Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažino su baudžiamąja byla, kurioje G. A., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismui su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla, kurioje G. A. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2020 m. spalio 14 d., laikotarpyje nuo 20.32 val. iki 21.03 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį nukentėjusiajam G. V., toliau kambaryje numeris 3, veikdami bendrininkų grupėje su V. B., tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį nukentėjusiajam G. V., dėl ko po suduoto smūgio jis nukrito ant žemės, ir gulinčiam spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į įvairias kūno vietas, toliau tęsiant veiksmus V. B. perdavė metalinę lazdą, kuria tyčia smūgiavo ne mažiau kaip 3 kartus į šonkaulių sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam G. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl krūtininio XI stuburo slankstelio kūno suspaustinio lūžimo bei krūtininio X stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, dešinės pusės IV-IX imtinai šonkaulių bei kairės pusės VIII, XI šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui,

ir V. B. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis bendrais veiksmais su G. A. nukentėjusiajam G. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą šiomis aplinkybėmis: 2020 m. spalio 14 d., laikotarpyje nuo 20.32 val. iki 21.03 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, G. A. kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį G. V., po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) kambaryje Nr. 3 tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį G. V. į veido sritį, nuo ko G. V. nukritus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas bei metaline lazda sudavė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, po ko V. B. tyčia sudavė G. V. metaline lazda ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais su G. A. padarė nukentėjusiajam G. V. muštines žaizdas viršugalvio kairėje pusėje ir kairio antakio išorinio galo srityje, odos nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste bei juosmens dešinėje pusėje, krūtininio XI stuburo slankstelio kūno suspaustinį lūžimą bei krūtininio X stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimą, dešinės pusės IV-IX imtinai šonkaulių bei kairės pusės VIII, XI šonkaulių lūžius, ir bendrais veiksmais su G. A., dėl krūtininio XI stuburo slankstelio kūno suspaustinio lūžimo bei krūtininio X stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, dešinės pusės IV-IX imtinai šonkaulių bei kairės pusės VIII, XI šonkaulių lūžių nukentėjusiajam G. V. nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl krūtininio XI stuburo slankstelio kūno suspaustinio lūžimo bei krūtininio X stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, dešinės pusės IV-IX imtinai šonkaulių bei kairės pusės VIII, XI šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Susipažinus su byla ir prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu, daroma išvadą, kad byla turi būti perduodama prokurorui, nes kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnio reikalavimų bei yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme.

Kaltinamojo akto turinys turi atitikti įstatymo keliamus kaltinamojo akto turinio reikalavimus, nes šiuo aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju. Gavęs kaltinamąjį aktą, jis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Šie duomenys suteikia galimybes kaltinamajam pasiruošti gynybai bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamajame akte, be BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7 punktuose nurodytų formaliųjų jo turinio elementų, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Tokiu būdu bus užtikrinta asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.

Viena iš pirmosios instancijos teismo pareigų bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje patikrinti, ar tinkamai surašytas kaltinamasis aktas, ar tai netrukdo nagrinėti bylos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų.

Kaltinamieji G. A. ir V. B. kaltinami bendrais veikslais nesunkiai sutrikdę sveikatą nukentėjusiajam G. V.. Aprašant kaltinamųjų bendrais veiksmai galimai padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamajame akte skirtingai nurodyta smūgių vieta G. A. spiriant ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajam – G. A. surašytame kaltinime nurodyta, kad V. B. perdavus metalinę lazdą G. A., šis tyčia smūgiavo ja ne mažiau kaip 3 kartus į šonkaulių sritį, o V. B. surašytame kaltinime nurodyta, kad G. A. gulinčiam G. V. sudavė metaline lazda ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas. Be to, G. A. surašytame kaltinime nenurodyta dalis jo bendrininko V. B. atliktų veiksmų, tai yra V. B. surašytame kaltinime nurodyta, kad V. B. tyčia sudavė G. V. metaline lazda ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau kaltinime G. A. šios aplinkybės nenurodytos. Taip pat kaltinime G. A. nenurodyti konkretūs jo su V. B. bendrais veiksmais galimai padarytos nusikalstamos veikos padariniai, kurie nurodyti V. B. surašytame kaltinime, tai yra tai, kad abu kaltinamieji bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. V. muštines žaizdas viršugalvio kairėje pusėje ir kairio antakio išorinio galo srityje, odos nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste bei juosmens dešinėje pusėje, krūtininio XI stuburo slankstelio kūno suspaustinį lūžimą bei krūtininio X stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimą, dešinės pusės IV-IX imtinai šonkaulių bei kairės pusės VIII, XI šonkaulių lūžius.

Darytina išvada, kad kaltinamajame akte netinkamai (neišsamiai) nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas ir veikos faktinės aplinkybės, surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ir jie trukdo nagrinėti bylą. Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdytų bylos nagrinėjimą, sąlygotų kaltinimo pakeitimą, tikslinimą, dėl to bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje būtų apsunkintas ir truktų ilgiau. Pažymėtina, kad teismas savo iniciatyva negali plėsti kaltinimo ribų, papildomai išplėsti ar keisti faktines aplinkybes, kurios skirtųsi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, nes tokiu būdu pasunkintų kaltinamųjų teisinę padėtį.

Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą iš esmės, todėl byla perduodama prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

perduoti bylą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismą.