Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. G. 2024 m. kovo 2 d., apie 17.00 val. autostrada Klaipėda – Kaunas – Vilnius, ties (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF - 0012, nustatytas mažiausias 2,63 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2024 m. kovo 1 d. atvažiavo pas draugą, išgėrė brendžio, nuėjo miegoti. Ryte, žinodamas, kad jam nereikės vairuoti, iki pietų išgėrė du butelius, pintas, alkoholinio alaus. 2024 m. kovo 2 d. apie 17 val. vairavo automobilį „VW Tiguan“, kuris yra jo asmeninė nuosavybė. Kai vairavo suvokė, kad yra neblaivus. Turėjo alkotesterį, bet tą kartą juo nepasinaudojo. Neigiamai vertina savo elgesį, jam tai nebūdinga, labai gailisi dėl to. Dirba nuo 8-17 val. arba naktines pamainose, yra (duomenys neskelbtini), vairavimas tiesiogiai su darbu nėra susijęs. Apie šį įvykį papasakojo savo darbdaviui ir sesei, tą pačią dieną papasakojo. Sesuo blogai vertina jo elgesį, net nepatikėjo iš karto. Turi būsto kreditą, turi 1 nekilnojamą turtą – butą, pajamos apie 850 eurų. Sesuo – dvynė, su ja kiekvieną savaitę susitinka, bendrauja, su ja labai stiprus ryšys, nes ji jam išsiskyrus ir motinai nesirūpinant dukra, padėjo jam auginti nepilnametę dukrą, kuri jau pilnametė. Sesuo jam ir dabar daro įtaką, atvažiuoja, ji jam autoritetas.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė ir gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, jog 2024 m. kovo 2 d. vyko su savo žmona D. G. automobiliu į (duomenys neskelbtini). Visą kelią važiavo autostrada kryptimi Klaipėda-Kaunas-Vilnius. 2024 m. kovo 2 d. apie 17 val. autostradoje ties (duomenys neskelbtini), pirmoje juostoje pastebėjo pilkos spalvos automobilį „VW Tiguan“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), įtartinai manevruojantį kelyje, kuris važiuodamas išvažinėjo iš juostų, vingiavo po visą kelią. Norėjo apsilenkti minėtą automobilį, tačiau jam išvažiavus į antrą juostą minėtas automobilis vos neatsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Išsigando, kad gali įvykti eismo įvykis, todėl prilėtinęs grįžo į pirmą juostą ir važiavo už automobilio „VW Tiguan“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Jam kurį laiką pavažiavus iš paskos vėl nusprendė apsilenkti automobilį, todėl vėl išvažiavo į antrą eismo juostą. Lenkdamas minėtą automobilį pažvelgė į automobilio vairuotoją ir pamatė, kad jį vairuoja vyriškis apie 50 metų, tamsios spalvos plaukais, daugiau skiriamųjų požymių nurodyti negali, vyriškis jam ir jo žmonai pasirodė akivaizdžiai neblaivus, veidas buvo paraudęs, akys susitraukusios, matėsi, kad vyrui yra sunku reaguoti į aplinką. Aplenkus minėtą automobilį su žmona nusprendė skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir pranešti apie galimai neblaivų vairuotoją. Nuo to momento, kai pranešė policijai apie galimai neblaivų automobilį, visą laiką telefonu bendravo su policijos pareigūne ir nurodė kur važiuoja automobilis „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau, kažkuriuo metu minėtas automobilis jį aplenkė ir važiavo priekyje jo vairuojamo automobilio, o jis visada važiavo iš galo. Visą laiką nuo tada, kai pastebėjo automobilį autostradoje ties (duomenys neskelbtini), iki tol, kol minėtas automobilis sustojo, važiavo iš paskos, nebuvo paleidęs automobilio iš akiračio. Kiek su žmona matė, vairuotojas važiuodamas automobilyje ir išlipęs iš jo alkoholio nevartojo, automobilyje jokių kitų žmonių nebuvo, tik vairuotojas. Važiuojant autostrada automobilis nusuko link (duomenys neskelbtini), jis važiavo paskui. Minėtas automobilis sustojo už (duomenys neskelbtini), išsukęs į (duomenys neskelbtini), gatvėje kur sustatyti kiti automobiliai. Automobilis sustojo apie 17.14 val. Automobiliui sustojus iš vairuotojo vietos išlipo vyriškis, apie 50 metų, tamsių trumpų plaukų, vilkėjo mėlynos spalvos striukę, pilkos spalvos kelnes. Vyriškiui išlipus ir perėjus į kitą kelio pusę, iš karto atvyko policijos pareigūnai. Nuo to laiko, kai vairuotojas išlipo iš automobilio ir atvyko policijos pareigūnai, praėjo apie 1 minutę. Išlipęs vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, jo judesiai nebuvo koordinuoti. Jis minėtam vyriškiui nieko nesakė. Nei minutei nebuvo minėto vyro paleidęs iš akiračio, nuolat jį stebėjo. Jo žmona matė tiek pat kiek ir jis, daugiau reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėtų, kadangi visada jie buvo kartu. (b.l. 50-54)

3.2. Liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, jog ji dirba Kauno apskr. VPK RV, yra tyrėja. 2024 m. kovo 2 d. dirbant kartu su kolege L. J. radijo ryšio priemonėmis, apie 07.10 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas ir paskui jį važiuoja žmogus, kuris palaiko ryšį. Reaguojant į gautą pranešimą, gavo papildomos informacijos, kad galimai neblaivus vairuotojas važiuoja A1 kryptimi link (duomenys neskelbtini), nusuko ties ženklu „(duomenys neskelbtini)“ ir žiedinėje sankryžoje nusuko link (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo gauta informacija, kad galimai neblaivus vairuotojas važiuoja automobiliu „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 07.15 val. atvažiavus į (duomenys neskelbtini), pastebėjo kelkraštyje stovintį vyrą, kuris pamojo ranka ir parodė į kitą vyrą, einantį šaligatviu. Suprato, kad žmogus rodantis į vyrą einantį šaligatviu yra pranešėjas, o šaligatviu einantis vyras, galimai neblaivus vairuotojas. Pranešėjui parodžius į galimai neblaivų vairuotoją, ji ir kolegė priėjo prie jo ir jį iš karto nusivedė prie tarnybinio automobilio. Priėjus prie galimai neblaivaus vairuotojo, pajautė, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai, paraudęs veidas, paraudusios akys. Galimai neblaivų vairuotoją nusivedė iki savo tarnybinio automobilio ir iš pradžių aiškinosi su juo aplinkybes, t. y. ar vartojęs alkoholio, kada vartojo, ar vairavo automobilį ir pan. Taip pat nustatinėjo jo asmenybę. Vyras nenorėjo sakyti nei vardo, nei pavardės, sakė, kad nevairavo, teigė, kad už vairo buvo kažkoks L., po to sakė, kad išgėrė su draugu du butelius, po to sakė, kad gėrė prieš 20 minučių. Vairuotojas tai pasakojo, tai nekalbėjo. Vairuotojas kalbėjo labai lėtai, nežino, ar dėl to, kad buvo neblaivus, ar dėl to, kad galvojo ką pasakyti. Po kurio laiko jis pasakė, kad yra R. G., tai pat sutiko tikrintis blaivumą. Jam blaivumas buvo tikrintas ir girtumas nustatytas du kartus. Pirmu pūtimu nustatytas 2.63 promilių neblaivumas, antru pūtimu 2.72. Su tikrinimo rezultatais sutiko, pasirašė ant neblaivumo nustatymo akto ir žurnale. Jos apžiūrėjo automobilį, jo viduje buvo asmeninių daiktų, kuriuos jam leido susirinkti. Taip pat buvo tuščių butelių nuo alaus. Apžiūrėjus automobilį, jis buvo nutransportuotas į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). R. G. įteiktas šaukimas ir jis paleistas. Kai jos atvažiavo ir pranešėjas parodė į galimai neblaivų vairuotoją, pastarasis nuo savo automobilio nebuvo toli nuėjęs, gal apie kokį 20 metrų (perėjęs į kitą kelio pusę). Jokių pašalinių asmenų be pranešėjo ir jo sutuoktinės nebuvo. (b. l. 57-60)

3.3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3 - iojo skyriaus tyrėjos L. J. tarnybiniu pranešimu dėl atliktų veiksmų nustatyta, jog 2024 m. kovo 2 d. dirbant r. š. „K1732” kartu su 3-io skyriaus tyrėja L. J. bei patruliuojant nustatytame maršrute apie 17.10 val. iš Kauno apskr. VPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad automobilio „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus važiuoja link (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)). Reaguojant į pranešimą ir siekiant surasti minėtą transporto priemonę radijo ryši už kelių minučių buvo gauta patikslinta informacija, jog minėtas automobilis iš kelio A1 (kryptimi link (duomenys neskelbtini)) nusuko į išvažiavimą „(duomenys neskelbtini)“ ir vėliau žiedinėje sankryžoje pasuko į pirmą išvažiavimą, t. y. į (duomenys neskelbtini). Joms apie 17.15 val. atvažiavus į (duomenys neskelbtini), gatvėje ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pastebėjo paliktą stovėti pilkos spalvos automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu kitoje gatvės pusėje pastebėjo šaligatviu einantį, kaip vėliau nustatyta R. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurį kaip minėto automobilio vairuotoją nurodė liudytojas A. G.. Asmuo ėjo vienas, kitų besišalinančių asmenų nepastebėjo. Nustatyta, kad automobilis VW Tiguan Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas R. G. vardu. Apie 17.25 val. pareikalavus asmens pasitikrinti blaivumą, šis neneigė, jog yra pavartojęs alkoholio, tačiau pasitikrinti atsisakė, nurodydamas, jog minėtos transporto priemonės nevairavo, kad tariamai jį vežė pažįstamas „L.“, kurio jokių anketinių duomenų joms paklausus nurodyti negalėjo. Automobilio raktelius pateikė R. G.. Vėliau apie 17.46 val. asmuo sutiko pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu „Alcotest 7510” Nr. ARRF-0012, patikros sertifikatas Nr. 1985292, 17.46 val. pirmu tikrinimu R. G. nustatytas 2.63 promilių girtumas, 18.04 val. antru tikrinimu nustatytas 2.72 promilių girtumas. R. G. pasirašytinai įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariatą. Įvykio vietoje liudytoju apklaustas A. G.. Liudytoja D. G. matė tiek pat kiek ir pranešėjas ir daugiau reikšmingų aplinkybių nurodyti negali, todėl jos apklausa neatlikta. Įvykio vietoje atlikta įvykio vietos apžiūra. Automobilis perduotas (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). R. G. pasirašytinai įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariatą. (b. l. 43-45)

3.4. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, esanti šalia (duomenys neskelbtini), bei apžiūrėtas pilkos spalvos automobilis „VW Tiguan“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio vietos apžiūros automobilis „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su vienu užvedimo rakteliu paimamas ir perduodamas nutransportavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų įvykio vietos apžiūros metu neužfiksuota, nepaimta. (b. l. 13-27)

3.5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3 - iojo skyriaus tyrėjos L. J. perdavimo ir priėmimo aktu nustatyta, kad automobilis „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), su vienu užvedimo raktu perduotas (duomenys neskelbtini). (b. l. 32-33)

3.6. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, jog automobilio „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas savininkas - R. G., (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentas (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini). (b. l. 37)

3.7. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog R. G. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę - eiti tiesia linija - pėda po pėdos gali. Atlikus tikrinimą prietaisu „Alcotet 7510 Nr. ARRF-0012“, patikros Nr. 1985292, pirmasis tikrinimas 17 val. 46 min. - nustatytas 2.63 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu - 18 val. 04 min. - 2,72 promilių neblaivumas. (b. l. 61-67)

3.8. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. G. pateikė registracijos liudijimą, Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 82-84)

3.9. Registracijos liudijimo apžiūros protokolu apžiūrėtas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti transporto priemonės duomenys: „(duomenys neskelbtini)“, „VOLKSWAGEN“, „TIGUAN“, „(duomenys neskelbtini)“, „2240 KG“, „1681 KG“, „M1“, „125KW“, „DYZELINAS“, „(duomenys neskelbtini)“ - pirmosios registracijos data, „(duomenys neskelbtini)“ - pirmosios registracijos Lietuvoje data ir kiti duomenys, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ - šio dokumento išdavimo data, „172G/KM“, „(duomenys neskelbtini)“. „G.“, „R.“, „(duomenys neskelbtini). (b. l. 85-87)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Byloje paties kaltinamojo R. G. parodymais, kurie tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. kaltinamasis 2024 m. kovo 2 d., apie 17.00 val. autostrada Klaipėda – Kaunas – Vilnius, ties (duomenys neskelbtini) iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF - 0012, nustatytas mažiausias 2,63 promilių neblaivumas. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas R. G. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. R. G. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

6. Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato A. T. atsakomybei, nurodydamas, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką, nes jie dažnai bendrauja, A. T. yra jo sesuo, juos sieja itin artimi brolio ir sesers dvynių ryšiai. Nurodo, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Supranta savo blogą, netoleruotiną ir visuomenėje pavojingą elgesį, kurį vertina itin neigiamai, jam tai bus pamoka visam likusiam gyvenimui.

7. Laiduotoja A. T. prašė perduoti R. G. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nes ji neturi galimybės sumokėti užstato, šiuo metu užsiima individualia veikla, pajamos minimalios, turi būsto kreditą, taip pat išlaiko savo nepilnametį vaiką. Nurodė, jog ji gali įtakoti brolio elgesį, sprendimus, ji jam yra autoritetas, padėjo dukrą auginti. Nurodė, kad brolis pripažino kaltę, skambino jai, gailėjosi, verkė. Su broliu sieja stiprus emocinis ryšys. Ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka. Laiduotoja A. T. patikino, kad ji gali teigiamai įtakoti R. G., pažadėjo, jog jis daugiau nenusikals, brolį charakterizuoja tik teigiamai, nes toks jo elgesys jam nebūdingas, jis buvęs policijos pareigūnas.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

9. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį R. G. esančių duomenų, jis anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jo pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, jis veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, be to pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog net šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b.1 117). LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 119). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, nusikalto pirmą kartą. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

10. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos A. T. asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja A. T. yra kaltinamojo sesuo, kuri yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir byloje gali būti laiduotoja, turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kaip matyti iš kaltinamojo ir laiduotojos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, kiekvieną savaitę susitinka, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs, artimi giminiški santykiai. Ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirba. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad A. T. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turinti akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad R. G. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

11. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su R. G. pobūdį, saistomus tvirtus giminystės ryšius, bendravimo reguliarumą, darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų giminystės ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojos ir kaltinamojo šeiminę padėtį, finansines galimybes, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam 1 metų terminui. Kaltinamasis R. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. T. atsakomybėn, baudžiamoji byla R. G. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

12. Laiduotojai išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl R. G. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

13. Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

14. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

15. R. G. , vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo (2,63 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivus, nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamojo piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju negalima laikyti, priešingai, kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, nes anksčiau vienerių metų laikotarpyje nėra padaręs jokių KET pažeidimų. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas sunkaus neblaivumo būsenos asmens, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, į tai, kad asmuo dirba, bet teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypstant nuo teismų nuosekliai suformuotos praktikos analogiškose bylose, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones minimaliam vienerių metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

16. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis, leidžianti esant tam tikroms sąlygoms nekonfiskuoti turto, atitinkančio 72 straipsnio 1–4 dalyje nustatytus konfiskuotino turto požymius, o iš kaltininko išieškoti šio turto vertę ar vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Sąlygos, nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje, yra tokios: konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

17. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, įvertina tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-2K-123-788/2022, 2K-123-788/2022). Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-530/2023 ir kt.).

18. Nagrinėjamoje byloje teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu gynėjas prašė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti tik dalį automobilio vertės. Šis prašymas buvo grindžiamas tuo, kad asmuo yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, jokių KET pažeidimų nefiksuota, pasekmių nekilo, žala nepadaryta, o automobilio vertė yra 6890 Eur su PVM, tačiau nenurodytos jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Nors gynėjas prašė nekonfiskuoti automobilio, tačiau pagal bylos aplinkybes R. G. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

19. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net sunkus girtumo laipsnis, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Tiguan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

20. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas – šiuo atveju automobilis, kurį vairavo neblaivus R. G., – būtų paslėptas ar suvartotas, priešingai, minėtas automobilis yra saugomas stovėjimo aikštelėje. Be to, nustatyta, kad jis asmeninės nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam R. G., taigi ši aplinkybė netenkina ir kitos BK 75 straipsnio 5 dalies sąlygos, kad turtas priklauso tretiesiems asmenims.

21. BK 75 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teismui teisę pripažinti, kad turto konfiskavimas konkrečiu atveju būtų netikslingas. Tai vertinamojo pobūdžio nuostata, todėl aiškinant ją visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Šiame kontekste pažymėtina, kad konstatuojant, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismas savo sprendimą turi motyvuoti, nurodant konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip pažymėta pirmiau, nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Kaltinamojo asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis netaikyti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019, 2K-201-303/2022). Aplinkybės, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas ar tai, kad automobilis buvo įsigytas paimant kreditą, taip pat nėra laikomos išimtinėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, dėl kurių nukenčia ir šeimos bei turtiniai interesai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-530/2023).

22. Nagrinėjamoje byloje pateikti argumentai dėl kurių teismas turėtų taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas yra iš esmės identiški tiems pagal kuriuos buvo taikytos BK 40 straipsnio nuostatos atleidžiančios asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nėra pateikta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog konfiskuoti automobilį būtų netikslinga. Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių automobilio konfiskavimas būtų netikslingas, todėl pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra, juolab asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už šiurkštaus ir itin pavojingo kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam neskirta bausmė, laidavimas be užstato, minimaliam terminui, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones kaltinamajam taikytinas taip pat mažiausiam įstatyme nustatytam terminui, t. y. vieneriems metams, minėtas automobilis priklauso pačiam kaltinamajam, jis dirba, gauna darbines pajamas, kaip teismo posėdžio metu nurodė kaltinamasis - automobilio vairavimas nėra tiesiogiai susijęs su dirbamu darbu, nepilnamečių vaikų neturi, turi valstybės subsidijuojamą būsto kreditą, tačiau vien ši aplinkybė dėl turimų kreditorinių įsipareigojimų nerodo kaltinamojo sunkios turtinės padėties, nes kaip išaiškinta teismų praktikoje, asmuo tokiu atveju turi įgijęs ne tik prievolę, bet ir turtą. Pažymėtina, kad kaltinamasis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę pakankamai intensyviame kelio ruože (autostrada Klaipėda – Kaunas – Vilnius, ties (duomenys neskelbtini) iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini)), taip keldamas grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir nepataisomų pasekmių, todėl kaltinamasis privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje jį sulaikytų nuo vairavimo išgėrus. Įvertintina tai, kad kaltinamasis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kas reiškia, jog jam neskirtina bausmė, neatsiranda teistumas, nors pastarasis padarė itin pavojingą nusikaltimą, todėl konstatuotina, kad BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas ir nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas, atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka teisinį reglamentavimą. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi būsto kreditą, nėra laikomos išimtinėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, dėl kurių nukenčia ir jo asmeniniai, turtiniai interesai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

23. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis kaltinamajam, konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Pažymėtina, kad tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

24. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikintinos.

25. 2024 m. kovo 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui VW Tiguan“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, bei disponuoti šiuo turtu, paliktinas iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

26. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „VW Tiguan“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, paimti 2024 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, saugomi (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių saugojimo aikštelėje; automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini konfiskavimą vykdančiai institucijai; vairuotojo pažymėjimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, išsiųstinas VĮ „Regitra“ (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos A. T. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą R. G. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 8 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti automobilį „VW Tiguan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

R. G. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, siųsti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintini. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, paimtus 2024 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, saugomus (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių saugojimo aikštelėje; automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui R. G. ir laiduotojai A. T. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.