Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. A. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, V. B. paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartimi, patikslinta 2022 m. sausio 27 d. nutartimi, paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies ar visiškai atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį, patikslintą 2022 m. sausio 27 d. nutartimi.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš G. A. ir V. B. solidariai 495,55 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt penki eurai 55 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (495,55 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš G. A. ir V. B. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. A. ir V. B. nuteisti už tai, kad jie bendrais veiksmais nukentėjusiajam G. V. nesunkiai sutrikdė sveikatą šiomis aplinkybėmis: 2020 m. spalio 14 d., laikotarpiu nuo 20.32 val. iki 21.03 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, (duomenys neskelbtini), koridoriuje G. A. kumščiu sudavė du smūgius į veidą G. V., po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, Alytaus nakvynės namų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį G. V. į veidą, nuo to, G. V. nukritus ant žemės, jam spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas bei metaline lazda sudavė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, po to, V. B. tyčia sudavė G. V. metaline lazda ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tuo G. A. ir V. B. bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. V. muštines žaizdas viršugalvio kairėje pusėje ir kairio antakio išorinio galo srityje, odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste bei juosmens dešinėje pusėje, krūtininio XI stuburo slankstelio kūno suspaustinį lūžimą bei krūtininio X stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimą, dešinės pusės IV-IX imtinai šonkaulių bei kairės pusės VIII, XI šonkaulių lūžius, ir bendrais veiksmais dėl krūtininio XI stuburo slankstelio kūno suspaustinio lūžimo bei krūtininio X stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, dešinės pusės IV-IX imtinai šonkaulių bei kairės pusės VIII, XI šonkaulių lūžių nukentėjusiajam G. V. nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl krūtininio XI stuburo slankstelio kūno suspaustinio lūžimo bei krūtininio X stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, dešinės pusės IV-IX imtinai šonkaulių bei kairės pusės VIII, XI šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistųjų G. A. ir V. B. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas, bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

7. Nors V. B. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo G. V. sveikatą, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, prašo baudžiamąją bylą nutraukti susitaikius su nukentėjusiuoju. Atitinkamai ir G. A. apeliaciniame skunde prašo baudžiamąją bylą nutraukti pagal BK 38, 39 straipsnius arba skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai taip pat nurodė, kad apeliantai siekia baudžiamosios bylos nutraukimo jiems susitaikius su nukentėjusiuoju. Todėl skundžiamas nuosprendis, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, peržiūrimas tik dėl G. A. ir V. B. paskirtų bausmių individualizavimo.

8. Nors apeliantai, prašydami jų atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti susitaikius su nukentėjusiuoju, apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus – kad pripažino kaltę, su nukentėjusiuoju jie susitaikė, o nukentėjusysis atleido ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi apeliacinių skundų argumentus paduotų skundų ribose, neturi pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu V. B. ir G. A. paskirtos bausmės yra neteisingos, neproporcingos, neatitinkančios padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bei tokiu būdu yra per griežtos. Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumą ir paskyrė teisingą bausmę. Teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvą ir tikslą, V. B. ir G. A. asmenybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visoms šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė vienodą dėmesį, nė vienos iš jų nelaikė dominuojančia, išskirtine individualizuojant bausmę.

9. Apelianto G. A. teigimu, inkriminuotą nusikaltimą jis padarė išprovokuotas nukentėjusiojo veiksmų prieš jo buvusią sugyventinę, kas turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6, 10 punktus. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta G. A. atsakomybę lengvinančia ir į ją buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Tuo tarpu teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, pripažįstama egzistuojanti tik tada, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį arba kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju, nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-697/2020, 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Šiuo atveju teisėjų kolegija provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio nenustatė. Iš bylos duomenų matyti, kad G. V. buvo sužalotas savo gyvenamojoje vietoje. Nors nuteistasis G. A. nurodė, kad konfliktas kilo dėl jo sugyventinės, tačiau kartu patvirtino, kad šis įvykis dėl sugyventinės tariamai įvyko 2–3 savaitės iki G. V. sumušimo. Kaltinamasis V. B. taip pat nurodė, kad G. A. atėjo pas jį į kambarį ir pasakė, kad nukentėjusysis norėjo išprievartauti jo draugę, sakė, kad reikia jam atkeršyti. Jokių duomenų, kad G. V. iš tiesų rengėsi padaryti nusikalstamą veiką prieš G. A. sugyventinę baudžiamojoje byloje nėra. Kolegijos vertinimu, šioje situacijoje nėra pagrindo spręsti, jog egzistavo koks nors neteisėtas ar grėsmingas nukentėjusiojo elgesys, kad būtų galima pateisinti nuteistųjų smurtą prieš nukentėjusįjį.

11. Atitinkamai didelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, jei: a) jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį; b) jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Fiziologinis afektas – tai ypatinga emocinė būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė ir susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Fiziologinis afektas kyla esant kritinėms aplinkybėms, kai žmogui sunku rasti tinkamą išeitį iš netikėtai susidariusios situacijos. Neteisėtais veiksmais laikomi bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad G. V. būtų kaip nors įžeidęs nuteistuosius, iš jų grubiai pasijuokęs, pažeminęs kito draugo akivaizdoje ir pan. Taigi, nei fiziškai, nei moraliniu požiūriu nukentėjusysis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nors nuteistasis G. A. nurodė, kad G. V. „šlykščiai nusijuokė“, neigė įvykius su nuteistojo sugyventine, tačiau tokie nukentėjusiojo veiksmai negali būti traktuojami nei kaip amoralūs, nei kaip neteisėti. Esant aptartoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo G. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose.

12. Atitinkamai pagrindo G. A. atžvilgiu taikyti BK 39 straipsnio nuostatas taip pat nėra. BK 39 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju G. A. šių sąlygų neatitinka, kadangi jis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas, nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

13. Apeliaciniuose skunduose abu nuteistieji taip pat prašo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir baudžiamąjį bylą nutraukti. Toks prašymas buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame apie BK 38 straipsnio nuostatų taikymą teismas pasisakė ir padarė motyvuotas išvadas, kad nėra pagrindo G. A. ir V. B. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Su tokia išvada sutinka ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas.

14. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-536/2012). Priešingai nei tai savo skunduose nurodo nuteistieji, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-273-788/2020).

15. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad apeliantai padarė vieną smurtinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, kad abu nuteistieji nusikalto veikdami tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje. Savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jie pripažino, gailėjosi, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 495,55 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu minėtas civilinis ieškinys buvo tenkintas ir nurodyta suma už G. V. gydymo paslaugas priteista solidariai iš G. A. ir V. B.. Jokių duomenų, kad dėl minėta turtinė žala buvo atlyginta ar buvo susitarta dėl žalos atlyginimo, byloje nėra. Aptartų duomenų kontekste, sprendžiant klausimą dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo, pažymėtina, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistieji atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, todėl atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio nuostatų prasme nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

16. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nėra ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, t. y. nėra pagrindo manyti, kad nuteistieji G. A. ir V. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011, 2K‑103‑689/2019). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2006, 2K-103-689/2019).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje tiek G. A., tiek V. B. buvo teisti ne kartą, tame tarpe ir už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą. Po nagrinėjamos nusikalstamos veikos nuteistieji buvo dar kelis kartus nuteisti už naujų smurtinių nusikaltimų padarymą. Pažymėtina, kad abu nuteistieji bausti ir administracine tvarka. Minėtos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad jie nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pažymėtina, kad siekiant koreguoti apeliantų elgesį teigiama linkme, praeityje jiems buvo skiriamos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės, tiek ir kitos jų teisinę padėtį švelninančios baudžiamosios priemonės – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jie ir toliau darė nusikalstamas veikas, darytina pagrįsta išvada, kad jokių išvadų iš ankstesnių savo teistumų nuteistieji nepadarė, savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, vėl nusikalto, tokiu būdu neabejotinai pamindami teismo jiems ne kartą parodytą pasitikėjimą. Tai juos neigiamai charakterizuoja ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad vertinamu atveju nėra pagrindo manyti, jog būdami laisvėje nuteistieji nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas eliminuoja galimybę asmens atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės.

18. Nors nuteistieji nurodo, kad jie su nukentėjusiuoju susitaikė, šis jiems atleido ir pretenzijų nereiškia, tačiau vien tik nukentėjusiojo nuomonė nesudaro pagrindo priimti sprendimą ir atleisti nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo labiau, kad į nukentėjusiojo poziciją nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta ir nuteistiesiems, anksčiau ne kartą teistiems, buvo paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmė vidurkis. Dar labiau švelninti paskirtą bausmę pagrindo nėra. Darant šią išvadą, visų pirma, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti bausmės paskirtį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

19. 2022 m. birželio 28 d. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nuteistajam V. B. sudaro 146,67 Eur, o G. A. – 163,33 Eur.

20. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal pačių nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami kaip nepagrįsti. Visgi, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš apeliantų nepriteisiamos, nes nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl jų galimybės dirbti ir gauti pajamų yra ribotos. Be to, iš nuteistųjų skundžiamu nuosprendžiu solidariai priteistas civilinis ieškinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių išlaidų priteisimas iš nuteistųjų gali būti laikomas ribojančiu jų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip pat realizuoti apeliacijos teisę. Be to, byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta vieno posėdžio metu, kuris truko apie 20 min., nuteistųjų gynėjai trumpai ir formaliai pasisakė palaikantys nuteistųjų skundus baigiamųjų kalbų metu, įrodymų tyrimas nebuvo atliktas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. A. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš nuteistųjų G. A. ir V. B. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.