Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-540-1087/2021 pagal ieškovės G. K. patikslintą ieškinį atsakovui S. K. A. dėl teisės pripažinimo ir išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11.2. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno teisinio argumento, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Ieškovė G. K. (toliau – ieškovė arba apeliantė) apeliaciniame skunde teikia prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovė nepagrindžia apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso būtinumo – ieškovė apsiribojo bendro pobūdžio prašymu. Pažymėtina, kad visas bylai reikšmingas, galimai pirmosios instancijos teismo neįvertintas (neištirtas) aplinkybes, ieškovė turėjo galimybę detaliai aptarti apeliaciniame skunde. Be to, ieškovė, prašydama žodinio bylos nagrinėjimo, neįvardijo konkrečių aplinkybių, kurių nebūtų galima tinkamai nustatyti ir įvertinti iš bylos rašytinės medžiagos ar pirmosios instancijos teisme dalyvaujančių byloje asmenų duotų paaiškinimų, užfiksuotų teismo posėdžio garso įrašuose. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė objektyvių prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo patenkinti ieškovės prašymą dėl bylos žodinio nagrinėjimo.

16. Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl ji negalėjo pateikti dviejų spalvotų sklypo brėžinių pirmosios instancijos teismui. Apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis nesudaro pagrindo pripažinti, kad būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo vėliau, po teismo spendimo priėmimo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė turėjo galimybę pateikti rašytinius įrodymus (spalvotus sklypo brėžinius) pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo pritaikyti išimtį bei priimti rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

20. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliaciniame procese reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į apeliacinį (atskirąjį) skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus į atsakovo S. K. A. (toliau – atsakovas) atsiliepimą atsisako priimti.

21. Byloje nustatyta, kad 38.6700 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), suformuotas preliminariais matavimais, nuosavybės teise 128700/386700 žemės sklypo dalis priklauso ieškovei, o 258000/386700 žemės sklypo dalis – atsakovui. Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu tarp šalių nustatyta naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarka. NŽT vedėjo 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-81-(14.7.124) nuspręsta rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis suformuojant atskirus žemės sklypus. Vykdant tolesnę žemės sklypo pertvarkymo administracinę procedūrą, kadangi 2018 m. sausio 30 d. paaiškinimu ieškovė nesutiko duoti raštiško pritarimo parengtam žemės reformos žemėtvarkos projektui, atsakovas kreipėsi į teismą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu netenkino ieškovo S. K. A. (nagrinėjamoje byloje jis – atsakovas) patikslinto ieškinio atsakovei G. K. (nagrinėjamoje byloje ji – ieškovė) dėl administracinės žemės sklypo pertvarkymo procedūros vykdymo be bendraturtės sutikimo, konstatavęs, kad teismui pateiktas ydingas projektas, parengtas nesivadovaujant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės), 42 ir 53 punktų reikalavimais, kadangi projekte nenumatyta galimybė į žemės sklypą, projektinis Nr. 73-1-2, įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve) arba siūlomu servitutu, kuris negali būti tvirtinamas ir pagal kurį žemės sklypo pertvarkymo procedūra negali būti vykdoma. Atsakovas 2019 m. sausio 10 d. sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. 163 ir 2019 m. birželio 14 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-2607 dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo.

22. Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. birželio 22 d. vyko žemės sklypo ženklinimas, atliekant ieškovės užsakymą dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo, dalyvavo ieškovė, kiti kviesti asmenys nedalyvavo. NŽT 2018 m. gruodžio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu konstatavo pažeidimus – sklypo ženklinime nedalyvavo ir ribų nederino bendraturtis, planas nesuderintas su bendraturčiu. 2019 m. rugpjūčio 21 d. VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrius raštu informavo ieškovę, kad, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi (pastaba: minėta nutartimi teismas jau išnagrinėtoje byloje, kurioje yra priimtas minėtas 2019 m. kovo 25 d. sprendimas, buvo pasiūlęs ieškovui iki 2019 m. sausio 7 d. pateikti teismui kitą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą laikantis Taisyklių 42 punkto reikalavimų), yra parengtas naujas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, ieškovė buvo kviesta 2019 m. rugsėjo 4 d. atvykti susipažinti su projekto sprendiniais. Atsakovas 2019 m. gruodžio 3 d. pasirašė 2018 m. birželio 22 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2018 m. lapkričio 19 d. prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastrinius duomenis ir prašymą įrašyti žemės sklypo formavimo metu taikytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą, 2018 m. lapkričio 11 d. matininko T. B. parengtą žemės sklypo planą. Pasirašyti dokumentai pateikti pakartotinai NŽT patikrinti. NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. tikrinimo aktu nustatė pažeidimą – sklypo ribų ženklinime nedalyvauja, su ribomis nesusipažįsta ir jų nederina vienas iš bendraturčių. Matininkas abi šalis kvietė į 2019 m. gruodžio 19 d. papildomą ženklinimą. 2019 m. gruodžio 19 d. atsakovas atvyko į papildomą ženklinimą ir pasirašė prašymą įrašyti žemės sklypo formavimo metu taikytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą, prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, 2019 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, ieškovė neatvyko, vėliau ir bylos nagrinėjimo metu nėra pasirašiusi 2019 m. gruodžio 19 d. dokumentų.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamojoje byloje susiklostė ydinga situacija, kai ieškovė, reikšdama reikalavimą be atsakovo sutikimo leisti pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, pati nebesutinka pasirašyti žemės sklypo ribų ženklinimo akto ir kitų dokumentų, nenurodydama objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, atsakovui įvykdžius ieškovės pirmąjį reikalavimų, ieškovės teisių pažeidimo nėra, nebelieka ginčo dalyko, todėl teisinio pagrindo tenkinti ieškovės pirmąjį reikalavimą nėra. Dėl išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus priteisimo, teismas sprendė, kad ieškovė kadastrinius matavimus atliko nesavalaikiai ir išimtinai tik savo iniciatyva, todėl jos reikalavimą dėl išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus priteisimo iš atsakovo atmetė kaip nepagrįstą.

24. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas reikalavimo dėl teisės pripažinimo įregistruoti kadastrinius duomenis pagal T. B. 2018 m. parengtą planą neišsprendė ir nepateikė jokių teisinių argumentų nei dėl jo atmetimo, nei dėl patvirtinimo, todėl, jos vertinimu, sprendimas be motyvų (sutrumpintų motyvų). Ieškinys pareikštas dėl 2018 m. matininko T. B. paruošto plano pasirašymo, jai nesuprantami teismo argumentai, kai konstatuojama, kad atsakovas pasirašė 2019 m. dokumentus, todėl mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kaip nepagrįstus vertina ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovės reikalavimo dėl teisės pripažinimo ir neatskleidė bylos esmės. Kaip iš esmės teisingai atkreipė dėmesį trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė savo apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno teisinio argumento, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas.

26. Absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). CPK 327 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą CPK XVI skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka.

27. Analizuojamu atveju ieškovė buvo pareiškusi du reikalavimus: 1) pripažinti jai teisę ir leisti pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastrinius duomenis pagal T. B. paruoštą 2018 m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, teisės aktuose numatytus privalomus suderinimus žemėtvarkos tarnybose ir teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre be žemės sklypo bendrasavininko S. K. A. sutikimo ir 2) priteisti iš atsakovo ieškovei 400 Eur turėtų išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus. Šiuos reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad per laikotarpį nuo preliminarių matavimų atlikimo (2005 m. vasario 28 d.) neišliko kai kurie išoriniai riboženkliai, todėl ieškovė užsakė atlikti kadastrinius matavimus, kurių metu būtų atkurti išoriniai riboženkliai, sklypo ribos pažymėtos pagal tikslias koordinates. Iš apskųsto teismo sprendimo turinio matyti, kad abu minėtus ieškovės reikalavimus, t. y. tiek reikalavimą dėl teisės pripažinimo (sprendime teismas jį įvardija pirmu reikalavimu), tiek reikalavimą dėl išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus priteisimo, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo, vertino ginčo faktines aplinkybes, sprendė, kad šių reikalavimų nėra pagrindo tenkinti, kadangi: dėl pirmojo reikalavimo (t. y. dėl teisės pripažinimo) ieškovės teisės pažeidimo nėra, dėl antrojo reikalavimo – ieškovės kadastriniai matavimai atlikti jos pageidavimu, nesant būtinumo viso bendro žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimui (nutarties 23 pastraipa). Vadinasi, apeliacinio skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nesprendė jos reikalavimo dėl teisės pripažinimo, negalima pripažinti teisingu.

28. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes (jos nurodomos ir nutarties 21–22 pastraipose), dėl to apeliantės argumentai dėl neatskleistos bylos esmės vertintini visiškai nepagrįstais. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra expressis verbis (iš lot. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) pasisakyta dėl šalių teiktų įrodymų, paaiškinimų, jų vertinimo. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neteikia pagrindo pripažinti, kad šis teismas netinkamai vertino šalių rašytinius įrodymus ir paaiškinimus. Aplinkybė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atliktas įrodymų vertinimas nėra palankus ieškovei, atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nevertintina kaip teikianti pagrindą daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino šalių teiktus rašytinius įrodymus ir jų paaiškinimus.

29. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus, be to, apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo bei aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimai su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų turiniu ar galimais sprendimo trūkumais dėl neišsamaus išvadų motyvavimo, aptariami paskesnėse šios nutarties pastraipose.

30. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatymo nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.).

32. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymo) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje. Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Pagal žemės įstatymo 2 straipsnio 20 punktą, žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Privačios žemės valdymą ir naudojimą bei disponavimą šia žeme reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžiamas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Minėto įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nustatyta, kad žemės sklypo padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Žemės įstatymo 40 straipsnio 8 dalis numato, kad patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai. Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – Žemės reformos įstatymas) reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

33. Detaliau žemės sklypų kadastrinius matavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) ir Nekilnojamo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto kadastro matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės). Nuostatų 15 punkte yra nurodyti atvejai, kada yra atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, vienas iš jų – žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant (Nuostatų 15.6 papunktis). Pagal nuostatų 32 .1.1 punktą, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai) (Nuostatų 32.1.1.4 punktas). Taisyklių 22 punktas numato, kad jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji arba būsimieji) savininkai (bendraturčiai). Paženklinimo-parodymo akto užpildymas reglamentuotas Taisyklių 21 punkte. Pagal Taisyklių 21.1 punktą, po žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pavadinimu įrašoma žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto surašymo data, numeris ir sudarymo vieta. Datos rašymo formatas YYYY-MM-DD, kur YYYY – metai, MM – mėnuo, DD – diena. Tais atvejais, kai žemės sklypo ribų ženklinimas ir parodymas užtrunka ilgiau nei vieną dieną, surašoma tiek žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų, kiek dienų tęsiasi žemės sklypo ženklinimo procedūra. Paženklinimo-parodymo akto antro ir paskesnių lapų viršuje dešinėje pusėje įrašomas žodis „Tęsinys“. Žemės sklypo ribų paženklinimo data laikoma paskutinio paženklinimo-parodymo akto surašymo diena. Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 65¹ punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (ginčui aktuali procedūros atlikimo metu galiojusi redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių II skyriuje reglamentuotas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo tvirtinimo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Pagal Projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Nuostatus, parengiamos jų kadastro duomenų bylos (prieš tai paminėtų taisyklių 81 punktas).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieš tai aptarto teisinio reguliavimo kontekste, ir situacijoje, kai atsakovas po 2019 m. kovo 25 d. sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-482-959/2019 ir toliau siekia atidalinti sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendro atidalijamo žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra būtini, bet juos atlikti yra ieškovės teisė. Viena vertus, ieškovė nepagrindė šių matavimų atlikimo tikslingumo, nes jos nurodomas aplinkybes dėl būtinybės atlikti kadastrinius matavimus paneigia Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančio matininko T. B. parengto aiškinamojo rašto turinys, liudijantis, kad žemės sklypo ribos buvo nustatytos vietoje rastais riboženkliais, žemės sklypo naudojimosi ribomis. Kita vertus, nagrinėjamu atveju vertinant proceso šalies teisės pripažinimą, sekant kasacinio teismo praktika, ieškovė turėjo pareigą įrodyti savo interesų pažeidimą, o nesutinkantis bendraturtis – atsakovas privalėjo nurodyti ir įrodyti protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą pagrindus.

35. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas nesutiko su ieškovės užsakytų kadastrinių matavimų atlikimu ir apmokėjimu už juos dėl to, jog atlikti kadastrinių matavimų nebuvo būtina ir dėl jų atlikimo patiriamos išlaidos. Pažymėtina, kad ir matininkas T. B. aiškinamajame rašte nurodė, jog matuojamo žemės sklypo bendrasavininkis S. K. A. žodžiu informavo, kad su plano duomenimis susipažino, pretenzijų neturi, bet atsisako pasirašyti ant žemės sklypo plano dėl vykstančio teisminio proceso tarp jo ir G. K.. Išsiaiškinęs, kad atlikti kadastrinius matavimus yra ieškovės teisė, atsakovas 2019 m. gruodžio 3 d. pasirašė 2018 m. birželio 22 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2018 m. lapkričio 19 d. prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastrinius duomenis ir prašymą įrašyti žemės sklypo formavimo metu taikytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą, 2018 m. lapkričio 11 d. matininko T. B. parengtą žemės sklypo planą. Kai NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. tikrinimo aktu nustatė pažeidimą – sklypo ribų ženklinime nedalyvauja, su ribomis nesusipažįsta ir jų nederina vienas iš bendraturčių – matininkas abi šalis kvietė į 2019 m. gruodžio 19 d. papildomą ženklinimų patikrinimą ir patvirtinimą. 2019 m. gruodžio 19 d. atsakovas atvyko į papildomą ženklinimų patikrinimą vietoje ir pasirašė prašymą įrašyti žemės sklypo formavimo metu taikytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą, prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, 2019 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, ieškovė neatvyko, vėliau ir bylos nagrinėjimo metu nėra pasirašiusi 2019 m. gruodžio 19 d. dokumentų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teisingai sprendė, kad atsakovui įvykdžius ieškovės pirmąjį reikalavimų, ieškovės teisių pažeidimo nėra.

36. Apeliantė nurodo, kad 2019 m. buvo atlikti kiti matavimai, ieškinys yra dėl 2018 m. matininko T. B. paruošto plano pasirašymo. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais jos argumentais nesutinka. Faktinės byloje nustatytos aplinkybės ir aptartas Taisyklių 21 ir 22 punktuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad dalyvaujant apeliantei 2018 m. birželio 22 d. buvo atliktas žemės sklypo matavimas, sukalti riboženkliai, o 2019 m. gruodžio 19 d. jau dalyvaujant kitam bendraturčiui – atsakovui – buvo patikrintos ir patvirtintos nustatytos ribos, sukalti riboženkliai, matavimai buvo tie patys, o žemės sklypo ribų paženklinimo data laikoma paskutinio paženklinimo-parodymo akto surašymo diena.

37. Apeliantė prašo skirti atsakovui baudą už proceso vilkinimą.

38. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad atsakovas byloje veikė akivaizdžiai nesąžiningai, nesiekė CPK nustatytų tikslų, bet norėjo sąmoningai piktnaudžiauti procesu ar nepagrįstai apsunkinti ieškovės ir / ar kitų proceso dalyvių teisinę padėtį. Todėl apeliantės prašymas spręsti dėl baudos atsakovui skyrimo netenkinamas.

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

41. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

43. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Iš apeliantės atsakovui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, – 500 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.