Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-587-370/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-07
Bylos Nr.: e2A-587-370/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00148-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos
Atsakovas: akcinei bendrovei Šiaulių bankui

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-587-370/2021Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00148-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-564-883/2020 pagal ieškovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl išmokos pagal sutarties sąlygų įvykdymo garantiją priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Šiaulių banko (toliau – ir atsakovas) 518 308,50 Eur pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Kamesta“ (toliau – ir trečiasis asmuo) 2016 m. rugpjūčio 8 d. sudarė sutartį Nr. S-747 „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų valdymo priežiūra ir darbų atlikimas“. Sutarties Nr. S-747 sąlygų įvykdymo užtikrinimui trečiasis asmuo (rangovas) pateikė atsakovo 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją. Atsakovas garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti garantijos gavėjai (ieškovei) ne daugiau kaip 518 308,50 Eur per 10 darbo dienų, gavus pirmą raštišką ieškovės reikalavimą mokėti, kuriame nurodytas garantijos numeris, patvirtinantį, kad rangovas neįvykdė sutarties Nr. S-747 sąlygų, nurodant, kokios sutarties Nr. S-747 sąlygos nebuvo įvykdytos. Ieškovė 2018 m. gegužės 8 d. pateikė atsakovui raštą dėl trečiojo asmens prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ir išmokos sumokėjimo pagal garantiją, kuriame nurodė, kad rangovas nebaigė darbų per sutarties Nr. S-747 8 punkte nustatytą terminą; ieškovei pratęsus darbų atlikimo termino pabaigą, rangovas atsisakė pateikti pratęstą sutarties Nr. S-747 sąlygų įvykdymo užtikrinimo dokumentą ir atsisakė vykdyti sutartį Nr. S-747 (t. y. pažeidė sutarties 22 punktą), todėl vadovaujantis sutarties Nr. S-747 47 punktu sutartis Nr. S-747 bus nutraukta vienašališku ieškovės sprendimu. Dėl šios rangovo prievolės pagal sutartį Nr. S-747 nevykdymo, ieškovė pareikalavo sumokėti 518 308,50 Eur dydžio išmoką pagal išduotą garantiją. Kartu su reikalavimu ieškovė (kaip priedus) pateikė „Swedbank“, AB 2017 m. lapkričio 27 d. parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę; sutarties Nr. S-747 kopiją; garantinio rašto kopiją. Ieškovė 2018 m. gegužės 9 d. raštu informavo rangovą (trečiąjį asmenį), kad vadovaudamasi sutarčių 47.1, 47.2, 47.4 punktais, ieškovė vienašališkai nutraukia sutartis (įskaitant sutartį Nr. S-747) dėl to, jog rangovas neketina vykdyti sutartinių įsipareigojimų bei nepateikė sutarčių sąlygų įvykdymo užtikrinimo dokumentų. Atsakovas 2018 m. gegužės 18 d. pateikė raštą dėl reikalavimo pagal garantiją, kuriame nurodė, kad atmeta ieškovės reikalavimą pagal garantiją dėl neatitikimo garantijos sąlygoms, t. y. dėl to, jog ieškovė nepateikė banko patvirtinimo, kad reikalavimą pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu.

3. Ieškovė nurodė, kad ji 2020 m. balandžio 14 d. raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl išmokos pagal garantiją išmokėjimo. Atsakovas 2020 m. balandžio 28 d. pateikė lakonišką atsakymą, kuriame nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl išmokos sumokėjimo pagal garantiją buvo atmestas dar 2018 m. gegužės 18 d. raštu. Ieškovė 2020 m. gegužės 11 d. pateikė dar vieną raštą atsakovui, nurodant, kad 2020 m. balandžio 28 d. atsakymas ieškovės netenkina, nes 2018 m. gegužės 18 d. rašte atsakovės nurodyti argumentai atsisakyti išmokėti išmoką pagal garantiją (t. y. jog nebuvo pateiktas banko patvirtinimas, kad reikalavimą pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu), yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi šis reikalavimas objektyviai buvo įvykdytas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo atsisakymas išmokėti garantijoje nurodytą sumą yra nepagrįstas, nes šią garantijoje nurodytą sąlygą ieškovė objektyviai įvykdė, t. y. kartu su reikalavimo originalu pateikė ieškovės banko, t. y. „Swedbank“, AB 2017 m. lapkričio 27 d. parašų ir antspaudo pavydžių kortelę, kurioje nurodytos ieškovės darbuotojų (tarnautojų) pareigos, vardai, pavardės, asmens kodai, bei parašų pavyzdžiai, tarp kurių nurodytas ir reikalavimą pasirašęs laikinai direktoriaus pareigas einantis V. A. bei jo parašo pavyzdys. „Swedbank“, AB 2017 m. lapkričio 27 d. parašų ir antspaudo pavydžių kortelė yra tipinis banko dokumentas, kuriame yra kliento – juridinio asmens ar kito teisės subjekto antspaudo ir atstovų (įgaliotų asmenų) parašų pavyzdžiai, kuris skirtas antspaudo atitikimui ir parašo autentiškumui nustatyti, toks dokumentas yra laikytinas tinkamu banko patvirtinimu, jog joje nurodytas asmuo turi įgaliojimus pasirašyti ieškovės vardu. Reikalavimą pasirašė įstaigos vadovas, Juridinių asmenų registre buvo įregistruota informacija apie ieškovės vienasmenį valdymo organą ir nebuvo aplinkybių, kurios leistų abejoti, ar laikinai direktoriaus pareigas einantis V. A. turi teisę pasirašinėti raštus ieškovės vardu. Atsakovas nenurodė, kodėl šis dokumentas nėra tinkamas, koks konkrečiai dokumentas turi būti pateikiamas teikiant reikalavimą dėl garantijos išmokos. Atsakovas turėjo nurodyti, kokius papildomus dokumentus ir / ar patvirtinimus ieškovė privalo pateikti, tačiau to nepadarė bei formaliu pagrindu atsisakė išmokėti garantijoje nurodytą išmoką.

