Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-795/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-02Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-25
Bylos Nr.
1A-153-795/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29889-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė, Dalia Kursevičienė
Nukentėjusysis
A. V.
Advokatai
Edvardas Staponkus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-795/2021Proceso Nr. 1-01-1-29889-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės,

sekretoriaujant Linai Gricienei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,nukentėjusiajai A. V.,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduotas laiduotojos Ac. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato vienerių metų laidavimo laikotarpiui ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys dėl 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Iš A. K. nukentėjusiosios A. V. naudai priteista 400 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. buvo kaltinamas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2020 m. liepos 22 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, važiuodamas atbuline eiga, nedavė kelio per kiemą ėjusiai pėsčiajai A. V., ją kliudė ir prispaudė prie kieme stovėjusio automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu A. V. patyrė sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius jos sveikatą. Šiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 990 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui) ir 114 punkto (važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

I. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nukentėjusioji A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir priteisti iš atsakovės ADB „C.“ 2 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji prašo priteisti iš atsakovės ADB „C.“ 200 Eur advokato paslaugoms, surašant apeliacinį skundą, apmokėti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Reikalavimą atlyginti 2 300 Eur neturtinę žalą A. V. reiškė į bylą įtrauktam civiliniam atsakovui, kadangi A. K. vairuojamas automobilis „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „C.“. Nukentėjusiajai padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą privalėjo atlyginti ši draudimo bendrovė, kadangi A. K. nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. V. sveikatą, dėl to ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri vis dar nėra visiškai atlyginta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-222/2017 ir 2K-143696/2017, kuriomis teismas vadovavosi nustatydamas neturtinės žalos dydį, šiai konkrečiai bylai nėra aktualios, kadangi jose buvo sprendžiama dėl nuteistųjų pareigos atlyginti neturtinę žalą. Nukentėjusioji prašo neturtinės žalos atlyginimą priteisti ne iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, o iš civilinės atsakovės ADB „C.“.

2.2. Civilinė atsakovė draudimo bendrovė ADB „C.“ nukentėjusiajai išmokėjo 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 103 Eur turtinei žalai atlyginti. A. V. nesutinka su jai išmokėto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. V. patyrė labai didelį skausmą, jai buvo sugipsuota koja, nuėmus gipsą ji kurį laiką turėjo naudotis ramentais, dėl to patyrė didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją bei bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusioji iki šiol gydosi patirtus sužalojimus, o atsinaujinus skausmams vėl yra nedarbinga. Nuo 2021 m. balandžio 19 d. A. V. nedarbingumas buvo pratęstas 12 dienų. Be to, dėl kojos kosmetinio defekto nukentėjusiajai A. V. ateityje reikės daryti plastinę operaciją. Nukentėjusioji mano, kad jos patirtą neturtinę žalą kompensuotų 3 000 Eur dydžio išmoka.

2.3. Nukentėjusiajai A. V. padaryto sveikatos sutrikdymo laikotarpis trunka ilgiau kaip 6 mėnesius. Atsakovė, išmokėdama 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą, jo dydį grindė finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, tačiau šiose Rekomendacijose nurodoma, jog neturtinės žalos dydis, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kuris tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, gali siekti iki 8 MMA. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga yra 607 Eur. Taigi reikalaujamo neturtinės žalos atlyginimo dydis visiškai atitinka minėtų rekomendacijų nuostatas ir net yra mažesnis. Kadangi jau išmokėta 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji prašo apeliacinės instancijos teismo iš atsakovės ADB „C.“ priteisti 2 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nukentėjusiosios A. V. apeliacinio skundo netenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir jo gynėjas advokatas prašė teismo priimti teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltės klausimai. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nei dėl A. K. kaltės ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų nepasisako. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji prašo nustatyti ir iš civilinės atsakovės ADB „C.“ priteisti didesnę, nei buvo atlyginta, neturtinės žalos dalį. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar A. V. buvo nustatytas teisingas ir proporcingas neturtinės žalos atlyginimo dydis, ar jo pakanka jos patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

7. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu civilinei atsakovei draudimo bendrovei „C.“ pareiškė civilinį ieškinį dėl eismo įvykio metu patirtos 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgusi į tai, kad draudimo bendrovė jai atlygino 700 Eur neturtinės žalos, nukentėjusioji prašė priteisti likusią neatlygintą 2 300 Eur neturtinės žalos dalį (t. 1, b. l. 72–74).

8. Nukentėjusioji A. V. savo patirtos neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde grindžia tuo, kad dėl sužalojimų ji patyrė labai didelį skausmą, judėjimo apribojimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą: sužeista koja buvo imobilizuota gipso longete, nuėmus gipsą, nukentėjusioji vaikščiojo pasiremdama ramentais. Dėl to ji patyrė dvasinių išgyvenimų, didelių nepatogumų, emocinę depresiją, vartojo gydytojo paskirtus raminamuosius vaistus „(duomenys neskelbtini)“. A. V. nurodo, kad sutriko jos bendravimas su aplinkiniais, draugais ir artimaisiais, kadangi visi klausinėjo apie tai, kas jai nutiko, o ji nuolat turėjo prisiminti ir kitiems papasakoti apie fiziškai ir emociškai ją traumavusį įvykį. Nukentėjusiąją iki šiol kamuoja skausmas, nerimas dėl sveikatos ateityje. Be to, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, t. y. ji ir toliau jaučia skausmą, sveikatos sutrikdymas nepašalintas, gali tekti atlikti kojos plastinę operaciją, kuri sukeltų papildomų neigiamų išgyvenimų, skausmą.

9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose ir skundžiamame nuosprendyje konstatavęs, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti suma viršija teismų praktikoje priteistinos sumos vidurkį, o draudimo bendrovės atlyginta 700 Eur suma yra pakankama A. V. dvasiniams išgyvenimams ir kitiems nepatogumams kompensuoti, jos civilinį ieškinį dėl 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

10. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei analogiškos kategorijos bylose suformuotą teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

11. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl asmens – atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. – neatsargios nusikalstamos veikos nukentėjusiajai A. V. buvo padaryti sužalojimai: dešinio čiurnos sąnario raiščių patempimas, kraujosruvos ir šoninio paviršiaus odos nubrozdinimai bei poodinė kraujosruva kairės čiurnos šoninėje kulkšnyje (t. 1, b. l. 60–61). Patirti sužalojimai nors ir kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai skausmą ir kuriam laikui apribojo jos judėjimo galimybes. Nukentėjusioji A. V. nurodo, kad iki šiol jaučia skausmą dešinės kojos čiurnoje. Be patirto fizinio skausmo, ji neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimą dėl savo sveikatos, laikinai sumažėjo jos fizinis aktyvumas, bendravimo galimybės, trauma atsiliepė kasdienėje veikloje: 2020 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje A. V. dešinė koja buvo imobilizuota gipso longete, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. ji buvo nedarbinga, nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. nukentėjusiajai skirtos (duomenys neskelbtini) procedūros. 2020 m. lapkričio 9 d. medicinos centre „(duomenys neskelbtini)“ atliktas (duomenys neskelbtini) (pastaba – (duomenys neskelbtini)) tyrimas, kurio metu diagnozuotas (duomenys neskelbtini), A. V. taikytas (duomenys neskelbtini) gydymas, rekomenduota riboti sunkų fizinį krūvį. 2020 m. lapkričio 30 d. A. V. paskirtos (duomenys neskelbtini) procedūros (t. 1, b. l. 60–61, 77–78). 2021 m. balandžio 19 d. A. V. suteikta gydytojo (duomenys neskelbtini) nuotolinė konsultacija dėl nusiskundimo dešinės kojos čiurnos skausmu. Diagnozė – (duomenys neskelbtini), dalis nepatikslinta. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. 30 d. A. V. išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Všį (duomenys neskelbtini) ligoninė 2021 m. balandžio 21 d. paciento, patyrusio traumą, apžiūros metu nustatė (duomenys neskelbtini), prie išorinės kulkšnies pastebimą kosmetinį defektą – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35–36). Vis tik A. K. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinių sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemonę vairavo neįsitikinęs, kad tai daryti konkrečioje situacijoje yra saugu. Šiais savo neteisėtais veiksmais sukėlė žalingas pasekmes – buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiosios neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusia jos gerove. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) turės koreguoti plastinės operacijos būdu, tačiau teismui nepateikta jokių duomenų, pagrįstų tinkamais įrodymais (plastikos chirurgo atliktos apžiūros aktas ar išvados / rekomendacijos dėl (duomenys neskelbtini) koregavimo chirurginiu būdu), patvirtinančių, kad A. V. nurodytos plastikos chirurgo paslaugos yra būtinos.

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiosios A. V. patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimo pasekmes, t. y. kad nenustatyta sunkių liekamųjų reiškinių, dėl minėto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (fizinį skausmą, stresą, ilgalaikį judėjimo ir bendravimo apribojimą, nedarbingumą ir t. t.), taip pat į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis nesiekė, siekdamas nukentėjusiosios ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, A. V. padarytą neturtinę žalą teisingai įvertino 700 Eur, todėl pagrįstai atmetė jos reikalavimą papildomai atlyginti 2 300 Eur neturtinę žalą.

13. Civilinės atsakovės ADB „C.“ pareigos atlyginti nukentėjusiajai A. V. padarytą žalą pagrindas yra transporto priemonės „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPD) (2017-11-16 įstatymo Nr. XIII-769 redakcija). Šio įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 (penki milijonai) Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 (vienas milijonas) Eur dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1059 nustatyti nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję indeksuoti draudimo sumų dydžiai – 5 210 000 (penki milijonai du šimtai dešimt tūkstančių) eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 050 000 (vienas milijonas penkiasdešimt tūkstančių) eurų dėl žalos turtui. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad ADB „C.“, sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su A. K. dėl transporto priemonės „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo eismo įvykio metu atlyginti nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims žalą, neviršijančią minėtos sumos. Minėtuose teisės aktuose yra nustatyta maksimali draudiko atsakomybės dėl tretiesiems asmenims padarytos turtinės ir neturtinės žalos riba, tačiau to nereikėtų suprasti, kaip pareigos atlyginti bet kokio dydžio (neviršijančio TPVCAPD 11 straipsnyje numatytos sumos) nukentėjusiojo turtinį reikalavimą.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius matyti, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 800 Eur iki 3396 Eur: kasacinės nutartys bylose: Nr. 2K-821/2007 (1448 Eur krūtinkaulio lūžimas); Nr. 2K-423/2008 (2896 Eur – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, vienerius metus trukęs nedarbingumas); Nr. 2K-64/2009 (3396 Eur – sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas); Nr. 2K-207/2009 (1158 Lt – muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide); Nr. 2K-200/2010 (2896 Eur – dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, liko randų); Nr. 2K-215/2010 (1947 Eur – kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas); Nr. 2K-277/2010 (1685 Eur – dešinės blauzdos kaulų lūžis, keturis mėnesius trukęs nedarbingumas); Nr. 2K-280/2010 (2896 Eur – skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas); Nr. 2K-372-942/2015 (2027 Eur – kairės pėdos III, IV, V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai); Nr. 2K-288-511/2015 (2896 Eur – plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu, dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas, kraujo ir oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė kairio peties žaizda, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse).

15. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, tačiau itin preciziškai išnagrinėjamos būtent konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių būtų protinga, teisinga ir proporcinga. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aprašytą nukentėjusiosios A. V. kūno sužalojimą (dešinės čiurnos sąnario raiščio patempimas), daro išvadą, kad apylinkės teismo nustatyta ir civilinio atsakovo atlyginta 700 Eur dydžio neturtinė žala yra proporcinga ir adekvati nukentėjusiosios dvasinių išgyvenimų ir kitų nepatogumų satisfakcija. A. V. reikalavimas papildomai iš civilinio atsakovo priteisti 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra neadekvatus eismo įvykio metu kilusiems padariniams ir negali būti tenkinamas.

16. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).

16. Apeliantės nurodytas teisės aktas – 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, kuriuo civilinė atsakovė draudimo kompanija „C.“ vadovavosi spręsdama dėl nukentėjusiajai išmokėtino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi nagrinėjamu atveju šios Rekomendacijos nelaikytinos vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų duomenų, neabejoja, kad nukentėjusioji dėl įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinių išgyvenimų, tačiau kartu mano, kad nukentėjusiajai A. V. draudimo bendrovės išmokėto neturtinės žalos atlyginimo dydis –– 700 Eur nėra aiškiai per mažas, jis atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Įvertinus jau anksčiau aptartus duomenis, nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios prašymo papildomai iš draudimo bendrovės ADB „C.“ jai priteisti 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą. Akivaizdu, kad į nukentėjusiosios patirtą sužalojimą, jo sunkumą, padarytos žalos pasekmes atsižvelgta priimant sprendimą išmokėti nukentėjusiajai A. V. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taigi tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas A. V. neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir, priešingai, nei teigia apeliantė, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei nėra reikšmingai nutolęs nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.

18. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. V. prašo iš civilinės atsakovės ADB „C.“ priteisti proceso išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą. Kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusioji aukštesnės instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad ji už apeliacinio skundo surašymą (duomenys neskelbtini) A. S. sumokėjo 200 Eur.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiosios A. V. apeliacinį skundą. Nukentėjusiosios A. V. skundas pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atmesti nukentėjusiosios A. V. prašymą dėl turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjos Regina BertašienėKristina KakurinėDalia Kursevičienė