Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-505-589/2025

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-30
Bylos Nr.: e2A-505-589/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02900-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Dambrauskaitė
Atsakovas: V. K.
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-505-589/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02900-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-412-1025/2025 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovei V. K. dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu, kurį 2024 m. birželio 10 d. patikslino, prašė priteisti iš atsakovės V. K. (toliau – ir atsakovė) 2 144,39 Eur žalos atlyginimo, 66,98 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė ir draudėja T. Z. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d., kuria buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 2). 2023 m. birželio 20 d. buvo užlietas minėtas draudėjai priklausantis turtas. Užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 3). 2023 m. birželio 20 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 2 193,12 Eur dydžio draudimo išmoką. Išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), ieškovė įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Prašomą priteisti žalą ieškovė apskaičiavo įvertinus nusidėvėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės V. K. 2 144,39 Eur žalos atlyginimo, 66,98 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 211,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 698,70 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai, o 20,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, – valstybės naudai. Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžino atsakovei iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, 2024 m. liepos 19 d. sumokėtą 50 Eur užstatą ir 2025 m. sausio 23 d. sumokėtą 50 Eur užstatą.

4. Teismas nustatė, kad draudėja T. Z. ir ieškovė 2022 m. sausio 31 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdraustas draudėjai T. Z. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis: nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. Butas Nr. 2. buvo užlietas 2023 m. birželio 20 d. Iš turto apžiūros akto, surašyto UAB „Smart Claims“ partnerio – eksperto S. D., teismas nustatė, kad vandens apliejimu buvo padaryti Butui Nr. 2 tokie defektai: sugadintos lubos, kambaryje pažymėtu indeksu 1-3, grindų danga (parketlentės) kambaryje pažymėtu indeksu 1-3, siena kambaryje pažymėtu indeksu 1-3, lubos kambaryje pažymėtu indeksu 1-2, siena kambaryje pažymėtu indeksu 1-2, pažeista įmontuojama spinta – išbrinkusi spintos viršutinė dalis. Turto apžiūros akte pateikiamas draudėjos T. Z. paaiškinimas, kad Butą Nr. 2 užliejo aukščiau esantys kaimynai. Teismas nurodė, kad iš pateiktų fotonuotraukų matyti išbrinkę bei vietomis atšokę tapetai, matoma ant lubų ties gipskartonio siūle šlapia dėmė, ant lubų matomi prasiskverbę vandens lašai, šlapios parketlentės, išbrinkusi įstatomos spintos viršutinė plokštė. Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti mirksintis šviestuvas, ant durų staktos susikaupę lašantys vandens lašai. 2023 m. birželio 24 d. UAB „Smart Claims“ partneris – ekspertas S. D. paliko atsakovei užpildyti pranešimą dėl 2023 m. birželio 20 d. įvykio. Pranešimo skiltyje „Apie paminėto įvykio aplinkybes ir priežastis“ atsakovė nurodė, kad neturi nieko bendro su įvykiu, jos bute, adresu (duomenys neskelbtini) neįvyko vandentiekio avarija. Ieškovė apskaičiavo, kad Butui Nr. 2 padarytų defektų pašalinimo kaina yra lygi 2 193,12 Eur. 2023 m. birželio 20 d. įvykusį Buto Nr. 2 užliejimą pripažino draudiminiu įvykiu bei 2023 m. liepos 18 d. išmokėjo draudėjai T. Z. 2 193,12 Eur draudimo išmoką. 2023 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl 2 193,12 Eur žalos atlyginimo. Bylos eigoje buvo patikslintas patirtų nuostolių dydis, iš patikslintos Turto žalos įvertinimo skaičiuoklės duomenų teismas nustatė, kad draudėjos butui padaryta žala atskaičius medžiagų nusidėvėjimą sudaro 2 144,39 Eur. Iš pirminės paskaičiuotos 2 193,12 Eur nuostolių sumos išskaičiuotas 48,73 Eur medžiagų nusidėvėjimas.

5. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog Buto Nr. 2 apliejimas įvyko dėl atsakovės Bute Nr. 3 įvykusio vandens išsiliejimo.

6. Teismas pažymėjo, kad liudytojų P. Z., T. Z. parodymais nustatyta, jog Buto Nr. 2 apliejimą pirmasis pastebėjo liudytojas P. Z.. Apie į patalpas besiskverbiantį vandenį P. Z. pranešė mamai, Buto Nr. 2 savininkei T. Z., kuri trumpąja žinute apie įvykį informavo Buto Nr. 3 savininkę – atsakovę. Nei atsakovė, nei T. Z. ar P. Z. nebuvo kvietę avarinės tarnybos vandentiekio avarijai pašalinti, tačiau po liudytojos T. Z. kreipimosi į atsakovę, vanduo nustojo per lubas skverbtis į Butą Nr. 2.

7. Teismo ekspertizės akte buvo tirtos bei atmestos visos galimos vandens patekimo į Butą Nr. 2 versijos, išskyrus vandens pratekėjimo iš Buto Nr. 3 galimybę. Bute Nr. 2 buvo užlietos patalpos, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais 1-2 ir 1-3, tuo tarpu Buto Nr. 3 patalpose pažymėtose indeksu 3-2, kurios yra aukščiau Buto Nr. 2 patalpų 1-3, įrengta virtuvė, kurioje sumontuotas virtuvinis maišytuvas su plautuve bei kurių vamzdynai tiesti virš Buto Nr. 2 kambarių 1-2 ir 1-3 durų – užliejimo epicentro. Atliekant apžiūrą teismo ekspertas nustatė lokaliai padidėjusią drėgmę ties maišytuvo ir plautuvės vieta tiek iš virtuvės 3-2, tiek ir iš 3-4 kambario pusės, virtuvėje nustatytas 1,10 laipsnio grindų nuolydis nuo maišytuvo vietos link įėjimo į Butą Nr. 3, t. y. link užliejimo epicentro.

8. Nors teismo ekspertas T. M. virtuvėje vizualiai nenustatė jokių nuo vandens išsiliejimo atsiradusių padarinių, tačiau po plautuve rasta priklijuota dažymo juosta. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad paskutinį kartą remontas Bute Nr. 3 buvo darytas 2022 m. Iš byloje esančių Buto Nr. 3 fotonuotraukų matyti, kad kambario 3-2 siena, prie kurios pristatyta plautuvė, yra visiškai išdažyta, įskaitant ir sienos vietas, kontaktuojančias su baldais. Tai reiškia, jog 2022 m. atliekant Bute Nr. 3 remontą, pirmiausia buvo išdažyta siena ir tik po to prie sienos pristatyta plautuvė, kiti baldai. Šių aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad atsakovė kambario 3-2 sienos dalį po plautuve perdažė jau po 2022 m. daryto remonto ir plautuvės pastatymo. Iš esančių subraižymų ištepimų ar pelėsio ant virtuvės sienų spręstina, kad buvo išimtinai perdažyta tik dalis sienos po plautuve. Be to, iš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdinės medžiagos nustatyta, kad atliktos apžiūros su antstole metu atsakovės buto virtuvėje buvo patraukta plautuvė nuo sienos, jos vietoje nuimtos parketlentės. Prie vandens tiekimo vamzdžio matyti išdžiūvusios vandens dėmės, tačiau virš šių vandens dėmių nuimtos parketlentės yra nepažeistos vandens, visiškai sveikos. Nustatytos aplinkybės rodo nuo vandens išsiliejimo atsiradusių padarinių šalinimą.

9. Teismas nesutiko su atsakovės bei liudytojo A. S. išdėstytomis aplinkybėmis dėl to, kad dėl po grindimis esančio krosnies šlako vandeniui skverbiantis pro grindis šis turėjo pakeisti kvapą ir spalvą. Šiuo klausimu ieškovė pateikė liudytojos T. Z. darytą fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas prie daugiabučio pastato stovintis konteineris su šlaku ir kitu statybiniu laužu. Liudytoja T. Z. paaiškino, kad ši nuotrauka daryta 2022 m. atsakovei atliekant Buto Nr. 3 remontą. Konteinerį prie daugiabučio pastato pastatė atsakovė bei į jį iš Buto Nr. 3 šalino statybinį laužą, įskaitant ir krosnies šlaką. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad virtuvėje prieš išvedžiojant kanalizacijos ir vandens tiekimo vamzdžius šlakas buvo pašalintas iš patalpos, tačiau teigė, kad tai nebuvo itin kruopščiai atliekama. Grindų pagrindas po išvalymo liko pajuodęs, jo neplovė. Iš su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateikto vaizdo įrašo (Nr. 2) matyti, kad apžiūros metu prie vandens tiekimo vamzdžio, kur stovi plautuvė buvo gręžiama grindyse skylė, joje rastas nežymus kiekis krosnies šlako. Iš byloje esančių duomenų teismas negali patikrinti atsakovės nurodomų aplinkybių: nustatyti likusio virtuvėje šlako kiekio po betonu, jo galimo poveikio vandeniui. Iš bylos duomenų, akivaizdu, kad didžioji dalis krosnies šlako iš Buto Nr. 3 buvo pašalinta atliekant remontą 2022 m. Atsakovė į bylą nepateikė svarių duomenų, kad net ir nežymaus (likučių) krosnies šlako kiekis gali paveikti vandenį nurodomais būdais (pakeisti jo kvapą bei spalvą), todėl šios aplinkybės laikytinos neįrodytomis.

10. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad vandeniui išsiliejus po parketlentėmis esantis žalias paklotas turėjo išbrinkti. Pažymėjo, kad Bute Nr. 3 prie išorinės pastato sienos, yra fiksuojamas padidėjęs drėgmės lygis, pelėsis, kondensatas. Šioje vietoje žalias paklotas nuo besikaupiančios drėgmės neišbrinko, tik pakeitė spalvą.

11. Teismas nesutiko su konsultacinėje išvadoje nurodytais teiginiais ir liudytojo A. S. teismo posėdyje duotais parodymais, jog Buto Nr. 2 patalpos galėjo būti užlietos lietaus vandeniu per išorinę namo sieną. Pažymėjo, kad 1-2 ir 1-3 kambariuose buvo užlietos vidinės kambarių sienos, o ne pastato išorinė siena iš vidaus. Be to, pagal į bylą pateiktus duomenis apie meteorologines sąlygas matyti, kad įvykio dieną nelijo, negausiai palyta 2023 m. birželio 18 d., gausesnio lietaus būta 2023 m. birželio 19 d. Liudytojo A. S. teiginį, kad 2023 m. birželio 20 d. į Butą Nr. 2 pradėjo skverbtis dieną prieš tai lijęs ir į pastato vidų patekęs vanduo, teismas laikė visiškai nepagrįstu, kadangi esant nesandariai išorinei pastato sienai, lietaus vandens prasiskverbimas į Buto Nr. 2 vidų pasireikštų nuolat. Liudytojos T. Z. teismo posėdyje nurodyta, kad Buto Nr. 2 patalpos jos viso nekilnojamojo turto valdymo laikotarpiu buvo užlietos tik du kartus (įskaitant nagrinėjamą įvykį). Abejais atvejais vanduo prasiskverbė iš aukščiau esančio Buto Nr. 3. Ant namo išorės mūro tekėjimo sukeltų dėmių nenustatyta. Bute Nr. 2 ant išorinės sienos iš vidaus taip pat nenustatyta vandens pratekėjimo žymių. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, rodančių, kad Buto Nr. 2 užliejimo priežastis yra susijusi su tarpaukštinio karnizo ar kito išorės sienos elemento ar pačios sienos nesandarumu.

12. Teismas nesutiko su konsultacinėje išvadoje pateiktais skaičiavimais dėl turėjusio išsilieti vandens kiekio Bute Nr. 3 įvykus vandentiekio avarijai. Teismas pabrėžė, nors teigiama, kad trūkus plautuvės vandens tiekimo žarnelei nuo 14.30 val. iki 16.05 val. turėjo išbėgti apie 1080 litrų vandens, tačiau byloje nėra tiksliai nustatyta, kada vanduo pradėjo skverbtis į Buto Nr. 2 patalpas, tiksliai nėra fiksuota ir vandens skverbimosi į Butą Nr. 2 pabaiga. Liudytojas P. Z. nurodė, kad Buto Nr. 2 patalpas 2023 m. birželio 20 d. apleido iš ryto. Namo sugrįžo apie 15 val., kada ir pastebėjo nuo lubų lašantį vandenį. Tuo tarpu liudytoja T. Z. įvykio metu apskritai nebuvo namuose, grįžo po įvykio, todėl ji tiksliai minučių tikslumu negalėjo įvardyti vandens bėgimo pradžios bei pabaigos, nurodė, kad jai 2023 m. birželio 20 d. apie 15.50 val. paskambino sūnus P. Z. bei pranešė apie įvykį. Be to, liudytoja T. Z. į atsakovę dėl buto apliejimo kreipėsi trumpąja žinute 2023 m. birželio 20 d. 16.05 val. Teismas sprendė, kad byloje yra pateikiamas tik apytikris Buto Nr. 2 apliejimo laikas. Teismas pažymėjo ir tai, kad ekspertizės akte nėra nurodomas ir tikslus įvykęs gedimas prie vandens maišytuvo Buto Nr. 3 virtuvėje. Ekspertizės akte aiškiai nurodoma, kad pagal byloje esančius duomenis tikslios gedimo priežasties nustatyti neįmanoma. Buto Nr. 3 virtuvėje esanti plautuvė įvardijama kaip pratekėjusio vandens šaltinis. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad konsultacinėje išvadoje pateikti duomenys, kuriais grindžiami skaičiavimai dėl turėjusio išsilieti vandens kiekio įvykus vandentiekio gedimui, neturi jokio faktinio pagrindimo.

13. Teismas nesutiko su pastebėjimais konsultacinėje išvadoje dėl ekspertizės akte atliktų drėgmės matavimų tikslumo. Teismo ekspertas T. M. šiuo klausimu teismo posėdyje bei ekspertizės akte nurodė, kad atliekant apžiūrą drėgmei išmatuoti pasitelkė drėgmės matuoklį TROTEC T660, turintį dvi funkcijas. Viena funkcija leidžia išmatuoti drėgmės laipsnį atskirose medžiagose. Tokiu atveju drėgmės matuoklyje rodmenys pateikiami procentine reikšme. Kita funkcija leidžia nustatyti medžiagoje apytikslį drėgmės lygį. Šiuo atveju rodmenys matuoklyje pateikiami ne procentine, o skaitmenine reikšme: skalėje nuo 1 iki 39 laikoma, kad tiriama medžiaga yra sausa, skalėje nuo 40 iki 79 tiriama medžiaga laikoma drėgna, o nuo 80 tiriama medžiaga laikoma šlapia. Konsultacinėje išvadoje taip pat nurodoma, kad drėgmės matuoklis TROTEC T660 yra dviejų funkcijų, drėgmės matavimo diapazonai išskiriami procentine reikšme nuo 0 proc. iki 7,6 proc. ir skaitmenine reikšme nuo 1 iki 200. Pateikiamas toks pats skaitmeninės reikšmės rezultatų vertinimas: nuo 1 iki 39 – sausa, nuo 40 iki 79 – drėgna, o nuo 80 – šlapia. Poreikio konvertuoti skaitmeninę reikšmę į procentinę drėgmės lygiui įvertinti, kaip kad teigiama liudytojo A. S., nėra. Šiuo atveju teismo ekspertizės akte buvo fiksuotas padidėjęs drėgmės lygis sienoje po plautuve. Ginčo įvykis įvyko 2023 m. birželio 20 d., tuo tarpu Buto Nr. 3 apžiūra teismo eksperto T. M. bei liudytojo A. S. buvo atliekama 2024 m. spalio 28 d., praėjus šešiolikai mėnesių nuo Buto Nr. 2 užliejimo. Teismo eksperto T. M. vertinimu, padidėjęs drėgmės lygis nuo įvykio galėjo išsilaikyti tuo atveju, jeigu siena po plautuve buvo išdažyta jai pilnai neišdžiūvus drėgmę nepralaidžiais dažais. Byloje nustatytais duomenimis teismui nekilo abejonių, kad atsakovė sieną po plautuve buvo perdažiusi po nurodomo remonto 2022 m., tačiau sienos perdažymo laikas, priežastys, perdažymo sąlygos, panaudoti dažai perdažant sieną, teismui nėra žinomi. Atsakovė sienos perdažymo faktą kategoriškai neigė. Atsakovei, nepašalinus šių prieštaravimų, teismas laikė ekspertizės akte drėgmės matuokliu TROTEC T660 fiksuotus duomenis teisingais.

14. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje liudytojo A. S. taip pat teigta, jog ekspertizės akte neteisingai išmatuotas Buto Nr. 3 virtuvėje nuo plautuvės link įėjimo į Butą Nr. 3 (užliejimo epicentro Bute Nr. 2) nuolydis. Teismo ekspertas T. M. nustatė 1,10 laipsnio nuolydį nuo plautuvės link išėjimo iš Buto Nr. 3. Liudytojo A. S. vertinimu, nuolydžio šioje vietoje nėra. Teismas pastebėjo, kad teismo ekspertas T. M. grindų nuolydį matavo naudodamasis skaitmeniniu gulsčiuku, tuo tarpu liudytojas A. S. grindų nuolydį matavo dviem skirtingais gulsčiukais, kuriais pateikiami, be kita ko, ir skirtingi rodmenys. Konsultacinės išvados 65 puslapyje yra pateikiamos nuotraukos Nr. 23 ir Nr. 24, su fiksuotais grindų nuolydžio rezultatais. Nuotraukoje Nr. 24 matyti, kad skaitmeninis gulsčiukas yra padėtas lygiagrečiai plautuvės durelių bei juo fiksuojamas nuolydis nuo plautuvės Buto Nr. 3 išėjimo link. Nuotraukoje Nr. 23 tokiu pačiu būdu grindų nuolydis matuojamas mechaniniu gulsčiuku, pagal kurio rodmenis, grindys nuolydžio neturi. Liudytojas A. S. konsultacinėje išvadoje neaptarė gautų grindų nuolydžio rodmenų, tik pateikiamos fotonuotraukos. Teismo posėdyje taip pat nepaaiškinti nuotraukose fiksuoti neatitikimai tarp gautų rezultatų. Esant tokiai situacijai, teismas nenustatė pagrindo netikėti ekspertizės akte pateikiamais duomenimis.

15. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikiami į bylą duomenys apie kas mėnesį suvartojamą vandens kiekį nelaikytini teisiškai reikšmingais nagrinėjamo ginčo kontekste. Teismas pažymėjo, kad atsakovės kas mėnesį suvartojamo vandens kiekis nėra pastovus, skiriasi vienu ar dviem kubiniais metrais: 2023 m. gegužės mėn. – 6 m³, birželio mėn. – 8 m³, liepos mėn. – 9 m³. Pagal sukeltus padarinius nuo vandens išsiliejimo Bute Nr. 2 teismas darė išvadą, kad prasiskverbusio į Buto Nr. 2 patalpas vandens kiekis nebuvo didelis, nepakankamas, kad iškreiptų atsakovės kas mėnesį deklaruojamus suvartoto vandens duomenis.

16. Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmetė atsakovės teiginius, kad į bylą pateikti ieškovės vaizdo įrašai, fotonuotraukos yra netikros. Teismas pabrėžė, kad į bylą yra pateikti nuotraukų metaduomenys, yra aiškus jų fiksavimo laikas, todėl teismas šią bylos medžiagą laikė objektyvia. Šiame kontekste taip pat pažymėjo, kad ieškovė pateikė dalį nuotraukų, kurios nesusijusios su ginčo įvykiu, teismo posėdyje nuotraukos, nesusijusios su nagrinėjama byla, buvo identifikuotos, ir jomis byloje nesivadovaujama.

17. Apibendrinęs išdėstytą, teismas konstatavo, kad pateikta vaizdinė medžiaga, rašytiniai duomenys, tarp jų teismo eksperto išvada, liudytojų parodymai, teismo eksperto T. M. paaiškinimai patvirtina, jog būtent iš atsakovės Buto Nr. 3 vanduo nubėgo į žemiau esantį Butą Nr. 2. Atsakovė neįrodė kito galimo vandens židinio šaltinio. Atsakovės neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad atsakovė, būdama Buto Nr. 3 savininkė, privalėjusi užtikrinti tinkamą savo buto patalpų administravimą ir priežiūrą, nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino tinkamos jai priklausančio Buto Nr. 3 priežiūros, dėl ko jos bute išsiliejęs vanduo užliejo žemiau esančias patalpas – Butą Nr. 2. Teismas darė išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus.

18. Dėl žalos dydžio teismas nustatė, kad Butui Nr. 2 vandens apliejimu buvo padaryti šie defektai: sugadintos lubos kambaryje, pažymėtame indeksu 1-3, grindų danga (parketlentės) kambaryje, pažymėtame indeksu 1-3, siena kambaryje, pažymėtame indeksu 1-3, lubos kambaryje, pažymėtame indeksu 1-2, siena kambaryje, pažymėtame indeksu 1-2, pažeista įmontuojama spinta.

19. Ieškovės paskaičiuota, kad defektų pašalinimų kaina sudaro 2 193,12 Eur: lubų dažymas – 683,80 Eur, sienų apmušalų pakeitimas – 157,80 Eur, parketinių grindų išmontavimas ir naujų sudėjimas – 989,95 Eur, medinių grindjuosčių keitimas (naujomis) – 105 Eur, patalpų išklojimas apsaugine plėvele / patalpų val. – 102,57 Eur, sieninių spintų permontavimas – 94 Eur, statybinių šiukšlių pakrovimas 20 m ir išvežimas 10 km – 60 Eur. Medžiagų kaina nuo 2 193,12 Eur sumos sudaro 761,37 Eur. Ieškovė 2023 m. liepos 18 d. išmokėjo liudytojai T. Z. 2 193,12 Eur draudimo išmoką.

20. Liudytojos T. Z. teismo posėdyje parodyta, kad paskutinį kartą remontas Bute Nr. 2 buvo atliekamas 2017 m. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nuo 761,37 Eur už medžiagas sumos nuskaičiavo 6,4 proc., kaip nusidėvėjimą, po 0,8 proc. už metus (761,37 x 0,8 proc. x 8 m.). Ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės 2 144,39 Eur draudimo išmoką.

21. Konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad įmontuojamos spintos viršutinė dalis išbrinko ne dėl užliejimo 2023 m. birželio 20 d., bet dėl toje vietoje besikaupiančios drėgmės ant išorinės pastato sienos iš vidaus. Teismas šiuos A. S. argumentus laikė nepagrįstais, kadangi kitos įmontuojamos spintos dalys, išskyrus viršutinę dalį, yra nepažeistos. Šoninės įmontuojamos sienos dalys yra tiesiogiai pritvirtintos prie išorinės pastato sienos. Šalia šoninių spintos dalių ant išorinės sienos matyti nuo drėgmės atsiradę pajuodavimai, tačiau spintos dalys tose vietose yra nepaveiktos drėgmės, visiškai sveikos.

22. Atsakovės teismo posėdyje taip pat buvo keliamas klausimas, kokiu būdu buvo nustatyta paskutinio remonto atlikimo Bute Nr. 2 data. Šie duomenys byloje nustatyti išimtinai liudytojos T. Z. parodymais. Kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti T. Z. nurodytas aplinkybes, nėra. Teismas, susipažinęs su byloje esančia vaizdine medžiaga, įvertinęs Buto Nr. 2 stovį, nemanė, jog Buto Nr. 2 paskutinio remonto data galėtų būtų vėlesnė nei nurodoma. Teismas nurodė šiuo atveju neturintis pagrindo abejoti liudytojos T. Z. parodymais, todėl jais vadovaujasi.

23. Teismas byloje nenustatė, jog ieškovės sudaryta sąmata, šalinant paminėtus defektus Bute Nr. 2, yra neprotingo dydžio, todėl konstatavo, kad šalindama Buto Nr. 2 užliejimo padarinius ieškovė patyrė 2 144,39 Eur žalą.

24. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovės neteisėto veikimo ir ieškovės patirtų nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent dėl atsakovės netinkamos jai priklausančio buto priežiūros Bute Nr. 3 išsiliejo vanduo bei prasiskverbė į žemiau esantį butą. Taigi, atsakovė, būdama patalpų savininkė, nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Ieškovės patirti nuostoliai atsirado šalinant Bute Nr. 2 atsiradusius padarinius dėl 2023 m. birželio 20 d. įvykusio Buto Nr. 2 užliejimo. Bylos duomenys leidžia pagrįstai nustatyti ir priežastinį ryšį tarp tinkamo atsakovės pareigų neatlikimo ir žalos atsiradimo.

25. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, darė išvadą, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo aplietas Butas Nr. 2, todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės. Nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai ir ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 2 144,39 Eur žalos atlyginimas.

26. Teismas pažymėjo, kad atsakovei kilo deliktinė civilinė atsakomybė. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalaudama per 18 dienų nuo pretenzijos gavimo atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius. Atsakovė gavusi ieškovės pretenziją kaltės nepripažino bei atsisakė atlyginti ieškovei nuostolius. Kompensuojamųjų palūkanų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai tikisi minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovė, gavusi pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsisakė atlyginti žalą ir tokiais veiksmais praleido prievolės įvykdymo terminą iki bylos iškėlimo teisme, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovė patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės – negauto žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad tenkinus ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, yra pagrindas ieškovės naudai priteisti iš atsakovės kompensacines palūkanas, kurios skaičiuotinos nuo šiuo sprendimu priteistos 2 144,39 Eur žalos, taikant 5 procentų metinę palūkanų normą už 228 dienas. Ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 66,98 Eur kompensacinių palūkanų.

27. Teismas nurodė, jog pripažinus, kad ieškovės ieškinys pagrįstas ir jį tenkinus, iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 2 211,37 Eur sumos nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28. Teismas nustatė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 51 Eur žyminis mokestis, 447,70 Eur atstovavimo išlaidos, 200 Eur užstatas už teismo eksperto T. M. iškvietimą į teismo posėdį, iš viso 698,70 Eur. Teismas sprendė, jog ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 698,70 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 20,44 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės.

29. Teismas nurodė, kad tenkino atsakovės prašymus dėl liudytojų apklausos. Atsakovė pateikė duomenis apie sumokėtus užstatus už liudytojų būsimas išlaidas, t. y. 2024 m. liepos 19 d. atsakovė sumokėjo 500 Eur, 2025 m. sausio 23 d. sumokėjo 50 Eur. Teisme apklausti liudytojai nepateikė teismui prašymo atlyginti jų patirtas išlaidas, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovei grąžintinas 100 Eur dydžio užstatas, įmokėtas į teismo depozitinę sąskaitą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

30. Atsakovė V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą.

31. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu. Tvirtina, kad šioje byloje pateiktais įrodymais pilna apimtimi įrodė, jog Buto Nr. 2 užliejimo šaltinis nėra jai priklausančiame Bute Nr. 3, tuo tarpu ieškovė, priešingai nei sprendė teismas, savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, jos pateikti turto apžiūros aktas, fotonuotraukos ir vaizdo įrašai nėra pakankamai informatyvūs, kad daryti kategoriškas išvadas dėl apliejimo aplinkybių, be to, ieškovės pateiktos fotonuotraukos yra ne autentiškos, o įklijos.

32. Teigia, kad teismas visiškai nevertino atsakovės pateiktų įrodymų apie atsakovės vandens suvartojimą 2023 m. gegužės – liepos mėnesiais, nepagrįstai atmetė A. S. konsultacinėje išvadoje pateiktus skaičiavimus dėl turėjusio išsilieti vandens kiekio Bute Nr. 3 įvykus vandentiekio avarijai, taip pat sprendime visiškai neaptarė atsakovės pateikto antstolės S. S. parengto 2025 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 184-25-02 duomenų, kuriuose užfiksuotos svarbios faktinės aplinkybės Buto Nr. 2 užliejimo iš Buto Nr. 3 prielaidai paneigti.

33. Akcentuoja, kad teismo sprendime nėra paaiškinta, kodėl atsakovės iniciatyva byloje apklausto liudytojo UAB „Šilumos spektras“ vadovo teiktais paaiškinimais nesiremiama, o ieškovės kviestų liudytojų P. Z. ir T. Z. (Buto Nr. 2 savininkės ir jos sūnaus) parodymai įvertinti kaip patikimi.

34. Pažymi, kad teismo ekspertas T. M. su ekspertizės aktu nepateikė vaizdo įrašo, dėl ko buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Teismo ekspertizės įstatymas) 27 straipsnis.

35. Ginčija teismo eksperto T. M. pateiktus drėgmės matuoklio duomenis, nurodydama, kad dėl balkono sijos, sienoje einančio vandens padavimo vamzdžio, jo atlikti matavimai nėra patikimi, nes dėl matuojamoje medžiagoje esančio metalo išmatuota vertė šokteli į viršų, taip pat teigdama, kad T. M. pateiktus drėgmės matuoklio skaitinius duomenis reikia perskaičiuoti procentine reikšme.

36. Pasisako dėl teismo ekspertizės nepagrįstumo, jame nustatytų aplinkybių prieštaringumo, pateiktų duomenų neišsamumo, padarytų išvadų nelogiškumo, teikia įvairius nesutikimo su teismo ekspertize motyvus, kaip antai, teismo ekspertas neatliko išbėgusio vandens kiekio matavimų, nenustatė, koks vandens kiekis turi išsilieti ir kiek ilgai mirkti, kad padarytų nustatytus pažeidimus, nenustatė gedimo priežasties, nenustatė senai ar naujai buvo dažytas paviršius Bute Nr. 3 ties plautuve ir kt.

Atsiliepimas

37. Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 348,48 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

38. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais. Mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovė pilnai įrodė visas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, pateikė nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

39. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės V. K. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

40. Apeliacijos dalyką pagal atsakovės apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovės, kaip patalpų savininkės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

41. Byloje nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės V. K. 2 144,39 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė įrodinėjo, kad 2023 m. birželio 20 d. buvo užlietas ieškovės Gyventojų turto draudimu draustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (Butas Nr. 2), iš viršuje esančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (Butas Nr. 3), priklausančio atsakovei, įvykus šiame bute vandentiekio avarijai. Ieškovė atliko žalos sureguliavimo procedūras ir dėl šio įvykio išmokėjo 2 144,39 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, iš pirminės apskaičiuotos 2 193,12 Eur nuostolių sumos išskaičiusi 48,73 Eur medžiagų nusidėvėjimą.

42. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir kategoriškai neigė, kad 2023 m. birželio 20 d. Butas Nr. 2 buvo užlietas dėl Bute Nr. 3 įvykusios vandentieko avarijos. Ji tvirtino, kad 2022 m. Bute Nr. 3 buvo pakeista visa vandens tiekimo sistema, o 2023 m. birželio 20 d. į Butą Nr. 2 prasiskverbė lietaus vanduo per daugiabučio pastato išorinėje sienoje esančias neužsandarintas tris kiaurymes 30 mm skersmens bei tarpaukštinį karnizą.

43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį, kadangi ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės dėl jai padarytos žalos sąlygas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Buto Nr. 2 užliejimo židinys buvo viršuje esantis Butas Nr. 3, nuosavybės teise priklausantis atsakovei.

44. Apeliaciniame skunde atsakovė kvestionuoja teismo sprendime padarytas išvadas, iš esmės teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl netinkamai įvertino žalos atsiradimo faktines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė yra atsakinga už Buto Nr. 2 užliejimo metu padarytą žalą, kas lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Nors atsakovė prašo panaikinti teismo sprendimą visa apimtimi, tačiau apeliaciniame skunde teikia nesutikimo motyvus tik dėl vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos –neteisėtų veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo nepasisako.

Dėl įrodymų vertinimo

45. Atsakovė argumentuoja, kad šioje byloje pateiktais įrodymais pilna apimtimi įrodė, jog Buto Nr. 2 užliejimo šaltinis nėra jai priklausančiame Bute Nr. 3, tuo tarpu ieškovė, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, jos pateikti turto apžiūros aktas, fotonuotraukos ir vaizdo įrašai nėra pakankamai informatyvūs, kad daryti kategoriškas išvadas dėl apliejimo aplinkybių, be to, ieškovės pateiktos fotonuotraukos yra ne autentiškos, o įklijos. Atsakovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės pateiktų įrodymų apie atsakovės vandens suvartojimą 2023 m. gegužės – liepos mėnesiais, nepagrįstai atmetė A. S. konsultacinėje išvadoje pateiktus skaičiavimus dėl turėjusio išsilieti vandens kiekio Bute Nr. 3 įvykus vandentiekio avarijai, taip pat sprendime visiškai neaptarė atsakovės pateikto antstolės S. S. parengto 2025 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 184-25-02 duomenų, kuriuose užfiksuotos svarbios faktinės aplinkybės Buto Nr. 2 užliejimo iš Buto Nr. 3 prielaidai paneigti. Atsakovė akcentuoja ir tai, kad teismo sprendime nėra paaiškinta, kodėl atsakovės iniciatyva byloje apklausto liudytojo UAB „Šilumos spektras“ vadovo teiktais paaiškinimais nesiremiama, o ieškovės kviestų liudytojų P. Z. ir T. Z. (Buto Nr. 2 savininkės ir jos sūnaus) parodymai įvertinti kaip patikimi. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

46. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, žemiau esančio buto savininkas dėl jo buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodyti, ieškovas taip pat neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ir naudojamas daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

47. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

48. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodyta ieškovės įrodinėtą aplinkybę, kad ieškovės apdraustas Butas Nr. 2 buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovės Buto Nr. 3. Pritardamas teismo sprendimo motyvams, kurių pagrindu konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, apeliacinės instancijos teismas jų papildomai nekartoja.

50. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus į bylą pateiktus duomenis ir nenustatė kitų užliejimo šaltinių, todėl sprendė, kad Butas Nr. 2 buvo užlietas iš viršuje esančio Buto Nr. 3. Pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti priešingą išvadą (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išvada, kad buto užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, galėtų būti padaryta ištyrus, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų. Tokioms aplinkybėms išaiškinti svarbu ieškovo sugadintų patalpų ir atsakovo patalpose esančių galimų pavojaus židinių išsidėstymas ir jų sugretinimas, namo bendrų komunikacijų būklė ir išsidėstymas, kitos aplinkybės, iš kur gali kilti grėsmė sugadinti ieškovo turtą (pvz. Statinio architektūriniai ypatumai, vykdomi darbai, gedimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad Buto Nr. 2 užpylimas įvyko iš viršuje esančių Buto Nr. 3, atsižvelgė į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus.

51. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos atsiradimo faktines aplinkybes ir iš bylos duomenų visumos darydamas išvadas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-179, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinys patvirtina, kad šis teismas išsamiai vertino bylos šalių paaiškinimus, argumentus apie Buto Nr. 2 užliejimo aplinkybes, židinį ir priežastis, liudytojų parodymus, 2024 m. lapkričio 26 d. teismo ekspertizės akto išvadas bei teismo eksperto T. M. paaiškinimus, visus byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus, įskaitant, atsakovės pateiktus duomenis apie atsakovės vandens suvartojimą 2023 m. gegužės – liepos mėnesiais, atsakovės iniciatyva parengtos A. S. konsultacinės išvados ir antstolės S. S. parengto 2025 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 184-25-02 duomenis, ir išvadas apie šalių įrodinėjimų aplinkybių buvimą ar nebuvimą darė iš įrodymų visumos, neapsiribodamas ieškovės pateiktais turto apžiūros aktu, fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus kažkurių tai byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, o išvados būtų grindžiamos prielaidomis. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 44 punktą).

52. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovės pateiktos fotonuotraukos yra ne autentiškos, o įklijos, kadangi į bylą yra pateikti fotonuotraukų metaduomenys, yra aiškus jų fiksavimo laikas, todėl pirmosios instancijos teismas šią bylos medžiagą pagrįstai laikė objektyvia ir vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

53. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovės pateikti duomenys apie suvartotą vandens kiekį nėra reikšmingi. Teismo sprendimo motyvuose tokios išvados nėra. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis apie atsakovės vandens suvartojimą 2023 m. gegužės – liepos mėnesiais, vertino, kad pagal sukeltus padarinius nuo vandens išsiliejimo Bute Nr. 2, prasiskverbusio į Buto Nr. 2 patalpas vandens kiekis buvo nepakankamas, kad iškreiptų atsakovės kas mėnesį deklaruojamus suvartoto vandens duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam aptariamo atsakovės pateikto įrodymo vertinimui ir papildomai nurodo, kad suvartoto vandens kiekio deklaravimas kas mėnesį yra atliekamas pačios atsakovės. 2025 m. kovo 17 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovės skaitikliai buvo keisti tik 2024 m. spalio pabaigoje. Ir nors, kaip teigė atsakovės atstovas, neatitikimų keičiant skaitiklį nebuvo nustatyta, vis tik skaitiklio rodmenys buvo patikrinti praėjus metams ir keturiems mėnesiams po ginčo įvykio (kuris įvyko 2023 m. birželio 20 d.), todėl atsakovės pateikti duomenys apie atsakovės vandens suvartojimą 2023 m. gegužės – liepos mėnesiais negali būti vertinami kaip neginčijamai patvirtinantys, kad iki ginčo įvykio ir po jo atsakovės suvartotas vandens kiekis ženkliai nesikeitė.

54. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo eksperto A. S. konsultacinėje išvadoje pateiktais skaičiavimais dėl turėjusio išsilieti vandens kiekio įvykus vandens avarijai Bute Nr. 3, kaip neturinčiais jokio faktinio pagrindimo. Kaip matyti, konsultacinėje išvadoje ekspertas remiasi „Santechnikos vadovas“ (Vilnius, 2021 m.) medžiaga, kurioje nurodyta, kad trūkus vandens padavimo žarnelei, vandens srautas sudarytų 0,2 l litro per sekundę, ir pateikia skaičiavimus, kad trūkus plautuvės vandens tiekimo žarnelei nuo 14.30 val. iki 16.05 val. turėjo išbėgti apie 1080 litrų vandens, t. y. apskaičiuojant vandens tekėjimo laiką, atskaitos pradžios tašku imamas liudytojo P. Z. nurodytas apytikslis grįžimo namo laikas (jis nurodė, kad iš namų išėjo ryte ir grįžo namo apie 15 val., kada ir pastebėjo nuo lubų lašantį vandenį), o atskaitos pabaigos tašku imamas liudytojos N. Z. kreipimasis į atsakovę trumpąja žinute dėl apliejimo (16.05 val.). Tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad byloje nėra tiksliai nustatyta, kada vanduo pradėjo skverbtis į Butą Nr. 2. Ta aplinkybė, kad nuo lubų lašantį vandenį liudytojas P. Z. pastebėjo grįžęs namo apie 15 val., savaime nelemia išvados, kad būtent šiuo laiku ar 14.30 val., kaip paskaičiuota konsultacinėje išvadoje, vanduo pradėjo skverbtis į Butą Nr. 2. Ekspertizės akte taip pat nėra nurodomas tikslus įvykęs gedimas, motyvuojant tuo, kad pagal byloje esančius duomenis tikslios gedimo priežasties nustatyti neįmanoma. Tuo tarpu, neidentifikavus gedimo pobūdžio, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad Buto Nr. 2 apliejimas įvyko Buto Nr. 3 virtuvėje trūkus vandens padavimo žarnelei, o ne dėl kitokio pobūdžio gedimo. Dėl nurodytos priežasties šiuo atveju nenustatytas pagrindas remtis eksperto A. S. literatūroje nurodomais duomenimis apie vandens srautą trūkus vandens padavimo žarnelei.

55. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir pasisakė dėl atsakovės pateikto antstolės S. S. parengto 2025 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 184-25-02 ir prie jo pridėtos vaizdinės medžiagos įrodomosios reikšmės teisingam nagrinėjamo ginčo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad iš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdinės medžiagos matyti, jog atliktos apžiūros su antstole metu atsakovės Bute Nr. 3 virtuvėje patraukus plautuvę nuo sienos ir jos vietoje nuėmus parketlentės, prie vandens tiekimo vamzdžio yra matyti išdžiūvusios vandens dėmės, nors virš šių vandens dėmių nuimtos parketlentės yra nepažeistos vandens, visiškai sveikos, kas rodo nuo vandens išsiliejimo atsiradusių padarinių šalinimą. Šios išvados niekaip nepaneigia apžiūroje dalyvavusių asmenų apžiūros atlikimo metu išsakytos nuomonės, užfiksuotos vaizdinėje medžiagoje, kadangi dėl byloje teikiamų įrodymų įrodomosios reikšmės galutinai sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

56. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nesirėmė atsakovės byloje pateikta UAB „Šilumos spektras“ išvada, taip pat jos vadovo liudytojo S. G. teisme duotais parodymais, anot kurių, po įvykio t. y. 2023 m. birželio 21 d. atsakovės kvietimu UAB „Šilumos spektras“ darbuotojai buvo atvykę ir nustatė, kad vandens pratekėjimų Bute Nr. 3 nėra. Pažymėtina, kad byloje pateikta išvada yra surašyta 2024 m. gegužės 24 d., t. y. praėjus beveik metams po įvykio. Be to, be atsakovės ir liudytojo S. G. teiginių, byloje daugiau nėra pateikta jokių kitų įrodymų (fotonuotraukų, vaizdo įrašų ir pan.), patvirtinančių jų nurodomas aplinkybes. Tuo tarpu ieškovės liudytojų (S. D., T. Z. ir P. Z.) nurodytas aplinkybes patvirtina ieškovės byloje pateiktos fotonuotraukos, darytos kelios dienos po aptariamo įvykio, įvykio dieną daryti vaizdo įrašai, teismo eksperto išvados ir iš dalies net pačios atsakovės byloje teikti įrodymai, kaip antai antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdinė medžiaga (žr. nutarties 55 punktą). Taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, netinkamai vertino liudytojų parodymus.

57. Pagal CPK 218 straipsnį, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Pagrindas atmesti eksperto išvadą (jos dalį) kaip įrodymą galėtų būti tik tuomet, kai ekspertizės akto turinys aiškiai prieštaringas, kai iš tyrimo eigos akivaizdžiai nebūtų galima padaryti tokios išvados, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba atliktas neišsamiai, kai ji prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos bei rezultatų patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-312-313/2017).

58. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokio pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvada. Ekspertizės akte pateikiama išvada yra paremta aprašomu atliktu tyrimu, argumentuota, atsakymas į teismo iškeltą klausimą pagrįstas, nurodant reikšmingas aplinkybes. Apeliantės argumentai, kuriais remdamasi ji kritiškai vertina ekspertizės išvadą, grindžiami jos pačios užsakymu atlikta konsultacine išvada, kuri, apeliacinės instancijos teismo manymu, nepaneigia teismo ekspertizės išvadų (CPK 185 straipsnis).

59. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismo ekspertui į bylą nepateikus vaizdo įrašo, buvo pažeistas Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prie teismo ekspertizės akto pridėta vaizdinė medžiaga yra sudedamoji teismo ekspertizės akto dalis, tačiau jame nėra imperatyvaus reikalavimo teismo ekspertui prie ekspertizės akto pateikti atliekant apžiūrą darytą vaizdo įrašą. Iš ekspertizės akto priedų matyti, kad teismo ekspertas T. M. kartu su ekspertizės aktu teismui pateikė fotonuotraukas, kuriose fiksuoti apžiūros eiga ir rezultatai, fotonuotraukos taip pat yra vaizdinė medžiaga, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos nurodomos Teismo ekspertizės įstatymo nuostatos.

60. Apeliantė ginčija teismo eksperto T. M. pateiktus drėgmės matuoklio duomenis, nurodydama, kad dėl balkono sijos, sienoje einančio vandens padavimo vamzdžio, jo atlikti matavimai nėra patikimi, nes dėl matuojamoje medžiagoje esančio metalo išmatuota vertė šokteli į viršų. Apeliantė taip pat teigia, kad T. M. pateiktus drėgmės matuoklio skaitinius duomenis reikia perskaičiuoti procentine reikšme.

61. Atmesdamas kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek teismo ekspertas T. M., tiek A. S. naudojo tą patį drėgmės matuoklį Trotec T660. Kaip nurodo ir pati apeliantė, šis matuoklis turi dvi funkcijas: viena funkcija leidžia išmatuoti drėgmės laipsnį atskirose medžiagose ir tokiu atveju drėgmės matuoklyje rodmenys pateikiami procentine reikšme, kita funkcija leidžia nustatyti medžiagoje apytikslį drėgmės lygį ir šiuo atveju rodmenys matuoklyje pateikiami ne procentine, o skaitmenine reikšme: skalėje nuo 1 iki 39 laikoma, kad tiriama medžiaga yra sausa, skalėje nuo 40 iki 79 tiriama medžiaga laikoma drėgna, o nuo 80 tiriama medžiaga laikoma šlapia. Nagrinėjamu atveju T. M. naudojo tokią drėgmės matuoklio funkciją, kuri leido nustatyti medžiagoje apytikslį drėgmės lygį. Padidėjęs drėgmės lygis buvo fiksuojamas sienoje po apeliantės plautuve. Taigi, teismo ekspertas pasirinko tinkamą drėgmės matuoklio funkciją. Apeliantė ir neginčija, kad medžiagos drėgmę galima matuoti ir skaitmenine išraiška. Apeliantė taip pat nepagrindė poreikio konvertuoti skaitmeninę reikšmę į procentinę drėgmės lygiui įvertinti.

62. Nors apeliantė pasisako dėl teismo ekspertizės nepagrįstumo, jame nustatytų aplinkybių prieštaringumo, pateiktų duomenų neišsamumo, padarytų išvadų nelogiškumo, teikia įvairius nesutikimo su teismo ekspertize motyvus (kaip antai, teismo ekspertas neatliko išbėgusio vandens kiekio matavimų, nenustatė, koks vandens kiekis turi išsilieti ir kiek ilgai mirkti, kad padarytų nustatytus pažeidimus, nenustatė gedimo priežasties, nenustatė senai ar naujai buvo dažytas paviršius Bute Nr. 3 ties plautuve ir kt.), tačiau apeliantės atstovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2024 m. gruodžio 6 d. prašyme nurodęs, kad po teismo eksperto T. M. apklausos teiks prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, 2025 m. kovo 17 d. teismo posėdyje pareiškė, kad tokio prašymo nebepalaiko, nes pasirinko kitą įrodinėjimo priemonę – privataus eksperto konsultacinę išvadą. Įrodymų, leidžiančių padaryti priešingą išvadą ar bent suabejoti pirmosios instancijos padarytos išvados, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, teisingumu atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai.

63. Kadangi atsakovė tinkamai neįvykdė jai tekusios įrodinėjimo pareigos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti kitą galimą vandens židinio šaltinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės įrodinėtas aplinkybes pripažino neįrodytomis (CPK 178 straipsnis) ir, tuo remdamasis, nenustatęs kitų užliejimo šaltinių, ieškovės ieškinį tenkino.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

64. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tiek įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65. Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemenės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

66. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 348,48 Eur išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 335,9 Eur (2024 m. IV ketv. (7 punktas)) = 3 036,67 Eur), todėl apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiama 348,48 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai 348,48 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė