė (net penkeri metai) susirasti sau tinkamą būstą, tačiau atsakovai to nepadarė ir 2021 m. liepos 28 d. vėl kreipėsi su prašymu pratęsti terminuotą buto nuomos sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.40-GT20/0465 galiojo iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Atsakovai nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir pagal šios sutarties 5.12 punktą buto neatlaisvino. Atsakovų šeimos pajamos per 2020 m. sudarė 16 481 Eur, o tai ne tik viršija Įstatyme numatytą dydį, tačiau negali būti laikoma nepakankamomis pasirūpinti gyvenamosiomis patalpomis savo lėšomis. Kadangi atsakovai prarado teisę į socialinį būstą, socialinio būsto iki šiol geranoriškai neatlaisvino ieškinys turi būti tenkinamas visa apimtimi.
Atsiliepimas
4. Atsakovai A. D. ir G. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
5. Nurodė, kad atsakovė bute gyvena nuo 2003 metų, t. y. jau 19 metų. Butas atsakovei buvo perduotas itin apleistas ir antisanitarinių sąlygų, kadangi iki tol jame gyveno asocialūs asmenys. Atsakovė savo sąskaita suremontavo butą, pritaikė jį gyvenimui, per laikotarpį nuo 2003 metų atsakovai į butą investavo dideles sumas. Ieškovė netiksliai nurodo, jog su atsakove nuolat buvo sudaromos terminuotos nuomos sutartys. 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 30-753 butas buvo išnuomotas neterminuotam laikotarpiui sudarius 2007 m. balandžio 16 d. nuomos sutartį. Tai sudarė sąlygas atsakovei manyti, kad butas yra suteiktas ilgam laikotarpiui tol, kol atsakovė tinkamai vykdys savo įsipareigojimus. Ieškovė neįrodinėja, kad atsakovė būtų pažeidusi kokius nors savo įsipareigojimus pagal sutartį ar ankstesnes nuomos sutartis. Sutarties 22 p. numato, jog atsakovai turi teisę atnaujinti nuomos sutartį, jei atsakovai savo įsipareigojimus vykdė tinkamai. Taigi nors atsakovai savo prievoles vykdė tinkamai, tačiau nuomos sutartis nebuvo pratęsta nepagrįstai, t. y. pažeidžiant atsakovų interesus. Be to, atsakovė pažymėjo, kad ji serga, jai diagnozuota sisteminio jungiamojo audinio pažeidimas (sisteminė raudonoji vilkligė), miopija (II laipsnio trumparegystė), lėtinė diskogeninė L5-S1 radikulopatija, abipusė, stub. juosmeninės dalies osteochondrozė, L4/5 centrinė išvarža, stuburo L3/4 ir L4/5 diskozė, alergija į vabzdžių įkandimus. Atsakovė nuolat gydoma plakveniliu ir steroidais, dėl sveikatos būklės nuolat stebima reumatologo. Atsakovė turi nuolat pirktis vaistus, medikamentus, vykti į reabilitaciją – dėl to atsakovė patiria didelių išlaidų. Atsakovės teigimu, nuomos sutarties nepratęsimas pažeidžia atsakovės teisę išsipirkti butą, į kurį atsakovė yra investavusi daug lėšų. Butas nėra įtraukas į savivaldybės socialinio būsto sąrašą, todėl atsakovė turi teisę išpirkti butą. Priverstinai iškeldinus atsakovus galimybės išsipirkti butą ir išsaugoti jame atliktas investicijas nebebus. Atsakovai jokio kito būsto ar kito nekilnojamojo turto neturi, todėl atsakovai neturi kur gyventi ir iškeldinimas pažeistų atsakovų teisę į būstą ir orų gyvenimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas visiškai ir nuspręsta iškeldinti atsakovus A. D. ir G. D. su jiems priklausančiu turtu iš buto, ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas” valdomo patikėjimo teise, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; sprendimo įvykdymas dėl atsakovų iškeldinimo atidėtas 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų priteista 96,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė pagrįstai priėmė sprendimą iškeldinti atsakovus iš savivaldybės (socialinio) būsto nuo 2021 m. gruodžio 17 d., nes su atsakovais sudaryta terminuota savivaldybės būsto nuomos sutartis galiojo iki 2021 m. rugsėjo 17 d., o atsakovų gaunamos pajamos už 2020 metus viršijo PBĮIĮ 25 proc. leistiną perviršį. Dėl šios priežasties teismas tenkino ieškinį ir nusprendė iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš buto, ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas” valdomo patikėjimo teise ir esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Atsiliepime į ieškinį atsakovai prašė, jeigu teismas tenkintų ieškinį, atidėti sprendimo vykdymą 3 metams. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė sutinka su sprendimo atidėjimui 6 mėnesiams. Todėl teismas iš dalies tenkino atsakovų prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir sprendimo įvykdymą atidėjo 6 mėnesių laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovai apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
8.1. Ginčo butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau ieškove šioje civilinėje byloje yra SĮ Vilniaus miesto būstas, bet ne Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. patvirtintų SĮ Vilniaus miesto būstas įstatų 9.15 p., SĮ Vilniaus miesto būstas veikla, laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Savivaldybės interesams, turimi tam būtini įgaliojimai, yra šie: atstovavimas Savivaldybės interesams visų instancijų bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose <...>. Būtent šiuo SĮ Vilniaus miesto būstas įstatų punktu rėmėsi jos atstovė, neigdama motyvą dėl ieškovės netinkamumo. Kadangi SĮ Vilniaus miesto būstas suteikta teisė tik atstovauti Savivaldybės interesams, todėl ir ieškove šioje civilinėje byloje turėjo būti Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama SĮ Vilniaus miesto būstas. Teismas į šiuos argumentus visiškai neatsižvelgė.
8.2. Už ginčo buto nuomą buvo mokama ženkliai didesnė suma, nei numatyta už socialinio būsto nuomą. Be to, byloje nėra nė vieno įrodymo, kad ginčo butas kada nors buvo įtrauktas į socialinio būsto fondą, todėl sprendimas, grindžiamas motyvu, kad butas yra arba kada nors buvo socialinis, yra nepagrįstas, prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams ir naikintinas. Esant galiojančiam Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimui Nr. 1-1023 SĮ Vilniaus miesto būstas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės buto nuomos sutartį socialiniam būstui numatytais pagrindais.
8.3. Kadangi butas yra Vilniaus miesto savivaldybės butas, įrašytas į Vilniaus miesto savivaldybės butų fondą, išnuomotas kaip Vilniaus miesto savivaldybės (bet ne socialinis) butas, mokant padidintą nuomos kainą (palyginus su socialiniu būstu), butas yra nuomojamas ilgiau kaip 5 metus, ginčo butas yra tinkamas pirkimo objektas, o atsakovė A. D. yra tinkamas pirkėjas pagal įstatymą ir turi teisę pirkti butą.
8.4. Atsakovė A. D. 2003 metais gavo nuomos pagrindais manevrinį butą labai prastos būklės, savo lėšomis jį suremontavo, visada laiku mokėjo buto išlaikymo ir nuomos mokesčius. Jos iniciatyva butas buvo įrašytas į Vilniaus miesto savivaldybės butų fondą, ir taip buvo pradėtas teisės į savivaldybės buto pirkimą realizavimas. Visiškai nepagrįstai, beveik suėjus savivaldybės busto nuomos terminui, nuomos sutartis dėl savivaldybės būsto buvo nepratęsta socialiniam būstui taikytinais pagrindais. Savivaldybės būsto nuoma ir toliau tvarkingai yra mokama, kas reiškia, kad savivaldybės būsto nuomos sutartis tapo neterminuota.
8.5. Atsakovė A. D. siekė šioje byloje pareikšti priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti priešieškinį, kuriuo atsakovai prašė: įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę parduoti A. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, tokiu būdu liko neatskleista bylos esmė, priimtas nepagrįstas sprendimas (visiškai nepagrįstai priskiriant iš pradžių manevrinį, vėliau savivaldybės būstą socialinio būsto kategorijai), todėl sprendimas turi būti panaikintas.
8.6. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimas yra galiojantis, butas buvo nuomojamas ne kaip socialinis būstas, ieškovė pagal priešieškinį turi teisę pirkti savivaldybės būstą (būstas yra tinkamas pirkimo objektas, o ji – tinkamas pirkimo subjektas), butas turi būti jai parduotas pagal įstatymą.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Butas A. D. išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 304V pagrindu. Buto nuomos sutartis sudaryta 2003 m. vasario 20 d. Atsakovų turtas bei pajamos iki 2016 m. atitiko teisės aktų nustatytus dydžius, suteikiančius teisę gyventi socialiniame būste. Paminėtos ir priežastys, dėl kurių Butas buvo išnuomotas A. D. – sunki materialinė padėtis. Taigi atsakovų argumentai dėl Buto statuso laikytini nepagrįstais. Atsakovai 2021 m. liepos 28 d. pateikė prašymą sudaryti naują terminuotą Savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuomos sutartį. Pagal pateiktas metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas per 2020 metus gautos atsakovų pajamos sudaro 16 481 Eur, o tai 1 921 Eur, arba daugiau nei 25 procentais, viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą leistiną dydį. Prašymas netenkintas, atsakovai SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 1.35-21/3839 įpareigoti iki 2021 m. gruodžio 17 d. atlaisvinti Ginčo butą. Atsakovai iki šiol minėto įpareigojimo neįvykdė ir Buto neatlaisvino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl ieškovo tinkamumo
11. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje buvo netinkamas ieškovas – kadangi Butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, ieškovu turi būti būtent ji, o ne SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka.
12. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas.
13. CK 4.106 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti.
14. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų nuomos sąlygas ir tvarką reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) redakcija, patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-223 (2022 m. spalio 26 d. Tarybos sprendimu Nr. 1-1636 patvirtintas naujas aprašas, tačiau aptariamos nuostatos nepakito).
15. Pagal Aprašo 4.5. punktą, Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ Apraše nurodoma kaip Savivaldybės, Savivaldybės būstų su bendrojo naudojimo patalpų dalimi ar socialinių būstų administratorė (toliau – Administratorius).
16. Aprašo 45 punkte nustatyta, kad jeigu asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) po vienų metų nuo terminuotos vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo dienos viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, Administratorius (t. y. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“) per vieną mėnesį nuo pajamų ir turto deklaracijos įvertinimo informuoja asmenis ir šeimas apie pareigą išsikelti iš patalpų. Asmenims ar šeimoms per tris mėnesius geranoriškai patalpų neatlaisvinus Administratorius (t. y. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“) inicijuoja iškeldinimą iš Savivaldybės būsto teismo tvarka.
17. Taigi, remiantis CK 4.106 straipsniu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 1-474 ir 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 1-223 nuostatomis SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ yra įgaliotas teikti ieškinius teismui dėl asmenų iškeldinimo iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų. Todėl SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ yra tinkamas ieškovas tokio pobūdžio bylose.
Dėl Buto statuso
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Butas Savivaldybės Tarybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1023 pagrindu yra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondą, dėl jo nuomos yra sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės busto, bet ne Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis; byloje nėra įrodymų, kad Butas kada nors buvo įtrauktas į socialinio būsto fondą, todėl teismo motyvai, kad Butas yra arba kada nors buvo socialinis, yra nepagrįsti. Taigi esant galiojančiam Savivaldybės Tarybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimui Nr. 1-1023 ieškovas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nutraukti Buto nuomos sutarties socialiniam būstui numatytais pagrindais. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka.
19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Butas A. D. išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 304V pagrindu, būtent dėl jos sunkios materialinės padėties. Atsakovų turtas bei pajamos iki 2016 m. atitiko teisės aktų nustatytus dydžius, suteikiančius teisę gyventi socialiniame būste, todėl su atsakovais iki 2016 m. buvo sudarinėjamos terminuotos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Taigi, tai paneigia atsakovų teiginius, jog nėra jokių įrodymų, kad Butas yra socialinis būstas. Priešingai – būtent tai, kad Butas nuo iki 2003 m. iki 2016 m. buvo nuomojamas kaip socialinis būstas ir įrodo jo kaip socialinio būsto statusą, todėl šiuo atveju taikytinos teisės normos bei teismų praktika, susijusi su socialinio būsto suteikimu.
20. Atsakovų pajamos, gautos per 2016 metus, sudarė 11710 Eur, o tai viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą dydį su leistinu 25 procentų perviršiu. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1023 su atsakovais 2017 m. liepos 19 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.41-GT17/0133 vieniems metams. Laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2021 m. atsakovų pajamos viršydavo Įstatyme įtvirtintą dydį, tačiau su atsakovais ir toliau būdavo sudaromos terminuotos Buto nuomos sutartys.
