Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „U“ skundą dėl antstolio Vaido Drungilo veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB „V“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2018 m. kovo 16 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad pareiškėjos atstovas vilkina išieškojimo procesą, atsisako pateikti transporto priemones apžiūrėti potencialiems pirkėjams, siūlydamas jiems pamiršti jo numerį. Be to, transporto priemonėmis naudojasi tretieji asmenys nesusiję su skolininke. Dėl to, pasak antstolio, jis ir priėmė patvarkymą pakeisti turto saugotoją, kad transporto priemonė būtų apsaugota nuo sugadinimo, slėpimo ar kitokios vertės sumažinimo. Antstolio vertinimo tokia jo teisė numatyta Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 683 straipsnyje. Taip pat antstolis nesutiko ir su ta pareiškėjos skundo dalimi, kuria ji buvo įpareigota įmokėti į depozitinę sąskaitą lėšas reikalingas transporto priemonių vertei nustatyti. Pasak antstolio, tokia asmens prieštaraujančio turto vertei nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kaip matyti iš pareiškėjos 2018 m. kovo 12 d. skundo, juo yra skundžiama dalis patvarkymo, kuriuo buvo išspręstas ne tik 2018 m. vasario 6 d. skundas dėl kito antstolio patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo, bet ir išieškotojos prašymas pakeisti areštuoto turto saugotoją. Pažymėtina, kad teisiniu požiūriu netoleruotina tokia tvarka, kai antstolis išspręsdamas pareiškėjo skundą patvarkymu taip pat išsprendžia ir kitus klausimus kylančius vykdymo procese, nes patvarkymas, kuriuo išsprendžiamas pareiškėjo skundas yra neskundžiamas (LR CPK 510 straipsnio 3 dalis). Tuo pačiu patvarkymu išsprendus ne tik su skundu susijusius klausimus, jie vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu turėtų būti neskundžiami. Vis dėlto uždrausti pareiškėjui skųsti tuos veiksmus, kurie naujai buvo išspręsti patvarkymu dėl skundo, būtų neteisinga. Dėl to susidaro paradoksali situacija, kai neskundžiamas patvarkymas tampa skundo objektu taip ignoruojant įstatyme nustatytą imperatyvią skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką. Be to, teisinės tvarkos nesilaikymas, suponuoja neaiškumą, kurie veiksmai skundžiami, o kurie ne. Taip nutiko ir šiuo nagrinėjamu atveju, kai pareiškėja skundžia tą patvarkymo dalį, kuri yra neskundžiama ir neatsiejamai susijusi su ta patvarkymo dalimi, kuria pareiškėjos skundas buvo tenkintas. Be to, atkreiptinas antstolio dėmesys, kad pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį patvarkymu tenkinus pareiškėjo skundą jo su vykdomąją byla persiųsti apylinkės teismui nereikia. Kaip matyti iš antstolio 2018 m. vasario 12 d. patvarkymo, antstolis patvarkymą be kitų vykdymo proceso dalyvių jį perduoda ir apylinkės teismui. Pažymėtina, kad pagal antstolio sukurtą paradoksalią situaciją ta patvarkymo dalis, kuria patenkintas pareiškėjos skundas, yra neskundžiama ir patvarkymo perduoti apylinkės teismui nėra teisinio pagrindo. Tuo tarpu ta patvarkymo dalis, kuria išspręsti nauji prašymai skundžiama bendrąja LR CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka pateikiant skundą antstoliui, o ne tiesiogiai teismui.

Esant nurodytam teisiniam reguliavimui ir įvertinus susidariusią situaciją konstatuotina, kad skunde keliami klausimai, kurie susiję su įpareigojimu skolininkę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 550 Eur sumą būtiną už ekspertizės atlikimą apmokėti ir gavus skolininkės įmoką skirti turto vertintoją, o skolininkei nesumokėjus pinigų ekspertizei atlikti, automobilių vertę palikti nepakeistą, šioje byloje yra nenagrinėtini, kadangi jie neatsiejamai susiję su ta tvarkymo dalimi, kuria pareiškėjos skundas buvo tenkintas.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui. Pastarasis šį skundą išnagrinėja per penkias darbo dienas ir priklausomai nuo procesinio rezultato patvarkymą su vykdomąją byla perduoda apylinkės teismui (LR CPK 510 straipsnio 3 dalis). Ši įstatymo leidėjo nuostata ne tik nustato skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką, bet ir apibrėžia skundo ribas, t. y. veiksmus, kuriuos vykdymo proceso šalis gali skųsti. Kaip matyti iš 2018 m. vasario 12 d. patvarkymo, antstolis, be minėtų reikalavimų, išsprendė ir turto saugotojo klausimą. Daugiau jokių klausimų, pareiškėjos skundžiamame patvarkyme antstolis nesprendė. Dėl to nepagrįsta pareiškėjos pozicija, kai ji prašydama panaikinti atitinkamą patvarkymo dalį, nurodo veiksmus, kurie skundžiamu 2018 m. vasario 12 d. patvarkymu nebuvo išspręsti. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos 2018 m. kovo 12 d. skunde, kuriuo skundžiama 2018 m. vasario 12 d. patvarkymo dalis, keliami reikalavimai dėl automobilio Mazda CX – 5 paėmimo, reikalavimo panaikinti automobiliams BMW X5, Mazda 3 ir Mazda CX-5 areštus , sustabdyti išieškojimą iš UAB „U“ priklausančių sąskaitų bei nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, nenagrinėtini, kadangi nesusiję su skundžiamu patvarkymu.

Nagrinėjamu atveju spręstina tik ta antstolio 2018 m. vasario 12 d, patvarkymo dalis, kuri susijusi su išieškotojos UAB „V“ išspręstu prašymu dėl saugotojo pakeitimo. Pareiškėja skundžiamo patvarkymo dalies neteisėtumą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis: galiojančia Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuri neleido pakeisti turto saugotojo bei antstolio įrodymų nepateikimu, kurie pagrįstu, kad transporto priemonės nėra saugomos arba saugomos netinkamai.

Teismas nagrinėjamu atveju su šiais skolininkės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties, laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo tik sustabdytas išieškojimas iš transporto priemonių, tačiau ne visas vykdymo procesas, kaip to teismo prašė pareiškėja. Pagal minėtą nutartį, buvo draudžiama realizuoti transporto priemonės, taikant varžytinių institutą, tačiau užtikrinti areštuotų transporto priemonių saugumą, nebuvo draudžiama. Pažymėtina, kad pagal LR CPK 683 straipsnio 1 dalį, prerogatyva nuspręsti, kas saugos areštuotą turtą, priklauso antstoliui. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vykdyti teismo sprendimus. Dėl to iš antstolio reikalauti pateikti įrodymus kaip ginčo šalims yra nepagrįsta pozicija. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kai išieškojimas vykdomas civilinės bylos pagrindu, antstoliui pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad areštuotas turtas dėl įvairių priežasčių negali būti išsaugotas asmens, kuriam patikėta saugoti turtą, dėl to toks asmuo gali būti pakeistas. Pažymėtina, kad antstolis turto saugotojo pakeitimą motyvavo aplinkybe, kad areštuotomis transporto priemonėmis naudojasi tretieji asmenys. Ši priežastis yra pakankama, kad antstolis pakeistų areštuoto turto saugotoją taip užtikrindamas transporto priemonių kaip turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, išsaugojimą. Be to, ir paties turto kaip padidinto pavojaus šaltinio specifika, suponuoja išvadą, kad turtas gali neišlikti, pavyzdžiui, dėl jo dalyvavimo eismo įvykyje. Dėl to nagrinėjamu aplinkybių kontekste pripažintina, kad niekas kitas kaip tik išieškotojas, yra labiausiai suinteresuotas turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, išsaugojimu. Dėl to antstolis pagrįstai pakeitė turto saugotoją ir įpareigojo pareiškėją perduoti visus su turtu susijusius dokumentus ir daiktus naujajam išieškotojui.

Esant nurodytų aplinkybių visetui bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų nepagrįstas. Šios pozicijos nekeičia antstolio procesiniai veiksmai, kuriais nauji prašymai nebuvo išspręsti atskiru patvarkymu, kadangi tai vykdymo proceso šalių teisių iš esmės nepažeidė, o tik sukūrė teisinį neaiškumą bei neapibrėžtumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 ir 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „U“ skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Telšių rajono apylinkės teismą.