Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-306-972/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-02Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-02
Bylos Nr.
1-306-972/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29889-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Nukentėjusysis
A. V.
Kaltinamasis
A. K.
Civilinis atsakovas
ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Advokatai
Aivaras Siurblis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-306-972/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29889-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.3.6.4.5 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Laukineitienei,nukentėjusiajai A. V., jos atstovui advokatui Aivarui Siurbliui,kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei A. Z.,civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. K. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis 2020 m. liepos 22 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdos mieste, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, važiuodamas atbuline eiga, nedavė kelio per kiemą ėjusiai pėsčiajai A. V., ją kliudė ir prispaudė prie kieme stovėjusio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu A. V. dėl patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 990 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui) ir 114 punkto (važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis A. K. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jis su sutuoktine išsiruošė į anūkės gimtadienį. Kieme nebuvo vietos kur apsisukti, todėl jis atsisėdęs į savo automobilį, kuris stovėjo galu link išvažiavimo iš kiemo, ir apsižiūrėjęs, stebėdamas per kairįjį galinio vaizdo veidrodėlį pradėjo lėtai judėti atbuline eiga. Į kiemo sankryžą įvažiavo „BMW“ automobilis, jis jo nepastebėjo, taip kliudė savo automobilio galiniu bamperiu minėto „BMW“ automobilio priekinę dalį. Iš kur atsirado nukentėjusioji, jis paaiškinti negali, nematė. Tada nukentėjusioji A. V. pradėjo šaukti. Sutuoktinė jam pasakė, kad jis A. V. prispaudė koją. Tada jis pavažiavo truputį į priekį ir išlipo iš automobilio. Priėjus prie nukentėjusiosios, pastaroji skundėsi, kad jis prispaudė jai koją ir jai labai skauda. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusiąją, jokių sužalojimų nematė, tačiau ji skundėsi kojos skausmais, todėl buvo išvežta į gydymo įstaigą. Jis iškart atsiprašė nukentėjusiosios. Tyrimo metu susisiekė su A. V. tyrėjos duotu telefonu numeriu, vėl atsiprašė dėl kilusio eismo įvykio, siūlė atlyginti padarytą žalą. Iš pradžių nukentėjusioji kaip ir sutiko, žadėjo perskambinti, tačiau neperskambino. Apie jos sveikatos būklę po eismo įvykio jis nieko nežinojo. Anksčiau nėra sukėlęs jokio eismo įvykio, tai atsitiko pirmą kartą gyvenime, jis labai gailisi dėl šito įvykio. Sutinka atlyginti nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti pagal laidavimą, paskiriant jo sutuoktinę laiduotoja. Su ja gyvena jau daug metų, neseniai atšventė auksines vestuves. Jie vienas kitu pasitiki, ji visada jam daro teigiamą įtaką, yra jam autoritetas.

Nukentėjusioji A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai draudimo bendrovė atlygino turtinę žalą, dėl to ji pretenzijų neturi, tačiau jai išmokėjo tik 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ji patirtą neturtinę žalą įvertina 3000 Eur, todėl prašo iš draudimo bendrovės priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 2300 Eur. Kaltinamajam jokių pretenzijų neturi. Nukentėjusioji nurodė, kad gydymas buvo labai sunkus, jos koja buvo imobilizuota mėnesį laiko, jai buvo išrašyti analgetikai, koja buvo ištinusi, vargino nuolatinis vykimas iki poliklinikos pas gydytojus, ji pasekmes jaučia iki šiol, jaučia skausmą, kojoje susikaupė vandenys, dėl sužalotos kojos prarado gerą darbo pasiūlymą.

Civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas J. S. parodė, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo maksimaliai gali būti išmokama 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau šiuo atveju nėra tam pagrindo, nes nukentėjusiajai konstatuotas raiščių patempimas, nebuvo lūžių, nėra liekamųjų reiškinių ar jie nepagrįsti pateiktais medicininiais dokumentais.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2020 m. liepos 22 d., apie 16 val., tikslaus laiko neprisimena, važiavo sesers R. T. vairuojamu automobiliu „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavimo sąlygų tiksliai apibūdinti negali, nes tą dieną buvo labai permainingas oras, todėl neprisimena. Prisimena tik tai, kad įvykio metu nelijo. Atvykus į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), pamatė, kad nėra laisvų vietų automobiliui pastatyti. Vienintelė artimiausia laisva vieta buvo netoli nuo kiemo, šiek tiek kairiau nuo vietos, kur sustojo. R. pasakė, kad sustabdytų automobilį ir išleistų ją. Prieš išlipdama iš sesers automobilio pastebėjo, kad link jų iš priekio atbuline eiga atvažiuoja kitas automobilis. Manė, kad šio automobilio vairuotojas jas mato ir sustos. Išlipusi iš R. automobilio, pradėjo eiti link šaligatvio, bet ties automobilio priekine dalimi stabtelėjo, nes išgirdo, kad sesuo kažką jai sako. Tuo metu pasisuko link automobilio priekio. Nesupratusi, ką sesuo jai sako, pasisuko ketindama eiti toliau ir tuo metu pamatė iš dešinės atbuline eiga atvažiuojančio automobilio (markės ir modelio neįsidėmėjo) galinę dalį. Tuo metu iki minėto automobilio buvo likęs apie 2-3 žingsnių atstumas. Ji bandė dar atsitraukti, tačiau nespėjo, nes minėtas automobilis galine dalimi prispaudė jos dešinę koją prie sesers automobilio priekinės dalies. Tada ji pradėjo šaukti ir ranka daužyti į ją prispaudusio automobilio galinę dalį. Šio automobilio vairuotojas nereagavo ir toliau bandė važiuoti atbuline eiga. Tada jos sesuo išlipo iš savo automobilio, pribėgo prie ją prispaudusio vairuotojo ir jį sustabdė. Iškart pajautė didelį skausmą dešinės kojos blauzdos apatinėje dalyje. Supratusi, kad yra sužalota, paprašė R., kad ji iškviestų pagalbą. Ją prispaudusio automobilio vairuotojas buvo iš matymo pažįstamas vyras, jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis vyras kaltės dėl sukelto eismo įvykio neneigė, atsiprašė, teisinosi, kad nepastebėjo ir nieko negirdėjo. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Ji greitosios med. pagalbos automobiliu buvo išvežta į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Ten atlikus tyrimus jai nustatė dešinės kojos raiščių patempimą, uždėjo gipsinę longetę, ji buvo išleista gydytis į namus. Kadangi dėl eismo įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą, ji jau kreipėsi į draudimo bendrovę „Compensa“ (1 t., b. l. 35-36).

Liudytoja R. T. parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, apie 15.30 val. ji kartu su savo seserimi A. V. jos sugyventinio V. G. (V. G.) automobiliu „BMW“ (valstybinio numerio ženklo nepamena) parvažiavo namo į (duomenys neskelbtini) kiemą. A. V. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kadangi kiemas mažas, o jame buvo daug automobilių, ji automobilio priekine dalimi ties įvažiavimu į kiemą sustojo, kad išleistų seserį A. V., o pati būtų važiavusi toliau ieškoti vietos, kur galėtų palikti automobilį. Sesuo A. V. išlipo iš automobilio ir pro automobilio priekinę dalį ėjo link namų. Tuo metu pamatė, kaip atbuline eiga iš kiemo važiuoja automobilis „Mitsubishi“ (valstybinio numerio ženklo nežino). Ji pradėjo mojuoti rankomis, kad sesuo atkreiptų dėmesį į parvažiuojantį automobilį, bandė paspausti garsinį signalą. Sesuo tuo metu buvo jos automobilio priekyje, atsisukusi pasižiūrėjo į ją, ir tuo metu automobilis „Mitsubishi“ galine dalimi prispaudė seserį prie jos automobilio priekinės dalies, daugiau dešinės pusės. Sesuo rėkė. Ji iššoko iš automobilio ir pribėgusi prie automobilio „Mitsubishi“ vairuotojo pradėjo barbenti į automobilį. Kai vairuotojas atidarė langą, ji jam pasakė, kad jis prispaudė žmogų ir kad pavažiuotų į priekį. Tada vairuotojas pavažiavo į priekį. Sesuo sąmonės praradusi nebuvo, bet jai skaudėjo koją (kuri, nepamena). Vairuotojas buvo priėjęs prie sesers, sakė, kad jos nepamatė ir neišgirdo. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė seserį į ligoninę. Eismo įvykio metu ji (R. T.) nebuvo sužalota, tik patyrė išgąstį, tačiau į medikus nesikreipė ir niekur nesigydė. Paaiškinime parodė, kad dėl automobilio apgadinimo jai padaryta žala, bet automobilis „BMW“ priklauso ne jai, tai pareiškė, kad jai žala nepadaryta (1 t., b. l. 98-99).

Liudytoja A. K. parodė, kad A. K. yra jos vyras. 2020 m. liepos 22 d., galėjo būti apie 15.30 val., kai ji su vyru A. K. susiruošė važiuoti į anūkės gimtadienį. Sėdo į jų automobilį „Mitsubishi Carisma“, stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme. Ji atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, o vyras A. K. į vairuotojo vietą. Kiek pamena, oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo geri. Kadangi aikštelėje buvo daug automobilių, jiems nebuvo kaip apsisukti ir vyras iš kiemo turėjo išvažiuoti atbuline eiga. Ji pasižiūrėjo į dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, matė, kad gale už jų nėra jokių transporto priemonių. Vyras A. K. negreitai pradėjo važiuoti atbuline eiga. Staiga išgirdo kažkokį garsą, ir vyras sustabdė vairuojamą automobilį. Ar jis automobiliu pavažiavo į priekį, ji nepamena. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad priekiu į įvažiavimą, kur jie turėjo išvažiuoti, stovi automobilis (markės ir valstybinio numerio ženklo nežino), o priekyje jo stovi moteris. Jokių išorinių sužalojimų nesimatė, tačiau ji, supratusi, kad kažkas įvyko, priėjo prie jos ir atsiprašė. Minėta moteris su ja nekalbėjo, tik kelis kartus pasakė, kad eitų sėstis į savo automobilį, todėl ji nuėjo į savo automobilį ir ten atsisėdo. Vyras A. K. taip pat buvo priėjęs prie tos moters. Moters sesuo iškvietė pagalbą. Vėliau sužinojo, kad tai moteriai, vardu A. (pavardės nežino), ant kojos buvo uždėtas gipsas ar longetė. Ji su vyru A. K. buvo nuėję pas kaimynę, kurios dukrą A. eismo įvykio metu sužalojo jos vyras, perdavė atsiprašymus, tačiau dėl patirto streso nepaprašė A. telefono numerio. Tik vėliau, kai vyras A. K. sužinojo A. telefono numerį, ne kartą jai skambino ir jos atsiprašinėjo (1 t., b. l. 104-105).

Liudytojas V. G. parodė, kad apie 10 metų gyvena kartu su A. V., veda bendrą ūkį. Kadangi A. V. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, tai jis savo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leidžia naudotis A. V. seseriai R. T.. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, jis nežino, nes tuo metu dirbo Olandijoje. Žino tik tiek, kad kitas automobilis, važiuodamas atbulas, prispaudė A. V. prie jo automobilio, jai buvo sužalota koja. Dėl apgadinto automobilio kreipėsi į draudimo bendrovę ir gavo išmoką. Vairuotojui, kuris apgadino jo automobilį eismo įvykio metu, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 110).

Iš 2020 m. liepos 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. liepos 22 d. 15.45 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) namo kieme susidūrė „BMW“ ir „Mitsubishi“ automobiliai, nukentėjo keleivė. Atvykus į nurodytą vietą, policijos pareigūnai pamatė kieme prie išvažiavimo stovinčius du automobilius. Automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. T. paaiškino, kad ji automobiliu atvyko į kiemą išleisti sesers A. V.. Jai sustojus prie išvažiavimo į kiemą, A. V. išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) namo, kai iš priekio atbuline atvažiavęs automobilis kliudė jos seserį, prispausdamas ją prie jos automobilio priekio. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jos automobilio priekinis bamperis. Automobilio „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. K. paaiškino, kad važiavo iš kiemo atbuline eiga ir nepastebėjo einančios moters bei automobilio. Važiuodamas kliudė bei prispaudė moterį prie stovinčio automobilio, o išgirdęs šauksmą pavažiavo į priekį, kad moteris išsilaisvintų. Nukentėjusiąją A. V. greitoji medicinos pagalba išsivežė į ligoninę sužalojimų mastui nustatyti (1 t., b. l. 10).

Iš 2020 m. liepos 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) namo kiemas, kur automobilis „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas iš kiemo kliudė ir prie kieme sustojusio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prispaudė pėsčiąją (1 t., b. l. 20-21, 23).

Iš 2020 m. liepos 22 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti automobiliai „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Užfiksuota, kad automobiliui „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta galinė dalis, automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinė dalis (1 t., b. l. 26-27, 29-30).

Specialisto išvadoje Nr. G 1541/2020 (03) konstatuota, kad A. V. nustatyti sužalojimai: dešinio čiurnos sąnario raiščių patempimas, kraujosruvos ir šoninio paviršiaus odos nubrozdinimai bei poodinė kraujosruva kairės čiurnos šoninės kulkšnies srityje. Eismo įvykio metu A. V. patirtas dešinės čiurnos raiščių patempimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 60-61).

