Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S.K. A. patikslintą ieškinį atsakovei G. K. dėl administracinės žemės sklypo pertvarkymo procedūros vykdymo be bendraturtės sutikimo; trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 258000/386700 dalys priklauso ieškovui S. K. A. ir 128700/368700 dalys - atsakovei G. K. (e. b. t. 1, b. l. 11-12). 2007 m. rugpjūčio 1 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu tarp šalių buvo nustatyta naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarka (e. b. t. 1, b. l. 14-15). Ieškovas 2017 m. sausio 10 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (e. b. t. 1, b. l. 52). 2017 m. vasario 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. 7FPĮ-81-(14.7.124.) buvo nuspręsta rengti 38,67 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas „atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis suformuojant atskirus žemės sklypus. Siūlomi nustatyti ar panaikintini žemės sklypams servitutai“ (e. b. t. 1, b. l. 51). Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas) (e. b. t. 1, b. l. 22-60). Projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Žemės sklypams servitutai nenustatomi. <...> Įvažiavimas į žemės sklypą Nr. 73-1-2 iš esamo vietinės reikšmės kelio Ž-12, 4 m. pl. projektuojamu keliu, kuris yra šiaurinėje sklypo dalyje.“ (e. b. t. 1, b. l. 38). 2017 m. lapkričio 27 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-2567-(8.14) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pritarė teikimui tvirtinti projektą su sąlyga: projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas pertvarkomo žemės sklypo bendraturtės G. K. raštiškas pritarimas arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas (e. b. t. 1, b. l. 29-30). 2018 m. lapkričio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte dėl skundo tyrimo buvo konstatuota, kad Projektas parengtas nesivadovaujant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 42 punkto reikalavimų, kadangi Projekte nenumatyta galimybė į žemės sklypą, projektinis Nr. 73-1-2, įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve) arba siūlomu servitutu (e. b. t. 2, b. l. 3-4).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį. ŽĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės), 42 punkte nustatyta, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Taisyklių 53 punktas nustato, kad sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, žemės naudmenų eksplikacija iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai, jų plotai ir pagal Projektą naujai formuojamos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), formuojamo žemės sklypo žemės naudmenų eksplikacija, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai. Taisyklių 72.8 punktas nustato, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl Projekto patvirtinimo nurodomi naujai siūlomi nustatyti arba panaikinti, arba paliekami esami servitutai.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, prie atsakovės naudojamos bendro žemės sklypo dalies, Projekto sprendinių brėžinyje pažymėtos Nr. 73-1-2 (e. b. t. 1, b. l. 39), nėra kelio, besijungiančio su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą. Šią aplinkybę patvirtina tiek paties ieškovo atstovės posėdyje duoti paaiškinimai, tiek 2018 m. lapkričio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte nurodytos aplinkybės (e. b. t. 2, b. l. 3-4). Iš teismui pateikto Projekto medžiagos matyti, kad jame nėra siūlomi servitutai patekimui į atsakovės naudojamą bendro žemės sklypo dalį. Projekto sprendinių brėžinyje nėra nurodomas siūlomas servitutas ir jo plotas. Darytina išvada, jog teismui pateiktas ydingas projektas, parengtas nesivadovaujant Taisyklių 42 bei 53 punktų reikalavimais, kuris negali būti tvirtinamas ir pagal kurį žemės sklypo pertvarkymo procedūra negali būti vykdoma. Teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi pasiūlė ieškovui pateikti projektą, parengtą laikantis Taisyklių 42 punkto reikalavimų, tačiau toks projektas teismui nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas pripažinti, jog administracinė žemės sklypo pertvarkymo procedūra, turi būti vykdoma be atsakovės sutikimo pagal VĮ Valstybės žemės fondas parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, negali būti tenkinamas (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-6-524/2019).

Atsakovė nurodo kitą Projekto trūkumą – sklypui neatlikti kadastriniai matavimai. ŽĮ 40 straipsnio 8 dalis nustato, kad, patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai. Taisyklių 81 punktas nustato, kad pagal Projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje; atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), parengiamos jų kadastro duomenų bylos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenustato reikalavimo atlikti pertvarkomo sklypo kadastrinius matavimus iki žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo, šis atsakovės argumentas laikytinas nepagrįstu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė teismui nepateikė prašymo su išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą apskaičiavimu. 2018 m. lapkričio 19 d. pinigų priėmimo kvite nenurodyta, už kokias paslaugas yra sumokėta 70,00 EUR suma, todėl neįmanoma nustatyti, ar šios išlaidos yra pagrįstos ir ar jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Taigi, šios išlaidos atsakovei negali būti priteisiamos.

2019 m. vasario 15 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta, jog atsakovė advokatui A. K. už atstovavimą sumokėjo 400,00 EUR. Advokatas A. K. atstovavo atsakovę 2019 m. kovo 4 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 valandą. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.19 punktas nustato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimalus advokato užmokesčio dydis yra 0,1. 2018 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 935,70 EUR. Atsižvelgiant į tai, pagrįstomis ir priteistinomis atsakovės išlaidomis už advokato A. K. atstovavimo paslaugas laikytina 93,57 EUR suma (935,70 x 0,1).

Kitos atsakovės išlaidos už advokato padėjėjo J. P. paslaugas, nurodytos 2018 m. rugsėjo 17 d. bei 2018 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvituose (viso: 400 EUR), įvertinus tai, kad advokato padėjėjas atsakovei surašė atsiliepimą į ieškinį bei atstovavo jai 2018 m. birželio 28 d. parengiamajame posėdyje bei 2018 m. rugsėjo 17 d. posėdyje, neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl laikytinos protingomis ir atsakovei yra priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinio netenkinti.

Priteisti atsakovei G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 493,57 EUR (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.