21. Vadovaudamasis Aprašo 41.4 papunkčiu, jeigu asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius, siekiant suteikti asmeniui ar šeimai laiko susirasti kitą būstą rinkoje, asmens ar šeimos prašymu Savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Tokiu atveju su asmeniu sudaroma nauja terminuota Savivaldybės būsto nuomos sutartis.
22. Taigi, vien ta aplinkybė, kad ieškovas šiuo geranoriškai sudarydavo galimybę atsakovams išsinuomoti Savivaldybei priklausantį Butą, nepanaikina Buto, kaip socialinio būsto statuso, o juo labiau, nesukelia ieškovui pareigos neterminuotai išnuomoti Butą atsakovams. T. y. ieškovas turėjo pareigą nuomoti atsakovams Butą tik tol, kol jų pajamos neviršijo Įstatyme numatyto dydžio suteikiančio teisę į socialinį būstą; atsakovams pradėjus gauti didesnes pajamas, ieškovui tokios pareigos nebeliko. Ieškovas taip pat neturi pareigos komerciniais pagrindais nuomoti Buto atsakovams, nes tokiu atveju galioja sutarties laisvės principas, reiškiantis, jog savininkas (ar jo įgaliotas asmuo) pats renkasi kam ir kokiam terminui išnuomoti savo turtą. Todėl daryta išvada, kad ieškovas nebeprivalo su atsakovais sudaryti naujos Buto nuomos sutarties.
Dėl priešieškinio ir atsakovų teisės privatizuoti Butą
23. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti A. D. priešieškinį, kuriuo ji prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę parduoti A. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka.
24. CPK 143 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
25. Taigi, CPK yra numatytos tam tikros sąlygos, kada gali būti priimamas priešieškinis, t. y. kai jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, tačiau priešieškinio priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, kuria buvo atsisakyta priimti priešieškinį nurodyta, jog susipažinus su pateiktu priešieškiniu nustatyta kad priėmus priešieškinį su pareikštais reikalavimais byla nebus greičiau išnagrinėta.
27. Šiuo atveju, teismui nepriėmus priešieškinio, atsakovai turėjo teisę pateikti teismui savarankišką ieškinį kitoje byloje ir taip įgyvendinti savo teises.
28. Kadangi priešieškinis dėl Buto privatizavimo nebuvo priimtas, šios bylos dalykas buvo tik ieškovų iškeldinimas iš Buto. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovų teise išsipirkti Butą.
Dėl ieškinio pagrįstumo
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-110/2012).
30. Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija Įstatyme nustatytų dydžių.
31. Kaip minėta, atsakovų pajamos viršijo Įstatyme nustatytus dydžius kiekvienais metais nuo 2017 m. Taigi atsakovai yra praradę teisę į socialinį būstą.
32. Pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius (redakcija galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N07/0049 40.3 punkte taip pat įtvirtinta nuostata, kad sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą. Taigi šalių sudaryta socialinio būsto nuomos sutartimi šalys aiškiai susitarė dėl būsto nuomos ir jos termino (Sutarties 40.3 punkte).
33. Vadovaujantis Aprašo 45 punktu, kuriame nustatyta, kad jeigu asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) po vienų metų nuo terminuotos vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo dienos viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, administratorius per vieną mėnesį nuo pajamų ir turto deklaracijos įvertinimo informuoja asmenis ir šeimas apie pareigą išsikelti iš patalpų. Asmenims ar šeimoms per tris mėnesius geranoriškai patalpų neatlaisvinus administratorius inicijuoja iškeldinimą iš Savivaldybės būsto teismo tvarka.
34. Šiuo atveju padidėjus atsakovų pajamoms ir atsakovams praradus teisę į socialinį būstą, jiems buvo suteiktas net penkerių metų laikotarpis (nuo 2016 m. iki 2021 m.) susirasti kitą būstą.
35. Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.40-GT20/0465 galiojo iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Atsakovai, nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir pagal šios sutarties 5.12 punktą Buto neatlaisvino.
36. Kadangi atsakovai yra praradę teisę į socialinį būstą, ieškovas neturi įstatyme numatytos pareigos sudaryti naują nuomos sutartį su atsakovais, terminuota Buto nuomos sutartis yra pasibaigusi, atsakovai privalo atlaisvinti butą. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškinys buvo patenkintas pagrįstai.
Dėl bylos baigties
37. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.