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. K. 2020 m. liepos 22 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui) ir 114 punkto (važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams) reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis (A. K. padarytas KET 114 punkto pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta A. V. sveikata. Todėl tokia kaltinamojo A. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. K. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Ji nurodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, ji žino, kuo jos sutuoktinis yra kaltinamas. Kaltinamąjį charakterizuoja kaip patikimą, nelinkusį nusikalsti, A. K. jau daug metų vairuoja automobilį ir niekada nėra sukėlęs eismo įvykių. Nurodė, kad ji šiuo metu yra pensininkė, tačiau nuo 1999 m. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. iki 2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini), buvusio darbdavio charakterizuojama teigiamai, ji neteista, nebausta administracine tvarka. Ji su kaltinamuoju santuokoje gyvena jau 52 metus, užaugino du vaikus, kurie yra rūpestingi, pareigingi, gerbiantys savo tėvus. Su sutuoktiniu gyvena kartu, jų tarpusavio santykiai yra labai pagarbūs, draugiški, žino vienas kito bėdas ir rūpesčius, visada vienas kitą palaiko, mano, kad turi galimybę daryti savo vyrui teigiamą įtaką bei sulaikyti jį nuo netinkamo elgesio ateityje. Dėl šio įvykio A. K. labai išgyvena, gailisi dėl to, kas įvyko, iškart po įvykio atsiprašė nukentėjusiosios, klausė, kaip galėtų atsilyginti, iki pat šiol negali susitaikyti su tuo, kas įvyko. Ji sutinka laiduoti už A. K., žino laiduotojo pareigas ir laidavimo sąlygas. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes abu su vyru yra pensininkai, kiekvienas iš jų per mėnesį gauna apie 400 Eur dydžio pensiją, todėl užstato paskyrimas būtų labai didelė finansinė našta jų šeimai.

A. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad A. K. yra jo sutuoktinė, su ja gyvena jau daug metų, neseniai atšventė auksines vestuves. Jie vienas kitu pasitiki, ji visada jam daro teigiamą įtaką, yra jam autoritetas.

Visa tai įvertinęs, teismas daro išvadą, kad laiduotoja A. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką A. K.. Be to, byloje nustatyta, kad A. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, dėl kurio nekilo jokių negrįžtamų sunkių pasekmių, jis nusikalto pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai, nėra, jis nebaustas administracine tvarka, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusioji jam jokių pretenzijų neturi, jis yra pensininkas, turi šeimą. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo tik atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos A. K. atsakomybei, nustatant minimalų 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis neatsargų nusikaltimą, nesukėlusį jokių negrįžtamų sunkių pasekmių, padarė būdamas blaivus, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios. Byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu prokurorė neprašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl ši priemonė kaltinamajam A. K. neskirtina.

Nukentėjusioji A. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 72-74). Nustatyta, jog A. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl šiuo pagrindu kaip civilinis atsakovas į bylą buvo įtraukta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajai yra išmokėjusi 103 Eur turtinei žalai atlyginti, dėl to nukentėjusioji pretenzijų neturi, ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą vertina 3000 Eur, todėl prašo iš draudimo bendrovės priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 2300 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji dėl neatsargaus kaltinamojo nusikaltimo patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kilusį dėl čiurnos raiščių patempimo, dėl to neabejotinai jautė fizinį skausmą, byloje esančiais medicininiais duomenimis (1 t. b. l. 77-83), ji iš viso 43 d. buvo nedarbinga, 2020 m. lapkričio, gruodžio mėn. skundėsi išliekančiais dešinės kojos čiurnos sąnario skausmais, patinimu, ribota skausminga funkcija, buvo konsultuota ortopedo-traumatologo, išrašyti vaistai, nuo gruodžio 4 d iki 18 d. lankė reabilitacines procedūras, apžiūrint 2020 m. gruodžio mėn. čiurna buvo nežymiai patinusi, čiurnos judesiai kiek skausmingi. Dėl kojos imobilizacijos gipso longete buvo apribotas A. V. fizinis aktyvumas, jos judėjimo laisvė, ji neteko galimybės gyventi visavertį gyvenimą, patyrė nepatogumus šeimoje, buityje. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiosios patirtas sužalojimas nėra susijęs su itin dideliais ir negrįžtamais asmens sveikatos pakenkimais, ji nebuvo gydyta stacionariai, jai nebuvo atlikta jokių operacijų, kitokių sužalojimų, kuriuos būtų galima vertinti kaip sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, nenustatyta, objektyvių duomenų apie liekamuosius traumos reiškinius šiuo metu, dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę teismui nepateikta. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 580 iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-99-222/2017, 2K-143-696/2017 ir kt.). Tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009 ir kt.). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiosios reikalavimas dėl papildomo 2300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pateiktais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusioji A. V. patyrė 400 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 84-85). Nukentėjusioji prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. A. K. išreiškė sutikimą atlyginti nukentėjusiajai jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, minėtos nukentėjusiosios išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo A. K..

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninė laikmena su fotonuotraukomis, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą A. K. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai A. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. K. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. K., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiosios A. V. civilinį ieškinį dėl 2300 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiosios A. V. naudai priteisti 400 Eur turėtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su fotonuotraukomis, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė