Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-77-744/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-14
Bylos Nr.: 1A-77-744/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23149-2016-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laisvydas Zederštremas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: G. B.
Nukentėjusysis: E. S.
Civilinis ieškovas: E. S.
Advokatai: Gintaras Gricius

Kategorijos

1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-744/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23149-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Karpalovui,nuteistajam G. B. ir jo gynėjams advokatams Gintarui Griciui bei Muradui Bakanui,nukentėjusiajam E. S.,ekspertei R. D.,specialistui K. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), ir nubaustas 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda; nustatant 2 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudos savanoriškam sumokėjimui; G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti; nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – iš G. B. nuspręsta priteisti 85,92 Eur turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti E. S. naudai; kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas; iš G. B. nuspręsta priteisti 500 Eur proceso išlaidų nukentėjusiajam E. S. advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. G. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 0.06 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajam E. S. taksi automobiliu „Toyota Avensis Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį atvežus į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini), tačiau jam atsakius išlipti iš minėto taksi automobilio bei paprašius pavežti toliau, o E. S. sutikus, jį nuvežus ir sustojus jo nurodytoje vietoje, tai yra ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje ir matant kitiems asmenims – R. L., S. Z. (M.), P. D., tyčia, dėl chuliganiškų paskatų vėl atsisakė išlipti iš minėto taksi automobilio, vėliau išlipęs be nukentėjusiojo E. S. leidimo atsisėdo į taksi automobilio „Toyota Avensis Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietą ir, esant užvestam automobilio varikliui, bandė jungti pavarą, tačiau R. L., sėdėjusiai minėto taksi automobilio priekyje, keleivio vietoje, ištraukus iš variklio užvedimo spynelės raktelius, o nukentėjusiajam E. S. ir P. D. jį išlaipinus, be P. D. leidimo ketino atsisėsti į kito taksi automobilio „Toyota Avensis Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atvykęs P. D., vairuotojo vietą, tačiau E. S. prilaikius automobilio vairuotojo dureles ir tokiu būdu neleidus to padaryti, po to G. B., būdamas agresyviai nusiteikęs, nuo nukentėjusiojo E. S. ir P. D. atsitraukė ir, sakydamas „ateikit čia“, mosikuodamas rankomis bei kilnodamas kojas, ėjo link nukentėjusiojo E. S. ir P. D., kurie nuo jo traukėsi, po ko vėl atsitraukė ir, sakydamas „dabar pamatysit, kas jums bus, ar jūs žinot, kas aš“, išmetė į viršų rankose laikytus du mobiliojo ryšio telefonus ir staiga dešine koja spyrė nukentėjusiajam E. S. į krūtinės sritį, tačiau pastarajam besiginant pataikė į kairę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą bei įskeldamas pastarojo rankoje laikyto mobilaus ryšio telefono „eSTAR X40“ ekrano stiklą ir taip šį telefoną sugadindamas; po to G. B. vėl ėjo link nukentėjusiojo E. S. ir P. D., tačiau išgirdęs, jog E. S. skambina į Bendrąjį pagalbos centrą, iš įvykio vietos pasišalino; tokiu savo įžūliu elgesiu G. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais G. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nepadarius veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Taip pat prašo dėl jo 2017 m. gegužės 22 d. pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo „Dėl tariamai nukentėjusiojo E. S. ir liudytojo P. D. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą“ priimti sprendimą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. B. nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, mano, jog jis skubotas, paviršutiniškas, nepagrįstas, neteisėtas ir šališkas, todėl turėtų būti panaikintas. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje paminėti įrodymai neginčijamai patvirtina tik tai, kad jis nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu nenaudojo jokio fizinio smurto, o, priešingai, buvo pats sužalotas, pats kreipėsi į medikus ir prašė iškviesti policiją. Tiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti buvus viešosios tvarkos pažeidimą, byloje iš viso nėra nustatyta, išskyrus paties nukentėjusiojo E. S. parodymus, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo aštuonis kartus keisti, papildyti ir dėl juose nurodomų skirtingų įvykio aplinkybių kyla labai daug abejonių.

2.2. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo laiko aplinkybę Cituodamas ir remdamasis nukentėjusiojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotais parodymais nuteistasis G. B. teigia, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu būnant (duomenys neskelbtini) gatvėje ir važiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę E. S. jokio nepatogumo nepatyrė, jokių chuliganiškų paskatų neįžvelgė, jam jokios grėsmės nebuvo, chuliganiškas paskatas jis pradėjo įžvelgti tik parūkęs kartu su S. Z. (M.), kuri jam pasakė, kad jis (G. B.) yra pareigūnas. E. S., sužinojęs, kad jis (G. B.) yra pareigūnas, skambino iš savo telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ne į policiją, bet kitam taksistui P. D. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (skambutis 2016 m. gegužės 16 d. 00:00:26 val., trukmė 46 s) ir paprašė jo atvažiuoti. Laikas po jų pokalbio – 00:01:12 val. ir dar 5 min. P. D. atvažiavimui į (duomenys neskelbtini) g. ir priėjimui prie jų (00:06:12 val.). E. S. (2016 m. rugsėjo 16 d. akistatos protokolas) taip pat nurodė, kad kol kolega važiavo, jis (G. B.) pradėjo lipti lauk iš automobilio, išlipo iš jo ir jie abu (G. B. ir E. S.) stovėjo prie automobilio galinių durelių, šnekėjosi ir prie jų priėjo P. D.. Taigi jis (G. B.) 2016 m. gegužės 17 d. laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 0.06 val. negalėjo sutrikdyti viešosios tvarkos.

2.3. Apeliantas G. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmos instancijos teismas konstatavo, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs, remdamasis tik jo paties ir liudytojų R. L. ir S. Z. (M.) parodymais. Tačiau, apelianto manymu, tai prieštarauja nustatytoms įvykio aplinkybėms, nes jis pats teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu (kuris buvo visai šalia namų) jautėsi labai blogai dėl apsinuodijimo ar apnuodijimo, kurio niekas netyrė, taip pat nurodė, kad alkoholio buvo išgėręs labai mažai ir įvykio metu buvo blaivus, be to, pagrįstai galvojo, kad jo kraujas blaivumui patvirtinti buvo paimtas (duomenys neskelbtini) ligoninėje jo apžiūros ir pagalbos jam suteikimo metu. Tik vėliau sužinojo, kad budinti gydytoja nesiėmė jokių veiksmų, tam, kad būtų nustatytas jo blaivumas, nepaėmė kraujo mėginio ir tinkamai neįformino medicininių dokumentų. Cituodamas ir vertindamas liudytojų R. P., A. S., M. T., R. L., V. K., R. B., S. Z. (M.), V. Z., I. K. parodymus, apeliantas pažymi, kad jis alkoholio buvo išgėręs labai mažai, tai yra keletas taurelių. Mano, kad būdamas neblaivus, jis nebūtų galėjęs viena ranka iš kavinės išsivaryti dviratį, o kita vesti savo šunelį, iš ligoninės dviračiu išvažiuoti namo kartu prisirišus šunį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliantas nurodo, kad jis 2016 m. gegužės 17 d. laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 0.06 val. jis buvo blaivus. Iki 19 val. išgertas 80 gramų alkoholio kiekis jo kūno sudėjimo žmogui praėjus penkių valandų laiko tarpui tikrai įtakos ir reikšmės bendrai būsenai negalėjo turėti ir girtumo jam inkriminuojamos veikos metu tikrai nebuvo. Dėl atsisakymo pasitikrinti girtumą jam nebuvo surašytas joks protokolas dėl teisės pažeidimo, jo atsisakymas pasitikrinti girtumą nebuvo įformintas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis atsisakė tikrintis blaivumą, ir ši aplinkybė turi būti vertinama jo naudai.

2.4. Nuteistasis G. B., ginčydamas skundžiamame nuosprendyje nustatytą aplinkybę, kad jis, išgirdęs, jog E. S. skambina į Bendrąjį pagalbos centrą, iš įvykio vietos pasišalino, teigia, kad šią aplinkybę teismas grindžia remiantis tik vienu sutrumpintu teiginiu iš E. S. 2017 m. balandžio 3 d. teisiamojo posėdžio duotų parodymų. G. B. nurodo, kad jis ne pasišalino iš įvykio vietos, o susiorientavęs kur yra, išbėgo namo pagalbos, taksistai jį norėjo sulaikyti, todėl jis nuo jų bėgo. Šios aplinkybės nurodytos E. S. parodymuose. Niekas iš įvykių dalyvių jam girdint neminėjo, kad bus kviečiami policijos pareigūnai, priešingai, jis pats prašė iškviesti policiją ir suteikti jam pagalbą. Prasibrovęs pro taksistus, jis parbėgo namo ir nedelsdamas nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur medikų pats prašė iškviesti policiją. Policija į įvykio vietą buvo iškviesta jam išbėgus, nes asmenys, dalyvavę tame įvykyje, galvojo, kad jis tikrai praneš policijai. Dėl pasišalinimo iš įvykio vietos jam nebuvo surašytas joks teisės pažeidimo protokolas, jo pasišalinimas nebuvo įformintas jokiais kitais dokumentais, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pasišalino iš įvykio vietos.

2.5. Apelianto G. B. teigimu, kvalifikuodamas jo veiksmus, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis (G. B.) pats pasirinko ir nurodė įvykio vietą. Cituodamas ir vertindamas nukentėjusiojo E. S., liudytojų S. Z. (M.), R. L. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, apeliantas konstatuoja, kad jis miegojo automobilyje ir jį pažadino jau atvežus į (duomenys neskelbtini) gatvę, būtent ten, kur merginos su M. T. buvo atvažiavusios jo pasiimti, todėl apytiksliai žinojo, kur jis gyvena. Dėl savo sveikatos būklės ir galimo apnuodijimo ar apsinuodijimo ir nesiorientavimo aplinkoje jis galėjo nurodyti pavažiuoti toliau, tačiau to nepamena, todėl teigti, kad būtent jis išsirinko sau patogią vietą viešai tvarkai pažeisti tikrai negalima, nes tai visiškai prieštarauja jo, liudytojų R. L., S. Z. (M.) ir nukentėjusiojo E. S. parodymams.

2.6. Apeliantas, skunde vertindamas nukentėjusiojo E. S. ir liudytojų P. D., S. Z. (M.), R. L. parodymus, taip pat teigia, kad jis bandė užvesti automobilį, o ne įsėdo į užvestą automobilį. Visi liudytojai nurodė, kad automobilio variklis nebuvo užvestas, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama jo nenaudai.

