- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-08
- Bylos Nr.
- eII-306-927/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00154-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Advokatai
- Andrius Bubulis
- Kategorijos
- 9.9Prekybos transporto priemonėmis tvarkos pažeidimas (ANK 171 str.)
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. (R. K.) (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14518-2025, ROIK: 25271168210 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
R. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR N-14518-2025, ROIK: 25271168210 buvo nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, 171 straipsnio 1 dalyje, padarymą, dėl to, kad jis, 2025 m. kovo 21 d., 22.20 val., Mokyklos g. 26, Maišiagalos mstl., Vilniaus rajonas, vairuodamas automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo susibūrę žmonės, savo pavojingu elgesiu siekdamas atkreipti aplinkinių dėmesį ir pabrėždamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) nesilaikymą, visiškai nesant jokios realios ir pateisinamos priežasties, aiškiai negerbdamas žmonių, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, tyčia kelis kartus staigiai nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, tokiu būdu priversdamas savo vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąją dalimi ir toliau tęsė automobilio akceleraciją, dėl ko automobilis pradėjo pavojingai slysti ir suktis, tokiu būdu nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo, kartu važiuojančio asmens bei aikštelėje stovėjusių žmonių sveikatai ar net gyvybei. Taip pat vairuodamas transporto priemonę, paženklintą laikinaisiais numerio ženklais, nesilaikė aprašo, patvirtinto 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-446 „Dėl laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, savivaldžių automobilių bandymams ženklinti, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos” 17-tame punkte numatytų reikalavimų, tai yra AB „Regitra“ informacinėje sistemoje neįrašė reikalingų duomenų, kuriuos patvirtinus suteikiamas leidimas transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme. Skundžiamu nutarimu R. K. paskirta galutinė subendrinta 480 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 14 mėnesių.
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. liepos 10 d. gautas Pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.
Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
Skundu Pareiškėjas prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir jo padarytą administracinį nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o šio prašymo netenkinus prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjas nesutinka su Skundžiamu nutarimu, kadangi jo nuomone Institucija administracinio nusižengimo byloje priėmusi nutarimą neatsižvelgė į R. K. nurodytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, netinkamai kvalifikavo padarytą pažeidimą ir nepagrįstai paskyrė griežtą nuobaudą.
Pareiškėjo skunde atkreipiama dėmesys į tai, jog R. K. sutinka ir pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, kuomet kelis kartus staigiai nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, tokiu būdu priversdamas savo vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąją dalimi ir toliau tęsė automobilio akceleraciją, dėl ko automobilis pavojingai slydo ir sukosi, tačiau tvirtina, jog jo veika nebuvo daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, ar siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties. Padaryto pažeidimo esmę R. K. supranta, neneigia pažeidęs Kelių eismo taisykles ir dėl to labai gailisi, pagrįstos ir proporcingos įstatymų numatytos atsakomybės nevengia, tačiau jo vertinimu Institucijos inkriminuotas nusižengimas nėra pagrįstas, o priimtas sprendimas paremtas prielaidomis ir neproporcingai griežtas.
Pažymi, kad aplinkybė, jog R. K. veiksmus atliko padidinto pavojingumo zonoje, t. y. šalia esant pašaliniams asmenims, savaime negali reikšti jo tyčios elgtis piktavališkai, kadangi teisingą išvada apie R. K. ketinimus galima padaryti tik atsižvelgiant ir į jo išdėstytą poziciją. Akcentuoja, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma. Tvirtina, kad būtent neatsargūs Pareiškėjo veiksmai nulėmė Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, tačiau jam inkriminuojama veika pagal ANK kvalifikuota netinkamai, nes nors ANK 420 straipsnio 2 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tik tyčia.
Pareiškėjas be kita ko nurodo, kad jo vertinimu, Institucijos pareigūnas, priėmęs nutarimą, neatliko jam įstatyme imperatyviai nurodytos pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, kadangi Institucija priimdama Skundžiamą nutarimą rėmėsi tik turimu vaizdo įrašu, dėl ko jo vertinimu padarė nepagrįstą išvadą dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir tuo pagrindu inkriminavo R. K. nusižengimą. Institucija kaltina R. K. pažeidus KET 4, 9, 224 punktų reikalavimus ir padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Pareiškėjo nuomone, šioje byloje padaryti šiurkštūs procesinės teisės pažeidimai, t. y. pažeistas teisės į teisingą procesą principas (policijos pareigūnai neatliko tyrimo ir neturėjo pilnutinų įrodymų ir jų aktyviai nerinko, kad būtent šio galimo nusižengimo padarymo metu R. K. vairuodamas transporto priemonę atliko jam inkriminuojamus veiksmus iš chuliganiškų paskatų ir tyčia, lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Be to mano, kad Institucija įrodymus rinko ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo nesilaikydami ANK 563, 564, 566, 567 569 straipsniuose nustatytos tvarkos.
Pareiškėjo vertinimu, šioje byloje R. K. inkriminuotas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtintomis pareigomis eismo dalyviams, tačiau jo laikytina bendro pobūdžio norma, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų specialios dalies normos pažeidimą. Todėl mano, kad R. K. veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėtį.
Pabrėžia, kad pavojingo vairavimo fakto Pareiškėjas neneigia, atsakomybės nevengia, nepaisant to, jog po to, kai buvo apklausiamas policijos pareigūnų, savo ranka parašė paaiškinimą apie tai, jog chuliganiškai nevairavo, o tai darė jo draugas Dmitrijus, kuriam jis leido naudotis savo automobiliu. R. K. gerbia teisėtvarką ir galiojančius įstatymus, stengiasi būti doru Lietuvos piliečiu, apgailestauja, jog jausdamas stresą dėl galimai padaryto pažeidimo, parašė klaidingą paaiškinimą ir nebuvo nuoširdus, kai pradėjo bendrauti su policijos pareigūnais.
Tikina, kad šio nusižengimo daryti neplanavo, tiesiog žinodamas, kad Maišiagaloje, Mokyklos gatvėje esančioje degalinėje renkasi vairavimo entuziastai atvažiavo į šią vietą pasižvalgyti. Ši vieta jam buvo žinoma, taip pat kaip ir kitiems šioje vietoje susirinkusiems asmenims, kaip jaunimo susibūrimo vieta, kurioje vairuotojai išbando savo automobilius slysdami šonu ar sukdami ratus. Atvykęs į šią vietą pamatė kitus vairuotojus vairuojančius šoniniu slydimu, pagautas impulsyvumo ir azarto ir pats pamėgino taip važiuoti. Tačiau tokių veiksmų pats iš anksto neplanavo ir nesiekė to daryti. Kadangi ši vieta yra pamėgta jaunimo ir jie šioje vietoje renkasi stebėti būtent tokio kitų vairuotojų vairavimo, todėl mano, kad joks kitų eismo dalyvių dėmesys nebuvo atkreiptas, kurio nesitikėjo pamatyti kiti susirinkę asmenys, kadangi visi toje vietoje susirinkę asmenys būtent tokių vairuotojų veiksmų ir buvo susirinkę pažiūrėti. Be to atkreipiamas dėmesys, kad ši vieta yra nuošali nuo miesto pagrindinių gatvių, nusižengimas užfiksuotas vėlyvų vakarą, kai kitų eismo dalyvių eismas praktiškai nevyksta. Be to akcentuoja, kad bylos medžiagoje esančiuose vaizdo įrašuose matyti, kad R. K. atliekami veiksmai realios grėsmės niekam nesukėlė, automobilis netapo nevaldomas, nuo kelio nenuvažiavo, eismo įvykio nesukėlė ir kitų asmenų turtui ar sveikatai žalos nepadarė, saugaus kitų automobilių eismo nesutrikdė, todėl tokie Pareiškėjo veiksmai neatitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.
Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad jis savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones; demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją ar pasipiktinimą, t. y. tvirtina, kad nėra nustatytas administracinio nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos, todėl nesant visumos sudėties požymių, nėra administracinio nusižengimo sudėties.
R. K. nuomone Institucija netinkamai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes, kad dėl R. K. veiksmų kelyje, kam nors būtų sukeltos kokios nors neigiamos emocijos, nepasitenkinimas, kas nors būtų pažemintas, įžeistas, taip pat būtų sutrikdyta visuomenės rimtis, nėra. Teigia, kad tyrimo medžiagoje surinkti duomenys nepatvirtina, jog R. K. siekė demonstruoti savo išskirtinumą ar save priešpastatyti kitiems eismo dalyviams, todėl kaltinimas yra netinkamai kvalifikuotas, o priimtas sprendimas nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad būtina atsižvelgti į tai jog jis yra vedęs, jo sutuoktinė laukiasi, todėl gali prireikti greitos reakcijos ir mobilumo, ypač sveikatos pokyčių ir nenumatytų situacijų metu, todėl šiuo atveju R. K. vairuotojo pažymėjimas yra ne tik priemonė suteikianti patogumą, bet ir įrankis būti atsakingu partneriu, užtikrinančiu saugumą ir šeimos gerovę. Nurodo, kad kūdikiui gimus situacija išliks ypatinga, ir vairuotojo pažymėjimo svarba nesumažės, nes kūdikį teks reguliariai vežti į polikliniką patikroms, skiepams ar netikėtai prireikus gydytojo pagalbos. Be kita ko R. K. motina N. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Ji gyvena už 31 kilometro nuo paties R. K. namų, todėl vairuotojo pažymėjimo išsaugojimas Pareiškėjui reikšmingas, nes sergančios mamos būklė gali netikėtai pasikeisti, o teisė vairuoti leistų jam nedelsiant nuvykti ir suteikti mamai reikiamą pagalbą, taip pat padėti buityje, be to, reguliarūs vizitai pas mamą, padeda palaikyti jos emocinę būklę, tačiau atvykti viešuoju transportu galimybės yra itin ribotos.
Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad skundo argumentų ir administracinio nusižengimo bylos aplinkybių visuma nepaneigia, kad nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi visos aplinkybės parodo, jog padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. R. K. atsakingai suvokia padaryto nusižengimo pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsargų poelgį bei jo pasekmes, bei pats šio įvykio procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį, todėl visas šias aplinkybes prašo teismo vertinti jo naudai, kaip jo atsakomybę švelninančias ir dėl kurių būtų pakankamas pagrindas netaikyti specialiosios teisės atėmimo termino. Pareiškėją charakterizuojantys duomenys, jo paties kritiškas požiūris į padarytą nusižengimą, prisipažinimas dėl administracinio nusižengimo ir gailestis, R. K. teigimu leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, neskiriant straipsnio sankcijoje numatytos ir Skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mano, kad specialiosios teisės atėmimas 14 mėnesių terminui už tokio pobūdžio nusižengimą nėra proporcingas ir kitų, daug didesnio pavojingumo administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimais, kontekste, kuriuose be kita ko pradedantieji vairuotojai nėra išskiriami. Galutinai prašė panaikinti Skundžiamą nutarimą ir R. K. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o šio prašymo netenkinus pakeisti Skundžiamą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Nors policijoje apklausiamas teigė, kad vairavo ne jis, tačiau dabar sako tiesą ir gailisi. Blogai pasielgė, buvo impulsyvus. Tą vietą žinojo, turėjo galingą automobilį, todėl pagalvojo ar pavyks, ir apsisuko porą ratų. Tvirtino, kad daugiau taip nedarys. Policija sako, kad jis labai pavojingas, kad baustas 8 kartus, bet baustas ne dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o paskutinis pažeidimas prieš du metus už KET pažeidimą. Taip pat prašė įvertinti šeimos situaciją. Labai daug reikalų su vaiku, vežioti reikia kiekvieną savaitę. Be to mama onkologine liga serga, reikia vežioti į „chemijas“, labai sunku. Pasirūpinti šeima jam svarbiausias dalykas. Nurodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“, nuotoliniu būdu, atsakinėja žmonėms internetinėje parduotuvėje, yra administratorius, teisės nereikalingos. Nurodė, kad žmona laukėsi, kai jis vairavo, žmona buvo kartu su juo atvykusi, jos mašinoje nebuvo, ji nematė. Tai buvo impulsyvus dalykas, toje vietoje visi taip daro, todėl sugalvojo, kad ir jis pabandys. Automobilis priklauso jam, dabar jau yra užregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Su žmona iš anksto neplanavo to daryti, tiesiog užvažiavo užsipilti kuro. Žmoną paliko degalinėje, ji nuėjo į tualetą, o pats nuvažiavo toliau, po to grįžo ir pasiėmė žmoną. Nematė, kad kas nors dar vairuotų tą vakarą. Sutiko, kad nesaugu taip elgtis. Vaizdo įrašą matė. Ten žmonės ne paprasti buvo, jie visi ir buvo atvykę pažiūrėti. Vieta tam nepritaikyta. Nežiūrėjo ar kažkas filmuoja, nepagalvojo, kad pagal įkeltą vaizdo įrašą jį gali nubausti. Galutinai prašė švelninti paskirtą nuobaudą.
Teismo posėdyje R. K. atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis pažymėjo, kad nusižengimas nebuvo užfiksuotas policijos, nei vienas iš asmenų nepranešė apie pažeidimą. Nurodė, kad policija patruliuodama iš praeivės gavo pranešimą, kad asmenys renkasi, tai tik dėl to jie nuvyko į vietą ir peržiūrėjo vaizdo įrašą, kurio pagrindu ir buvo pradėta teisena. Jo teigimu nei vienas asmuo iš susirinkusių nesijautė nesaugiai, visi ir buvo pažiūrėti kaip važiuoja, pasigrožėti, niekam realus pavojus nekilo. Byloje pateiktas vaizdo įrašas susijęs tik su šiuo pažeidimu. Pažymėjo, kad vertinant būtent pavojingumą, toks vairavimas galėtų būti priskiriamas prie pavojingo vairavimo, tačiau buvo vėlu, kitų automobilių važiuojančių nebuvo, buvo tik specialiai susirinkę, vieta nuošali, degalinės kampelis. Jokių pastabų iš pačios degalinės nebuvo gauta. Dėl nusižengimų per 5 metus, nurodė, kad jie nėra šiurkštūs, nesusiję su šiuo nusižengimu. Atstovo advokato padėjėjo vertinimu šis padarytas impulsyviai ir yra atsitiktinis. Dėl 34 straipsnio 6 dalies taikymo pažymėjo, kad Institucija netinkamai įvertino aplinkybes, kadangi šioje konkrečioje situacijoje Pareiškėjas realaus pavojaus nesukėlė, neproporcingai skirta tokia griežta administracinio poveikio priemonė. Laikėsi pozicijos, kad chuliganiškų paskatų šioje byloje nenustatyta, o už daug pavojingesnius nusižengimus skiriamos daug mažesnės baudos. Jo vertinimu, Institucija netinkamai surinko duomenis veikai kvalifikuoti, todėl prašė panaikinti Skundžiamą nutarimą ir perkvalifikuoti į 420 straipsnio 1 dalį, o jei teismas mano, kad veika įrodyta, tada prašo neskirti administracinio poveikio priemonės.
Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
Institucija pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodo, jog skundas pateiktas tik dėl nutarimo dalies, kuria R. K. pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nutarimo dalies dėl nusižengimo pagal ANK 171 straipsnio 1 dalį Pareiškėjas neginčija, todėl Institucija dėl jo nepasisako. Institucija nesutinka su Pareiškėjo teiginiais, kad šiuo atveju nenustatytas administracinio nusižengimo pobūdis – chuliganiškos paskaitos, bei veika buvusi impulsyvi, dėl ko nusižengimas negali būti kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir nurodo, kad tokie skundo teiginiai prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams – vaizdo medžiagai, tarnybiniam pranešimui ir paties pareiškėjo elgesiui. Pažymi, kad vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad R. K., būdamas vienas automobilyje, viešoje degalinės aikštelėje kelis kartus sąmoningai atliko pavojingus manevrus, sukeldamas automobilio slydimą ir triukšmą, tuo metu šalia esant žmonių bei kitų transporto priemonių. Institucijos vertinimu toks elgesys nėra atsitiktinis ar neatsargus – jis akivaizdžiai kryptingas, demonstratyvus ir orientuotas į aplinkinių dėmesio pritraukimą, todėl atitinka chuliganiško vairavimo sampratą, kaip ją aiškina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4- 511/2018). Tai, kad veiksmai buvo atliekami pakartotinai, tik dar labiau patvirtina jų sąmoningą ir tyčinį pobūdį. Be kita ko pažymi, kad nustatytos veikos aplinkybės fiksuotos ne tik vaizdo medžiagoje, bet ir tarnybiniame pranešime, kuriame objektyviai aprašytas įvykio pobūdis ir aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie impulsyvų ir atsitiktinį elgesį vertintini kritiškai, kadangi jie neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei vaizdo įrašais patvirtinto tyčinio elgesio pobūdžio.
Institucija atkreipia dėmesį į prieštaringus ir nenuoseklius Pareiškėjo paaiškinimus. Nors skunde Pareiškėjas iš esmės neneigia savo dalyvavimo įvykyje, jis ginčija veikos kvalifikavimą kaip chuliganiško vairavimo, tuo tarpu tyrimo metu R. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobilį galimai vairavo kitas asmuo – D., atvykęs iš Baltarusijos, kuris esą atliko minėtus veiksmus. Tuo tarpu Institucija atkreipia dėmesį, jog vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad viso įvykio metu automobilyje buvo tik vienas asmuo – pats R. K.. Nei vizualiai, nei laiko intervalų požiūriu nėra jokių požymių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo galimybė pasikeisti vietomis su kitu asmeniu. Siluetų nebuvimas, vietų keitimosi nefiksavimas, trumpas laiko tarpas – visa tai Institucijos nuomone paneigia tokią galimybę. Be kita ko nurodo, kad Pareiškėjas savo paaiškinime teigė, jog tariamas kitas vairuotojas „važiavo chuliganiškai“, taip faktiškai pripažindamas veikos pavojingumą ir kvalifikaciją., nors skunde pateikiama priešinga pozicija – ne tik neva vairavo ne jis, bet ir veika esą nebuvusi chuliganiška. Institucijos vertinimu tokie nenuoseklūs ir tarpusavyje prieštaraujantys Pareiškėjo paaiškinimai rodo gynybinės pozicijos silpnumą ir leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tikslas – ne objektyviai įvertinti veiką, o bet kokiomis priemonėmis išvengti atsakomybės.
Taip pat atsiliepime į Pareiškėjo skundą pažymima, kad pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį atsakomybė taikoma ne už padarinius, o už tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą iš chuliganiškų paskatų, kai pažeidimas kelia pavojų eismo saugumui ar asmenų sveikatai. Šiuo atveju vaizdo įraše užfiksuoti veiksmai buvo pavojingi, atlikti viešai naudojamoje teritorijoje, šalia žmonių ir transporto priemonių, be jokio objektyvaus būtinumo. Todėl padarinių nebuvimas nepanaikina atsakomybės – pakanka pavojingumo fakto.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo Pareiškėjo atžvilgiu Institucija pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti minėtas nuostatas, prašymas nepagrįstas. Nurodo, kad per pastaruosius penkerius metus R. K. buvo 8 kartus baustas administracine tvarka, todėl jis negali būti laikomas atsitiktinai pažeidimą padariusiu ar nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Be to nuobauda buvo individualizuota atsižvelgiant į pavojingo elgesio pobūdį, chuliganiškas paskatas, kaltės formą bei pažeidimų pasikartojimą. Institucijos nuomones paskirta bauda ir administracinio poveikio yra proporcinga, atitinka įstatymo nuostatas bei teisingumo principus, o skunde pateikti argumentai dėl sveikatos ir šeiminių aplinkybių – laukiamo šeimos pagausėjimo ir sergančios motinos vertintini kaip subjektyvūs, kadangi pagal teismų praktiką, išimtinėmis laikomos tik tokios aplinkybės, kurių pagrindu administracinės nuobaudos taikymas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje tokių aplinkybių Institucija nenustatė.
Institucijos nuomone administracinio nusižengimo faktas ir jo kvalifikavimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį yra pagrįsti pakankamais, patikimais ir leistinais įrodymais, o paskirta administracinė nuobauda yra teisėta, proporcinga ir individualizuota, todėl galutinai prašė Pareiškėjo skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, bei administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismo argumentai ir išaiškinimai
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
R. K. 2025 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14518-2025, ROIK: 25271168210 nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, 171 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 480 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 (keturiolikai) mėnesių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2025 m. kovo 21 d., 22.20 val., Mokyklos g. 26, Maišiagalos mstl., Vilniaus rajonas, vairuodamas automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo susibūrę žmonės, savo pavojingu elgesiu siekdamas atkreipti aplinkinių dėmesį ir pabrėždamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) nesilaikymą, visiškai nesant jokios realios ir pateisinamos priežasties, aiškiai negerbdamas žmonių, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, tyčia kelis kartus staigiai nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, tokiu būdu priversdamas savo vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąją dalimi ir toliau tęsė automobilio akceleraciją, dėl ko automobilis pradėjo pavojingai slysti ir suktis, tokiu būdu nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo, kartu važiuojančio asmens bei aikštelėje stovėjusių žmonių sveikatai ar net gyvybei. Taip pat vairuodamas transporto priemonę, paženklintą laikinaisiais numerio ženklais, nesilaikė aprašo, patvirtinto 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-446 „Dėl laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, savivaldžių automobilių bandymams ženklinti, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos” 17-tame punkte numatytų reikalavimų, tai yra AB „Regitra“ informacinėje sistemoje neįrašė reikalingų duomenų, kuriuos patvirtinus suteikiamas leidimas transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme. Pareiškėjas su pažeidimu numatytu ANK 171 straipsnio 1 dalyje sutinka, jo neginčija, todėl teismas dėl šio nusižengimo plačiau nepasisako. Tačiau Pareiškėjas nesutinka su administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimu bei nurodo, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, atlikdamas manevrą automobiliu chuliganiškų paskatų neturėjo, nei eismo, nei kitų asmenų saugumui realios grėsmės nesukėlė, jokie padariniai nekilo. Todėl prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019). Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia.
Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).
Šioje administracinio nusižengimo byloje, Pareiškėjo nuomone, nėra nustatyta būtino administracinio nusižengimo požymio – chuliganiškų paskatų. Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511-2018 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019, 2AT-7-788/2022).
Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog spausdamas akceleratoriaus pedalą privertė savo automobilį slysti ir suktis, tačiau kaip paaiškino teismo posėdžio metu, taip pasielgė dėl impulsyvumo ir dėl to, kad toje vietoje, aikštelėje prie degalinės buvo susirinkęs automobilių entuziastų būrys, dėl ko jam sukilo noras taip pasielgti, kadangi pats vairavo galingą automobilį, tačiau iš anksto savo veiksmų neplanavo ir chuliganiškų paskatų neturėjo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad tyrimo metu tvirtino nevairavęs automobilio ir nurodė kitą vairavusį asmenį, nes jautė stresą, tačiau šiuo metu savo veiksmų neneigia ir dėl jų gailisi.
Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jį būtina įvertinti bylos aplinkybių visumos kontekste. Pats Pareiškėjas paaiškino, kad atvažiavo į degalinę su besilaukiančia savo žmona įsipilti kuro, po ko jai išlipus, ir jau užsipylus kuro sugalvojo taip pat apvažiuoti ratą ir dėl automobilio galingumo pabandyti slystant apsisukti automobiliu. Tokie Pareiškėjo paaiškinimai tik patvirtina, kad R. K. tyčia susiformavo prieš pat darant nusižengimą, Pareiškėjas jo iš anksto neplanavo, tačiau dėl buvusių kitų automobilių ir jų vairuotojų, jis sugalvojo norintis pademonstruoti minėtus manevrus. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjas tvirtino, jog nematė, kad kažkas jį filmuoja, tačiau iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, kad slystant automobiliui nedideliu atstumu stovi žmonės ir filmuoja/fotografuoja. Svarbu paminėti ir tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog apie tokį Pareiškėjo elgesį policijos pareigūnams pranešė praeivė, kas tik dar kartą patvirtina, kad jis savo elgesiu drumstė viešąją tvarką, ir kėlė pavojų aplinkiniams.
Teismas, pritardamas Institucijos nuomonei, mano, kad Pareiškėjas aiškiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, suprato, kad taip elgiasi viešoje vietoje, matė, jog aplinkui buvo kitų transporto priemonių ir asmenų, jo veiksmai nebuvo būtini dėl jokių objektyvui priežasčių, ir jis buvo visiškai abejingas kitų asmenų bei eismo saugumui, todėl nėra abejonės, kad KET pažeidė dėl chuliganiškų paskatų ir tai padarė tyčia. Teismo vertinimu, Institucija priimdama Skundžiamą nutarimą, tinkamai kvalifikavo Pareiškėjo veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl šiuo pagrindu Skundžiamo nutarimo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas, be kita ko, prašė neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, kadangi neseniai su žmona susilaukė kūdikio, kurį nuolat reikia vežti į gydymo įstaigas, rūpintis kitais šeimos poreikiais. Be to nurodė, kad jo motina, gyventi dideliu atstumu nuo jo paties namų, serga onkologine liga, kurią taip pat nuolat tenka vežti į gydymo procedūras, padėti rūpintis jos buitimi, o susisiekimas viešuoju transportu yra apsunkintas ir ribotas.
ANK 34 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, baudos dydis, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytus vidurkius, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, baudos dydis, specialios teisės atėmimo trukmė nustatomi ne didesnis (ilgesnis) nei sankcijoje numatytas vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, baudos dydis, specialios teisės atėmimo trukmė nustatomi ne mažesnis (trumpesnis) nei sankcijoje numatytas vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda ir specialiosios teisės atėmimo terminas nustatomi atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
Teismo vertinimu, Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą Pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme. Teismas pažymi, jog sutikdamas su Institucijos atsiliepime į Pareiškėjo skundą išdėstytais argumentais mano, kad Pareiškėjo pozicija dėl nusižengimo padaryto ANK 420 straipsnio 2 dalyje tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek jo skundo nagrinėjimo metu buvo prieštaringa, jis ir neigė nusižengimą, ir jį pripažino gailėdamasis, taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir neigiamų pasekmių. Teismo nuomone, Pareiškėjas elgėsi pavojingai, toks jo elgesys vertintinas itin neigiamai, kadangi tokiu savo elgesiu jis ne tik pažeidė KET, bet ir nesilaikė elementarių moralės bei elgesio normų. Be kita ko pažymėtina, kad kiekvienu atveju skiriama nuobauda teisės pažeidėjui sukelia neigiamas pasekmes, apie kurias asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tokių pasekmių atsiradimas pažeidėjams nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima Pareiškėjui administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo terminą trumpinti, todėl Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo R. K. (R. K.) atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR N-14518-2025, ROIK: 25271168210, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.