Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ atstovui advokato padėjėjui Mantui Baigiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovei N. N. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Z. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano Būstas Baltija“ (iki reorganizavimo UAB „Danės būstas“), juridinio asmens kodas 140514359, yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija patvirtina, jog atsakovei daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo 2000 m. rugsėjo 14 d. (įregistravimo pagrindas 2000 m. liepos 20 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. M-8892) iki 2018 m. lapkričio 14 d. (išregistravimo pagrindas 2018 m. lapkričio 2 d. dovanojimo sutartis Nr. M-7775) priklausė 1/2 dalis buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytu laikotarpiu kita 1/2 buto priklausė trečiajam asmeniui Z. N., kuri nuo 2018 m. lapkričio 14 d., atsakovei dovanojimo sutartimi perleidus jai priklausančią 1/2 buto dalį, tapo viso buto savininke.

Byloje pateikta ieškovės skolų valdymo ataskaitą, nurodo, jog kliento, kurio kodas yra (duomenys neskelbtini), skola už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. (imtinai) sudaro iš viso 6 843,97 Eur.

Nurodytas detalizuotas skolų valdymo ataskaitos sumas patvirtina išrašytos sąskaitos objektui (duomenys neskelbtini), Klaipėda, mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Nurodytose sąskaitose detalizuojamas paslaugų turinys: fasado ir gerbūvio remonto darbai (viso 59 688,54 Eur, išsimokėjimas per 36 mėn., 2016.09-2019.09), namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra, namo bendrosios nuosavybės administravimas, privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui, teritorijos nuolatinė priežiūra, palūkanos už pradelstą mokėjimą.

Ieškovės pateiktas į bylą protokolas Nr. 243A, patvirtina, jog 2015 m. balandžio 14 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu buvo nutarta pavesti UAB „Danės būstas“ atlikti fasadinių sienų apšiltinimo, tinkavimo, laiptinės langų, durų pakeitimo, įėjimo laiptų, nuogrindos aplink namą įrengimo, kanalizacijos vamzdyno remonto darbus ir juos apmokėti iš kaupiamųjų lėšų.

2016 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita faktūra PMG Nr. 0000464 patvirtina, jog UAB „Professional masters group Group“ išrašė sąskaitą faktūrą UAB „Danės būstas“ už statybos darbus (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 59 688,54 Eur sumai su PVM, nurodant sumokėti 49 329,37 Eur (be PVM) iki 2016 m. spalio 1 d., pritaikant atvirkštinį apmokestinimą.

Į bylą pateikta 2018 m. spalio 17 d. UAB „Danės būstas“ (dabar UAB „Mano Būstas Baltija“) išduota pažyma Nr. 2018/10/17 „Dėl (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įsiskolinimo“ patvirtina duomenis apie įsiskolinimo nebuvimą nurodytam objektui pažymos išdavimo dienai, nurodant: „Informuojame, kad šiuo metu įsipareigojimų, įsiskolinimų susijusių su šio namo atliktais ar vykdomais atnaujinimo (renovacijos) darbais (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neturi. UAB „Danės būstas“ už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, ir kitas paslaugas mokėtina suma, tenkanti patalpom, esančioms (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šiai dienai yra 0,00 EUR (į šią sumą neįtraukta proporcingai turimai bendrosios nuosavybės daliai tenkanti suma už atliktus stogo remonto darbus (vyksta teisminis ginčas tarp namo administratoriaus ir bendraturčių), bei priskaitymas už UAB „Danės būstas“ einamojo mėnesio suteiktas paslaugas)“.

Šalių į bylą pateiktais paaiškinimais ir Liteko sistemos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. spalio 17 d. UAB „Danės būstas“ pažymoje nurodytas vykęs teisminis ginčas tarp namo administratoriaus ir bendraturčių yra išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-843-639/2018.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, žyminio mokesčio grąžinimo.

Ieškovės atstovas 2025 m. vasario 25 d. teikdamas rašytinius paaiškinimus nurodė, jog ieškinio pateikimo metu buvo padaryta aritmetinė, žmogiškoji klaida, todėl buvo netinkamai nurodytas atsakovės skolos dydis. Atsakovės skolinis įsipareigojimas yra 3 208,61 Eur, todėl ieškovė mažina ieškinio pirmąjį reikalavimą nuo 3 240,12 Eur iki 3 208,61 Eur. Teismo posėdžio metu 2025 m. kovo 6 d. patvirtino, jog atsisako reikalavimo į 31,51 Eur, teisinga reikalaujama suma iš atsakovės yra 3208,61 Eur.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovė, kreipusis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad ji atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi toks atsisakymas nuo dalies ieškininio reikalavimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje dėl 31,51 Eur skolos priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškovei grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio nuo atsisakyto 31,51 Eur reikalavimo, t. y. ieškovei grąžintina 0,75 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis) (už pradinį reikalavimą paskaičiuotas žyminis mokestis sudaro 73 Eur, už patikslintą reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 72 Eur, todėl (73-72)* 75 proc.= 0,75 Eur).

Pažymėtina, jog ieškovė reikšdama ieškinį sumokėjo 79 Eur žyminio mokesčio, kai tuo tarpu už reiškiamą reikalavimą turėjo būti mokamas 73 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje sumokėta 6,00 Eur daugiau žyminio mokesčio negu numato įstatymai, permokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš viso ieškovei grąžintinas 6,75 Eur žyminis mokestis (0,75 + 6) dėl dalies reikalavimo atsisakymo ir žyminio mokesčio permokėjimo.

Dėl civilinės bylos nutraukimo dalyje ginčo.

Tais atvejais, kai nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – iškelta byla nutraukiama.

Bylos duomenimis ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-11312-618/2017 pagal ieškovės UAB „Danės būstas“ patikslintą ieškinį atsakovėms N. N. ir Z. N. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M., M. P., A. K., A. R., V. G., S. N., Klaipėdos miesto savivaldybė, teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės N. N. 33,14 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 33,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Danės būstas“; priteisė iš atsakovės Z. N. 33,14 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 33,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Danės būstas“; kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-682-479/2018, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Išnagrinėtoje byloje ieškovė reiškė reikalavimą N. N. ir Z. N. dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., kaip (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkėms, įtraukdama į administravimo paslaugas sumas už UAB „Professional masters group Group“ atliktus daugiabučio namo atnaujinimo darbus.

Teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-496-1067/2025 ieškovė iš atsakovės prašo priteisti skolą, susidariusią nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., t. y. reiškia reikalavimą už to paties nekilnojamojo turto objekto administravimą, už tas pačias suteiktas paslaugas, apimant laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. dėl kurio ginčas jau yra išnagrinėtas teisme, sprendimas įsiteisėjęs.

Atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-11312-618/2017 išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu už ieškovės teiktų paslaugų laikotarpį iki 2017 m. balandžio 30 d., todėl yra pagrindas nutraukti civilinę bylą Nr. e2-496-1067/2025 dalyje dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

Dėl likusio reikalavimo.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti skolą už atliktus darbus, kuriems apmokėti nepakako kaupiamųjų lėšų. Taigi, šiuo atveju tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl to, ar atsakovė turi prievolę mokėti skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., dalį už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, rangos darbus, atliktus pagal 2016 m. birželio 28 d. priedą Nr. 24 prie 2012 m. spalio 10 d. sutarties Nr. DB-SUT-12-045, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Professional masters group“. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl prievolės mokėti skolą, atsakovei nevaldant nuosavybės teise nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

CPK 279 straipsnio 4 dalis nustato, jog sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (žr. Brumarescu prieš Rumuniją [GC], peticijos Nr. 28342/95, 61 punktą; 2006 m. sausio 12 d. Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktą).

Praktines įvardytos taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas).

Kaip matyti, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

Tiek ieškovė, tiek atsakovė remiasi kitais teismų priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėse bylose Nr. e2-11312-618/2017, Nr. e2-843-639/2018, Nr. e2-3994-769/2020, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-682-479/2018), kuriuose ginčo šalys buvo ieškovė ir namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrasavininkai, bei nagrinėtos aplinkybės dėl atsiskaitymo už rangos darbus, atliktus pagal 2016 m. birželio 28 d. priedą Nr. 24 prie 2012 m. spalio 10 d. sutarties Nr. DB-SUT-12-045, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Professional masters group“. Teismo vertinimu nurodytose bylose nustatyti faktai dėl skolos už namo modernizavimo darbus susidarymo priežastis, gyventojų valios išreiškimą dėl darbų atlikimo, mokėjimo tvarkos nustatymą, pripažintini prejudiciniais ir jais vadovaujamasi šioje nagrinėjamoje byloje.

Nurodytus teismo sprendimus šalys skirtingai interpretuoja, ieškovei nurodant, jog priimtais teismo sprendimais nebuvo pilna apimtimi sureguliuota skolos apmokėjimo tvarka: teismo sprendimo rezoliucinėse dalyse nėra eksplicitiškai nurodoma, kad už daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda atliktus fasadinių sienų apšiltinimo, tinkavimo, laiptinės langų, durų pakeitimo, įėjimo laiptų, nuogrindos aplink namą įrengimo, kanalizacijos vamzdyno remonto rangos darbus apmokėjus iš kaupiamųjų lėšų sumos, neapmokėtos darbų sumos likutis turėtų būti apmokamas iš dar nesurinktų, tačiau ateityje savininkų kauptinų kaupiamųjų lėšų. O atsakovei teigiant jog visais priimtais teismo sprendimais ieškovei turėjo būti aišku, jog namo gyventojams nekyla pareiga susimokėti už atliktus namo modernizavimo darbus iš kitų nei kaupiamųjų lėšų, pasibaigus šioms lėšoms ieškovė negali reikalauti dengti nurodytas sumas iš gyventojų asmeninių lėšų, dėl ko gyventojai nėra davę savo sutikimo.

Ieškovės vertinimu, pasibaigus kaupiamosioms lėšoms, namo gyventojams kyla pareiga atsiskaityti iš asmeninių lėšų vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1331 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 13 punktu, kuriame nustatyta, jog jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus. Kadangi ieškovė pateikė įrodymus, jog kaupiamųjų lėšų neužteko apmokėti už namo modernizavimo darbus, reikalaujama suma padalinta gyventojams laikotarpiu per 36 mėnesius nuo 2016 m. rugsėjo iki 2019 m. rugsėjo mėnesio. Tuo remiantis mano, jog atsakovei 2018 m. lapkričio 2 d. perleidus jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (½ buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) dovanojimo sutartimi Z. N., išliko pareiga atlyginti namo modernizavimo išlaidas.

Tiek įmokų paskirstymo gyventojams metu 2016-2019 metais galioję Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.), tiek ieškinio priėmimo metu galioję Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1331, reglamentavo, jog už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (Nuostatų 11 punktas); už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais (Nuostatų 12 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog jau Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-11312-618/2017, konstatuotos aplinkybės, jog 2016 m. birželio 28 d. priedo Nr. 24 prie 2012 m. spalio 10 d. sutarties Nr. DB-SUT-12-045 pagrindu atlikti rangos darbai yra nesusiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl ieškovei nėra pagrindo remtis Nuostatų 12 punktu.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-682-479/2018 pasisakyta, jog N. N. ir Z. N. pareigai sumokėti už ieškovės užsakymu atliktus darbus atsirasti buvo būtinas namo bendraturčių priimtas sprendimas dėl ginčo darbų atlikimo arba jų sutikimas atlyginti išlaidas, kurios nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nors namo bendraturčiai ir priėmė sprendimą dėl namo atnaujinimo darbų atlikimo, tačiau iš 2015 m. balandžio 14 d. susirinkimo protokolo Nr. 243A matyti, jog šis sprendimas buvo priimtas su sąlyga, kad visos su darbų atlikimu susijusios išlaidos bus apmokamos iš kaupiamųjų lėšų. Nei susirinkimo protokole, nei kituose byloje esančiuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, jog namo bendraturčiai būtų nusprendę, jog darbai bus apmokami ne tik iš kaupiamųjų lėšų, bet ir savininkų asmeninių lėšų. Nurodyta nutartimi Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovės užsakymu atlikti rangos darbai nėra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurie nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, taip pat nėra namo ilgalaikiame plane numatyti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbai, todėl nagrinėjamo ginčo atveju nėra imperatyviai taikoma Nuostatų 13 punkte numatyta patalpų savininkų pareiga apmokėti trūkstamą lėšų dalį.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-843-639/2018 netenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo už daugiabučio modernizavimo darbus iš (duomenys neskelbtini), Klaipėda gyventojos A. K., kur trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo ir šios bylos atsakovė N. N.. Teismas nurodė, jog ginčijamu teisės taikymo ir aiškinimo klausimu pateikti Klaipėdos apygardos teismo išaiškinimai bei suformuota apeliacinės instancijos teismo praktika civilinėje byloje Nr. e2A-682-479/2018 yra privaloma bylos išnagrinėjimui ir ja vadovavosi priimant sprendimą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3994-769/2020 pagal ieškovų A. M., A. A., A. R., Z. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“ dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėtinas sumas už namo remonto darbus, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė, V. G., V. S., V. S., UAB „Professional masters group“, R. T., taipogi remtasi prejudiciniais faktais iš anksčiau nurodytų bylų ir konstatuota, jog net ir esant dviem įsiteisėjusiems teismo sprendimams, kuriuose nustatytos šios aplinkybės, 2015 m. balandžio 14 d. susirinkimo protokolui Nr.243A, kur įtvirtinta namo gyventojų valia dėl apmokėjimo iš kaupiamųjų lėšų, UAB „Mano Būstas Baltija“ ir toliau siunčia sąskaitas namo gyventojams, skaičiuodama palūkanas nuo atliktų remonto darbų skolos sumos. 2015 m. balandžio 14 d. susirinkimo protokole Nr.243A užfiksuoti gyventojų susitarimai yra ignoruojami, nesivadovaujama įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kur nustatyti prejudiciniai faktai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus civilinėse bylose Nr. e2-843-639/2018 ir Nr. e2-11312-618/2017 nustatytas aplinkybes, siekiant užkirsti kelią tolimesniam UAB „Mano Būstas Baltija“ neteisėtam reikalavimui už atliktus rangos darbus mokėti iš asmeninių lėšų, ignoruojant 2015 m. balandžio 14 d. susirinkimo protokole Nr.243A užfiksuotą gyventojų sprendimą dėl išlaidų apmokėjimo iš kaupiamųjų lėšų, ieškinio reikalavimas „Nustatyti, kad už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, rangos darbus, atliktus pagal 2016 m. birželio 28 d. priedą Nr. 24 prie 2012 m. spalio 10 d. ilgalaikės sutarties Nr. DB-SUT-12-045, sudarytos tarp UAB „Danės būstas“ ir UAB „Professional masters group“, yra apmokama iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kaupiamųjų lėšų sumos“ tenkintinas. Už darbus nėra visiškai atsiskaityta, gyventojai ir toliau atsiskaitinės iš kaupiamųjų lėšų, nes butų savininkai remonto metu nebuvo sukaupę pakankamai kaupiamųjų lėšų pilnam atsiskaitymui,- tai buvo konstatuota įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose. Reikalauti skolą mokėti iš asmeninių lėšų yra neteisėta. Tuo labiau skaičiuoti palūkanas nuo nesumokėtų sumų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus, kad ieškinio reikalavimas pripažinti, kad „ieškovai nėra skoloje“, yra netikslus, neaiškus, prieštaringas ( patiems ieškovams pripažįstant, kad skola toliau bus dengiama iš kaupiamųjų lėšų), nurodytas reikalavimas netenkinamas.

Teikdama naują ieškinį atsakovei N. N. ieškovė išskyrė naujas aplinkybes, o būtent tiek procesiniais dokumentais, tiek atstovo paaiškinimais nurodė, jog ankstesni teismų sprendimai negali turėti įtakos reikalavimui pagal ieškinį, nes atsakovė nuo 2018 m. lapkričio 2 d. nėra nekilnojamojo turto savininkė, todėl nebūdama nekilnojamojo turto savininke, ji nebemoka einamųjų kaupiamųjų įmokų, turto perleidimo (dovanojimo) sutartimi šie klausimai negalėjo būti palikti neišspręsti. Ieškovei neužtekus sukauptų kaupiamųjų lėšų, atsakovė privalo padegti proporcingą skolos dalį už namo modernizavimo darbus, pagal imperatyvų Nuostatų 13 punktą.

Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovės argumentavimu. Kaip nurodyta aukščiau, jau aukštesnės instancijos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-682-479/2018 pasisakyta, jog Nuostatų 13 punkte numatyta patalpų savininkų pareiga apmokėti trūkstamą lėšų dalį ginčo atveju nėra imperatyviai taikoma, todėl ši pareiga, nei atsakovei valdant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nei nusprendus dovanoti turtą ir jo nebevaldant, negali būti taikoma išskirtinai kitaip nei kitiems gyvenamojo namo bendraturčiams.

Pažymėtina, jog pati ieškovė išdavė 2018 m. spalio 17 d. pažymą, reikalingą atsakovei dovanojimo sandorio įforminimui notaro įstaigoje apie tai, jog objektas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurį iki dovanojimo sandorio sudarymo valdė N. N. ir Z. N. po ½, o po dovanojimo sandorio viena Z. N., neturi jokių įsiskolinimų, susijusių su šio namo atliktais ar vykdomais atnaujinimo (renovacijos) darbais, už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, ir kitas paslaugas. Nurodyta informacija, jog į nurodytą 0 Eur sumą neįtraukta proporcingai turimai bendrosios nuosavybės daliai tenkanti suma už atliktus stogo remonto darbus (vyksta teisminis ginčas tarp namo administratoriaus ir bendraturčių), bei priskaitymas už UAB „Danės būstas“ einamojo mėnesio suteiktas paslaugas, nepatvirtina ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės skolos priteisimo, įvertinus ir tai, jog nurodytą pažymoje ginčą ieškovė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-843-639/2018, pralaimėjo.

Nustačius, jog nekilnojamojo turto dovanojimo metu 2018 m. lapkričio 2 d. atsakovė už nekilnojamojo turto administravimą ieškovei jokių įsiskolinimų neturėjo, o po dovanojimo sandorio sudarymo, atsakovės ir ieškovės nebesiejo jokie sutartiniai ar prievoliniai teisiniai santykiai, į tai, jog teismų sprendimais numatyta gyventojų pareiga mokėti už rangos darbus, atliktus pagal 2016 m. birželio 28 d. priedą Nr. 24 prie 2012 m. spalio 10 d. ilgalaikės sutarties Nr. DB-SUT-12-045, sudarytos tarp UAB „Danės būstas“ ir UAB „Professional masters group“ tik iš kaupiamųjų lėšų, o ne iš asmeninių lėšų, ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės priteisti reikalaujamą skolą, nurodytą skolų suvestinės ataskaitoje už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., todėl ieškovės ieškinys likusioje reikalavimo dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovė ir trečiasis asmuo prašo ieškovei paskirti ieškovei UAB „Mano Būstas Baltija“ 3 000 Eur baudą, 1 500 Eur iš šios baudos skiriant atsakovei N. N..

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas, kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad klausimas dėl gyventojų pareigos mokėti ieškovei už atliktus rangos darbus yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl ieškovė pakartotinai keldama šį klausimą piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis, kvestionuoja teismo sprendimus bei klaidingai nurodo faktines aplinkybes, tačiau, teismo vertinimu, nurodomi ieškovės veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Teismas nenustatė, jog ieškovė pareiškė visą tapatų ieškinį dėl skolos iš atsakovės priteisimo, teismas konstatavo tik dalies ginčo tapatumą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ir toje dalyje bylą nutraukė. Nors bylos faktinės aplinkybės didžiąja dalimi sutampa su nurodytomis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėse bylose Nr. e2-11312-618/2017, Nr. e2-843-639/2018, Nr. e2-3994-769/2020, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-682-479/2018, tačiau ieškovė kėlė klausimą dėl atsakovės pareigos mokėti skolą šiai nebūnant turto bendrasavininke, kuris aukščiau nurodytų teismų nebuvo analizuotas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio, kuris atmetamas, pateikimas ir (ar) nurodytų veiksmų atlikimas pats savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta atsakovės ir trečiojo asmens prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas (CPK 95 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė N. N. teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 800 Eur. Trečiasis asmuo, Z. N., nagrinėjamoje byloje dalyvavusi atsakovės pusėje, pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 500 Eur. Ieškinį dėl likusių ieškovės reikalavimų atmetus atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje teismas patyrė 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), nurodytos išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės ieškinio atsisakymą dalyje dėl 31,51 Eur (trisdešimt vieno euro 51 ct) skolos priteisimo iš atsakovės ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Civilinę bylą dalyje dėl skolos iš atsakovės N. N. priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. nutraukti.

Ieškovės ieškinį atmesti.

Netenkinti atsakovės N. N. ir trečiojo asmens Z. N. prašymo dėl baudos ieškovei UAB „Mano Būstas Baltija“ skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės N. N. naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 500 Eur (penkis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens Z. N. naudai.

Grąžinti ieškovei UAB „Mano Būstas Baltija“ 6,75 Eur (šešis eurus 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gegužės 27 d. (įmokėta suma 79 Eur, LITEKO sistemoje mokėjimo kodas Nr. ZN15610).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.