2.7. Apelianto tvirtinimu, skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad jis (G. B.) spyrė nukentėjusiajam E. S. į krūtinės sritį, tačiau pastarajam besiginant pataikė į kairę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą bei įskeldamas pastarojo rankoje laikyto mobilaus ryšio telefono „Estar x40“ ekrano stiklą ir taip šį telefoną sugadindamas. Tačiau, apelianto įsitikinimu, dėl šių faktinių aplinkybių E. S. byloje kelis kartus davė ar papildė parodymus ir visi jie skirtingi. Liudytojo P. D. parodymai dėl šių faktinių aplinkybių taip pat skirtingi. Nuteistasis G. B. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu jis akcentavo, kad telefono neįskėlė, o tariamai nukentėjęs E. S. meluoja, todėl prašė E. S. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės ar SIM kontrolės.

2.8. Nuteistasis G. B. nurodo, kad E. S. 2016 m. gegužės 17 d. nutarimu grąžintas mobilaus ryšio telefonas „eStar x40“, pasižadant jį saugoti iki teismo pabaigos, tačiau E. S. telefoną nunešė remontuoti. Teismui pateiktame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad bandant suremontuoti telefonas buvo sugadintas ir nurodoma žala 84 eurai. Taigi telefono kaip daiktinio įrodymo nukentėjusysis nesistengė išsaugoti iki teismo pabaigos, apie galimą daiktinių įrodymų sunaikinimą žinojo, tačiau į tai nereagavo pareigūnė G. V.. Apeliantui G. B. taip pat kyla abejonė, ar tyrėja G. V., ikiteisminio tyrimo metu surašydama mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolą, galėjo tinkamai įvertinti telefono stiklelio įskilimo laiką, neturėdama tam specialių žinių. Teisiamojo posėdžio metu pareiškus prašymą atlikti neva sudaužyto įvykio metu telefono IMEI kontrolę, siekiant nustatyti, kokios kortelės buvo įdėtos, E. S. 2017 m. balandžio 3 d. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad į tą telefoną dedamos dvi kortelės, byloje nagrinėjamo įvykio metu taip ir buvo. Kitame 2017 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje E. S. jau nurodo, kad turėjo tris korteles ir nepamena, kuri kur buvo įdėta. Pateikti teismui įvykio metu turėtų telefonų E. S. taip pat negali, nes jų nebeturi. Apelianto nuomone, daiktinių įrodymų neišsaugojimas, pametimas ar sugadinimas yra grubus procesinis pažeidimas ir tai vertinama kaltininko naudai.

2.9. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusiojo E. S. parodymai dėl spyrio jam, dėl telefonų, dėl fizinio skausmo yra prieštaringi, civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės ir teisme duoti parodymai dėl E. S. sveikatos būsenos, dėl darbo galimybių ir prarastų pajamų, taip pat prieštaringi. Pažymi, kad liudytojos R. L. ir S. Z. (M.) teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino, kad jis (G. B.) spyrė, grasino, įskėlė telefoną ar sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusysis E. S. ir liudytojas P. D. meluoja nurodydami visiškai skirtingas 2016 m. gegužės 17 d. įvykusio įvykio aplinkybes, jis (G. B.) nukentėjusiajam neįspyrė, nes to neketino padaryti, taip pat neįskėlė ir telefono. Jokių padarinių jis nenorėjo, norėjo, kad jam būtų suteikta pagalba, tačiau niekas jos nesuteikė, jis nedemonstravo įžūlaus elgesio, patyčių ar vandališkų veiksmų, nebuvo jokių chuliganiškų paskatų. Jo byloje nagrinėjamo įvykio metu išsakyti žodžiai „ne ant to papuolėt ir kad esate prisidirbę“ reiškia, kad viskas bus sprendžiama su policijos pagalba. Jo veiksmai buvo nukreipti apsigynimui, kad tik greičiau pasiektų gydymo įstaigą. Dėl E. S. ir P. D. pateiktų melagingų duomenų jis patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, prarado savo artimųjų ir kolegų pasitikėjimą, buvo atleistas iš darbo, tačiau pirmos instancijos teismas paliko neišnagrinėtą jo prašymą dėl nukentėjusiojo E. S. ir liudytojo P. D. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą.

2.10. Apeliantas teigia, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog nesant neginčijamų objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis G. B. be nukentėjusiojo leidimo du kartus įsėdo į nukentėjusiojo taksi automobilio vietą ir antrą kartą bandė įsėsti į P. D. taksi automobilio vietą bei ranka stumtelėjo E. S., šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo kaip neįrodytos. Tačiau nuosprendžio pabaigoje jau nurodoma, kad G. B. be P. D. leidimo ketino atsisėsti į kito taksi automobilio „Toyota Avensis Verso“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atvykęs P. D., vairuotojo vietą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šią aplinkybę teismas konstatavo kaip neįrodytą ir šalintiną iš kaltinimo, todėl jos vertinti jo nenaudai taip pat negalima.

2.11. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl jo nurodytos aplinkybės, jog įvykio metu jis pats buvo sužalotas ir tą patvirtina 2016 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl taksistų E. S. ir P. D. galimai neteisėtų veiksmų privataus kaltinimo tvarka jis kreipėsi į Akmenės apylinkės teismą, tačiau jo privataus kaltinimo skundą atsisakyta priimti, nes dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo vertinta galimo jo apnuodijimo aplinkybė. Nebuvo vertinta teismo psichiatro Dr. K. D. išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosprendyje surašyti teiginiai neatitinka liudytojų ir nukentėjusiojo E. S. duotų parodymų teisme.

2.12. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad byloje nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – gatvėje, gyvenamųjų namų kvartale, ties (duomenys neskelbtini) namu, ne tik matant P. D., R. L., S. Z. (M.), šalia buvo pašalinių asmenų, tai yra liudytojas O. S., kuris tiesiogiai konflikte nedalyvavo, tačiau jį matė ir girdėjo, jo dėmesį atkreipė netoli jo gyvenamojo namo įvykęs konfliktas, taip pat vietoje, į kurią, bet kada galėjo patekti ir kiti asmenys ar pravažiuoti automobiliai. Tačiau teismas nenurodė, kad į teismo posėdį O. S. buvo iškviestas jo (G. B.) prašymu, kad jis ir jo artimieji nesijuto nesaugiai, nebuvo sutrikdytas jų poilsis. Teismas taip pat nenurodė, kad (duomenys neskelbtini) namas yra dar tik statomas ir jame niekas negyvena, nenurodė, kad viso tyrimo metu nebuvo apklausti aplink gyvenantys asmenys, o tai padaryta jo (G. B.) iniciatyva.

2.13. Apeliantas teigia, kad 2017 m. birželio 12 d. teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog 2017 m. birželio 22 d. teismo posėdžio data nėra suderinta su jo gynėja V. S., kurios dalyvavimas jam buvo būtinas ir reikšmingas, tačiau teismas kategoriškai pareiškė, kad jo teisė į gynybą yra užtikrinta dalyvaujant vienam iš gynėjų, teismui tai netrukdo nagrinėti bylą, taigi kitas posėdis bus tęsiamas be advokatės V. S.. Tačiau tokiu sprendimu teismas suvaržė jo teises ir laisves, įtvirtintas Europos Žmogaus teisių Konvencijoje, tai yra nebuvo leista pasinaudoti veiksminga teisine gynyba. 2018 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio data taip pat nebuvo suderinta su jo gynėja V. S., tačiau teismas jo prašymą dėl posėdžio atidėjimo netenkino konstatavęs, kad kaltinamasis turi teisę į gynybą ir šia teise veiksmingai naudojasi, pasirinkdamas byloje du gynėjus.

2.14. Nuteistasis G. B. pažymi, kad 2018 m. lapkričio 5 d. teisiamojo posėdžio metu pareiškus teisėjai nušalinimą, iš jo nebuvo priimtas pareiškimas. Teisėja neišklausė ir neleido perskaityti konkrečių nušalinimo aplinkybių ir protokoline nutartimi nutarė jo prašymą dėl nušalinimo atmesti. 2018 m. lapkričio 19 d. buvo pateiktas dar vienas pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo. Neleidžiant pasinaudoti veiksminga teisine gynyba ir jo prašymų ar pareiškimų nepriėmimas ar netenkinimas jų nemotyvuojant, tyčia dirtinai sudarant tokias sąlygas, kad jis negalėtų jomis pasinaudoti kaip proceso dalyvis, aiškiai suvaržė jo teises ir laisves, įtvirtintas tiek Konstitucijoje tiek Europos Žmogaus teisių Konvencijoje.

2.15. Apeliantas nurodo, kad 2018 m. vasario 9 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta teismo stacionari psichiatrinė ekspertizė, nukreipiant į Utenos ekspertinį skyrių. Susipažinus su teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), galima teigti, kad ekspertizė atlikta skubotai, paviršutiniškai ir neatitinka tikrosios padėties, tai yra neteisingai surašytos faktinės aplinkybės ir duomenys iš bylos, nevertintos liudytojų apklausos teisme, paimtos tik pirminės apklausos, kurios visiškai skiriasi nuo apklausų teisme, neteisingai konstatuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (F 10.1), kuris neatitinka iš karto po įvykio (duomenys neskelbtini) ligoninėje užfiksuotų aplinkybių. Ekspertizės akte neteisingai interpretuotas paprastas ir patologinis girtumas. Jis prašė į teismo posėdį iškviesti ekspertizės aktą surašiusią ekspertę tam, kad būtų atsakyta į jo klausimus, tačiau teismas šio prašymo netenkino.

2.16. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsniu, neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir šališkai, skundžiamas nuosprendis yra neobjektyvus. Mano, kad visas tyrimas buvo paremtas jo ankstesne tarnyba Imuniteto skyriuje ir asmenys, siekiantys jį „padaryti nusikaltėliu“ yra vedami keršto ar kitų asmenų ambicijų su juo susidoroti ir tai buvo siekiama padaryti pasinaudojant korumpuotais pareigūnais, dėl to jis yra nuteistas šališko teismo ir jo kaltė konstatuota, jos nenustačius. Bet kokiomis priemonėmis buvo stengtasi įvykį pateikti kaip nusikaltimą, nors tokia kalta veika galėjo būti tik administracinis pažeidimas ar privataus kaltinimo dalykas. Įvykis įvyko nakties metu prie negyvenamo namo, nesant apšvietimo, matant tik įvykyje dalyvavusiems asmenims. Konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis. Jokių tyčinių veiksmų prieš taksistus jis nesiėmė ir savo veiksmais nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai, ir nesiekė sutrikdyti visuomenės rimties ar tvarkos, savęs nepastatė kaip viršesnio, policijos pareigūno statusu nesinaudojo ir nieko sumenkinti nenorėjo, nenorėjo ir šių padarinių ir visą tą laiką jis save laikė nukentėjusiuoju, nes jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jo veiksmai buvo momentiniai, panaudoti savigynai ir įtakoti jo sveikatos būklės. Laiko atžvilgiu viskas įvyko per labai trumpą laiko tarpą, jokios žalos jis niekam nepadarė ir negalėjo padaryti, nieko nesumušė ir jokio turto niekam nesugadino. Mano, kad jo elgesys ir veiksmai - įsėdimas į taksi automobilį, išsakyti žodžiai „esate prisidirbę“, imitacinis spyris koja į orą buvo nukreipti jo apsigynimui ir jie pagal savo pavojingumo laipsnį neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Dėl šio įvykio jis neteko pareigūno pensijos, neteko savo pomėgio medžioti (paimti ginklai), dėl finansinių įsipareigojimų ir blogos materialinės padėties greitai teks atiduoti ir savo būstą (turi paėmęs būsto paskolą ir jo namas yra parduodamas), turi problemų su sveikata, tačiau prarado teisę į VRM gydymą ir reabilitaciją, sugadinta jo ir jo artimų žmonių reputacija viešai paskelbus tikrovės neatitinkančius faktus.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo G. B. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis G. B. ir jo gynėjai advokatai Gintaras Gricius bei Muradas Bakanas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir G. B. išteisinti, o prokuroras Artūras Karpalovas prašė nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistasis G. B. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), todėl prašo jį išteisinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo

7. Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

8. Nagrinėjamoje byloje G. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) dėl to, kad jis viešoje vietoje ir matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų atsisakė išlipti iš taksi automobilio, vėliau išlipęs be nukentėjusiojo E. S. leidimo atsisėdo į taksi automobilio vairuotojo vietą ir, esant užvestam automobilio varikliui, bandė jungti pavarą, be P. D. leidimo ketino atsisėsti į kito taksi automobilio vairuotojo vietą, po to, būdamas agresyviai nusiteikęs, nuo nukentėjusiojo E. S. ir P. D. atsitraukė ir, sakydamas „ateikit čia“, mosikuodamas rankomis bei kilnodamas kojas, ėjo link nukentėjusiojo E. S. ir P. D., kurie nuo jo traukėsi, po ko vėl atsitraukė ir, sakydamas „dabar pamatysit, kas jums bus, ar jūs žinot, kas aš“, išmetė į viršų rankose laikytus du mobiliojo ryšio telefonus ir staiga dešine koja spyrė nukentėjusiajam E. S. į krūtinės sritį, tačiau pastarajam besiginant pataikė į kairę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą bei įskeldamas pastarojo rankoje laikyto mobilaus ryšio telefono ekrano stiklą ir taip šį telefoną sugadindamas; po to G. B. vėl ėjo link nukentėjusiojo E. S. ir P. D., tačiau išgirdęs, jog E. S. skambina į Bendrąjį pagalbos centrą, iš įvykio vietos pasišalino.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. B. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) G. B., nukentėjusįjį E. S., liudytojus R. L., S. Z. (M.), P. D., V. K., A. Ž., M. T., R. P., R. B., A. S., S. G., I. K., V. Z., O. S. (O. S.), S. M., S. M., G. V., specialistą K. D., ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek G. B. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – G. B. teisinančius – įrodymus (paties G. B. parodymus). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo G. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

10. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme G. B. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), nepripažino. Pirmosios instancijos teismo posėdyje G. B. parodė, kad jis pajuto tampymą ir prabudęs taksi automobilyje juto galvoje ūžimą, tratėjimą, nesuvokė, kur esąs, todėl buvo minčių, kad gal merginos ką nors jam įpylė ir apnuodijo. Pamena, kad sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, merginos liepė jam išlipti, tačiau jis nelipo, nes kojos pynėsi, tratėjo galvoje. Jis bandė skambinti policijai. Iš automobilio jį ištempė nukentėjusysis E. S.. Jam buvo bloga, todėl jis atsisėdo į taksi automobilio vairuotojo vietą, nebandė sėsti į kitą automobilį. Jis jautė grėsmę, bet priešiškumo nei merginų, nei nukentėjusiojo E. S. ar P. D. atžvilgiu nejuto. Kažkokie pasakymai apie tai, kad galimai jie „prisidirbo“, galėjo būti. Grėsmę jis jautė, nes pagalvojo, kad mašinoje sėdinčios merginos, kurios galimai jam į gėrimą pripylė klofelino, ir nukentėjusysis bei jo kolega, buvo susimokę. Šie asmenys norėjo jį sulaikyti, nes jis nesumokėjo už taksi paslaugas, laikė jį už rankų. Siekdamas nukreipti E. S. ar P. D. dėmesį ir norėdamas prasibrauti pro juos, jis išmetė į orą savo du telefonus ir imitavo spyrį koja, tačiau nukentėjusiajam nepataikė. E. S. ir P. D. išsigando, todėl jis iš įvykio pasišalino, nes norėjo nubėgti į ligoninę. Grįžęs namo žmonos prašė kviesti policiją, vežti į ligoninę (5 t., b. l. 48-54). Rašytiniai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 126-130), yra teisingi, galima jais vadovautis. G. B. teigimu, tokios būsenos, kokios buvo byloje nagrinėjamo įvykio metu, jis niekada nėra buvęs, todėl mano, kad jo veiksmai buvo atlikti apnuodijimo arba patologinio girtumo būsenoje. Iš esmės tokius pačius parodymus G. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu akistatų su nukentėjusiuoju E. S., liudytoju P. D. metu (1 t., b. l. 56-60, 76-79).

11. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos nuteistojo G. B. parodymus ir vadovavosi nukentėjusiojo E. S. bei įvykyje dalyvavusių liudytojų P. D., S. Z. (M.), R. L. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ir jų pagrindu nustatė, kad nuteistasis G. B. 2016 m. gegužės 17 d. laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 0.06 val., viešoje vietoje ir matant kitiems asmenims tyčia, dėl chuliganiškų paskatų atsisakė išlipti iš taksi automobilio, vėliau išlipęs be nukentėjusiojo E. S. leidimo atsisėdo į taksi automobilio vairuotojo vietą ir, esant užvestam automobilio varikliui, bandė jungti pavarą, o nukentėjusiajam E. S. ir P. D. jį išlaipinus, be P. D. leidimo ketino atsisėsti į kito taksi automobilio, kuriuo buvo atvykęs P. D., vairuotojo vietą, tačiau E. S. prilaikius automobilio vairuotojo dureles ir tokiu būdu neleidus to padaryti, po to, būdamas agresyviai nusiteikęs, nuo nukentėjusiojo E. S. ir P. D. atsitraukė ir, sakydamas „ateikit čia“, mosikuodamas rankomis bei kilnodamas kojas, ėjo link nukentėjusiojo E. S. ir P. D., kurie nuo jo traukėsi, po ko vėl atsitraukė ir, sakydamas „dabar pamatysit, kas jums bus, ar jūs žinot, kas aš“, išmetė į viršų rankose laikytus du mobiliojo ryšio telefonus ir staiga dešine koja spyrė nukentėjusiajam E. S. į krūtinės sritį, tačiau pastarajam besiginant pataikė į kairę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą bei įskeldamas pastarojo rankoje laikyto mobilaus ryšio telefono ekrano stiklą ir taip šį telefoną sugadindamas; išgirdęs, jog E. S. skambina į Bendrąjį pagalbos centrą, iš įvykio vietos pasišalino; tokiu savo įžūliu elgesiu G. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

12. Netikėti nukentėjusiojo E. S. ir liudytojų P. D., S. Z. (M.), R. L. parodymais ir jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes jie viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo iš esmės nuoseklūs ir vienodi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme E. S. parodė, kad jis 2016 m. gegužės 16 d. apie 23.30 val. – 23.40 val. gavo iškvietimą atvykti į sodybą (duomenys neskelbtini). Nuvykus į vietą, į automobilį įsėdo dvi merginos ir vyriškis. Atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustojus, G. B. nelipo iš automobilio. Paklausus, kas mokės už kelionę, mergina, sėdėjusi priekinėje keleivio sėdynėje, pasakė, kad mokės jos. Jis G. B. neprašė atsiskaityti. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdinti mergina paprašė pavažiuoti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Sustojus (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis paprašė G. B. išlipti iš automobilio, tačiau šis ir vėl nelipo. To paties prašė ir automobilyje sėdėjusios merginos, tačiau jis nelipo, į prašymus nieko neatsakinėjo, tylėjo. Pamatęs, kad vyriškis jau ketina lipti lauk, jis pats išlipo iš automobilio, atidarė keleiviui dureles ir net prilaikė jį, kad būtų lengviau, uždarė dureles. Vizualiai asmuo buvo apsvaigęs, galimai neblaivus, bet nelabai girtas. Tuo metu kaip tik privažiavo jo kolega P. D.. G. B. vis dar stovėjo atsirėmęs į jo automobilio galines keleivio dureles. Tuomet G. B. staiga prasmuko pro jį ir įsėdo į jo automobilio vairuotojo vietą, bandė važiuoti, tačiau priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusi mergina spėjo ištraukti iš užvestos mašinos automobilio raktelius. Merginai užgesinus automobilį, jie su kolega ištraukė G. B. iš automobilio. Tik ištraukus G. B. iš automobilio, šis pradėjo bėgti link kolegos automobilio, kuri stovėjo už kokių 20 metrų. Supratę, kad jis gali bandyti užvesti ir šį automobilį, bei nuvažiuoti, pasivijo jį ir spėjo priremti vairuotojo pusės dureles, kad G. B. neįsėstų. Tuomet, G. B. pasakius kažką panašaus į: „vyrai, prisidirbot, ar žinot kas esu?“, G. B. išsitraukė du telefonus, metė juos į viršų ir spyrė jam į krūtinės sritį. Jis spėjo prisidengti ranka, kurioje laikė du telefonus, todėl G. B. jam pataikė į ranką, taip išspirdamas telefonus iš rankų. Vienas mobilaus ryšio telefonas (mažasis), nukritęs po automobiliu, išsiskleidė, bet nesugedo, antrasis nukrito šalia, ant asfalto. Nuo smūgio koja pajuto skausmą rankos pirštuose. Bandydamasis išvengti kitų smūgių vis bėgo aplink automobilį. P. D. stojus į tarpą tarp jų, G. B. ėmė vytis ir P. D.. Tuo momentu jis pasikėlė vieną savo telefoną (didesnį, kurio stikliukas sudužo), ir paskambino trumpuoju numeriu 112. Ką tuo momentu sakė, dėl streso nepamena. Kaip tik tuo metu G. B. pabėgo į šalia esančio namo kiemą, link žvyro krūvos ir jo daugiau nematė (1 t., b. l. 11, 27-29, 31, 32, 37-43, 47, 48, 5 t., b. l. 43-48). Nukentėjusysis E. S. buvo apklaustas netrukus po įvykio (1 t., b. l. 27-29, 31, 32), iš esmės tokius pačius parodymus davė ir akistatos su G. B. metu (1 t., b. l. 56-60), o, be to, savo parodymus patvirtino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (1 t., b. l. 33-36), kuomet iš jam pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų jis atpažino G. B. kaip asmenį, kuris 2016 m. gegužės 17 d. apie 0.00 val. nenorėjo išlipti iš jo vairuoto taksi automobilio, išlipęs sėdo už jau minėto taksi automobilio vairo, paskui norėjo sėsti į kolegos taksi automobilį, po to spyrė koja jam į krūtinės sritį, tačiau pataikė į telefoną ir rankos pirštus, nes jis ranka dengėsi nuo smūgio; pirmosios instancijos teisme parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

13. Be to, nukentėjusiojo E. S. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai liudytojo P. D. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad byloje nagrinėjamas įvykis buvo vasarą, tamsiu paros metas. Jam paskambinęs E. S. pasakė, kad turi problematišką klientą ir prašė atvažiuoti. Jam atvažiavus E. S. su G. B. stovėjo prie automobilio, ties vairuotojo galinėmis durelėmis. G. B. atrodė sudirgęs, nervingas, nuo jo jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. Priėjęs prie jų, kartu su E. S. pradėjo raminti G. B., tačiau jis nereagavo, nenurimo, pradėjo grasinti sakydamas „jūs nežinote, kas aš toks, susidorosiu“. Tada G. B. puolė link jo, tačiau jis pats (P. D.), vengdamas konflikto, traukėsi. Tada G. B. puolė į E. S. automobilį, į vairuotojo vietą, abu su E. S. jį traukė jėga lauk, nes jis bandė užvesti automobilį, bet keleivė atėmė užvedimo raktelius. Po to G. B. puolė prie jo automobilio, bandė atidaryti ir jo dureles, bet jis užstojo savo automobilio vairuotojo dureles, E. stovėjo šalia ir taip pat jo neįleido. Tada G. B. pasakęs „žiūrėkit, kas bus“ išmetė savo turėtus mobiliuosius telefonus į orą, bei spyrė E. S. į krūtinės sritį, tačiau pataikė į ranką, nes nuo smūgio E. S. gynėsi ranka, iš kurios iškrito mobilusis telefonas. Pastebėję, kad negali jo nuraminti, E. S. paskambino į policiją. Dėl tokių G. B. veiksmų jautėsi nemaloniai, buvo sutrikęs jis pats ir buvo sutrikdytas jo darbas, psichinė pusiausvyra, tą naktį nebedirbo, o paskui dėl to įvykio ir visai metė savo darbą. G. B. jam esant įvykio vietoje, savo sveikata nesiskundė, medikų pagalbos iškviesti nepageidavo. Kitą dieną po įvykio E. S. pasakė jam apie patirtą fizinį skausmą (1 t., b. l. 64, 65, 70-72, 5 t., b. l. 25-27). Liudytojas P. D. buvo apklaustas 2016 m. gegužės 17 d. netrukus po įvykio (1 t., b. l. 64, 65, 70-72), iš esmės tokius pačius parodymus P. D. davė ir akistatos su G. B. metu (1 t., b. l. 76-79), o, be to, savo parodymus patvirtino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (1 t., b. l. 66-69), kuomet iš jam pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų jis atpažino G. B. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, pirmosios instancijos teisme parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

14. Liudytoja S. Z. (M.) ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad taksi automobilyje prabudęs G. B. atrodė apsvaigęs, pasimetęs, sumišęs, klausinėjo, kur jį atvežė, sakė nelipsiąs, liepė pavažiuoti dar šiek tiek toliau, tačiau ir pavažiavus toliau, jis nelipo iš taksi automobilio. Taksi vairuotojas atidarė jam dureles. G. B. su taksi vairuotoju ginčijosi, tačiau, kas tiksliai įvyko, ji nesuprato. Pamena, kad vienu metu G. B. buvo įsėdęs į taksi automobilį ir norėjo važiuoti, bet R. L. ištraukė raktelius. Buvo atvažiavęs kitas taksi automobilis, vėliau buvo iškviesti policijos pareigūnai. Ji nematė, kad G. B. būtų sudavęs taksi vairuotojui, tačiau patvirtino, jog jis mosikavosi rankomis, kojomis. Išlipęs iš automobilio G. B. ginčijosi su atvežusiu taksi vairuotoju, tai suprato iš girdimų balsų, konfliktavo dviese, pati pasijuto nemaloniai. Į jų konfliktą kitas taksi vairuotojas nesikišo. Nukentėjusiajam iškvietus policiją, G. B. kažkur dingo. Nematė, ar G. B. išmetė savo telefonus (1 t., b. l. 83-85, 92-95, 5 t., b. l. 22-25). Liudytoja S. Z. (M.) buvo apklausta netrukus po įvykio (1 t., b. l. 83-85), o, be to, savo parodymus patvirtino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (1 t., b. l. 86-89), kuomet iš jai pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų ji atpažino G. B. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, pirmosios instancijos teisme parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

15. Liudytoja R. L. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad važiuojant taksi automobiliu pažadintas G. B. (duomenys neskelbtini) parodė, kur pavažiuoti ir sustoti, tačiau sustojus kaltinamasis nenorėjo išlipti, ji jį kalbino išlipti. Paprašytas taksi vairuotojas pavėžėjo g. B. dar kiek toliau, kur buvo nurodyta, tačiau jis vis tiek nenorėjo išlipti. Jai ieškant pinigų piniginėje, G. B. staiga išlipęs laukan įsėdo į taksi automobilio vairuotojo vietą, norėjo paimti automobilio raktelius, tačiau ji juos ištraukė iš spynelės. Vėliau lauke G. B. ir E. S., kaip jai pasirodė, konfliktavo, G. B. judesiai buvo nekoordinuoti, jis kilnojo rankas, kojas, tačiau ji nematė, ar jis sudavė kokius smūgius taksi vairuotojui, nes buvo tamsus paros metas. Ji su S. Z. (M.) sėdėjo taksi automobilyje, išlipusios nebuvo. Ji nematė, ar G. B. išmetė savo telefonus. Netrukus ji pastebėjo iš galo privažiavusį dar vieną taksi automobilį, vėliau ir policijos automobilį. Ji nematė, kad G. B. būtų buvę negera, pažadintas jis kaltino jas prigirdžius jį kažkokių tablečių, tačiau ji jo niekuo nenugirdžiusi. Atvažiavus policijos automobiliui G. B. pabėgo. Šio konflikto metu sėdėdama automobilyje svarstė ar kviesti policiją, buvo sumišusi, pasimetusi (1 t., b. l. 101-105, 112-115, 117-119, 5 t., b. l. 18-22). Liudytoja R. L. buvo apklausta netrukus po įvykio (1 t., b. l. 101-105), o, be to, savo parodymus patvirtino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (1 t., b. l. 106-109), kuomet iš jai pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų ji atpažino G. B. kaip asmenį, su kuriuo įvyko konfliktas taksi automobilyje, pirmosios instancijos teisme parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

16. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusysis E. S. bei liudytojai P. D., S. Z. (M.), R. L. galėjo apkalbėti nuteistąjį G. B., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Nukentėjusiojo E. S. bei liudytojų duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs, logiški ir aiškūs, todėl laikytini patikimais, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys, – liudytojo O. S. (O. S.) pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad jis byloje nagrinėjamą įvykį matė nuo pradžios iki pabaigos, tačiau konkrečių aplinkybių nurodyti negali, nes viską tik matė, tačiau konkrečiai nieko negirdėjo, pamena, kad buvo triukšmas, šurmulys, vaikščiojimas apie mašinas, įvykio vietoje buvo trys vyrai, tarp kurių kažkas vyko, matė ir atvažiavusius policijos pareigūnus (5 t., b. l. 69-70); liudytojos A. S. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad pagal gautą pranešimą, jog kažkas taksi vairuotojui neatsiskaito už pavėžėjimą, vyko į įvykio vietą, nuvykus į įvykio vietą taksi automobilio vairuotojas paaiškino, kad jam keleivis spyrė, sudaužė telefoną, todėl vidurnaktį su visais konflikto dalyviais grįžo į policijos komisariatą (4 t., b. l. 167-169; 5 t., b. l. 139-140); liudytojo S. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad 2016 m. gegužės 16 d. patruliuojant buvo gautas pranešimas dėl konflikto tarp taksi vairuotojo ir kliento, atvykus į įvykio vietą buvo rastas E. S., jo kolega kitas taksistas ir dvi merginos, G. B. nebuvo, įvykiui forminti visi vyko į policijos komisariatą, įforminant įvykį buvo pateikti du G. B. telefonai, kiek pamena, E. S. rodė savo telefoną, kuriam buvo įskilęs stiklas (5 t., b. l. 140-142); liudytojo A. Ž. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad mieste sutiktas E. S. papasakojo, kad 2016 m. gegužės 17 d. naktį įvyko konfliktas su policijos pareigūnu vardu G., kuris pavėžėtas taksi automobiliu iš pradžių atsisakė atsiskaityti, spyrė jam, o jis gynėsi ranka, tą pačią dieną mieste sutiktas G. B. su žmona, paklaustas apie šį įvykį, tik užsiminė, jog buvo konfliktas naktį su taksi vairuotoju E. S., tačiau pasakė jo nemušęs (4 t., b. l. 161, 162); rašytiniai bylos duomenys – nukentėjusiojo E. S. 2016 m. gegužės 17 d. protokole – pareiškime (1 t., b. l. 11), 2016 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 15–20), 2016 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole (2 t., b. l. 124, 125), 2016 m. gegužės 17 d. nukentėjusiojo E. S. mobiliojo telefono „ eSTAR X40“ apžiūros protokole (2 t., b. l. 106–109, 110) užfiksuoti duomenys, 2016 m. rugpjūčio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie S. M., E. S. telefoninių pokalbių išklotines laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. (2 t., b. l. 53–54), 2016 m. birželio 13 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktame garso įraše užfiksuoto pokalbio, kuriame E. S. praneša apie incidentą, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (2 t., b. l. 100–102), 2016 m. rugsėjo 15 d. liudytojo P. D. telefoninių pokalbių išklotinių laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. apžiūros protokole (2 t., b. l. 79) užfiksuoti duomenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo G. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

17. G. B. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis 2016 m. gegužės 17 d. byloje nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam neįspyrė ir telefono neįskėlė, jis norėjo, jog jam būtų suteikta pagalba, tačiau niekas jos nesuteikė, jis nedemonstravo įžūlaus elgesio, patyčių ar vandališkų veiksmų, nebuvo jokių chuliganiškų paskatų, jo veiksmai buvo nukreipti apsigynimui, kad tik greičiau pasiektų gydymo įstaigą, yra nepagrįsti, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl vertintini kaip nuteistojo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis buvo pateikęs versiją, kad jam inkriminuojami nusikalstami veiksmai buvo atlikti patologinio girtumo būsenoje, todėl nusikaltimo padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų. Tačiau apeliaciniame skunde paneigdamas savo tokius teiginius, G. B. nurodo, kad jis 2016 m. gegužės 17 d. laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 0.06 val., buvo blaivus. Toks nuteistojo G. B. parodymų keitimas taip pat vertintinas kaip siekis išvengti ar sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

18. G. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad įvykio metu jis pats buvo sužalotas ir tą patvirtina 2016 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad į teismo posėdį O. S. (O. S.) buvo iškviestas jo prašymu, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), yra dar tik statomas ir jame niekas negyvena, kad aplink gyvenantys asmenys buvo apklausti jo iniciatyva – nepaneigia fakto, kad G. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nešvelnina jo atsakomybės už ją.

19. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nebuvo vertinta teismo psichiatro Dr. K. D. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, ir šių asmenų surašytas dokumentas nepripažįstamas nei ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis), nei specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), o yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-118-489/2019).

20. Konsultacinė išvada gali būti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys. Jei specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu nepašalinamos kilusios abejonės ar yra pagrindas abejoti pateiktos specialisto išvados ar ekspertizės akto išsamumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018).

21. K. D. 2017 m. gegužės 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. B. 2016 m. gegužės 16 d. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo paprasto girtumo būsenoje. Jo elgesį lėmė ne objektyvios, situacinės aplinkybės, o patologinės alkoholinės intoksikacijos poveikyje atsiradęs kokybiškai pakitęs situacijos suvokimas ir vertinimas, elgesio savireguliacijos mechanizmų sutrikimai bei kritikos nebuvimas. G. B. veiksmų motyvacijai jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu didelės įtakos turėjo liguisti išgyvenimai, kliedesinė interpretacija (aplinką suvokė kaip pavojingą ir grėsmingą savo gyvybei), dezorientacija, vitalinė mirties baimė, išgąsčio afektas, didžiulė vidinė įtampa ir nerimas, o tai išprovokavo staiga kilusį nemotyvuotą, neadekvatų ir dezorganizuotą jo elgesį, beprasmę agresiją, chaotiškus ir impulsyvius veiksmus. Šios patologinės būklės išsivystymui galėjo turėti įtakos G. B. turėta somatinė liga - II laipsnio difuzinė struma su periodinėmis tirotoksikozės būklėmis, hormoninių medikamentų (tiroksino) vartojimas ir išgyventa ilgalaikė stresinė situacija. Šių duomenų visuma sudaro akivaizdų pagrindą teigti, kad G. B. reikalinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę tikslu nustatyti, ar inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2016 m. gegužės 16 d.) jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (5 t., b. l. 108-116). Iškilus abejonėms dėl G. B. psichinės būklės veikos padarymo metu, pirmosios instancijos teisme buvo išklausyti specialisto K. D. paaiškinimai dėl jo pateiktos specialisto išvados. Specialistas K. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba VšĮ Teismo psichiatrijos tarnyboje psichiatru ir yra šios įstaigos direktorius. Į jį kreipėsi G. B., jis pristatė medžiagą, išrašų iš ligos istorijų kopijas, teismo posėdžių protokolų kopijas, garso įrašus ir remiantis šia pateikta medžiaga buvo padaryta išvada, kad G. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo patologinio girtumo būklėje ir buvo rekomenduota atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta, ar jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tiriamojo būklė buvo vertinama vadovaujantis liudytojų parodymais, charakterizuojančia medžiaga, kita pateikta medžiaga. Šiuo atveju buvo paneigta, kad G. B. buvo paprasto girtumo būklėje. Rizikos faktoriumi galėjo būti G. B. somatiniai sutrikimai: toksikozinė būsena, difuzinė struma, hormoninių preparatų vartojimas (5 t., b. l. 143-146).

Žemesnės instancijos teismas

22. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (5 t., b. l. 137) matyti, kad teismas aiškiai nurodė, jog ši 2017 m. gegužės 31 d. konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini) apie G. B. būseną byloje nagrinėjamo įvykio metu byloje vertinama ne kaip specialisto išvada ar ekspertizės aktas, bet kaip rašytinis bylos įrodymas. Teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šiai išvadai nebuvo suteikta prioritetinio įrodymo reikšmė. Teismas, siekdamas ištirti pateiktą išvadą kaip įrodymą, iškvietė ir apklausė ją surašiusį specialistą K. D., kuriam klausimus galėjo užduoti visi proceso dalyviai. Konsultacinė išvada buvo vertinama kartu su kitais įrodymais. Toks konsultacinės išvados, kaip vieno iš bylos įrodymų, vertinimas nepažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

23. Specialisto išvados ir ekspertizės akto neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims teismų praktikoje yra šalinami ne vien apklausiant išvadas pateikusius specialistus, ekspertus, bet ir skiriant naujus ekspertinius tyrimus. Pažymėtina, kad BPK neįtvirtina privalomo metodo tikrinti specialisto išvadas, teismas yra laisvas pasirinkti dėl atskiros išvados aiškinimo ir vertinimo, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų.

24. Atsižvelgus į nuteistojo G. B. parodymus, kad byloje nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo pavartojęs labai nedidelį kiekį alkoholio, tačiau prieš įvykį pasijuto labai blogai, todėl mano, kad buvo patologinio girtumo būsenoje, dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti, taip pat į pateiktą 2017 m. gegužės 31 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto K. D. paaiškinimus teismo posėdžio metu, Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, ar nusikalstamos veikos padarymo metu G. B. galėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį, savo atliekamų veiksmų esmę ir juos valdyti (5 t., b. l. 170-172).

25. Gautame 2017 m. gruodžio 6–29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog apibendrinant turimus duomenis iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiriamojo G. B. medicininių dokumentų ir jo psichikos ištyrimo, galima konstatuoti, kad tiriamasis G. B. daug metų dirbęs vidaus reikalų sistemoje, sunkesnėmis ligomis nesirgęs, psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašytas. Komisijų išvadose būdavo pateikiama išvada, kad yra psichiškai sveikas, gali dirbti vidaus reikalų sistemoje. Ekspertizės metu tiriamasis manipuliuojančio elgesio, pokalbyje aktyvus, dominuojantis, pakankamai gerai orientuotas psichiatrinės ekspertizės tiksluose, suinteresuotas dėl tolimesnio savo likimo. Įsitikinęs, kad jam buvo patologinis girtumas, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, įvykio aplinkybių neatsimenantis, bet pamenantis kai kuriuos savijautos ypatumus, kad buvo labai susijaudinęs, trūko oro, nes buvęs užnuodytas klofelinu, užnuodijimą sieja su specialiai organizuotu sąmokslu prieš jį iš keršto, kurio nedetalizuoja. Klampus, sunkiai pasiduodantis savo korekcijai. Įtariant simuliaciją, rekomenduojama tiriamąjį G. B. nukreipti stacionariam ištyrimui į (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių (6 t., b. l. 19–21). Atsižvelgiant į šiuos duomenis Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartimi paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, ar nusikalstamos veikos padarymo metu G. B. galėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį, savo atliekamų veiksmų esmę ir juo valdyti (5 t., b. l. 170-172).

26. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus 2018 m. gegužės 21 d.- birželio 14 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu G. B. nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, dėl kurio būtų negalėjęs visiškai ar iš dalies suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio, savo atliekamų veiksmų esmės ir jų valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu G. B. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, dėl kurios negalėjęs visiškai ar iš dalies suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio, savo atliekamų veiksmų esmės ir jų valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu G. B. konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu jam netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu G. B. neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, jis supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, taip pat – dalyvauti teismo posėdžiuose. Dėl konstatuotų psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, žalingo vartojimo G. B. nereikalingos priverstinės medicininio pobūdžio priemonės. 5. Medicininių kriterijų, nurodančių, kad G. B. gali būti vertinamas kaip ribotai pakaltinamas, nėra (6 t., b. l. 68–76). Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog G. B. veiksmai po įvykdytos nusikalstamos veikos prieštarauja patologinio (psichozinio) girtumo klinikai, kuriai būdinga apatija, vangumas, nuovargis, nesipriešinimas, abejingumas buvusiam įvykiui, kurio metu būna sutrikusi orientacija aplinkoje, tuo tarpu G. B. veiksmai liudija jį buvus paprasto girtumo būsenoje, kuomet elgėsi visiškai priešingai, liudytojų parodymais G. B. iš pradžių buvo draugiškas, norintis bendrauti, o vėliau atsibudęs, taksi automobilyje ir paprašytas taksi vairuotojo išlipti, užpyko, lipti atsisakė, išlipęs elgėsi agresyviai, bandė nuvažiuoti vienu po kito taksi automobiliais. Apnuodijimo klofelinu galimybę paneigia somatiniai simptomai, užfiksuoti G. B. netrukus po įvykio atvykus į ligoninės priėmimo skyrių. G. B. pateikiami pasisakymai apie tai, kad jis pabudęs taksi automobilyje jautė didelę baimę, kad jam atrodė, jog gresia kažkokia nelaimė, niekaip neatsispindėjo jo elgesyje kaip psichozinio išgyvenimo išraiška, kaip tik, stebėti diferencijuoti, tikslingi ir kryptingi, nukreipti į psichogeniją sukėlusį konkretų asmenį veiksmai. Ekspertizės akte konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu G. B. konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu jam netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šio ekspertizės akto Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarė, įvertino ir konstatavo, kad G. B. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nagrinėjamo įvykio metu, kitų asmenų akivaizdoje atlikdamas įžūlius veiksmus, pasireiškusius atsisakymu išlipti iš automobilio, bandymu nuvažiuoti vienu po kito taksi automobiliais, fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojimu veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus pažeista viešoji tvarka ir rimtis ir sąmoningai to siekė (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, patikimumo turi būti patikrintas ir įvertintas specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-693/2017). Nagrinėjamoje byloje gautas ekspertizės aktas atitinka visus bylos įrodymams keliamus reikalavimus, šių specialiųjų duomenų vertinimo klaidų nenustatyta.

28. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp išvadų, esančių psichiatro K. D. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. – birželio 14 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apklausti ekspertė R. D. ir specialistas K. D..

Žemesnės instancijos teismas

29. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiama ekspertė R. D. paaiškino, kad ji pamena G. B., ji dalyvavo ekspertų komisijoje, kuri pateikė 2018 m. gegužės 21-birželio 14 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvirtina šiame ekspertizės akte pateiktas išvadas. Byloje nagrinėjamu atveju G. B. nebuvo patologinio girtumo būsenoje. Buvo duota ne prielaidinė, o aiški išvada. Tokia išvada buvo priimta įvertinus liudytojų parodymus, paties G. B. elgesį, gydytojų, medikų išrašus, kad nebuvo nei vieno patologiniam girtumui būdingo simptomo. G. B. nebuvo jokių haliucinacijų ir kliedesių, jis nebuvo atitrūkęs nuo realybės, nebuvo nutrūkęs kontaktas su aplinkiniais asmenimis, jis orientavosi, kur yra, po byloje nagrinėjamų jo veiksmų jis kiemais naktį parbėgo į namus. Šios aplinkybės visiškai neatitinka patologiniam girtumui būdingų dezorientacijos sutrikimų. Patologinio girtumo metu kontaktas su asmenimis, pasakymai apie save yra nebūdingi. Nagrinėjamu atveju G. B. klausė vyrukų, „ar Jūs žinote, kas aš esu?“, merginoms, kurias apkaltino pabudęs taksi, kad jos pripylė kažkokių tablečių, taip pat pasakė: „prisidirbote“, tai rodo visišką G. B. suvokimą, kas vyksta, jis visiškai orientavosi aplinkoje. Byloje yra liudytojų parodymai, kad G. B. suprato, jog yra taksi, vėliau, rodė taksistui prie kokios gatvės, kokio kampo sustoti, o tai irgi prieštarauja patologiniam girtumui. Kai asmuo yra susiaurėjusios sąmonės būsenos, nesiorientuoja nei gatvių pavadinimuose, nei kažkokioje konkrečioje vietoje. Tyrimo metu buvo nagrinėjama ir apsinuodijimo klofelinu galimybė, tačiau ją taip pat atmetė. Šios aplinkybės buvo įvertintos jau priėmimo skyriaus gydytojos, kuri aprašė, kad klofelino apnuodijimo simptomų ji nestebėjo, kadangi apsinuodijus klofelinu, asmeniui krenta kraujo spaudimas, būna silpnumas ir vangumas, o G. B. kraujo spaudimas buvo normalus, širdies ritmas irgi. Tokia G. B. būsena neatitiko jokių kriterijų kaip žmogaus apsinuodijusio klofelinu. Pateikiant išvadą, buvo skaitoma ir tiriama specialisto K. D. išvada, kuria buvo rekomenduojama skirti ekspertizę dėl patologinio girtumo. Dėl somatinių ligų galimos įtakos G. B. būsenai, nebuvo pasisakyta, nes jie tokios įtakos nematė. Somatinių ligų įtaka vertinama tuomet, kai nustatinėjamas patologinis girtumas, tačiau nagrinėjamu atveju jokių patologinio girtumo klinikinių kriterijų nebuvo matyti. Patologinio girtumo sąvoka yra labai trumpa ir paprasta – psichozinis alkoholinis apsvaigimas, tai yra psichozė. Įvertinus visą medžiagą, nagrinėjamu atveju nematė psichozės, turėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Psichozės esminiai dalykai yra klausos haliucinacijos, kliedesiai, taip pat atitrūkimas nuo realybės ir visiškas nebendravimas su aplinkiniais, o patologiniam girtumui dar yra būdingos tam tikros stadijos – kai po visos veikos, kai žmogus ją atlieka, ištinka gilus miegas ir visiška amnezija, tai yra, kai visiškai neatsimena savo veiksmų, kas vyko, jokių aplinkybių, nieko. Gali būti, kad pirmąsias valandas dar prisimena, o po to visiškai nieko neprisimena. Todėl ir tai buvo vertinama, nes G. B. puikiausiai viską papasakojo, ką jis jautė, kaip išlipo, ką sakė, kaip parbėgo, kaip toliau ieškojo pagalbos, pasakojo visiškai orientuoto žmogaus būsenos, liudytojai taip pat parodo, kaip vyko bendravimas, gąsdinimas, grasinimai, kaip buvo parbėgta namo, spiriama, sulaužyti telefonai. G. B. ekspertizės metu netgi atsistojęs kabinete parodė, kaip jis sudaužė telefoną, kaip metė, kaip spyrė, pasakojo, kaip pabėgo. Visiškai adekvačiai visus esminius veiksmus pateikė. Šios aplinkybės buvo įvertintos ir tai nebuvo patologinio girtumo būsena, nebuvo užmigimo būsenos po to, kuris yra labai svarbus kriterijus patologiniam girtumui. Amnezija taip pat yra būtina patologinio girtumo konstatavimui. G. B. vartojamų vaistų santykis su alkoholiu nebuvo analizuojamas, kadangi kliniškai buvo matomas paprastas girtumas. Jeigu įtariamas patologinis girtumas, tada analizuojama plačiai, kokie galėjo somatiniai sutrikimai žmogui turėti įtakos, kokios stresinės situacijos galėjo turėti įtakos. Nebuvo tiriama, ar galėjo asmuo būti apsinuodijęs kitom medžiagom, nes nėra jokių galimybių tą daryti, tai ne jų kompetencija. Kažkokios kitos medžiagos santykyje su alkoholiu galėjų išprovokuoti asmens kažkokį elgesį, tačiau tą paprastą apsvaigimo būseną, bet ne patologinį girtumą. Visi G. B. veiksmai atitinka apsinuodijimo alkoholiu būseną (7 t. 156-161).

30. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas K. D. paaiškino, kad patologinis girtumas, kitaip vadinamas, atipinis girtumas, liguistinis girtumas, patologinė intoksikacija yra ūmi psichiatrinė patologija. Patologinis girtumas turi specifinių bruožų. Patologinis girtumas turi keletą formų, tai yra paranoidinė forma, kai vyrauja kliedesinė simptomatika ir epiliptoidinė patologinio girtumo forma, kai vyrauja gilūs sąmonės sutrikimai, ypač agresyvūs, brutalūs veiksmai. G. B. atveju jis nustatė, kad jam buvo paranoidinė forma patologinio girtumo. Patologinio girtumo paranoidinė forma pasižymi tuo, kad sąmonės sutrikimas nebūna itin gilus, asmuo, tokioje būsenoje gali orientuotis ir savyje, jam nesutrinka savivoka, jis orientuojasi ir aplinkoje. Mokslinėje literatūroje yra aprašyti atvejai, kad tokie asmenys gali net vairuoti automobilį, gali rasti kelią, jų judesiai būna labai tikslūs, vikrūs, jie gali atlikti itin sudėtingus veiksmus, pvz.; nusileisti nuo penkto aukšto stogo, balkono. Tai yra, jeigu žmogus būtų paprasto girtumo būklėje, jis tokių veiksmų negalėtų atlikti. G. B. atveju, remiantis liudytojų parodymais, galima nustatyti, kad fizinių girtumo požymių jam nebuvo, jo judesiai buvo greiti, tikslūs, staigūs. Apie tai, teisme paliudijo taksi vairuotojas, kad jis gan aukštai kilnojo kojas, tvirtai stovėjo ant kojų, niekas nepastebėjo koordinacijos sutrikimų, kurie būdingi paprasto girtumo formai. Reikia pažymėti, kad paranoidinio girtumo forma pasižymi prieblandiniu sąmonės sutrikimu, o paprastas girtumas pasižymi apkvaitumo alkoholiu būsena, tai yra toksinio alkoholio poveikio metu, kai, esant paprasto girtumo būklei, sulėtėja mąstymas, susiaurėja dėmesys, sumažėja mąstymo produktyvumas, toks asmuo taip pat nepilnai gali orientuotis aplinkoje. Sąmonės apkvaitimas, esant paprastam girtumui, paprastai neturi aiškiai apibrėžtų ribų, išsivysto simptomai psichikos, taip pat, palaipsniui nutrūksta ir pereina į gilų miegą. Esant patologiniam girtumui, prieblandinis sąmonės sutrikimas atsiranda staiga ir taip pat staiga nutrūksta. Be to, esant paprastai girtumo būklei, visada stebimi fiziniai girtumo požymiai, tai yra koordinacijos sutrikimai, nerišli kalba ir visada egzistuoja tas provokuojantis veiksnys, į kurį, būtent, sureaguoja asmuo, esantis paprasto girtumo būklėje, tai gali būti kažkokia konfliktinė situacija, įžeidimas iki įvykio, ar patirtas įvykio metu ir tie agresyvūs veiksmai yra kaip atsakas, jie yra susiję su ta konfliktine situacija. Kai asmuo paprasto girtumo būklėje atlieka tuos smurtinius agresyvius veiksmus, tie veiksmai visada nukreipti į tą objektą, šaltinį, šitos konfliktinės situacijos ar į tą objektą, kuris sąlygojo nemalonius išgyvenimus tuo metu labai intensyviai tie išgyvenimai ir tas asmuo pats puola kitus aplinkinius asmenis, skirtingai nuo patologinio girtumo paranoidinės formos, kai asmuo tiesiog ginasi nuo aplinkinių ir esant patologiniam girtumui, praktiškai nėra jokios konfliktinės situacijos, nėra dirgiklio, į kurį sureaguoja asmuo, esant paprastam girtumui. G. B. atveju iš liudytojų parodymų buvo nustatyta, kad jam tikrai nebuvo įvykio metu, ar iki įvykio, tos psichatraumuojamos situacijos, kažkokios konfliktinės situacijos, kuri galėtų jam išprovokuoti tą tokį smurtinį elgesį, o, būtent, jo elgesys buvo sąlygotas kliedėjimo idėjų, tai yra apnuodijimo kliedėjimo idėjų, dėl kurių ir įvyko tas įvykis ir įvyko tie smurtiniai veiksmai. Patologiniam girtumui nėra būdinga visiška dezorientacija bei kontakto nebuvimas su aplinkiniais. Patologinio girtumo paranoidinei formai kaip tik yra nebūdingas gilus sąmonės sutrikimas, toks asmuo yra pilnai orientuotas savyje, jo sąvivoka nesutrikusi ir jis orientuotas aplinkoje. Jis išvadą davė apie patologinį girtumą. Patologinio girtumo simuliacijos požymių to įvykio metu G. B. atveju tikrai nestebėjo. Tas patologinis girtumas buvo vertinamas retrospektyviai, praėjus tam tikram laiko tarpui nuo įvykio, simuliuoti patologinį girtumą, faktiškai nebuvo prasmės, buvo liudytojų parodymai, viskas remiasi į liudytojų parodymus, iš pokalbių su G. B. galima buvo suprasti, kad jis net iki šiol yra kažkiek įsitikinęs, kad buvo įvykęs tas apnuodijimo faktas tuo metu, jam susidaro toks įspūdis, tai yra todėl, kad to įvykio metu jo sąmonė buvo užpildyta tais kliedesiniais pergyvenimais dėl apsinuodijimo ir jis tiesiog negali paaiškinti tokio savo neadekvataus elgesio bei priežastis. Patologinio girtumo išsivystymui įtakos gali turėti stresinės situacijos, ypatingai ilgalaikės stresinės situacijos, kai tie neigiami emociniai išgyvenimai kaupiasi, be abejo, juos galima vertinti kaip reikšmingi rizikos veiksniai, patologiniam girtumui išsivystyti, nes tokių emocinių išgyvenimų metu pasikeičia asmens emocinė būsena, jo psichikos veiklos organizacija, sumažėja psichikos reaktyvumas, tai yra tokio žmogaus psichika yra labiau pažeidžiama ir veikiant kažkokiems patologiniams faktoriams gali įvykti psichikos būklės dekompensacija. Šiuo atveju, keletas tokių faktinių veiksnių ir sąlygojo, kad alkoholis jam išprovokavo tą patologinę būklę - prieblandinį sąmonės sutrikimą. Remiantis liudytojų parodymais, galima vertinti, kad G. B. elgesys įvykio metu buvo neadekvatus situacijai, nemotyvuotas, neatitinkantis jo asmenybės, gyvenimo būdo nuostatų. Liudytojai parodė, kad G. B. įvykio metu buvo pasimetęs, iki įvykio atrodė adekvatus, o po įvykio neadekvatus, jo elgesys buvo keistas, jis blaškėsi, buvo kaip ne savas, pasimetęs, net vairuotojas pažymėjo, kad nebuvo jokios priežasties tokiam elgesiui, nebuvo kažkokių provokuojančių faktų, kurie galėjo sąlygoti tokį elgesį. G. B. liga galėjo nulemti patologinio girtumo išsivystymą. Struma ir minima, kaip vienas iš reikšmingų patologinių veiksnių, ir sergant ja, gali išsivystyti patologinis girtumas. Struma gali išprovokuoti ar hormoninių medikamentų vartojimas, gydant struma, gali išprovokuoti patologinį girtumą. Patologiniams girtumui visiška įvykio amnezija nėra būdinga. Įvykio amnezija nėra tas pagrindinis požymis, būdingas patologiniam girtumui. Ta amnezija gali būti dalinė, tas požymis nereikšmingas, nustatant patologinį girtumą, nes amnezija būdinga ir paprasto girtumo būklei. Amnezija ir gilus miegas gali būti būdingas kaip ir paprastam girtumui, taip ir patologiniams girtumui, todėl, negalima vertinti, kaip reikšmingą požymį difirencijuojant paprastą girtumą ir patologinį girtumą. Patologinis girtumas yra patologinė, atipinė liguista reakcija į pavartotą alkoholį ir ta reakcija pasireiškia, būtent, prieblandiniu sąmonės sutrikimu su psichomotoriniu sujaudinimu, kliedesine simptomatika, emocine įtampa, išgąsčio efektu, baime, kritikos nebuvimu, beprasmiais, chaotiškais judesiais ir somatinis diskomfortas taip pat būdingas tai patologinei būklei, tai yra galvos skausmai, galvos ūžimas, liguistumas, įvairūs nemalonūs pojūčiai. Išvadoje jis siūlė atlikti ekspertizę, bet išvadoje irgi konstatavo, kad jis buvo patologinio girtumo būklėje. Jo išsakyta pozicija (tai, kad G. B. buvo patologinio girtumo būsenoje) skiriasi su (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus ekspertų komisijos pateiktos išvados, kad G. B. buvo paprasto girtumo būsenoje, kadangi įvykio metu nebuvo paprasto girtumo požymių. Nors dešimt liudytojų parodo, kad G. B. nebuvo girtas, tačiau faktiškai jam turėtų būti sunkus arba vidutinio girtumo laipsnis, kad jis taip elgtųsi, bet, visi liudytojai parodo, kad iki įvykio jis toks girtas nebuvo, merginos net pažymi, kad jei jis būtų buvęs labai girtas, su juo net nevažiuotų. Įvykio metu nebuvo kažkokio provokuojančio fakto, kaip ekspertė minėjo psichogenijos, kuri galėjo išprovokuoti, tokį B. elgesį, tai, kad ekspertė vertina, kad taksistai norėjo ištraukti iš automobilio, buvo provokuojantis faktorius, dėl kurio G. B. pradėjo elgtis taip neadekvačiai, agresyviai, negalima taip teigti, neteisinga taip teigti, nes pagrindinis momentas buvo, kad G. B. liguistai interpretavo savo somatinę būseną, savo aplinką, jis manė, kad yra apnuodytas, dėl šitų kliedesinių įsitikinimų, jis taip neadekvačiai elgėsi, jis puolė prie mašinos, imitavo vairavimą, kai buvo ištraukti rakteliai, nereagavo į jokius į jį nukreiptus žodžius. Toks chaotiškas, neadekvatus elgesys ir jo išvaizda - išbalęs, pasimetęs irgi parodo, kad tai nebuvo paprasto girtumo būklė, o patologinę intoksikaciją – atipinis girtumas, kuris ir lemia tokius G. B. veiksmus. Požymiai, kurie skiria patologinį girtumą nuo parasto girtumo yra staigi pradžia. Patologinis girtumas išsivysto staiga, o paprastas girtumas išsivysto palaipsniui. Patologinio girtumo metu išsivysto kliedesinė simptomatika, G. B. atveju tai buvo apnuodijimo kliedėjimo idėjos, jam atrodė, kad jis buvo apnuodytas. Jis taip interpretavo savo somatinę būklę, po to, fizinių požymių, paprasto girtumo, nebuvimas. Judesiai buvo labai tikslūs, greiti, vikrūs. Apie tai paliudijo taksistas ir kiti liudytojai, kad jis tvirtai stovėjo ant kojų, nesvyravo, jo judesiai buvo greiti, jis greitai bėgiojo nuo vienos mašinos prie kitos, aukštai kilnojo kojas. Patologinis girtumas yra organizmo reakcija į pavartotą alkoholį, sutinka, kad pagrindinė priežastis dėl ko kyla bet koks girtumas yra alkoholio vartojimas. Patologinis girtumas nuo labai nedidelio alkoholio kiekio – vieno, dviejų stikliukų degtinės, įmanomas ir toks variantas. Neįmanoma, kad žmogus nuo 1-2 stikliukų degtinės būtų girtas. Bet tos mažos dozės galėjo išprovokuoti tą pirmą stadiją patologinio girtumo. Kai atsiranda padidintas mieguistumas, silpnumas, fizinis diskomfortas, galvos skausmai, žmogus staiga užmiega, tai ir yra pirma stadija patologinio girtumo, o po to, išsivysto sekanti stadija – kliedesinė stadija, kai atsiranda kliedesiai. Tas nedidelis alkoholio kiekis galėjo išprovokuoti pirmą stadiją patologinio girtumo, kai liudytojai pasakojo, kad jis staiga užmigo pavėsinėje. Tai yra būdinga patologiniam girtumui (7 t., b. l. 205-208).

31. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme duotų specialisto K. D. paaiškinimų, jo paaiškinimai nepaneigia ekspertės R. D. paaiškinimų apie G. B. būseną byloje nagrinėjamo įvykio metu. Be to, specialistas K. D. teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme nurodė, kad remdamasis paties G. B. pateikta medžiaga (išrašų iš ligos istorijų kopijose, teismo posėdžių protokolų kopijose, garso įrašuose užfiksuotais duomenimis) padarė išvadą, kad G. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo patologinio girtumo būklėje. Tačiau specialisto K. D. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) tokių kategoriškų išvadų nėra, išvadoje nurodyta, kad remiantis duomenų visuma yra pagrindas teigti, jog G. B. reikalinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę siekiant nustatyti, ar inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Priešingai, nei minėtoje K. D. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus 2018 m. gegužės 21 d.- birželio 14 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos išvados yra kategoriškos, tai yra, atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu G. B. nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, dėl kurio būtų negalėjęs visiškai ar iš dalies suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio, savo atliekamų veiksmų esmės ir jų valdyti, ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, dėl kurios negalėjęs visiškai ar iš dalies suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio, savo atliekamų veiksmų esmės ir jų valdyti. Taigi remtis K. D. pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus 2018 m. gegužės 21 d.- birželio 14 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis išvadomis, nėra pagrindo.

32. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. nesutinka su jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo laiku, nurodydamas, kad jis 2016 m. gegužės 17 d. laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 0.06 val. negalėjo sutrikdyti viešosios tvarkos. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvadą, jog G. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2016 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 0.06 val., patvirtina byloje esantys įrodymai. Liudytojas P. D. tiek pirmosios instancijos teisme (5 t., b. l. 25-27), tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 64, 65), apklausiamas nurodė, kad jam 2016 m. gegužės 17 d. apie 0.00 val. paskambino kolega E. S. ir paprašė jo atvykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančią (duomenys neskelbtini), nes su klientu gali kilti problemų. Kaip matyti iš byloje esančio 2015 m. rugsėjo 15 d. P. D. telefoninių pokalbių išklotinių laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. apžiūros protokole užfiksuotų duomenų (2 t., b. l. 79), į P. D. naudojamą abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) E. S. skambino iš UAB “(duomenys neskelbtini)” (taksi firmos) skelbiamo mobilaus abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 17 d. 00:00:26 val. Nukentėjusysis E. S. viso proceso metu nurodė, kad po to, kai G. B. panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, jam beskambinant trumpuoju pagalbos numeriu 112, G. B. pabėgo ir jo daugiau nematė (1 t., b. l. 27-29, 5 t., b. l. 43-48). Kaip matyti iš byloje esančio 2016 m. rugpjūčio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų (2 t., b. l. 53, 54), iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto E. S. vardu, į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta 2016 m. gegužės 17 d. 00:06:40 val. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistajam G. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas nustatytas teisingai.

33. Apeliaciniame skunde G. B. taip pat nurodo, kad 2017 m. birželio 12 d. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu jis nurodė, jog 2017 m. birželio 22 d. teismo posėdžio data nėra suderinta su jo gynėja V. S., kurios dalyvavimas jam buvo būtinas ir reikšmingas, tačiau teismas kategoriškai pareiškė, kad jo teisė į gynybą yra užtikrinta dalyvaujant vienam iš gynėjų, teismui tai netrukdo nagrinėti bylą, taigi kitas posėdis bus tęsiamas be advokatės S. Tačiau tokiu sprendimu, apelianto nuomone, teismas suvaržė jo teises ir laisves, įtvirtintas Europos Žmogaus teisių Konvencijoje, tai yra nebuvo leista pasinaudoti veiksminga teisine gynyba. 2018 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio data taip pat nebuvo suderinta su jo gynėja V. S., tačiau teismas jo prašymą dėl posėdžio atidėjimo netenkino konstatavęs, kad kaltinamasis turi teisę į gynybą ir šia teise veiksmingai naudojasi, pasirinkdamas byloje du gynėjus. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija nurodo, kad pagal BPK 47 straipsnio 3 dalį vienas asmuo gali turėti kelis gynėjus. Tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis turi kelis gynėjus ir bent vienas iš jų atvyksta dalyvauti procese, procesas gali vykti. Kaip matyti iš bylos medžiagos G. B. teisė gintis pirmosios instancijos teisme buvo įgyvendinama per paties G. B. pasirinktus du gynėjus – advokatus V. S. ir G. G. Taigi dėl to, kad keliuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme nedalyvavo nuteistojo gynėja advokatė V. S., nebuvo suvaržyta G. B. teisę į veiksmingą gynybą, nes tuose teismo posėdžiuose dalyvavo nuteistojo G. B. gynėjas G. G.

34. Apeliacinius skundu nuteistasis G. B. prašo priimti sprendimą dėl jo 2017 m. gegužės 22 d. pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo „Dėl tariamai nukentėjusiojo E. S. ir liudytojo P. D. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą“, kuris pirmosios instancijos teisme liko neišnagrinėtas. Kaip matyti iš šio nuteistojo G. B. prašymo (5 t., b. l. 91-94), jame nuteistasis nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamųjų posėdžių pirmosios instancijos metu nukentėjusysis E. S. ir liudytojas P. D., duodami parodymus, meluoja, nurodydami visiškai skirtingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, todėl prašė teismo priimti atskirą nutartį E. S. ir P. D. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo E. S. ir liudytojo P. D. viso proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tenkinti G. B. prašymą ir pripažinti, kad nukentėjusysis E. S. ir liudytojas P. D. viso proceso metu davė melagingus parodymus, nėra jokio pagrindo. BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Pirmosios instancijos teismas neatmetė nukentėjusiojo E. S. ir liudytojo P. d. parodymų, o jais patikėjo ir nuosprendyje išdėstė tokio nukentėjusiojo E. S. ir liudytojo P. d. parodymų įvertinimo motyvus. Todėl jokios nutarties apie galimai padarytą BK 235 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priimti tokią nutartį irgi neturi jokio pagrindo.

35. Apeliaciniame skunde G. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo vertinta galimo jo apnuodijimo aplinkybė. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustos ekspertės R. D. paaiškinimų, atliekamo ekspertinio tyrimo metu buvo nagrinėjama ir apsinuodijimo klofelinu galimybė, tačiau ji buvo atmesta. Apsinuodijus klofelinu, asmeniui krenta kraujo spaudimas, būna silpnumas ir vangumas, o po byloje nagrinėjamo įvykio G. B. kraujo spaudimas ir širdies ritmas buvo normalūs. Tokia G. B. būsena neatitiko jokių kriterijų kaip žmogaus apsinuodijusio klofelinu. Šios aplinkybės buvo įvertintos ligoninės priėmimo skyriaus gydytojos, kuri aprašė, kad klofelino apnuodijimo simptomų ji nestebėjo.

36. Nuteistasis G. B. nurodo, kad E. S. 2016 m. gegužės 17 d. nutarimu grąžintas mobilaus ryšio telefonas „eStar x40“, pasižadant jį saugoti iki teismo pabaigos, tačiau telefono kaip daiktinio įrodymo nukentėjusysis nesistengė išsaugoti iki teismo pabaigos. Nors tyrėja G. V. apžiūrėjo šį daiktinį įrodymą, tačiau apeliantui kyla abejonė, ar tyrėja G. V., ikiteisminio tyrimo metu surašydama apžiūros protokolą, galėjo tinkamai įvertinti telefono stiklelio įskilimo laiką, neturėdama tam specialių žinių. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusysis E. S. iškart po įvykio pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui įvykio vietoje apgadintą mobiliojo ryšio telefoną apžiūrai, kuris BPK nustatyta tvarka buvo apžiūrėtas, nufotografuotas fiksuojant apgadinimus, surašytas apžiūros protokolas (2 t., b. l. 106-1110), atlikus šiuos būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus minėtas telefonas nukentėjusiajam buvo grąžintas (2 t., b. l. 111, 112). Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje paimtų bei savanoriškai pateiktų daiktų apžiūra buvo atlikta ir surašyti šių procesinių veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose užfiksuoti apžiūros duomenys, teigti, kad daiktinių įrodymų neišsaugojimas nagrinėjamu atveju yra grubus procesinis pažeidimas nėra pagrindo.

Dėl veikos kvalifikavimo

37. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), mano, kad jo veiksmai byloje nagrinėjamo įvykio metu – įsėdimas į taksi automobilį, išsakyti žodžiai „esate prisidirbę“, imitacinis spyris koja į orą – pagal savo pavojingumo laipsnį neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Apelianto įsitikinimu, jo veika galėjo būti kvalifikuojama kaip administracinis pažeidimas ar privataus kaltinimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. B. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) kaip viešosios tvarkos pažeidimą.

38. BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-242/2011, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-160-697/2019). Tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015, 2K-310-942/2016).

39. Atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. Nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnio (nedidelis chuliganizmas), nei šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas – tai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pagal byloje nagrinėjamo įvykio metu galiojusio ATPK 174 straipsnį nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip jau minėta, BK 284 straipsnio 1 dalis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016). Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn.

40. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. B. padarytus veiksmus įvertino kaip atliktus viešoje vietoje – gyvenamųjų namų kvartale, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi gatvė mieste esančiame gyvenamųjų namų kvartale yra vieša vieta, kur bet kada galėjo patekti ir kiti asmenys ar pravažiuoti automobiliai.

41. Antras svarbus aspektas, susijęs su nuteistojo G. B. atliktų veiksmų vertinimu, yra tas, jog jis ne tik atliko neteisėtus veiksmus viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje (matant ir girdint konflikte dalyvavusiems (be nukentėjusiojo E. S.) P. D., R. L., S. Z. (M.), konflikte nedalyvavusiam, bet šalia buvusiam pašaliniam asmeniui O. S. (O. S.)), veikė įžūliai ir agresyviai. G. B. atsisakė išlipti iš taksi automobilio, vėliau išlipęs, be nukentėjusiojo E. S. leidimo atsisėdo į taksi automobilio vairuotojo vietą ir, esant užvestam automobilio varikliui, bandė jungti pavarą, taip pat be P. D. leidimo ketino atsisėsti į kito taksi automobilio vairuotojo vietą, išsakė grasinimus E. S. ir P. D. atžvilgiu, nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – spyrė nukentėjusiajam E. S. į krūtinės sritį, tačiau pastarajam besiginant pataikė į kairę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą bei įskeldamas pastarojo rankoje laikyto mobilaus ryšio telefono ekrano stiklą ir taip šį telefoną sugadindamas. G. B. elgėsi neprognozuojamai, todėl konflikte dalyvavę asmenys turėjo realų pagrindą bijoti jo neadekvačių veiksmų.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus (nukentėjusiojo E. S., liudytojų P. D., R. L., S. Z. (M.), O. S. (O. S.), A. S., S. M., A. Ž. parodymus, rašytinius bylos duomenis) pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog dėl minėtų G. B. atliktų veiksmų įvykyje dalyvavę asmenys (E. S., P. D., R. L., S. Z. (M.)) buvo šokiruoti, kilo sumaištis, triukšmas, sutrikdytas taksi vairuotojų (E. S. ir P. D.) darbas, liudytojo O. S. (O. S.) ramus poilsis, iškviesta policija. G. B. savo veiksmus atliko dėl chuliganiškų paskatų, nes iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog tokiems jo veiksmams nebuvo priežasties. G. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo veiksmų priežastis buvo tai, kad ji jautė grėsmę iš šalia jo buvusių merginų ir dviejų vyrų, nes manė, kad yra apnuodytas, šalia buvusių asmenų ketinimai jam nebuvo aiškūs, jie bandė jį sulaikyti, ne jis nesumokėjo už taksi paslaugas, todėl jis norėjo nuo jų pasprukti ir kuo greičiau patekti į ligoninę. Tačiau tokie nuteistojo G. B. parodymai buvo paneigti iš esmė nuosekliai nukentėjusiojo E. S., liudytojų P. D., R. L., S. Z. (M.) parodymais. Taigi G. B. veikė demonstruodamas nepagarbą kitiems žmonėms.

43. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

44. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įvykus konfliktinei situacijai dėl minėtų G. B. veiksmų sutriko normalus nukentėjusiojo taksi vairuotojo E. S. ir liudytojo taksi vairuotojo P. D. darbas, stresą patyrė kartu su G. B. taksi automobiliu važiavusios keleivės liudytojos R. L. ir S. Z. (M.), kilo sumaištis, konfliktą matė pašalinis asmuo liudytojas O. S. (O. S.), į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Taigi, akivaizdu, kad šios aplinkybės patvirtina, jog buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, sukeltas nesaugumo jausmas, nukentėjusysis E. S. ir P. D. buvo atitraukti nuo darbo ir negalėjo vykdyti savo darbinių funkcijų. Nors, nuteistojo G. B. teigimu, jo veiksmai buvo momentiniai, truko neilgai, tačiau tai nepaneigia viešosios tvarkos sutrikdymo fakto. Viešosios tvarkos sutrikdymui konstatuoti nėra būtina, kad veiksmai truktų ilgą laiką. Kiekvienu atveju turi būti nustatinėjamos konkrečios faktinės aplinkybės, įskaitant nusikalstamos veikos motyvus, aplinkinių reakciją, nukentėjusiųjų skaičių, buvusius pašalinius asmenis, pažeidimo trukmę ir kitas svarbias aplinkybes.

45. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju G. B. dėl atliktų savo pavojingų nusikalstamų veiksmų pobūdžio viešoje vietoje (pažeidė viešose vietose priimtiną, įstatymais ginamą žmonių elgesio ir bendravimo tvarką), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (jo veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkretiems konflikto dalyviams, bet ir aplinkiniams ir aplinkai), todėl nuteistojo G. B. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

46. Byloje nustatyta, kad nuteistojo G. B. įžūlus elgesys, be kita ko, pasireiškė fiziniu smurtu, kuris sukėlė nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą, o tokie veiksmai teismų praktikoje vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-507/2013, 2K-229/2014, 2K-10-696/2015, 2K-103-689/2019), tai yra kaip vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos būdų, kuris ANK 481 straipsnio 1 dalyje (ar ATPK 174 straipsnyje) nėra įtvirtintas. Byloje nustatyta ir tai, kad dėl G. B. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas (dėl koja suduoto smūgio nukentėjusysis E. S. patyrė fizinį skausmą, nuteistojo G. B. viešoje vietoje atliktus veiksmus matė kiti asmenys, kurie buvo išsigandę ir šokiruoti). Taigi G. B. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę. Nors kai kurie G. B. viešoje vietoje ir matant kitiems asmenims atlikti veiksmai (atsisakymas išlipti iš taksi automobilio, be nukentėjusiojo E. S. leidimo atsisėdimas į taksi automobilio vairuotojo vietą ir, esant užvestam automobilio varikliui, bandymas jungti pavarą, ketinimas atsisėsti į kito taksi automobilio vairuotojo vietą, sakymas „ateikit čia“, mosikavimasis rankomis ir kojų kilnojimas, sakymas „dabar pamatysit, kas jums bus, ar jūs žinot, kas aš“, išmetimas į viršų rankose laikytų mobiliojo ryšio telefonų), vertinant juos atskirai, atitiktų administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius, tačiau kiti aktyvūs G. B. veiksmai – fizinio smurto panaudojimas spiriant nukentėjusiajam E. S. į krūtinės sritį, atsižvelgiant į nuteistojo veiksmų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastarojo pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, peržengė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) ribas, todėl G. B. atliktų veiksmų visuma teisingai įvertinta kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija). Todėl G. B. argumentai, kad jo veiksmai turėjo būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas, atmestini.

47. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis G. B. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – G. B. išteisinti, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam G. B. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Boleslovas KalainisVidmantas MylėLaisvydas Zederštremas