4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė, pateikdama reikalavimą apmokėti pagal garantiją, turėjo įvykdyti dvi sąlygas: pateikti atsakovui rašytinį reikalavimą apmokėti pagal garantiją, nepraleidus garantijoje nustatyto termino; pateikti rašytinį ieškovės banko įstaigos patvirtinimą, kad reikalavimą pasirašantis asmuo turi įgaliojimus pasirašyti reikalavimą ieškovės vardu. Ieškovė pateikdama 2018 m. gegužės 8 d. reikalavimą atsakovei į garantijos sąlygas neatsižvelgė ir kartu su savo reikalavimu nepateikė ieškovės banko patvirtinimo, kad reikalavimą dėl garantijos apmokėjimo pasirašęs asmuo yra būtent tas asmuo, kuris yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu reikalavimą apmokėti garantiją. Atsakovui ieškovė pateikė tik „Swedbank“, AB parašų pavyzdžių kortelę, kuri negali būti laikoma banko patvirtinimu, jog reikalavimą pasirašęs asmuo turi įgaliojimus pasirašyti ieškovės vardu reikalavimus atsakovui, toks dokumentas atsakovui nėra priimtinas. Ieškovė nebuvo preciziškai atsakinga ir atsargi, nesivadovavo garantijoje numatytomis sąlygomis, atsakovui pateikė apmokėti pagal garantiją jos sąlygų neatitinkantį reikalavimą. Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje nebuvo nei „Swedbank“, AB atsakingų darbuotojų patvirtinimo, nei „Swedbank“, AB antspaudo, be to, kortelė sudaryta 2017 m. lapkričio 27 d., o reikalavimas atsakovui pateiktas 2018 m. gegužės 8 d., todėl neaišku, ar kortelėje pateikti duomenys tebėra aktualūs. Atsakovas garantijoje neįsipareigoja tikrinti asmens, kuriam išduodama garantija ir pateikusio reikalavimą apmokėti pagal garantiją statuso, todėl ir yra taikomas reikalavimas pateikti asmens, reikalaujančio apmokėti pagal garantiją, banko įstaigos rašytinį patvirtinimą apie teisę pasirašyti reikalavimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė dėl to, jog trečiasis asmuo neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, nepatyrė nuostolių ir nepagrindė jų sumos, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti žalos, kuri nepatirta. Trečiasis asmuo pritarė atsakovo argumentams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 720 Eur, o trečiajam asmeniui iš ieškovės 2 105,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas 2017 m. gegužės 18 d. išdavė byloje vertinamą sutarties sąlygų įvykdymo garantiją, t. y. nepriklausomą (banko) garantiją, gavęs trečiojo asmens prašymą suteikti garantiją, prašyme garantijos objektu nurodyta trečiojo asmens ir ieškovės sudaryta 2016 m. rugpjūčio 8 d. viešojo pirkimo sutartis Nr. S-747. Sutarties sąlygų įvykdymo garantijoje užfiksuota sąlyga, kad reikalavimus ir kitus raštiškus pranešimus ieškovė turi pateikti atsakovui kartu su gautu savo banko patvirtinimu, kad pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu.

8. Teismas nusprendė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog būtent ši esminė sutarties sąlygų įvykdymo garantijos sąlyga, būtina reikalavimo pateikimui, nebuvo įvykdyta, t. y. nepateiktas ieškovės banko („Swedbank“, AB) patvirtinimas, kad reikalavimą pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu. Ieškovė iš esmės šios sąlygos neišpildymo ir neneigė, tačiau vertino tai kaip formalų dalyką, kadangi, jos vertinimu, atsakovas galėjo laisvai identifikuoti reikalavimą pasirašiusį asmenį pagal pateiktą parašų ir antspaudo pavydžių kortelę.

9. 2017 m. lapkričio 27 d. parašų ir antspaudo pavydžių kortelė yra „Swedbank“, AB vidaus dokumentas, kortelėje nurodyti asmenys turi tinkamus įgalinimus ieškovės vardu veikti „Swedbank“, AB: pateikti nurodymus, gauti informaciją apie sąskaitoje atliktas operacijas bei kliento vardu atlikti kitus parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje nurodytus veiksmus, be to, tokiu atveju klientas, patvirtindamas parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, taip pat patvirtina minėtoje kortelėje esančius parašų ir antspaudo pavyzdžius, kuriais bus tvirtinami bankui pateikiami nurodymai („Swedbank“, AB klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosios sąlygos). Ieškovės bankas „Swedbank“, AB teikia ir tokias paslaugas, kaip savo klientų parašų ir antspaudų pavyzdžių tvirtinimas ir klientų mokėjimo reikalavimų kitam bankui perdavimas („Swedbank“, AB paslaugų ir operacijų įkainiai).

10. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nepriklausomai banko garantijai taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.93 straipsnio 4 dalis. Kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos, ir, priešingai, jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą.

11. Ieškovė priėmė būtent tokio turinio garantiją ir nekėlė klausimų trečiajam asmeniui ar atsakovui. Ieškovė sutiko su sutarties sąlygų įvykdymo garantijos turiniu ir siekdama tinkamai pasinaudoti šiame garantiniame rašte numatyta garantija, privalėjo pasirūpinti, kad būtų tenkinamos visos garantiniame rašte numatytos sąlygos. Sutarties sąlygų įvykdymo garantijoje nėra ypatingų ar netikėtų sąlygų, visi reikalavimai yra įvardinami aiškiai, garantinio rašto teksto apimtis yra nedidelė, o ieškovė nenurodė aplinkybių, susijusių su garantinio rašto turiniu ar galimais kitais trūkumais. Ieškovė, kvestionuodama garantijos vykdymo sąlygas, negali remtis savo pačios neveiklumu, nes bet kokios pastabos dėl garantijos ir jos sąlygų tinkamumo turėjo būti pareikštos arba trečiajam asmeniui, arba bankui iš karto su ja susipažinus.

12. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neneigia, jog jos reikalavimas neatitiko garantijos sąlygų, teismas priėjo prie išvados, kad ieškinyje nurodytais argumentais siekiama pakeisti garantijos vykdymo sąlygas, t. y. siekiama, kad atsakovas prievolę vykdytų kitaip, negu nurodyta garantijoje. Teismas nurodė, kad plečiamasis garantijos vykdymo sąlygų aiškinimas, kokio siekia ieškovė, nėra galimas. Ginčo garantijos vykdymo sąlyga negali būti aiškinama plečiamai, nes ji suformuluota aiškiai ir konkrečiai – ieškovė įgis teisę pateikti reikalavimą atsakovui išmokėti garantiją tik kartu su savo banko patvirtinimu, kad pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti garanto gavėjo vardu. Bet kokių alternatyvių įrodymų apie teisę pasirašyti reikalavimą priėmimas reikštų garantijos vykdymo sąlygų pakeitimą. Priešinga išvada arba vertinimas taip, kaip prašo vertinti ieškovė, sukeltų teisinį neapibrėžtumą ir įpareigotų garantą vertinti ne vien garantiniame rašte numatytas (šalių suderintas) garantijos sąlygas, tačiau ir jas interpretuoti, aiškinti plečiamai bei atlikti subjektyvų vertinimą, kas paneigtų garantijų pagal pirmą pareikalavimą (nepriklausomų garantijų) esmę, pažeistų susijusių šalių (įskaitant skolininko) teisėtus lūkesčius, teisingumo ir sąžiningumo principus, sukurdama teisinio netikrumo ir neapibrėžtumo situaciją, kai kreipiantis į teismą garantijos gavėjas galėtų išsireikalauti lėšas pagal garantiją, net ir nesilaikydamas garantijos sąlygų. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovei nebuvo kliūčių pateikti reikalavimą, atitinkantį šią sutarties sąlygų įvykdymo garantiją, jos sąlygas, o atsakovui, kaip garantui, negali būti priskiriamos pareigos, tikrinti asmens, pateikusio reikalavimą apmokėti pagal garantiją statuso.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė iš esmės neginčija fakto, jog formalūs trūkumai egzistavo reikalavimo pateikimo metu, teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi kartu su reikalavimu atsakovui apmokėti sutarties sąlygų įvykdymo garantijoje nurodytą pinigų sumą, ieškovė privalėjo pateikti ir šiame garantiniame rašte tiksliai įvardinamus dokumentus, o būtent – kartu su reikalavimu mokėti pateikti „Swedbank“, AB patvirtinimą, kad pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu. Ieškovei neįvykdžius sutarties sąlygų įvykdymo garantijoje aiškiai įvardinto reikalavimo, vadovaujantis šio garantinio rašto sąlygomis, atsakovas neturėjo ir neturi teisinio pagrindo tenkinti iš šios garantijos kildinamo ieškovės reikalavimo mokėti ieškinyje nurodytą 518 308,50 Eur sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Apeliaciniame skunde ieškovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14.1. Teismas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020 nustatytas prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, jog ieškovė turi teisę gauti garantijos sumą, ir nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje, 182 straipsnio 2 punkte, 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles bei nukrypo nuo teismų praktikos. Lietuvos apeliacinio teismo byloje (Nr. e2A-212-407/2020) dalyvavo visi šios bylos dalyviai. Bylose buvo analizuojamas iš esmės tas pats klausimas – ar ieškovė turi teisę gauti išmoką iš atsakovės pagal garantiją. Bylose teismai analizavo tuos pačius, sprendimui, ar ieškovė turi teisę gauti garantijos sumą, priimti reikšmingus įrodymus. Sprendimą priėmęs teismas privalėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020 nustatytomis, prejudicinę reikšmę turinčiomis, aplinkybėmis, jog ieškovė turi teisę gauti sumą, mokėtiną pagal garantiją, o atsakovas privalo šią sumą ieškovei išmokėti.

14.2. Net tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad ieškovė tinkamai neįvykdė formalios pareigos kartu su reikalavimu dėl garantijos sumos išmokėjimo atsakovui pateikti ieškovės banko patvirtinimą, kad ieškovo reikalavimą išmokėti garantiją pasirašęs asmuo turi teisę tokį reikalavimą pasirašyti (su kuo ieškovė nesutinka), teismas vis tiek turėjo tenkinti ieškinį. Teismas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką (Nr. 2-647/2014), kur sprendžiant dėl ieškovo teisės į banko garantiją, nuspręsta, jog vien tik garantijos sąlygos pateikti banko patvirtinimą apie reikalavime esančių parašų autentiškumą neįvykdymas nepaneigia kreditoriaus reikalavimo pagal garantiją pagrįstumo. Lietuvos apeliacinis teismas tokią išvadą, kad ieškovas turi teisę gauti garantijoje nustatytą sumą, padarė, kadangi būtent prievolės, užtikrintos garantija, neįvykdymas yra esminė garantijos mokėjimo sąlyga, o tam tikrų formalumų įvykdymas, ar neįvykdymas nėra esminė garantijos mokėjimo sąlyga. Esant įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (Nr. e2A-212-407/2020) nustatytam trečiojo asmens prievolių pagal sutartį Nr. S-747 neįvykdymui, teismas jau vien šiuo pagrindu, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Nr. 2-647/2014), suformuota sprendžiant tapačius šiai civilinei bylai klausimus, turėjo ieškinį patenkinti.

14.3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.92 straipsnio 4 dalį, 6.93 straipsnio 4 dalį, CPK 176, 185 straipsnius (nepagrįstai sprendė, kad ieškovė atsakovui nepateikė garantijoje numatytų dokumentų), teismas paneigė garantijos instituto esmę. Ieškovė tinkamai, laikydamasi garantijos sąlygų, pateikė atsakovui dokumentus (išduodamus ieškovės banko „Swedbank“, AB), kurie patvirtina, kad ieškovės reikalavimą atsakovui sumokėti garantijoje nustatytą sumą pasirašė turintis teisę tokį reikalavimą ieškovės vardu pasirašyti asmuo. Ieškovė garantijoje nurodytą sąlygą kartu su reikalavimu išmokėti garantijos sumą pateikti ieškovės banko dokumentus, kurie patvirtina, kad ieškovės reikalavimą atsakovui sumokėti garantijoje nustatytą sumą pasirašė turintis teisę tokį reikalavimą ieškovės vardu pasirašyti asmuo, įvykdė tinkamai. Parašų ir antspaudo kortelė yra tipinis banko dokumentas, kuriame yra kliento antspaudo ir atstovų (įgaliotų asmenų) parašų pavyzdžiai, kuris skirtas antspaudo atitikimui ir parašo autentiškumui nustatyti, taip pat ir nustatyti aplinkybes, ar juridinio asmens vardu reikalavimą dėl garantijos išmokėjimo pasirašęs asmuo turėjo teisę (įgaliojimus) tokį reikalavimą pasirašyti. Ieškovės reikalavimą atsakovui sumokėti garantijoje nustatytą sumą pasirašė turintis teisę tokį reikalavimą ieškovės vardu pasirašyti asmuo.

14.4. Atsakovas žinojo (turėjo žinoti), kad reikalavimą dėl garantijos sumos išmokėjimo pasirašė turintis teisę pasirašyti tokį reikalavimą asmuo, kadangi reikalavimą pasirašė ieškovės vadovas. Faktą, jog V. A. yra ieškovės vienasmenis valdymo organas, turintis teisę ieškovės vardu pasirašyti reikalavimą dėl garantijos sumos išmokėjimo, atsakovas galėjo pasitikrinti ir pagal Juridinių asmenų registro duomenis. Jeigu atsakovui ieškovės pateikti dokumentai buvo netinkami, atsakovas turėjo bendradarbiauti ir kooperuotis – informuoti ieškovę ir nurodyti, kokie dokumentai, ir dėl kokių konkrečių priežasčių yra netinkami; nurodyti ieškovei, kokius konkrečiai dokumentus ieškovė turėtų pateikti, kad atsakovas išmokėtų garantijos sumą. Atsakovas, tikėtina, sąmoningai siekė išvengti savo prievolės išmokėti garantijos sumą ieškovei įvykdymo. Priimdamas sprendimą ir nuspręsdamas, kad dėl mažareikšmio garantijos sąlygų formalumo pažeidimo ieškovė neturi teisės gauti garantijos išmoką, teismas paneigė banko garantijos instituto esmę bei teisės principą „turinys prieš formą“. Menki formalūs neatitikimai garantijos sąlygoms neturėtų panaikinti ieškovės teisės gauti garantijoje nustatytą sumą.

Žemesnės instancijos teismas

14.5. Teismas ignoravo prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, todėl ieškovė apeliaciniame skunde priversta išdėstyti ir argumentus patvirtinančius, kad tiek Lietuvos apeliacinis teismas, priėmęs nutartį, tiek ir skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, tyrė ir vertino tuos pačius bylai reikšmingus įrodymus – šiems argumentams pagrįsti ieškovė į bylą teikia ieškovės atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3844-910/2018 su priedais. Teikiamas priedas turėtų būti prijungtas prie bylos – šio įrodymo pateikimo poreikis paaiškėjo tik ieškovei gavus teismo sprendimą.

Atsiliepimas

15. Atsakovas AB Šiaulių bankas atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Šalies argumentai

15.1. Ieškovė nepagristai nurodo, jog 2020 m. balandžio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020, ir joje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią sprendžiant tarp ieškovės ir atsakovo kilusį ginčą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis tiesioginių sąsajų ir įtakos Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtam ginčui neturi. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-373-910/2019 pagal ieškovės UAB „Kamesta“ ieškinį atsakovei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai, taip pat Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl UAB „Kamesta“ ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudarytų pirkimo sutarčių (ne)vykdymo ir nutraukimo (ne)teisėtumo, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas nei dėl įpareigojimo atsakovui apmokėti pagal garantiją, nei dėl mokėtinos garantijos sumos, taip pat nebuvo vertinamos ir analizuojamos garantijos sąlygos. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, jog pirkimo sutartis ieškovė su trečiuoju asmeniu nutraukė teisėtai, todėl ieškovė įgijo teisę į banko garantiją, nereiškia, jog teismai nagrinėjo garantijos pateikimo bankui tvarką ir sąlygas ir / ar įpareigojo atsakovą išmokėti garantiją. Atsakovas, kuris dalyvavo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-373-910/2019 trečiuoju asmeniu, byloje nebuvo pateikęs įrodymų apie garantijos realizavimo mechanizmą, nei ieškovės prašymo išmokėti garantijos išmoką, nei atsisakymo ją išmokėti, kadangi šie įrodymai su bylos esme nebuvo susiję.

15.2. Ieškovė neatsižvelgia į tai, kad išduodamas garantiją, atsakovas įsipareigojo nereikalauti, kad ieškovė pateiktų įrodymus, jog trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį Nr. S-747 ir atsisakė vertinti bet kokias aplinkybes, susijusias su nurodytos pirkimo sutarties vykdymu. Ieškovės teisė kreiptis į atsakovą dėl garantijos išmokėjimo atsirado nepriklausomai nuo to, pripažino teismai trečiojo asmens pirkimo sutarčių vykdymą tinkamu ir sutarčių nutraukimą neteisėtu ar ne – atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovei pagal garantiją nevertindamas sutarties (ne)vykdymo aplinkybių, atsakovui pagal garantijos sąlygas pakanka tik ieškovės patvirtinimo, jog įsipareigojimai pagal sutartį, už kurią buvo suteikta garantija, skolininko trečiojo asmens buvo vykdomi netinkamai.

15.3. Nors ieškovė, pretenduodama gauti garantijos išmoką ir buvo atleista nuo įrodinėjimo atsakovui apie netinkamą pirkimo sutarties vykdymą, tačiau prieš gaudama garantijos išmoką, ieškovė turėjo atlikti tam tikrus privalomus veiksmus, kurie ieškovei, atsižvelgiant į jos statusą, verslo patirtį, negalėjo būti sudėtingi ir neišsprendžiami. Tokios garantijos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Garantija nepakeista ir nenuginčyta.

15.4. Atsakovas, kaip finansų įstaiga, išmokėdamas lėšas ir jas apskaitydamas privalo būti maksimaliai atidus, rūpestingas ir preciziškai kruopščiai vertinti sutarčių, kitų dokumentų, pagal kuriuos išmokamos lėšos, sąlygas. Išmokėti garantijos išmokos ieškovei atsakovas neturėjo teisės. Atsakovui, kaip ir ieškovei, nesuteikta teisė plečiamai aiškinti garantijos sąlygų ar jų nesilaikyti, taip pat atsakovui nesuteikta teisė nepagrįstai išmokėti lėšas, nes tokiu atveju nebūtų užtikrinamas atsakovui patikėtų indėlininkų, investuotojų lėšų saugumas. Analogišką praktiką dėl apmokėjimo pagal garantiją taiko ir kiti bankai, taigi, atsakovo garantijos, išduotos ieškovei, sąlygos nėra išskirtinės ar pritaikytos išimtinai tik ieškovei.

15.5. Ieškovės bankas yra „Swedbank“, AB, kuris tvirtina reikalavimą pasirašančių asmenų įgaliojimus, perduoda bankams klientų mokėjimo reikalavimus. „Swedbank“, AB internetiniame tinklalapyje viešai skelbiama informacija apie paslaugų įkainius, kuriuose numatyta, kad kliento mokėjimo reikalavimo perdavimas – 57,92 Eur ir kurjerių pašto mokesčiai; parašų ir antspaudo pavyzdžių patvirtinimas – nemokamai. Kaip ir kokia forma turėtų būti pateikiamas bankui reikalavimas apmokėti garantiją, ieškovei turėjo būti žinomas. Ieškovė atsakovui pateikė „Swedbank“, AB parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, kuri nebuvo patvirtinta „Swedbank“, AB darbuotojų, taigi, neatitiko garantijos reikalavimų.

15.6. Ieškovės prašomi priimti įrodymai nėra susiję su nagrinėjamu ginču. Jei ieškovė manė, kad nurodyti rašytiniai įrodymai turi įrodomąją reikšmę ginčui išspręsti, šie įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Skunde nenurodomos priežastys, kurios sutrukdė ieškovei tokius įrodymus pateikti. Ieškovės naujai pateikiami įrodymai nepriimtini.

Atsiliepimas

16. Trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Byloje Nr. e2A-212-407/2020 nustatyti faktai nėra prejudiciniais faktais šioje byloje, nes bylų įrodinėjimo dalykai nėra tapatūs. Byloje Nr. e2A-212-407/2020 buvo nagrinėjamas trečiojo asmens ieškinys ir ieškovės priešieškinis, buvo keliamas klausimas dėl garantijos pagrįstumo ir ieškovės teisės į garantiją. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, t. y. teismas pripažino, kad ieškovė turėjo teisę į garantiją. Ankstesnėje byloje įrodinėjimo dalykas buvo susijęs su sutarčių nutraukimo teisėtumu bei teisių į garantija ir laidavimu užtikrintas sumas. Šioje byloje tai nesudaro įrodinėjimo dalyko, nes šios bylos įrodinėjimo dalykas yra tai, ar ieškovė tinkamai įgyvendino savo teisę į garantiją, t. y. ar jos pateikti dokumentai atitiko garantijoje nurodytas sąlygas, ir ar atsakovas turėjo teisę atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimą tuo pagrindu, jog nebuvo tinkamai įvykdytos garantijos sąlygos. Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. e2A-212-407/2020 nors ir pasisakė dėl ieškovės teisės į garantiją, tačiau nesprendė, ar ieškovė tinkamai įgyvendino garantijos sąlygas, neįpareigojo atsakovo sumokėti garantijoje nurodytą sumą, nevertino sumos dydžio ir reikalavimo pagrįstumo.

16.2. Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė nėra pakankamas dokumentas, patvirtinantis, kad reikalavimą pasirašęs V. A. turėjo teisę pasirašyti ieškovės vardu. Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje nurodyti asmenys turi tinkamus įgalinimus ieškovės vardu veikti „Swedbank“, AB. Šis dokumentas nepatvirtina, kad parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje nurodyti asmenys turėjo tinkamus įgalinimus pasirašyti ieškovės atsakovui pateiktą reikalavimą mokėti, t. y. parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė suteikė įgalinimus joje nurodytiems asmenims ieškovės vardu atlikti tam tikrus veiksmus tik „Swedbank“, AB.

16.3. Vykdyti garantijos sąlygas buvo ieškovės atsakomybė ir atsakovas neturėjo pareigos tikrinti, ar pasirašęs reikalavimą asmuo turėjo teisę veikti ieškovės vardu. Kitokio dokumento, nei yra nurodyta garantijoje, pateikimas nėra pakankamas teigti, jog ieškovė įgyvendino visas garantijos sąlygas.

16.4. Ieškovės cituojama teismų praktika (Nr. 2-647/2014) negali būti taikoma, nes nesutampa ginčų faktinės aplinkybės. Ieškovės nurodomoje byloje garantas tinkamai nepranešė apie neįvykdytas garantijos sąlygas, dėl ko kita šalis neturėjo galimybės pasitaisyti. Šiuo atveju atsakovas kelis kartus tinkamai pranešė, kad nemokės garantijoje nurodytos sumos, nes nėra įvykdytos visos garantijoje nurodytos sąlygos.

16.5. Atsakovas neturėjo pareigos mokėti ieškovei garantijoje nurodytą sumos dar ir dėl to, jog ieškovė nepatyrė nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovui dėl išmokos pagal sutarties sąlygų įvykdymo garantiją priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

18. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad tiek Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020, tiek ir skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, tyrė ir vertino tuos pačius bylai reikšmingus įrodymus – šiems argumentams pagrįsti ieškovė į bylą pateikė naują įrodymą – ieškovės atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3844-910/2018 (2019 m. bylos Nr. e2-373-910/2019) su priedais. Ieškovės teigimu, teikiamas priedas turėtų būti priimtas į bylą, teigia, kad šio įrodymo pateikimo poreikis paaiškėjo tik ieškovei gavus skundžiamą teismo sprendimą.

19. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas gali su ieškovės teikiamu nauju įrodymu susipažinti naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“. Be to, su ieškovės pateikiamu procesiniu dokumentu bei jo priedais šalys taip pat yra susipažinę, kadangi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3844-910/2018 (2019 m. bylos Nr. e2-373-910/2019) taip pat dalyvavo šios bylos šalys. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pateikiamu nauju įrodymu siekia pagrįsti, jog tiek Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020, tiek ir skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, tyrė ir vertino tuos pačius bylai reikšmingus įrodymus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant nustatyti, ar teismai tyrė ir vertino tuos pačius įrodymus, vertintinas teismų procesinių sprendimų turinys, o ne ieškovės atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikiamas įrodymas negali pagrįsti ieškovės siekiamų įrodyti aplinkybių.

21. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti ir bylą nagrinėja pagal tuos pačius įrodymus kaip ir pirmosios instancijos teismas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

22. 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-747. 2017 m. gegužės 18 d. atsakovas pagal sutarties Nr. S-747 sąlygų įvykdymo garantiją neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti ieškovei ne daugiau kaip 518 308,50 Eur per 10 darbo dienų, gavus pirmą raštišką ieškovės reikalavimą mokėti (originalą), patvirtinantį, kad trečiasis asmuo neįvykdė sutarties sąlygų, nurodant kokios sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos; garantija galiojo iki 2018 m. gegužės 8 d. (imtinai).

23. Ieškovė 2018 m. gegužės 8 d. pateikė atsakovui reikalavimą per 10 darbo dienų sumokėti į atsakovės sąskaitą 518 308,50 Eur sumą pagal garantiją, nes, ieškovės teigimu, trečiasis asmuo pažeidė sutartimi Nr. S-747 prisiimtus įsipareigojimus, t. y. atsisakė pateikti pratęstą sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo dokumentą ir atsisakė vykdyti sutartį. Kartu su reikalavimu ieškovė pateikė 2017 m. lapkričio 27 d. „Swedbank“, AB parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę.

