Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ugnies takas“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Vilijos transportas“, UAB „Ugnies takas“, UAB „Ugnies takas“ vadovui G. V. dėl baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą skyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo paskirta bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: UAB „Ugnies takas“ direktoriaus įsakymus dėl kasmetinių atostogų suteikimo; Sodra duomenis apie G. V. nedarbingumo laikotarpius; (duomenys neskelbtini)ligoninė epikrizę; VšĮ K. J. ligoninė medicinos dokumentų išrašą; UAB „Ugnies takas“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo“; 2018-02-12 antstolio patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini)įteikimą patvirtinantį dokumentą; 2018-02-08 Telšių apylinkės teismo nutarties kopiją; 2018-03-12 skundo dėl antstolio veiksmų padavimą patvirtinantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla ir joje keliamais klausimais, sprendžia, kad priimami ir vertinami nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme šie naujai pateikti įrodymai: Sodros duomenys apie G. V. nedarbingumo laikotarpius; (duomenys neskelbtini)ligoninė epikrizė; VšĮ K. J. ligoninė medicinos dokumentų išrašas; 2018-02-08 Telšių apylinkės teismo nutarties kopija. Likusius įrodymus teismas atsisako priimti kaip nesusijusius su apeliacijos objektu (CPK 314 straipsnis)Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių Eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2018 m. vasario 12 d. antstolis V. D., vykdydamas išieškojimą iš UAB „Ugnies takas“ priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl pateikto skundo, prašymų ir areštuoto turto saugotojo pakeitimo. Minėtu patvarkymu antstolis pakeitė skolininkės UAB „Ugnies takas“ vardu registruotų transporto priemonių BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MAZDA CX-5, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), saugotoją, naujuoju turto saugotoju paskirdamas UAB „Vilijos transportas“. Tuo pačiu patvarkymu, skolininkė UAB „Ugnies takas“ įpareigota iki 2018 m. vasario 23 d. perduoti naujai paskirtam turto saugotojui - UAB „Vilijos transportas“, adresas (duomenys neskelbtini), areštuotas transporto priemones BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAZDA CX-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jų registracijos, techninės apžiūros ir kitus dokumentus, visus turimus komplektus raktelių nuo jų ir apsaugos pultelių bei kitus būtinus transporto priemonių priklausinius. 2018 m. vasario 26 d. el. paštu UAB „Ugnies takas“ vadovas G. V. pateikė atsiliepimą į patvarkymą, kuriame nurodė, kad nesutinka perduoti kažkam saugoti jai priklausančias transporto priemones.Apeliantas savo skundą grindžia aplinkybe, jog UAB „Ugnies takas“ pasinaudojo galimybe skųsti neteisėtus antstolio veiksmus šioje vykdomojoje byloje ir 2018-03-12 pateikė antstoliui V. D. bei Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams skundą dėl antstolio V. D. veiksmų bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertinio ir neanalizavo ar UAB „Ugnies takas“ pasinaudojo teise skųsti antstolio veiksmus, ar jis nėra užginčytas. Be to, antstolis V. D., praėjus tik 4 dienoms po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo (2018-02-08), neginčijęs jos teisėtumo, pažeisdamas teismo nutartyje nurodytą įpareigojimą sustabdyti vykdymo veiksmus iš pareiškėjui priklausančių transporto priemonių, 2018-02-12 patvarkymu toliau tęsė uždraustus vykdymo veiksmus, kurie yra skundžiami 2018-03-12 UAB „Ugnies takas“ pateiktame skunde dėl antstolio V. D. veiksmų.Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas antstolis V. D. atsiliepime į atskirąjį skundą, Telšių rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojo iki tol, kol buvo išnagrinėtas skolininkės skundas, t. y. iki 2018 m. vasario 12 d., todėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2018 m. kovo 5 d., tuo tarpu apeliantė skundą dėl 2018 m. vasario 12 d. antstolio reikalavimo pateikė tik 2018 m. kovo 12 d., todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo vertinti ar UAB „Ugnies takas“ pasinaudojo teise skųsti antstolio veiksmus, ar jis nėra užginčytas.Apeliantės pateikta epikrizės kopija patvirtina, kad G. V. nuo 2018 m. sausio 10 d iki 2018 m. sausio 19 d. gydėsi (duomenys neskelbtini)ligoninės Chirurgijos skyriuje. Iš medicininio išrašo kopijos matyti, kad G. V. nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. vasario 15 d. gydėsi ligoninėje. Apeliantės pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad G. V. turėjo nedarbingumo pažymėjimus šiais laikotarpiais: nuo 2018-01-08 iki 2018-01-12, nuo 2018-01-13 iki 2018-01-26, nuo 2018-01-27 iki 2018-02-02; nuo 2018-02-07 iki 2018-02-19; nuo 2018-02-20 iki 2018-02-23.Pažymėtina, kad nepateikta duomenų apie tai, kodėl G. V. nevykdė antstolio reikalavimų pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui. Be to, iš LITEKO informacinės sistemos matyti, kad Telšių apylinkės teisme 2018 m. vasario 6 d. buvo gautas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog G. V. minėtu laikotarpiu buvo nedarbingas, tačiau tai nesukliudė jam pačiam ar pasitelkiant atstovus ginti apeliantės teisių teisme. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės nurodytas G. V. nedarbingumo laikotarpis pats savaime negali būti laikomas svarbia priežastimi nevykdyti antstolio reikalavimų. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės tesimo Telšių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.