Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2272-1037/2018 panaikinimo pagal pareiškėjo antstolio V. D. pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vilijos transportas“, uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“ vadovas G. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas suinteresuoto asmens prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis antstolio V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta 2017 m. lapkričio 14 d. pagal Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 115 164,37 Eur piniginės sumos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Ugnies takas“ išieškotojos UAB „Vilijos transportas“. 2018 m. vasario 12 d. patvarkymu dėl pateikto skundo, prašymų ir areštuoto turto saugotojo pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tenkintas išieškotojos prašymas dėl areštuoto turto, skolininkės vardu registruotų transporto priemonių (duomenys neskelbtini), saugotojo pakeitimo. Naujuoju turto saugotoju paskirta UAB „Vilijos transportas“. Skolininkė UAB „Ugnies takas“ patvarkymu įpareigota iki 2018 m. vasario 23 d. perduoti naujai paskirtam turto saugotojui - UAB „Vilijos transportas“, adresas Laisvės g. 5-6, Kalvarija, areštuotas transporto priemones (duomenys neskelbtini), jų registracijos, techninės apžiūros ir kitus dokumentus, visus turimus komplektus raktelių nuo jų ir apsaugos pultelių, o taip pat kitus būtinus transporto priemonių priklausinius.

Suinteresuoto asmens UAB „Ugnies takas“ 2018 m. kovo 12 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas Telšių apylinkės teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2412-971/2018, kadangi galioja laikinosios apsaugos priemonės, taikytos civilinėje byloje Nr. 2SP-1531-1037/2018. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1531-1037/2018 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjai UAB „Ugnies takas“ priklausančio turto – transporto priemonių (duomenys neskelbtini). Ši nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo 2018 m. kovo 6 d.

Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1884-187/2018 suinteresuoto asmens UAB „Ugnies takas“ vadovui G. V. paskirta 200 Eur bauda už antstolio V. D. 2018 m. vasario 12 d. patvarkyme nurodyto įpareigojimo iki 2018 m. vasario 23 d. perduoti naujai paskirtam turto saugotojui - UAB „Vilijos transportas“, areštuotas transporto priemones (duomenys neskelbtini), jų registracijos, techninės apžiūros ir kitus dokumentus, visus turimus komplektus raktelių nuo jų ir apsaugos pultelių, o taip pat kitus būtinus transporto priemonių priklausinius, nevykdymą.

Antstolis 2018 m. kovo 14 d. kreipėsi dėl to paties patvarkymo 2008 m. vasario 12 d. nevykdymo su prašymu skirti baudą 300 Eur baudą.

Šiaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-378-357/2018 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pareiškėjas neturi pareigos vykdyti antstolio reikalavimo nes teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojo iki tol, kol buvo išnagrinėtas skolininkės skundas, t. y. iki 2018 m. vasario 12 d., todėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. balandžio 25 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-2272-1037/2018 atmesti antstolio V. D. prašymą dėl baudos paskyrimo apelianto UAB „Ugnies takas“ direktoriui G. V.. Pagrindinis pirmosios instancijos teismo motyvas - tai suinteresuoto asmens UAB „Ugnies takas“ pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliantės UAB „Ugnies takas“ direktoriui G. V. skirti dar vieną baudą, kol šis skundas iš esmės dar išnagrinėtas, nebuvo pagrindo.

Bylos duomenimis pareiškėjos atstovas pateikė antstoliui V. D. skundą dėl 2018 m. vasario 12 d. patvarkymo. Antstolis 2018 m. kovo 16 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-2395-1037/2018 pareiškėjos suinteresuoto asmens UAB „Ugnies takas“ skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo ir atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo skundžiamo patvarkymo dalies neteisėtumą iš esmės grindė galiojančia Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuri pasak pareiškėją neleido pakeisti turto saugotojo bei antstolio įrodymų nepateikimu, kurie pagrįstų, kad transporto priemonės nėra saugomos arba saugomos netinkamai. Teismas pažymėjo, kad iš Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties matyti, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo tik sustabdytas išieškojimas iš transporto priemonių, tačiau ne visas vykdymo procesas, kaip to teismo prašė suinteresuotas asmuo. Pagal minėtą nutartį, buvo draudžiama realizuoti transporto priemones, taikant varžytinių institutą, tačiau užtikrinti areštuotų transporto priemonių saugumą, nebuvo draudžiama. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 683 straipsnio 1 dalį, prerogatyva nuspręsti, kas saugos areštuotą turtą, priklauso antstoliui. Teismas konstatavo, kad antstolis pagrįstai pakeitė turto saugotoją ir įpareigojo pareiškėją perduoti visus su turtu susijusius dokumentus ir daiktus naujajam išieškotojui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi atmesdamas antstolio V. D. prašymą dėl baudos skyrimo nepagrįstai nepriteisė jo, pareiškėjo patirtų išlaidų. Jos vertinimu Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių, todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei apeliantė nei pareiškėjas antstolis V. D. neginčija kad byloje taikytina CPK 443 straipsnio 6 dalis, nes byla pagal antstolio pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimo nevykdymo skyrimo nagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad netgi, esant CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodytoms aplinkybėms (išimtims), t. y. kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad byloje taikytinas CPK 93 straipsnis, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nurodo, kad analogiškoje byloje Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-2495-340/2014 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų našta privalo tekti tam proceso dalyviui, kurio nenaudai išspręsta byla, kuris kaltas dėl tokių išlaidų atsiradimo (CPK 93 straipsnis) ir teigia, kad CPK 593 straipsnis nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tokio pobūdžio bylose, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tuo tarpu CPK 593 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos.

Taigi nagrinėjamu atveju taikytina CPK 539 straipsnio 5 dalies nuostata, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos, nes byloje apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl atsiliepimo į antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo parengimą civilinėje byloje Nr. e2VP-2272-1037/2018, patenka į CPK 593 straipsnio 2 dalies reglamentavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu 2016 m. lapkričio 8 d. Nr. XII-2751 (TAR, 2016, Nr. 2016-26956) CPK 593 straipsnis buvo papildytas nauja 5 dalimi: „5. Nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos“, kuri įsigaliojo 2017 m. liepos 1 dieną, todėl apeliantės nurodyta 2014 m. teismų praktika - Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-2495-340/2014, nebeaktuali ir netaikytina.

Suinteresuotas asmuo UAB „Ugnies takas“ atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas civilinėje byloje Nr. e2VP-2272-1037/2018 už atsiliepimo į antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo parengimą motyvuodamas tuo, kad antstolio ir apelianto interesai yra priešingi, todėl pirmosios instancijos teismui atmetus antstolio V. D. prašymą dėl baudos skyrimo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš antstolio, nes jo nenaudai išspręsta byla ir jis kaltas dėl tokių išlaidų atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Pirmiausia, kaip jau buvo minėta, byloje taikytina CPK 593 straipsnio 5 dalis, kuri numato, kad už pareiškimus dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, be to antstolio procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, nėra pagrindo spręsti, kad antstolis nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis , ar nesąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 585 straipsnio 2-3 dalys, 593 straipsnio 1-2 dalys, 616 straipsnio 2 dalis, 634 straipsnio 2 dalis). Iš esmės CPK 585 straipsnio prasme antstolis dėl nevykdomo 2018 m. vasario 23 d. patvarkymo turėjo teisę kreiptis į teismą pakartotinai.

Konkrečiu atveju nors pirmosios instancijos teismas ir atmetė antstolio pakartotinį prašymą dėl baudos skyrimo, motyvuodamas tuo, kad nėra išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų dėl patvarkymo priėmimo apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad tarp antstolio, kuris vykdo jam pavestas funkcijas, ir suinteresuoto asmens nėra priešingų šalių interesų. Teismas nekonstatavo antstolio suinteresuotumo, neteisėtų veiksmų ir pan. Be to, pareiškėjo pozicija nagrinėjant minėtus klausimus iš esmės buvo tokia, kad jis neturi pareigos vykdyti antstolio patvarkymo nes yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija (Antstolių įstatymo 2 straipsnis). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu bylinėjimosi išlaidų priteisimas konkrečiu atveju iš įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdančio antstolio, kuriam šią funkciją yra suteikusi valstybė, būtų neteisingas bei prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1. 5 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į išdėstytą ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antstolio V. D.. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes nepažeidė procesinės teisės normų, priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-2272-1037/2018 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.