24. Ieškovė 2018 m. gegužės 9 d. raštu pranešė trečiajam asmeniui, kad, vadovaudamasi sutarties 47.1, 47.2, 47.4 punktais, vienašališkai nutraukia sutartis (įskaitant ir sutartį Nr. S-747) po 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, nes trečiasis asmuo atsisakė vykdyti sutartis, nepateikė sutarčių sąlygų įvykdymo užtikrinimo dokumentų.

25. 2018 m. gegužės 18 d. atsakovas informavo ieškovę, kad pateiktas reikalavimas atmetamas, nes nepateiktas ieškovės banko patvirtinimas, kad reikalavimą pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu.

26. Vilniaus apygardos teismas (civilinė byla Nr. e2-373-910/2019), priėmęs nagrinėti trečiojo asmens RUAB „Kamesta“ ieškinį VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl reikalavimo išmokėti banko garantijos ir draudimo garantijos išmokas pripažinimo neteisėtu ir dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytas 518 308,50 Eur garantiniame rašte nurodytos išmokos išmokėjimas pagal VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2018 m. gegužės 8 d. rašte išdėstytą reikalavimą.

27. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-373-910/2019 atmetė RUAB „Kamesta“ ieškinį, paliko laikinąsias apsaugos priemones galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. RUAB „Kamesta“ sprendimą apskundė, sprendimas įsiteisėjo tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020 priėmimo.

28. Po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pabaigos, 2020 m. balandžio 14 d. ieškovė raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovą su reikalavimu sumokėti 518 308,50 Eur. Atsakovas 2020 m. balandžio 28 d. raštu informavo ieškovę, kad apie ieškovės 2018 m. gegužės 8 d. reikalavimo mokėti pagal sutarties sąlygų įvykdymo garantiją atmetimą, nurodant neatitiktį garantijos sąlygoms, ieškovė jau informuota 2018 m. gegužės 18 d. raštu.

Dėl prejudicinių faktų

29. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020 nustatytomis, prejudicinę reikšmę turinčiomis, aplinkybėmis, jog ieškovė turi teisę gauti sumą, mokėtiną pagal garantiją, o atsakovas privalo šią sumą ieškovei išmokėti.

30. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

31. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019; kt.).

32. Viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-611/2021).

33. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), RUAB „Kamesta“ (trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje) 2018 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti neteisėtu VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (ieškovės nagrinėjamoje byloje) 2018 m. gegužės 9 d. atliktą vienašalį 2016 m. liepos 26 d. pirkimo sutarties Nr. S-706 nutraukimą ir pripažinti, kad ši sutartis vienašališkai nutraukta RUAB ,,Kamesta“ 2018 m. gegužės 4 d. pranešimu dėl VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos padaryto esminio sutarties pažeidimo; pripažinti neteisėtu VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2018 m. gegužės 9 d. vienašalį 2016 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo sutarties Nr. S-747 nutraukimą ir pripažinti, kad ši sutartis vienašališkai nutraukta RUAB ,,Kamesta“ 2018 m. gegužės 4 d. pranešimu dėl VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos padaryto esminio sutarties pažeidimo; pripažinti nepagrįstu VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2018 m. gegužės 8 d. reikalavimą sumokėti 518 308,50 Eur sumą pagal AB Šiaulių banko 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją; pripažinti nepagrįstu VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2018 m. gegužės 9 d. reikalavimą sumokėti 412 506 Eur sumą pagal Ergo Insurance SE 2017 m. gruodžio 5 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą.

34. RUAB „Kamesta“ šioje byloje įrodinėjo, kad sutartys RUAB „Kamesta“ ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos nutrauktos dėl VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos padaryto esminio jų pažeidimo, todėl VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos reikalavimas sumokėti 518 308,50 Eur pagal sutarties sąlygų įvykdymo garantiją ir 412 506 Eur sumą pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą yra neteisėti.

35. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-373-910/2019 RUAB „Kamesta“ ieškinį atmetė. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nepagrįstu VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2018 m. gegužės 8 d. reikalavimą sumokėti 518 308,50 Eur sumą pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją teismas nurodė, kad ieškovė (RUAB „Kamesta“) pažeidė sutartis, kurių įvykdymui užtikrinti AB ,Šiaulių bankas yra suteikęs sutarties sąlygų įvykdymo garantiją, todėl VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija turėjo teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Dėl to teismas atmetė RUAB „Kamesta“ reikalavimą pripažinti nepagrįstu VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2018 m. gegužės 8 d. reikalavimą sumokėti 518 308,50 Eur sumą pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją.

36. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pripažinus, jog RUAB „Kamesta“ pažeidė savo prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartis, konstatuotina, kad VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija turėjo teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimus, kuriais ginčijamas VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos pareikštų reikalavimų AB Šiaulių bankui pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją teisėtumas.

37. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų bei teismų procesinių sprendimų turinio minėtose bylose, aplinkybės, susijusius su tuo, ar šios bylos ieškovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija tinkamai pasinaudojo teise reikalauti sumokėti garantijos sumą, nebuvo įrodinėjimo dalykas minėtose bylose. Ankstesnėse bylose buvo sprendžiamas ginčas dėl trečiojo asmens ir ieškovės sudarytų pirkimo sutarčių (ne)vykdymo ir nutraukimo (ne)teisėtumo, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas nei dėl įpareigojimo atsakovui sumokėti garantijoje nurodytą sumą, nei dėl mokėtinos garantijos sumos, taip pat nebuvo vertinamos ir analizuojamos garantijos sąlygos, reikalavimo sumokėti garantijos sumą pateikimo aplinkybės. Aplinkybė, kad teismai pripažino, jog pirkimo sutartis ieškovė su trečiuoju asmeniu nutraukė teisėtai, todėl ieškovė turėjo teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, nereiškia, jog teismai nagrinėjo reikalavimo dėl garantijos išmokėjimo pateikimo atsakovui tvarką ir sąlygas ir / ar įpareigojo atsakovą išmokėti garantiją. Bylose nebuvo pateikta įrodymų apie garantijos realizavimo mechanizmą, nebuvo pateiktas ieškovės prašymas išmokėti garantijos išmoką, nei atsisakymas ją išmokėti.

38. Šios bylos įrodinėjimo dalykas yra tai, ar ieškovė tinkamai įgyvendino savo teisę į garantiją, t. y. ar jos pateikti dokumentai atitiko garantijoje nurodytas sąlygas, ir ar atsakovas turėjo teisę atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimą tuo pagrindu, jog nebuvo tinkamai įvykdytos garantijos sąlygos. Sutiktina su trečiojo asmens vertinimu, jog Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020 nors ir pasisakė dėl ieškovės teisės į garantiją, tačiau nesprendė, ar ieškovė tinkamai įgyvendino garantijos sąlygas, neįpareigojo atsakovo sumokėti garantijoje nurodytą sumą, nevertino sumos dydžio ir reikalavimo pagrįstumo.

39. Dėl šioje nutarties dalyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020 nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovo pareiga išmokėti garantijos sumą ieškovei patvirtinta minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.

Dėl garantijos sumos išmokėjimo

40. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.92 straipsnio 4 dalį, 6.93 straipsnio 4 dalį, CPK 176, 185 straipsnius (nepagrįstai sprendė, kad ieškovė atsakovui nepateikė garantijoje numatytų dokumentų). Ieškovė tinkamai, laikydamasi garantijos sąlygų, pateikė atsakovui dokumentus, kurie patvirtina, kad ieškovės reikalavimą atsakovui sumokėti garantijoje nustatytą sumą pasirašė turintis teisę tokį reikalavimą ieškovės vardu pasirašyti asmuo. Parašų ir antspaudo kortelė yra tipinis banko dokumentas, kuriame yra kliento antspaudo ir atstovų (įgaliotų asmenų) parašų pavyzdžiai, kuris skirtas antspaudo atitikimui ir parašo autentiškumui nustatyti, taip pat ir nustatyti aplinkybes, ar juridinio asmens vardu reikalavimą dėl garantijos išmokėjimo pasirašęs asmuo turėjo teisę tokį reikalavimą pasirašyti.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde pateikiama pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika nepagrįsta. Prie šios išvados teisėjų kolegija priėjo dėl toliau nurodomų motyvų.

42. Garantija yra vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais).

43. CK 6.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakymą tenkinti reikalavimą garantas nedelsdamas turi pranešti kreditoriui.

44. Kasacinis teismas, remdamasis teisės doktrina ir minėtu reglamentavimu, savo praktikoje yra išskyręs dvi mokėjimo garantijų rūšis: nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) ir paprastosios (sąlyginės) garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovo 2017 m. gegužės 18 d. išduota sutarties sąlygų įvykdymo garantija yra nepriklausoma banko garantija, kuriai taikomi ne tik CK 6.90-6.92 straipsniai, nustatantys bendruosius reikalavimus garantijai, bet ir CK 6.93-6.97 straipsniai.

45. CK 6.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad banko garantija bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditoriaus reikalavimas įvykdyti sutartį bankui turi būti pateiktas raštu ir prie jo pridėti visi reikalingi dokumentai. Reikalavime turi būti nurodyta, kaip skolininkas pažeidė garantija užtikrintą pagrindinę prievolę.

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją. Dėl to garantijos kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012). Nors šis kasacinio teismo išaiškinimas priimtas byloje, kurioje buvo sprendžiamas iš paprastosios (sąlyginės) garantijos kilęs ginčas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išaiškinimas yra bendro pobūdžio, taikytinas ir garantijoms pagal pirmą pareikalavimą.

47. Kaip jau minėta, atsakovas 2017 m. gegužės 18 d. išdavė byloje vertinamą sutarties sąlygų įvykdymo garantiją, gavęs trečiojo asmens prašymą suteikti garantiją, kuriame garantijos objektu nurodyta trečiojo asmens ir ieškovės sudaryta 2016 m. rugpjūčio 8 d. viešojo sutartis Nr. S-747. Sutarties sąlygų įvykdymo garantijoje nustatyta, kad reikalavimus ir kitus raštiškus pranešimus garantijos gavėjas turi pateikti garantui kartu su gautu savo banko patvirtinimu, kad pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti garantijos gavėjo vardu (parašų patvirtinimas).

48. Ieškovė 2018 m. gegužės 8 d. pateikė atsakovui reikalavimą per 10 darbo dienų sumokėti į atsakovės sąskaitą 518 308,50 Eur sumą pagal garantiją. 2018 m. gegužės 18 d. atsakovas informavo ieškovę, kad pateiktas reikalavimas atmetamas, nes nepateiktas ieškovės banko patvirtinimas, kad reikalavimą pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu. Ieškovė su tokia atsakovo pozicija nesutinka, teigia, kad atsakovas nurodė formalias reikalavimo atmetimo priežastis, kad kartu su reikalavimu pateikta „Swedbank“, AB 2017 m. lapkričio 27 d. parašų ir antspaudo pavydžių kortelė yra tinkamas banko patvirtinimas, jog joje nurodytas asmuo turi įgaliojimus pasirašyti ieškovės vardu.

49. Taigi, šioje byloje ieškovė neneigia, kad kartu su reikalavimu atsakovui pateikė ne atsakovo reikalautą ieškovės banko patvirtinimą, kad ieškovės reikalavimą pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu, o parašų ir antspaudo pavydžių kortelę, tačiau, ieškovės vertinimu, tai formalus pažeidimas, negalintis pašalinti atsakovo pareigos išmokėti garantijos sumą, kadangi atsakovas ir iš pateiktų dokumentų galėjo nustatyti, kad ieškovės vardu reikalavimą pasirašė tokią teisę turintis asmuo.

50. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi aplinkybė yra ta, kad 2017 m. lapkričio 27 d. parašų ir antspaudo pavydžių kortelė yra „Swedbank“, AB vidaus dokumentas, kortelėje nurodyti asmenys turi tinkamus įgalinimus ieškovės vardu veikti „Swedbank“, AB: klientas, pateikdamas „Swedbank“, AB prie savo sąskaitos parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, tuo pačiu patvirtina „Swedbank“, AB, kad parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje nurodyti asmenys turi tinkamus įgalinimus kliento vardu pateikti „Swedbank“, AB nurodymus, gauti informaciją apie sąskaitoje atliktas operacijas bei kliento vardu atlikti kitus parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje nurodytus veiksmus. Be to, tokiu atveju klientas, patvirtindamas parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, taip pat patvirtina minėtoje kortelėje esančius parašų ir antspaudo pavyzdžius, kuriais bus tvirtinami „Swedbank“, AB pateikiami nurodymai („Swedbank“, AB klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosios sąlygos, 3.2.6. papunktis).

51. Šioje byloje svarbu ir tai, kad ieškovės atsakovui pateikta parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė ir atsakovo reikalaujamas kliento mokėjimo reikalavimo perdavimas yra dvi atskiros ieškovės banko („Swedbank“, AB) teikiamos paslaugos klientams. Viešai prieinamose „Swedbank“, AB paslaugų ir operacijų įkainiuose, 27 dalyje (dokumentiniai atsiskaitymai ir garantijos), banko garantijų skiltyje (3 punktas), 3.7 papunktyje nurodyta „Swedbank“, AB teikiama paslauga „Kliento mokėjimo reikalavimo perdavimas“. Minėtų įkainių 29 dalies (kitos paslaugos) 4 punkte nustatyta kita banko teikiama paslauga – „Parašų ir antspaudo pavyzdžių patvirtinimas“. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad ieškovės atsakovui pateiktas dokumentas iš esmės skiriasi nuo atsakovo reikalaujamo ieškovės banko patvirtinimo savo paskirtimi. Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje nebuvo nei „Swedbank“, AB atsakingų darbuotojų patvirtinimo, nei „Swedbank“, AB antspaudo, be to, kaip teisingai teigia atsakovas, kortelė sudaryta 2017 m. lapkričio 27 d., o reikalavimas atsakovui pateiktas 2018 m. gegužės 8 d., todėl neaišku, ar kortelėje pateikti duomenys tebėra aktualūs.

52. Atsakovas garantijoje neįsipareigojo tikrinti asmens, kuriam išduodama garantija ir pateikusio reikalavimą apmokėti pagal garantiją statuso, todėl ieškovė privalėjo pateikti jos banko įstaigos rašytinį patvirtinimą apie teisę pasirašyti reikalavimą, o ne reikalavimą pasirašančio asmens įgaliojimus bandyti patvirtinti alternatyviais būdais, ypač kai ieškovės bankas „Swedbank“, AB teikia konkrečią paslaugą „Kliento mokėjimo reikalavimo perdavimas“.

53. Byloje esančių atsakovo bendrųjų garantijos suteikimo sąlygų 1.15 punkte nustatyta, kad reikalavimas – garantijos gavėjo rašytinis reikalavimas, pridedant garantijoje nurodytus dokumentus, mokėti nurodytą sumą pagal garantiją. Minėtų sąlygų 2.5. punkte nustatyta, kad atsakovas sumokės garantijos gavėjui, kai gavėjas garantijos galiojimo metu pateiks atsakovui reikalavimą, atitinkantį garantijos sąlygas, ir kitus garantijoje numatytus reikalingus dokumentus. Sąlygų 4.2. punkte nustatyta, kad atsakovas, gavęs reikalavimą, kuris neatitinka garantijoje nustatytų sąlygų, turi teisę kreiptis į klientą sutikimo mokėti pagal tokį reikalavimą. Atsakovas taip pat turi teisę netenkinti garantijos neatitinkančio reikalavimo net ir esant kliento sutikimui.

54. Ieškovės argumentą, kad parašų ir antspaudo kortelės, o ne banko patvirtinimo pateikimas yra tik formalios pareigos pagal garantijos nuostatas neįvykdymas, paneigia įstatymų leidėjo tiek bendrosiose garantijos nuostatose, tiek banko garantijos nuostatose aiškiai įvardintas reikalavimas pridėti garantijos sąlygas atitinkančius dokumentus (CK 6.92 straipsnio 4 dalis, 6.93 straipsnio 4 dalis), analogiškos nuostatos laikosi ir kasacinis teismas, tokios nuostatos įvirtintos ir atsakovo bendrųjų garantijos suteikimo sąlygose bei pačioje garantijoje.

55. Kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos, ir, priešingai, jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą.

56. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovė pateikė reikalavimą atsakovui dėl garantijos sumos išmokėjimo 2018 m. gegužės 8 d., t. y. paskutinę garantijos galiojimo dieną. Nors atsakovas 2018 m. gegužės 18 d. raštu ieškovei nurodė kokios garantijos sąlygos ieškovė neįvykdė, ieškovė pateikdama reikalavimą paskutinę garantijos galiojimo dieną, tokiais savo veiksmais pati sau pašalino galimybę pasitaisyti ir pateikti tinkamus dokumentus kartu su reikalavimu, jeigu atsakovas nustatytų, kad pateikti netinkami dokumentai, kadangi banko garantija baigiasi kai sueina garantijoje nustatytas garantijos terminas (CK 6.92 straipsnio 4 dalis; 6.96 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

57. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką (Nr. 2-647/2014), kur sprendžiant dėl ieškovo teisės į banko garantiją, nuspręsta, jog vien tik garantijos sąlygos pateikti banko patvirtinimą apie reikalavime esančių parašų autentiškumą neįvykdymas nepaneigia kreditoriaus reikalavimo pagal garantiją pagrįstumo.

58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės minima Lietuvos apeliacinio teismų praktika (civilinėje byloje Nr. 2-647/2014) nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi, nes nesutampa ginčų faktinės aplinkybės. Ieškovės nurodomoje byloje garantas tinkamai nepranešė garantijos sumos išmokėjimo reikalavusiai šaliai apie neįvykdytas garantijos sąlygas, dėl ko kita šalis neturėjo galimybės pasitaisyti ir pateikti tinkamo prašymo dėl garantijos sumos išmokėjimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas kelis kartus pranešė ieškovei, kad nemokės garantijoje nurodytos sumos, nes nėra įvykdytos visos garantijoje nurodytos sąlygos.

59. Dėl šioje nutarties dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovei nepateikus atsakovui savo banko patvirtinimo, kad pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu, atsakovas turėjo teisę neišmokėti garantijos sumos. Alternatyvių įrodymų apie teisę pasirašyti reikalavimą priėmimas reikštų garantijos vykdymo sąlygų pakeitimą ir prieštarautų reikalavimui garantijos sąlygų laikytis griežtai.

Dėl bylos procesinės baigties, bylinėjimosi išlaidų

60. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymą, pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nei panaikinti nei pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas ir trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

62. Atsakovas nurodė, kad patyrė 460 Eur bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Trečiasis asmuo nurodė, kad rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą patyrė 1 527,63 Eur bylinėjimosi išlaidas ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Minėtos šalių išlaidos advokatų teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės visa apimtimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui akcinei bendrovei Šiaulių bankas (juridinio asmens kodas 112025254) iš ieškovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 460 Eur (keturių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ (juridinio asmens kodas 259805810) iš ieškovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 1 527,63 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt septynių eurų ir šešiasdešimt trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAsta RadzevičienėAntanas Rudzinskas