Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 11 val. važiavo (duomenys neskelbtini) maršrutu į Birelius. Pasuko į Birelių Sodų gatvelę, kuri yra labai siaura, du (duomenys neskelbtini) nepravažiuoja. Jei važiuoji arčiau dešinės, ten daug krūmų, galima visą šoną nubraukti. Vairuotojai stengiasi per vidurį važiuoti. Jis važiavo labiau link vidurio, pamatė automobilį, išsigando ir staigiai paspaudė stabdžius, pavažiavo iškart į dešinę, į krūmus. Pagal nuotrauką matosi, kad važiavo palei krūmus. Ten matomumas nėra geras, dideli krūmai, per kuriuos nieko nesimato. Šiuo maršrutu važiuoja apie du kartus per mėnesį, tai pažįstamas maršrutas. Važiuodamas savo eismo puse ir pamačius iš kairės, iš šalutinio kelio išvažiuojantį automobilį, nestabdo visais atvejais, pristabdo. Jis labai išsigando ir staigiai stabdė. Analogiškoje situacijoje nestabdytų staigiai, truputį pristabdytų, bet lėtai važiuotų. Staigiai sustabdė (duomenys neskelbtini), priėjo prie nukritusios moters, norėjo suteikti jai pirmąją pagalbą, tačiau pamatė kraują burnoje, jam buvo šokas, labai išsigando. Labai atsiprašo, kad viskas taip įvyko, jam taip nutiko pirmą kartą, taip pasielgė tikrai ne specialiai. Moters vyras iškvietė greitąją pagalbą, vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Sutinka, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, labai gailisi, kad taip įvyko. Važiavo labiau kelio viduriu, siekdamas apsaugoti (duomenys neskelbtini) nuo apibraižymo. Jei būtų važiavęs ne arčiau vidurio, mano, kad vis tiek būtų avarija. Ten krūmai labai dideli, kampas, reikia daryti lanką, kad išvažiuotų. Kai pamatė transporto priemonę, atstumas buvo apie 10 m, tiksliai negali pasakyti. Laikosi ikiteisminio tyrimo metu pateiktos pozicijos, kad, jei būtų važiavęs arčiau dešinės pusės, avarijos būtų galima išvengti. Automobilis „Nissan“ į kelią išvažiavęs buvo ne iki vidurio linijos, buvo „iškišęs nosį“, priekiniais ratais išvažiavęs į kelią, galvojo, kad jis iššoks, nes labai staigiai išvažiavo. Būna, kad žmonės pristabdo, o jis staigiai išvažiavo, sustojo, pagalvojo, kad jie nepravažiuos. Jis (kaltinamasis) stabdė greitai, negalvojo, kad ir kitas vairuotojas sustabdys. Iki eismo įvykio nuolat stebėjo kelią, nebuvo nukreipęs dėmesio, nebuvo pavargęs, nebuvo vartojęs vaistų.

Nukentėjusiajai V. P. neatlygino žalos, ją sumokėjo draudimas. Jei teismas nuspręs, jis sumokės. Įžvelgia savo atsakomybę, pripažįsta, kad jeigu reikės sumokėti, jis atlygins. Jis atsiprašė nukentėjusiosios, gal 10 kartų, jam buvo didelis šokas. Atsiprašė moters iš karto, kai gulėjo ant grindų, pasakė, kad labai atsiprašo, kad taip įvyko. Moteris sakė greičiau kviesti jai greitąją, kadangi skaudėjo. Policijoje viską papasakojo, kaip buvo. Jo neklausė, ar pripažįsta. Paskui, kai jam viską paaiškino, pasakė, kad yra kaltas. Galvojo, kad kaltė buvo abipusė.

Anksčiau nebuvo teistas. Santuokoje su sutuoktine yra (duomenys neskelbtini) metų, augina vaiką, labai geri santykiai, niekuomet nebuvo jokio konflikto, visuomet jį palaiko.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

N. V. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 11.00 val., Vilniuje kartu su buvusiu vyru važiavo (duomenys neskelbtini). Su vyru sėdėjo (duomenys neskelbtini) galinėje dalyje ant paaukštinimo įrengtose sėdynėse. Ji sėdėjo prie praėjimo, o vyras - prie lango. Važiuojant Birelių gatve ir artėjant prie galutinio (duomenys neskelbtini) sustojimo, buvo likę tik trys keleiviai. Dar neprivažiavus sustojimo, (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas staigiai stabdyti. Stabdymo metu ji nugriuvo. Negali detaliau nurodyti griuvimo aplinkybių, viskas įvyko labai staigiai. Kai atsigavo, ji jau sėdėjo ant grindų ir spjaudėsi krauju. Ji buvo ištikta šoko. Pamena, kad be jos (duomenys neskelbtini) nugriuvo dar viena moteris. Ji užsirašė pastarosios duomenis, tai K. Š.. Prie jos priėjo nepažįstamas vyras, kuris norėjo ją pakelti. Ji atsisakė pagalbos, nes jautė skausmus. Kaip suprato, tai buvo vairuotojas, tačiau nežino, ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini). Atvykę iškviesti medikai ją išvežė į „Žalgirio“ ligoninę. Susiuvus žaizdas, ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Gydymą tęsė Vilniaus rajono poliklinikoje. Įvykio metu jai buvo išmušti penki apatiniai dantys, nulūžo viršutinio priekinio danties šaknis, taip pat buvo išjudinti kiti dantys. Be to, griuvimo metu ji stipriai susimušė stuburo apatinę dalį. Vėliau gydytojai nustatė stuburo sumušimą. Dėl patirtų sužalojimų jai buvo padaryta turtinė ir moralinė žala, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Civilinį ieškinį pareikš vėliau (1 t., b. l. 60-61).

Nukentėjusioji K. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 11.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) važiavo į savo sodo namelį. Važiuojant ji sėdėjo ant (duomenys neskelbtini) gale įrengtos sėdynės. Kuomet (duomenys neskelbtini) jau buvo netoli jai reikiamos (duomenys neskelbtini) buvo staigiai sustabdytas. Nuo staigaus sustojimo ji krito į priekį ir nukrito ant grindų. Griūdama susižeidė abi rankas, taip pat dešinės kojos pirštą, kuris kraujavo. Buvo ištikta šoko, išsigandusi. Dėl šios priežasties, nesupratusi, kad reikėtų palaukti iškviestų medikų, ji išlipo iš (duomenys neskelbtini) ir nuėjo link savo sodo namelio. Kiek vėliau grįžo, tačiau greitoji medicinos pagalba jau buvo išvykusi, įvykio vietoje buvo likę tik policijos pareigūnai. Po šio įvykio ji savarankiškai kreipėsi į medikus, lankėsi „Centro“ poliklinikoje (1 t., b. l. 90-93).

Liudytojas J. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 11.00 val., Vilniuje, kartu su buvusia žmona V. P. važiavo (duomenys neskelbtini). Važiuodami sėdėjo (duomenys neskelbtini) gale įrengtose sėdynėse. Jis sėdėjo prie lango, o buvusi žmona - prie praėjimo. Sėdint, jiems buvo matoma (duomenys neskelbtini) priekinė dalis. Važiuojant Birelių gatve, dar neprivažiavus paskutinio (duomenys neskelbtini) sustojimo, (duomenys neskelbtini) vairuotojas staigiai stabdė. Kokiu greičiu iki stabdymo važiavo (duomenys neskelbtini), negali pasakyti. Tuo metu jį „metė“ į priekį, bet jis nepargriuvo, nes į kažką atsirėmė. Iškart pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad (duomenys neskelbtini) kelią užstojo lengvasis automobilis, kuris stovėjo skersai kelio ir buvo įvažiavęs į eismo juostą. Kaip suprato, automobilis (duomenys neskelbtini) „pastojo“ kelią. Per langą matė, kad (duomenys neskelbtini) prie automobilio buvo sustojęs kelių centimetrų atstumu. Po to, jis atsisuko į V. pusę. Pamatė kad ji kruvina guli ant grindų. Jos nugriuvimo momento nematė. Prie jų priėjo (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Pastarasis pasiteiravo, ar viskas gerai, taip pat bandė pakelti V.. Stabdymo metu, be jo buvusios žmonos, prie (duomenys neskelbtini) galinių durų nugriuvo dar viena keleivė. V. užsirašė jos duomenis. Jis iškvietė greitąją ir policiją. Jis pats į įvykio vietą atvykusius greitosios medicinos pagalbos darbuotojus pagalbos nesikreipė. Tačiau vėliau, grįžęs į namus, pradėjo jausti stiprų skausmą kaklo srityje. Gydėsi pats, į gydytojus nesikreipė (1 t., b. l. 67-68).

Liudytojas V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad palaiko savo parodymus, duotus jį apklausiant specialiuoju liudytoju (2 t., b. l. 61-62). V. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, parodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 11.00 val., Vilniuje, jis vairuojamu automobiliu „Nissan Qashqai“, valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) neasfaltuota Birelių Sodų 25-aja gatve privažiavo sankirtą su asfaltuota Birelių gatve, kurioje ketino sukti į dešinę. Šioje vietovėje jo šeima daug metų turi sodą, todėl jis dažnai šia sankryža važiuoja. Sankryžoje nėra jokių kelio ženklų, todėl laikoma, kad neasfaltuota Birelių Sodų 25-oji gatvė yra šalutinis kelias. Ties sankirta yra tankūs krūmai, todėl jis, kaip visada, pristabdė, važiavo labai lėtai. Įvažiuojant į sankryžą jis pirmiausiai pasižiūrėjo į kairę pusę. Po to, lėtai judėdamas ir sukdamas į dešinę, jis pažiūrėjo į dešinę pusę. Staiga pamatė priešais save stovintį (duomenys neskelbtini). Tuo metu jo automobilio priekis buvo maždaug ties (duomenys neskelbtini) viduriu, gal kiek arčiau priekinio rato. Jokio kontakto tarp jo automobilio ir (duomenys neskelbtini) nebuvo, tarp transporto priemonių buvo likęs apie 1,5 metro atstumas. Dėl minėtos priežasties jis nesustojo ir nuvažiavo toliau. Jo automobilis yra naujas, todėl dėl jame įrengtų saugumo sistemų automobilis, esant šalia kliūčiai, pats pradeda stabdyti. Kiek pavažiavęs ir pamatęs, kad (duomenys neskelbtini) vis dar stovi, jis nusprendė grįžti ir pasidomėti, ar viskas gerai. Priėjus prie (duomenys neskelbtini), šio vairuotojas iš savo kabinos jau buvo nuėjęs į saloną. Kadangi jis medikas, todėl pasiteiravo, ar nėra sužalotų žmonių. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasakė, kad (duomenys neskelbtini) nukrito ir susižalojo moteris. Pasiėmęs vaistinėlę, jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) saloną padėti nukentėjusiai keleivei. Po kiek laiko atvyko policija ir greitoji. Laukiant pagalbos tarnybų jis su (duomenys neskelbtini) vairuotoju įvykio aplinkybių neaptarinėjo ir vienas kito nekaltino. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasakė kažką panašaus į tai, kad esą išsigando, manė, kad jis vairuojamu automobiliu išvažiuos ir sukliudys jo (duomenys neskelbtini). Atvykus tyrėjams, kurie atliko visus būtinus tyrimo veiksmus, jis iš įvykio vietos išvyko. Tuo metu sirgo „Covid-19“ liga, jam iki 14.00 val. būtinai reikėjo nuvykti į polikliniką. Nori pažymėti, kad Birelių gatvė yra abipusio eismo. Šioje gatvėje lengvieji automobiliai prasilenkia lengvai. Taip pat lengvieji automobiliai prasilenkia ir su (duomenys neskelbtini). O ar lengvai prasilenktų du (duomenys neskelbtini), pasakyti sunku. Įvykio metu jis tikrai nebuvo įvažiavęs į priešingos eismo krypties pusę. Be to, jis važiavo ramiai ir lėtai, tikrai niekas negalėjo pamanyti, kad jis „išsuks“ į priešingą eismo pusę. Kuomet jis suko ir pamatė sustojantį (duomenys neskelbtini), jo automobilis net nebuvo daugiau išlindęs į asfaltuotą gatvės kelią. Kiek prisimena, ant asfaltuotos kelio dalies galėjo būti užvažiavę tik jo automobilio priekiniai ratai. Mano, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas tuo metu galbūt nepasižiūrėjo, jog sankryžoje stovi jo automobilis. Galbūt pastarasis įdėmiai nežiūrėjo į kelią ir pamatė jo automobilį tik paskutinę minutę, dėl ko ir pradėjo staigiai stabdyti. Jo manymu, (duomenys neskelbtini) vairuotojas būtų kuo puikiausiai pravažiavęs pro jo automobilį (1 t., b. l. 128-131).

Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio A. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje alkoholio kiekio iškvėptame ore matavimo priemone (alkotesteriu) patikrinus V. S. ir V. M. blaivumą, buvo nustatyta, kad jie blaivūs (1 t., b. l. 14).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, nereguliuojamoje Birelių – Birelių Sodų 25-osios gatvių sankryžoje. Žiūrint Birelių gatvės kelio eismo kryptimi nuo Sakališkių gatvės pusės, t. y. nustatyta V. S. važiavimo kryptimi prieš įvykį (toliau apžiūros metu užfiksuotos aplinkybės bus dėstomos laikantis minėtos eismo krypties), Birelių gatvės kelias su Birelių Sodų 25-osios gatvės keliu kertasi kairiuoju kraštu. Ties Birelių gatvės kelio kairiuoju kraštu prieš sankirtą ir ties ja daug augmenijos, ribojančios Birelių Sodų 25-osios gatvės kelio matomumą. Sankryža nelygiareikšmių kelių. Nors sankryžoje neįrengti atitinkami kelio ženklai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Birelių Sodų 25-osios gatvės kelias neasfaltuotas, ši gatvė laikytina šalutiniu keliu asfaltuotos Birelių gatvės važiuojamosios dalies atžvilgiu. Birelių gatvės važiuojamosios dalies plotas ties sankirta yra 4,8 metrų, t. y. ją sudaro dvi eismo juostos, skirtos važiuoti kiekviena iš krypčių. Priešingos eismo krypties juostos horizontaliu kelio ženklinimu (linija/linijomis) neatskirtos. Aptariamoje Birelių gatvės kelio atkarpoje nustatytas maksimalus leistinas 50 km/h greitis. Eismo įvykio metu V. S. vairuotas (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo Birelių gatvės kelio eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Sakališkių gatvės pusės, kelio ilgio atžvilgiu – sankirtos ribose. Nežymiu kampu į dešinę pasuktas (duomenys neskelbtini) stovėjo išilgai kelio ašinės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas nustatyta eismo kryptimi nuo Sakališkių gatvės pusės. (duomenys neskelbtini) salono galinėje dalyje, ant grindų, buvo rasta raudonos spalvos, tikėtina – kraujo, dėmių. Eismo įvykio metu V. M. vairuotas automobilis „Nissan Qashqai“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo toje pačioje Birelių gatvės kelio eismo juostoje, apie 10 metrų atstumu už (duomenys neskelbtini), tik priekine dalimi nukreiptas priešinga eismui kryptimi (nukreiptas link Sakališkių gatvės pusės, tuo pačiu link (duomenys neskelbtini)). Gautais duomenimis, automobilis į minėtą vietą buvo perstatytas jau po įvykio (1 t., b. l. 17-23, 24-40, 42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje (užfiksuota specialisto paaiškinimuose) nurodyta, kad V. P. nustatytas apatinio žandikaulio vainikinės ataugos (alveolinės) skeveldrinis lūžis su keturių dantų (44, 42, 41 ir 31) išnirimu ir kiaurinė muštinė apatinės lūpos žaizda. Sužalojimas dėl vainikinės ataugos lūžio ir keturių dantų išnirimo atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku riboto paviršiaus ar bukabriauniu daiktu, sumušant burnos apatinės lūpos, apatinio žandikaulio sritį (1 t., b. l. 51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1084/2023(01) nurodyta, kad K. Š. nustatyta dešinės kojos I-mo pirštakaulio lūžis. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme 2022 m. gruodžio 7 d. diagnozuoti dilbio ir žasto lūžio padariniai kaip sužalojimai nevertinami, kadangi pirminiuose apžiūros aprašymuose po užduotyje nurodyto įvykio šie lūžiai nėra diagnozuoti, nėra išsamaus sužalojimų makromorfologinio aprašymo bei anamnezėje nenurodyta, kada dėl jų buvo pirmą kartą kreiptasi. Dešinės kojos I-ojo pamatinio pirštakaulio lūžis padarytas iki kreipiantis medicinos pagalbos 2022 m. spalio 18 d. sužalojimas dėl kaulo lūžio kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (1 t., b. l. 109-110).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pateikti 2022 m. rugsėjo 10 d. eismo įvykio metu V. S. vairuotame (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis (fiksavusiomis tiek (duomenys neskelbtini) išorę, ties jo priekine dalimi, tiek vidų – saloną) tyrimui aktualiu laiku nufilmuoti vaizdo įrašai.

Apžiūrint pirmąjį vaizdo įrašą Nr. CAM1-V4532, data 2022 m. rugsėjo 10 d., laikas 11:04 val., matyti, kad važiuojama keliu, iš abiejų pusių yra miškas. 11:04:44 val. (duomenys neskelbtini) iš kairės pusės, iš šalutinio kelio, priešprieša išvažiuoja automobilis, bordinės spalvos. Automobiliui staiga pasukus, (duomenys neskelbtini) sustoja 11:04:47 val. Apžiūrint vaizdo įrašą Nr. CAM2-V4532 matyti, kad filmuojama (duomenys neskelbtini) viduje, matyti sėdintys žmonės. Taip pat, apžiūrint įrašą, matyti, kad iš šalutinio kelio (iš kairės pusės (duomenys neskelbtini)) išvažiuoja ir pasuka į dešinę bordinės spalvos automobilis. Kai jis priartėjo prie (duomenys neskelbtini), užsukęs, tuo metu matosi, kad (duomenys neskelbtini) gale sėdintys asmenys, (duomenys neskelbtini) staigiai stabdant, pargriūna ant grindų. (duomenys neskelbtini) sustojus, iš kabino išeina vairuotojas, kuris prieina prie keleivių. Apžiūrint vaizdo įrašą Nr. CAM3-V4532 matyti, kad filmuojamas vaizdas (duomenys neskelbtini) gale, matyti, kaip priešpaskutinėje sėdynėje sėdintys vyras ir moteris staigiai pargriūna, kai (duomenys neskelbtini) staigiai sustoja, (duomenys neskelbtini) gale sėdinti moteris taip pat pargriūna ant grindų. Vyras vėliau atsistoja, pirmoji moteris laikosi už burnos, sėdi. Kitoje įrašo dalyje matyti keliu nuvažiuojantis automobilis „Nissan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilis, pavažiavęs į priekį, sustoja ir pavažiuoja atbulomis (2 t., b. l. 11-16).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1023(23), 11-1464(23) nurodyta, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks: (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) vairuotojas važiavo Birelių gatve apie 26,3 km/h greičiu nuo Sakališkių gatvės pusės. Jam iš kairės Birelių Sodų 25-ąja gatve automobilio „Nissan Qashqai“ (toliau – automobilis) vairuotojas privažiavo asfaltuotą Birelių gatvės kelio važiuojamąją dalį. Kelio pločio atžvilgiu nuo (duomenys neskelbtini) kairiojo šono buvo 1,7 metrų atstumas iki kairiojo Birelių gatvės kelio važiuojamosios dalies krašto. Automobiliui įvažiuojant į asfaltuotą o važiuojamąją dalį, (duomenys neskelbtini) buvo efektyviai stabdomas netoliau negu 8,5 m nuo automobilio. Stabdymo metu (duomenys neskelbtini) buvę keleiviai virto iš sėdimų vietų. Automobilis judėjo link Sakališkių g., o (duomenys neskelbtini) lėtėdamas buvo vairuotojo pasuktas į dešinę.

Tuo metu, kai automobilis privažiavo Birelių g. važiuojamosios dalies kraštą, (duomenys neskelbtini) buvo 0,7 m atstumu išvažiavęs už menamos kelio važiuojamosios dalies vidurio linijos.

Prieš stabdymą vidutinis (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis 31,1 m atstume buvo 26,3 km/h. (duomenys neskelbtini) buvo stabdomas prieš sankirtą su Birelių sodų 25-osios g. Efektyvaus (duomenys neskelbtini) stabdymo pradžia buvo ne toliau negu 8,5 m atstumu nuo prie važiuojamosios kelio dalies privažiavusio automobilio kelio ilgio atžvilgiu. Automobilio vairuotojas važiavo iš Birelių sodų 25-osios g. dešiniojo posūkio kreive į Birelių g. kryptimi link Sakališkių g. Efektyvaus (duomenys neskelbtini) stabdymo pradžios momentu automobilis buvo įvažiavęs į Birelių g. važiuojamąją dalį, tačiau nepilnai. Negalima nustatyti, kokiu atstumu automobilis buvo įvažiavęs į važiuojamąją kelio dalį kelio pločio atžvilgiu transporto priemonių prasilenkimo metu.

Automobilis nebuvo išvažiavęs už menamos kelio vidurio linijos, nes (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo dešiniau nuo menamos kelio važiuojamosios dalies vidurio linijos užėmęs dešinį važiuojamosios dalies plotą menamos kelio vidurio juostos atžvilgiu.

Prieš prasilenkiant su automobiliu, (duomenys neskelbtini) važiavo 0,7 m atstumu už menamos kelio vidurkio linijos, tai yra kairiuoju šonu 1,7 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Automobilio plotis yra 1,8 m, todėl buvusiomis kelio eismo sąlygomis saugaus tarpo (duomenys neskelbtini) tęsiant judėjimą tiesiai ir nenusukant, prasilenkti (duomenys neskelbtini) ir automobiliui nebuvo.

Buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu keleivių išvirtimą iš sėdimų vietų sąlygojo tai, kad automobilio vairuotojui įvažiuojant į Birelių gatvės kelio važiuojamąją dalį, (duomenys neskelbtini) vairuotojas efektyviai stabdė, dėl to (duomenys neskelbtini) lėtėjo, o jo salone buvę keleivių kūnai staigiai pajudėjo į priekį (2 t., b. l. 26-34).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

Kelių eismo taisyklių 99 punkte įtvirtinta, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, o šių taisyklių 119 punktas numato pareigą vairuotojui važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 18 punktu, vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku važiavo (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Birelių gatve, Birelių Sodų 25-ąją gatve važiavęs automobilis pradėjo sukti į minėtą Birelių gatvę ir kaltinamasis staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę. V. S. pripažino, kad važiavo labiau kelio viduriu, taigi įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, taip, pasak kaltinamojo, saugodamas (duomenys neskelbtini) nuo subraižymo, kadangi šalikelėje auga krūmai, o kelias yra siauras. Kaltinamasis nurodė, kad labai staigiai stabdė išsigandęs, jog neprasilenks su Nissan markės automobiliu, ir tuo metu nukrito ir susižalojo (duomenys neskelbtini) salone buvusios keleivės. Pripažino, kad jei būtų važiavęs arčiau dešinės pusės, eismo įvykio būtų galima išvengti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios V. P., K. Š., liudytojas J. P. taip pat nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 11 val. važiavo (duomenys neskelbtini) maršrutu Birelių gatve, artėjant prie galutinio maršruto sustojimo, (duomenys neskelbtini) buvo staigiai stabdytas, dėl ko nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) nukrito. Liudytojas V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvažiuojant į sankryžą jis pirmiausiai pasižiūrėjo į kairę pusę, tuomet lėtai judėdamas ir sukdamas į dešinę, pažiūrėjo į dešinę pusę, staiga pamatė priešais save stovintį (duomenys neskelbtini). Tuo metu jo automobilio priekis buvo maždaug ties (duomenys neskelbtini) viduriu, gal kiek arčiau priekinio rato. Jokio kontakto tarp jo automobilio ir (duomenys neskelbtini) nebuvo, tarp transporto priemonių buvo likęs apie 1,5 metro atstumas, dėl minėtos priežasties jis nesustojo ir nuvažiavo toliau. Eismo įvykio faktą patvirtina eismo įvykio vietos ir transporto priemonių, taip pat vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1023(23), 11-1464(23) nustatyta, kad prieš prasilenkiant su automobiliu, (duomenys neskelbtini) važiavo 0,7 m atstumu už menamos kelio vidurkio linijos, tai yra kairiuoju šonu 1,7 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Automobilio plotis yra 1,8 m, todėl buvusiomis kelio eismo sąlygomis saugaus tarpo (duomenys neskelbtini) tęsiant judėjimą tiesiai ir nenusukant, prasilenkti (duomenys neskelbtini) ir automobiliui nebuvo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis turi pakankamai ilgą vairavimo patirtį, (duomenys neskelbtini) vairuotoju jis dirba nuo 2018 m., pats kaltinamasis, apklausiamas teisme, nurodė, kad jam aptariamas maršrutas yra žinomas, kelias ten yra siauras, todėl važiuoja labiau kelio vidurio, kad (duomenys neskelbtini) neapibraižytų pakelėje augantys krūmai. Taigi, nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, vairuodamas kaltinime nurodytą transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, imtis visų būtinų priemonių keleivių saugumui užtikrinti, nemažesniu kaip 0,7 atstumu įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą sudarė grėsmę eismo saugumui keliančią situaciją, kurios metu Nissan Qashqai pradėjus įvažiuoti į Birelės gatvę bei sukti į dešinę, ir, nors šių transporto priemonių judėjimo trajektorijos nesikirto, kaltinamasis vairuojamą (duomenys neskelbtini) staigiai stabdė, dėl ko nugriuvo minėtame (duomenys neskelbtini) sėdėjusios keleivės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. ir V. Š. konstatuoti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais padariniais. Jis veikė neatsargia kaltės forma, nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors privalėjo ir galėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojoje byloje pateiktas kaltinamojo sutuoktinės D. S. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant ją būti laiduotoja vieneriems metams, be užstato. Prašyme nurodė, kad kartu su kaltinamuoju gyvena (duomenys neskelbtini), jų santykiai yra labai puikūs, vyras jos klauso, yra jam didelis autoritetas, visą šeimos biudžetą taip pat planuoja ji, kartu augina (duomenys neskelbtini) sūnų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos sutuoktinis labai gailisi, pergyvena, supranta, kad pasielgė neatsargiai ir žada daugiau taip nesielgti. Šį nusikaltimą jis padarė dėl didelio neatsargumo. Prašyme D. S. nurodė, kad yra neteista, administracine tvarka bausta 2020 m. už laiku neapmokėtą parkavimą. Supranta laidavimo instituto esmę – jei teismas nuspręstų tenkinti šį prašymą, bus atsakinga už sutuoktinio elgesį, privalės daryti jam teigiamą įtaką, kontroliuoti, kad jis nieko blogo nedarytų, tam yra pasiryžusi. Taip pat nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), uždirba apie (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 153).

Posėdžio metu D. S. prašymą palaikė, nurodė, kad su kaltinamuoju santuokoje yra (duomenys neskelbtini), santuoka tvirta, palaiko vienas kitą, sutuoktinis atsižvelgia į jos nuomonę. Vairuotojo darbas labai sunkus, palaikymas namuose svarbus, svarbu išlaikyti darbo ir poilsio režimą, kuo mažiau streso, traumų. Tuo ir palaikys, pozityviai nuteiks, primins apie KET taisykles. Yra šeima, kuri laikosi taisyklių. Sutuoktinis grįžo namo labai susinervinęs po įvykio, labai išgyveno, kad nukentėjo žmonės. Jis labai nuoširdus, padedantis žmonėms. Turi savo automobilį, kurį vairuoja abu, važiuodama su vyru visuomet jaučiasi saugiai. Yra neteista, vieną kartą sumokėjo baudą už parkavimą. Gali sumokėti užstatą, tai nebūtų šeimai našta, šeimos pajamos yra vidutinės, augina vaiką, finansinių įsipareigojimų neturi, yra dirbanti, finansiškai nuo vyro nepriklausoma, turi nuosavą nekilnojamąjį turtą.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nei karto nebuvo teistas (2 t., b. l. 68), padarė vieną neatsargų nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu V. S. kaltę dėl veikos padarymo pripažino visiškai, išsamiai ir nuoširdžiai paaiškindamas visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Matyti, kad iš esmės tapačias aplinkybes asmuo nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad kaltinamasis, proceso pradžioje, vertino galimai esant abiejų transporto priemonių vairuotojų kaltę, nesudaro pagrindo laikyti jo parodymų nenuoširdžiais ar apskritai vertinti tai kaip dalinį kaltės pripažinimą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas objektų tyrimas, pateikta specialisto išvada. Tai, kad po jos atlikimo bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, nevertintina kaip prisipažinimas tik surinkus jo kaltę pagrindžiančius įrodymus. Kaip minėta, iš esmės įvykio aplinkybes asmuo viso proceso metu nurodė analogiškai. V. S. teisme ne kartą akcentavo visiškai pripažįstantis kaltę ir nuoširdžiai besigailintis dėl nusikalstama veika sukeltų padarinių. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo gailėjimasis yra išties nuoširdus, matyti, kad kaltinamasis, kaip nurodė, iš karto, vos sustabdęs (duomenys neskelbtini), priėjo prie transporto priemonės salone ant grindų nukritusios nukentėjusiosios V. P.. Kaltinamasis teigė jau tada moters atsiprašęs dėl šio įvykio. Nukentėjusioji V. P. teigė atsiprašymo tuo metu nesulaukusi, vis dėlto, įvertinus visą situacijos kontekstą, moters patirtą šoką ir išgąsti, skausmą patyrus sužalojimus, tai, kad dėl šio įvykio galėjo aptemti pastarosios sąmonė (tokias aplinkybes nurodė pati nukentėjusioji), neatmetama galimybė, kad kaltinamojo atsiprašymo moteris tuo metu galėjo tiesiog neišgirsti. Be kita ko, ir teisiamojo posėdžio metu buvo matyti, kad V. S. išgyvena dėl to, kad savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai neigiamus išgyvenimus, atsiprašė moters ir posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad V. S. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punkte nustatytas sąlygas.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. P.. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį (įvykio metu galiojusi redakcija), draudimo įmonė atlygina iki 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Ši įstatymo nuostata taikoma transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi įvykus draudiminiam įvykiui pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda visų pirma draudimo bendrovei, o iš kaltininko gali būti priteisiamas žalos dydis, viršijantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas. Šiuo atveju, yra atitinkamai prašoma priteisti likusią neatlygintą 3 000 Eur neturtinę žalą. Įvertinus prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, šioje byloje pareiga atlyginti žalą kyla civiliniam atsakovui – draudimo bendrovei. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad neegzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta sąlyga.

Kaip minėta, kaltinamasis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, išgyvena dėl kilusių pasekmių, teismui nekilo abejonių dėl jo nuoširdaus gailėjimosi, kritiško savo veiksmų, kilusių padarinių įvertinimo. Vertinant kaltinamojo asmenybę, matyti, kad jis nuo 2021 m. administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus keturis kartus, trys pažeidimai susiję su leistino greičio viršijimu. Nors pažeidimai pasikartojantys, iš byloje esančių duomenų matyti, kad visais atvejais leistinas greitis buvo viršytas nežymiai (12-16 km/val.), visos skirtos administracinės nuobaudos sumokėtos, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kas leidžia spręsti, kad asmuo atsakomybės už savo veiksmus nevengia, yra pakankamai atsakingas ir pareigingas kelių eismo dalyvis. Kaltinamasis yra dirbantis, darbovietės, t. y. (duomenys neskelbtini) administracijos charakterizuojamas teigiamai, kaip tvarkingas, pareigingas, nekonfliktiškas, gerai išmanantis savo darbą, pavestas užduotis atliekantis laiku ir gerai. Teismui pateiktoje charakteristikoje taip pat nurodyta, kad darbuotojai kaltinamąjį charakterizuoja kaip dorą ir sąžiningą, komunikabilų žmogų bei nekonfliktinę asmenybę. Kaip (duomenys neskelbtini) vairuotojas asmuo pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, imlus įvairioms naujovėms ir pasiūlymams (2 t., b. l. 152). Tokios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad V. S. nėra linkęs pažeisti įstatymų nuostatų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia esant pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsiliepimu į civilinį ieškinį civilinė atsakovė ADB (duomenys neskelbtini) prašo nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo netenkinti. Nurodo, kad nukentėjusiosios vertinimas dėl neturtinės žalos dydžio yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Jau yra atlyginę 2 000 Eur, o likusi prašoma priteisti 3 000 Eur suma yra nepagrįsta. Vadovaujantis 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktu, atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, kitais pateiktas dokumentais, taip pat atsižvelgti į padarytos žalos pasekmes, patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus asmuo patiria, fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos žalos asmeniui dydį. Atsiliepime cituojamos CK normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą, kasacinio teismo praktika, atkreipiant dėmesį, kad vienas pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-171/2008). Be to, turi būti atsižvelgiama į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-467/2010). Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-279/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013). 3 000 Eur ir išimtiniais atvejais didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti esant nesunkiam sveikatos sužalojimui buvo priteisiamos tik esant žymiai sunkesniems sužalojimams, kai pakenkti gyvybiškai svarbūs organai, tokie kaip galva ir pan., kai gydymas truko ilgą laiką, kuris sukėlė daug nepatogumų, skausmo, laiko pasekmės. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai V. P. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, šie sužalojimai nesukėlė pavojaus nukentėjusiosios gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus. Jai nebuvo nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai, ar kad sužalojimo mastas būtų artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui, dėl ko būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių. Atsiliepime nurodoma, kad draudimo bendrovė nesutinka atlyginti nukentėjusiosios papildomai prašomos 3 000 Eur sumos kadangi išmokėta 2 000 Eur suma yra pagrįsta, adekvati sužalojimo mastui (2 t., b. l. 170-173).