Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1239-912/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-12
Bylos Nr.: e2A-1239-912/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32641-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: K. J.
Ieškovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“

Kategorijos

1.3.6.3.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1239-912/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32641-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.9; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui K. J. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. G. esmė

1. Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu iš dalies tenkino atsakovo prašymą: 1) pripažino atsakovo atleidimą iš darbo šalių susitarimu neteisėtu, negrąžino atsakovo į darbą, panaikino ieškovės Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovo A. M. 2019 m. liepos 9 d. įsakymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą“ (toliau – įsakymas); 2) konstatavo, kad atsakovo darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 6 dalį DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) nusprendė išieškoti atsakovui iš ieškovės 1 041,12 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki DGK sprendimo priėmimo dienos, po 28, 92 Eur vidutinį darbo dienos užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal atsakovo savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus nuo atleidimo iš darbo dienos ir 100 Eur neturtinę žalą.

2. Ieškovė, nesutikdama DGK sprendimo dalimi, kuria tenkinti atsakovo reikalavimai, prašė teismo: 1) pripažinti nepagrįstais atsakovo reikalavimus ir juos atmesti; 2) pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą teisėtu ir palikti galioti ieškovės įsakymą; 3) atmesti kaip nepagrįstą darbuotojo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ieškovės bendrovėje ėjo jaunesniojo konduktoriaus kontrolieriaus pareigas. Atsakovas dirbo pagal darbo laiko grafiką. Atsakovas 2019 m. birželio 15 d. neatvyko į darbo vietą nustatytu laiku ir neatliko darbo funkcijų visą pamainą. Atsakovas nenurodė darbdavei priežasčių, kodėl jis negali pasirodyti darbe. Ieškovės darbuotojai susisiekus su atsakovu telefonu, jis nurodė, kad esą bute sugedo durų spyna, todėl negali palikti namų ir atvykti į savo pamainą. Atsakovas paaiškino, kad planuoja atvykti į kitą pamainos maršruto dalį. Vėliau, bandant su juo susisiekti, jis neatsakė ir visą dieną neatvyko į pamainą. Atsakovas pasiaiškinime raštu nurodė, kad durų spyna baigta tvarkyti 12 val. dienos laiku. Jis nepaaiškino, kodėl neatvyko į likusią pamainos dalį. Ieškovei pareikalavus papildyti duomenis, atsakovas kitame pasiaiškinime nurodė, kad meistras kviestas iš kito mygtukinio telefono, kuris priklauso buto savininkui. Pastarasis atsisako pateikti bet kokią informaciją. Ieškovas meistro asmeniškai nepažįsta, su juo bendravo tik porą kartų. Ieškovė iš socialinio tinklo „Facebook“ viešai prieinamo meistro profilio išsiaiškino, jog atsakovas ir meistras apie vienerius metus palaikė labai draugiškus ir familiarius santykius. Atsakovas nepateikė skambučių išklotinių, pagrindžiančių, kad jis skambino meistrui. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovo nurodytas asmuo viešai siūlo spynų remonto paslaugas. Jis viešai siūlo animatoriaus paslaugas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas paprašė meistro sąskaitos už suteiktas paslaugas tik tuomet, kai ji pareikalavo šio dokumento. Ieškovė teigia, kad atsakovo teiginiai apie negalėjimą atvykti į darbą dėl sugedusios buto durų spynos neatitinka tikrovės. Ieškovė teigia, kad atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nustatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Šis darbo pareigų pažeidimas įtvirtintas taip pat ir ieškovės darbo tvarkos taisyklėse. Atsakovas pasirašė, kad su jomis susipažino. Atsakovas įsipareigojo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti pavestus ir duotus nurodymus, ateiti į darbą ir išeiti iš jo laiku. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą ar pamainą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. Atsakovas, prašydamas neturtinės žalos, nepateikė neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų.

Atsiliepimas

4. Atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. birželio 15 d. buvo nenumatytų aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo ateiti į darbą. Jam gyvenant vienam, sugedo jo buto durų spyna, todėl, saugodamas savo turtą jis iškvietė durų spynų meistrą ir nedelsdamas apie situaciją informavo darbdavę. Jis skambino ieškovės atsakingoms operatorėms ir pranešė apie situaciją, taip pat parašė trumpąją žinutę iki darbo pradžios. Operatorės patikino, kad bus rastas jį pavaduojantis darbuotojas. Po įvykio jis toliau dirbo. 2019 m. birželio 20 d. jam pasiūlyta dėl 2019 m. birželio 15 d. neatvykimo į darbą išeiti iš darbo savo noru. Ieškovė įkalbinėjimo atsakovą, darė psichologinį spaudimą, buvo parengusi prašymą. Reaguodamas į situaciją, ieškovės atstovas iš karto pateikė du prašymus pasiaiškinti raštu dėl 2019 m. birželio 15 d. pravaikštos. Atsakovas pateikė pasiaiškinimą, išsamiai nurodė įvykio aplinkybes ir pateikė įrodymus, kad skambino ir įspėjo darbdavę apie situaciją. Ieškovė pateikė antrą prašymą pasiaiškinti dėl 2019 m. birželio 15 d. įvykio ir neatvykimo į darbą 2019 m. balandžio 14 d. Dėl to, kad darbe nebuvo šią dieną, jam neskirta jokia nuobauda. Atsakovas pateikė dar vieną pasiaiškinimą. Atsakovas nesutinka, kad padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovė ieškojo priežasčių nutraukti darbo sutartį su atsakovu, nes jis įstojo į profesinę sąjungą ir išsakė poziciją dėl nepriimtinų darbo sąlygų. Atsakovas 2019 m. balandžio 14 d. dėl ligos neatvyko į darbą ir apie tai informavo darbdavę. Nebuvo neigiamų padarinių. Įmonėje yra praktika, kad apie neatvykimą į darbą informuojama telefonu. Atsakovas nurodo, kad įspėjo darbdavę apie neatvykimą visą pamainą, į darbą neatvyko dėl svarbių priežasčių, negavo darbdavės nurodymo privalomai atvykti į likusią pamainos dalį. Ieškovės pateikti socialinių tinklų įrašai neįrodo, kad atsakovas melavo apie tai, kad nepažįsta I. G.. Jie tik naudojasi tuo pačiu socialiniu tinklu, pasirinkę vienas kito statusą „draugas“. Dėl to jie gali stebėti ir komentuoti vienas kito įrašus. Jie nebendravo socialiniame tinkle, įrašė tik kelis komentarus. Atsakovas neneigia, kad kvitas už paslaugas išrašytas pareikalavus ieškovei. Meistras galėjo kvito neišrašyti. Tai reikštų, kad padarytas administracinis nusižengimas valstybės mokesčių sistemai. Tai, kad kvitas neišrašytas, nepatvirtina, jog paslauga nesuteikta. Atsakovas, patyręs ieškovės darbuotojų spaudimą pačiam palikti darbą, ėmė ieškoti įrodymų, kuriais pagrįstų nebuvimo darbe priežastis. Dėl to, ieškovei paprašius kvito, jis analogišką prašymą pateikė meistrui ir gavo kvitą. Darbdavei panaudojus psichologinį spaudimą ir atleidus atsakovą iš darbo dėl tariamos pravaikštos, jis išgyveno, jautė netikrumą dėl savo veiksmų, manė, kad elgiasi pagal taisykles, bet jo veiksmai interpretuoti priešingai. Atsakovas mano, kad 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas pagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. sprendimu tenkino ieškinį: 1) pripažino, kad atsakovo reikalavimai, patenkinti DGK sprendimu, yra nepagrįsti, ir juos atmetė; 2) pripažino atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu; 3) paliko galioti ieškovės Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovo 2019 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. ĮS(P)-1625 „Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“; 4) nusprendė, teismo sprendimui įsiteisėjus DGK 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti atsakovo reikalavimai, laikyti netekusiu galios; 5) priteisė ieškovei iš atsakovo 1 904,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. birželio 15 d. jaunesniojo konduktoriaus kontrolieriaus darbo pareigas turėjo vykdyti nuo 7.21 val. iki 19.58 val., bet neatvyko į darbą. Teismas sprendė, kad ieškovo teiginys, jog darbuotojas neįvykdė pareigos pranešti darbdavei, dėl kokių priežasčių negali atvykti į darbą, nepagrįstas. Ieškovės Keleivių vežimo direkcijos Keleivių aptarnavimo departamento Vilniaus II-ojo keleivių aptarnavimo skyriaus vadovės L. M. 2019 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl atsakovo neatvykimo į darbą 2019 m. birželio 15 d. nurodyta, kad atsakovas, likus apie 30–35 min. iki darbo pradžios, telefonu pranešė bendrovės operatorei N. I., kad negalės laiku atvykti į darbą, nes neužsirakina namų durų spyna. Vėliau, 7.04 val., jis parašė operatorei trumpąją žinutę, kad dar yra namie ir laukia meistro, kuris atvyks taisyti spyną. Teismo posėdyje liudytojomis apklaustos bendrovės operatorė E. S. ir atsakovo tiesioginė vadovė L. M. patvirtino, kad joms N. I. pranešė, jog atsakovas pirmas paskambino jai ir pranešė, kad negalės laiku atvykti į darbą laiku. Nurodytas aplinkybes patvirtina ieškovės 2020 m. sausio 17 d. paaiškinimai raštu , UAB „Bitė Lietuva“ informacija apie abonentinio numerio 8 676 82 020 įeinančius ir išeinančius skambučius, trumpąsias žinutes. Teismas nustatė, kad darbuotojas 2019 m. birželio 15 d. likus 32 min. iki darbo pradžios pranešė darbdavei apie negalėjimą atvykti į darbą (darbo pradžia buvo numatyta nuo 7.21 val., pranešimas – 6.49 val.) ir į darbą tą dieną neatvyko.

7. Darbuotojas DGK teigė, jog meistras tvarkyti spynos atvyko apie 12 val., užtruko apie 1 val., nes dar važiavo namo pasiimti įrankių. Atsakovas nežino, ką keitė meistras. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas meistras I. G. paaiškino, kad jis atvyko į atsakovo namus tvarkyti durų spynos, ją išardė, prapūtė pjuvenas ir vėl įstatė spyną. Teismas nenustatė aplinkybės, kurią atsakovas nurodė DGK, t. y. kad meistras buvo išvykęs į namus. Darbuotojas teigė, kad negalėjo ieškovei pateikti skambučių meistrui išklotinės, nes buto savininkas atsisakė dalyvauti sprendžiant ieškovės ir atsakovo konfliktą. Savininkas iškvietė meistrą ir liepė atsakovui laukti meistro. Buto savininkas gyvena kitur, Naujamiestyje. Gal pats savininkas ėjo į darbą. Atsakovas nežino, koks buto savininko darbo grafikas. Atsakovas neprašė savininko saugoti buto. Atsakovas paaiškinime darbdavei nurodė, kad meistro asmeniškai nepažįsta, yra bendravęs porą kartų, kai bute buvo gedimai: čiaupo ir elektros. Tą kartą meistrą išvietė buto savininkas. Dėl to, taip pat ir sugedus spynai, atsakovas kreipėsi į buto savininką, kuris suorganizavo meistro iškvietimą. Meistras kviestas paskambinus mygtukiniu telefonu, priklausančiu buto savininkui. Jis atsisakė teikti informaciją. Meistras teisme paaiškino, kad gyventi į Vilnių atvyko prieš keturis metus. Bendraudamas su draugais jis susipažino su atsakovu. Jie bendrauja draugų susitikimuose. Meistras atsakovo bute taisė spyną, padėjo išnešti duris, keitė lemputę. Jis netaisė vandentiekio gedimų. Atsakovas meistrui per „WhatsApp“ arba „Viber“ programėlę parašė, prašydamas sutaisyti spyną. Meistras, ryte perskaitęs atsakovo žinutę, parašė, kad atvyks sutaisyti spynos. Jis apie pietus nuvyko į atsakovo butą ir sutaisė spyną. Meistras draugiškai sutiko pataisyti spyną. Teismas nustatė, kad buto savininkas buvo ne fizinis, bet juridinis asmuo UAB „NOTO“. Atsakovas su juo buvo sudaręs buto išperkamosios nuomos sutartį. Meistras nežino tokios įmonės. Ji į jį nesikreipė.

8. Liudytojas D. R. parodė, kad pokalbio metu atsakovas teigė, jog turi du telefonus. Tuo metu atsakovas turėjo tik vieną telefoną, o meistrui skambino iš kito telefono, kurį nurodė palikęs namuose. Atsakovas pažadėjo liudytojui padaryti telefono ekrano nuotrauką, kad būtų matyti, jog jis skambino meistrui. Vėliau atsakovas teigė, kad antrasis telefonas yra mygtukinis, neišmanus, todėl negalima padaryti ekrano nuotraukos. Paprašius pateikti telefono skambučių išklotinę, atsakovas ėmė teigti, kad telefonas priklauso buto savininkui ir šis nesutinka pateikti skambučių išklotinės. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas melavo, jog meistrą jam iškvietė buto savininkas, kad atsakovas nežino buto savininko darbo grafiko, asmeniškai nepažįsta meistro. Atsakovas DGK ir teismui melavo, kad 2019 m. birželio 15 d. nevyko į darbą dėl sugedusios spynos. Spyna nebuvo sugedusi. Nebuvo pateisinamos priežasties nevykti į darbą. Atsakovas neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. Darbdavei ėmus reikalauti pagrįsti neatvykimo į darbą priežastį, jis melavo, kad buvo sugedusi spyna. Atsakovas sutarė su draugu I. G. ir pradėjo tvirtinti, jog pastarasis tvarkė spyną. Atsakovas siekė, kad nebūtų atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

9. Teismas nenustatė to, kad darbdavė norėjo atleisti atsakovą iš darbo dėl narystės profesinėje sąjungoje. Teismas konstatavo, kad atsakovas šiukščiai pažeidė pareigas – neatvyko į darbą visą dieną be pateisinamos priežasties – ir melavo darbdaviui, siekdamas pateisinti neatvykimą į darbą. Aplinkybė, kad 2019 m. balandžio 14 d., kai atsakovas dar nebuvo profesinės sąjungos narys, dėl neatvykimo į darbą nepradėta procedūra pažeidimui tirti, bet apsiribota tik pokalbiu, nereiškia, kad, darbuotojui neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties, darbdavys, jei darbuotojas nebus profesinės sąjungos narys, toleruos tokį darbuotojo elgesį ir nepraras pasitikėjimo juo. Ieškovė nebepasitiki atsakovu, nes jis neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties ir melavo. Atsakovo eita pareigybė priskiriama prie itin atsakingų pareigų, susijusi su geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo specifika, be tokio darbuotojo traukinys išvykti negali. Darbuotojo sąžiningumas ir darbdavės pasitikėjimas juo yra esminis geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo organizavimui, klientų saugumui užtikrinti, todėl darbuotojui pagrįstai taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Tai, kad darbdavys siūlė atsakovui iš darbo išeiti savo noru, nebuvo psichologinis spaudimas. Tai reiškia, kad darbdavys buvo geranoriškas, siūlė darbuotojui palankesnį atleidimo iš darbo pagrindą. Pritaikyta sankcija proporcinga padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui, elgesiui padarius pažeidimą. Teismas nenustatė atleidimo iš darbo procedūros pažeidimų. Padaręs išvadą, kad atsakovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų. Atsakovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nenagrinėjo to, ar, priimdama sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo, ieškovė įvertino pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo.

10.2. Atleidimas iš darbo turi būti proporcingas pažeidimui. Teismas neįvertino to, kad atsakovas prieš darbo pradžią, informavo telefonu ir SMS žinute apie savo neatvykimą. Liudytojai patvirtino, kad tokia informavimo apie neatvykimą praktika buvo įprasta ir priimtina ieškovei. Tokiems atvejams įmonėje suformuotas darbuotojų rezervas. Dėl to ieškovė išvengė žalos, nes atsakovą pakeitė kiti darbuotojai. Jeigu atsakovas būtų siekęs pakenkti ieškovei, nebūtų informavęs apie neatvykimą į darbą. Teismas nesiaiškino, kokia atsakovo kaltė. Faktą, kad atsakovas informavo darbdavį apie neatvykimą, teismas vertino kaip mažareikšmį. Nėra nei atsakovo tyčios, nei neatsargumo.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas žalos atsiradimo aplinkybę, nurodė, kad ieškovui nereikėjo nurodyti realios žalos, nes žala gali būti reali ir potenciali, rėmėsi kasacinio teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-199-695/2015). Nurodytoje byloje nagrinėjama kita faktinė situacija, nes darbuotojui darbdavys buvo aiškiai uždraudęs daryti mokėjimo nurodymus, o darbuotojas, nepaisydamas draudimo, tyčia atliko mokėjimus. Ieškovės įmonėje laikytasi praktikos, kad, neatvykstant į darbą, būtina informuoti apie neatvykimą, kad transporto operatorės galėtų neatvykusį darbuotoją pakeisti kitu darbuotoju. Atsakovas informavo apie neatvykimą, o ieškovė jį pakeitė kitu darbuotoju, todėl potenciali žala negalėjo kilti.

10.4. Nė vienas ieškovės liudytojas nepatvirtino žalos atsiradimo aplinkybės, Liudytojas buvęs konduktorius V. Z. patvirtino, kad jis dirbo vietoj atsakovo, atliko visas konduktoriaus funkcijas. Traukinių eismas nesutriko, keleiviams nepadaryta žalos. Liudytoja L. M. taip pat patvirtino nurodytas aplinkybes. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų pažeisti darbdavio saugomi gėriai. Dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti, kad darbuotojas galėjo netekti darbdavio pasitikėjimo.

10.5. Ieškovė žalą sieja su aplinkybe, kad kiti darbuotojai turėjo dirbti Atsakovo darbą jų poilsio laiku, bet viršvalandžių praktika buvo nuolatinė ieškovės įmonėje. Iš ieškovės darbo grafikų matyti, kad visi darbuotojai (konduktoriai) dirbo viršvalandžius, keisdavosi pamainomis.

10.6. Atsakovas negalėjo užrakinti durų, todėl saugojo savo asmeninį turtą. Nenustatyta, kad liudytojas I. G. melavo, kad neatvyko taisyti spynos. Nepaneigtas jo išrašytas kasos kvitas.

10.7. Ieškovės parengtą dokumentą dėl darbo sutarties nutraukimo bendru sutarimu teismas nepagrįstai vertino kaip palankų darbuotojui. Tuo metu ieškovė nežinojo priežasčių, kodėl atsakovas neatvykimo į darbą, jis nebuvo pateikęs paaiškinimų. Ieškovė iš anksto buvo nusprendusi atleisti atsakovą.

10.8. Liudytojas V. Z. nurodė, kad jis per savo darbo praktiką apie 15 kartų pranešė operatorei apie neatvykimą į darbą, nes dalyvavo vakarėlyje ir pan. Tokių priežasčių pagrįstumas abejotinas. Vis dėlto šis liudytojas neatleistas iš darbo, nereikalauta pasiaiškinti. Liudytojas paaiškino, kad nebuvo atleistas iš darbo, kai pametė fiskalinės apskaitos dokumentus. Jam pasiūlyta išeiti savo noru. Atsakovas paaiškino, kad anksčiau neatvyko į darbą, nes sirgo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą apie pasikartojantį atsakovo elgesį ir dėl to atsiradusį nepasitikėjimą, nes pažeidimo procedūra nebuvo inicijuota. Panašiais atvejais ieškovė neskirdavo darbuotojams nuobaudų. Pažeidimai buvo vertinami kitaip. Jie nebuvo vertinami kaip šiukštūs.

10.9. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito. Net jei atsakovas į darbą neatvyko dėl kitų priežasčių ir apie tai galėjo pasakyti netiesą, jam negalėjo būti taikoma atleidimo procedūra. Teismas neteisingai sprendė, kad durų meistras ir atsakovas yra draugai ir susitarė meluoti. Nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Tai, kad meluota dėl draugystės, negali būti motyvas atleisti iš darbo.

10.10. Tai, kad skyrėsi atsakovo ir liudytojo I. G. parodymai dėl meistro iškvietimo, nereiškia, kad meistras neiškviestas, o atsakovas melavo. Net jei meistras nebuvo kviestas ir atsakovas į darbą neatvyko ne dėl spynos gedimo, šiomis aplinkybėmis negalėjo būti grindžiamas sprendimas, nes turėjo būti įvertinta aplinkybių visuma.

10.11. Atsakovo melas dėl to, kam priklauso butas, nesusijęs su atleidimo iš darbo priežastimis. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad butas įvykio metu priklausė UAB „Noto“. Atsakovas, nenorėdamas buto savininko įvelti į šią istoriją, nurodė neteisingus buto savininko duomenis.

10.12. Teismas taikė dvigubus standartus. Ieškovė darbo ginčą nagrinėjusios komisijos posėdyje nurodė, kad atsakovas pats nesusisiekė su darbdaviu ir jam apie neatvykimą nepranešė. Pateikus rašytinius įrodymus, ieškovė pakeitė savo poziciją. Dėl to pripažintina, kad ieškovė melavo teismui.

10.13. Bylinėjimosi išlaidos, kurias pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, negali būti priteistos neįvertinus, už kokias konkrečias teisines paslaugas sumokėjo ieškovė. Ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius kelis dokumentus, kuriuose nėra detalizuota, už kokią konkrečią paslaugą koks teisinių paslaugų mokestis sumokėtas. 2019 m. lapkričio 4 d. išrašyta sąskaita 870 Eur plius PVM sumai už ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimą. Tačiau Rekomendacijoje aiškiai išskiriama, kad ieškinio parengimas ir kitų procesinių dokumentų parengimas yra skirtingo pobūdžio teisinės paslaugos. Joms kurioms taikomi skirtingi įkainiai. 2019 m. gruodžio 2 d. išrašytoje sąskaitoje nurodoma, kad ieškovė už teisines paslaugas sumokėjo 629,88 Eur plius PVM. Pagal atliktų darbų detalizacijos lentelę, sumokėta už skirtingo pobūdžio darbus: sumokėta už ieškinio rengimą, nors už tai jau mokėta pagal ankstesnę sąskaitą; pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą posėdyje (2019 m. lapkričio 28 d. posėdis truko 14 min. ir atidėtas ieškovės prašymu.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Konstatuojant DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (neatvykimą į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamų priežasčių), turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) tenka darbdaviui (ieškovei), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (atsakovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009).

11.2. Atsakovas neatėjo į darbą be pateisinamos, svarbios priežasties ir meluodamas. A atliko neteisėtus veiksmus. Neteisėtų veiksmų faktą byloje patvirtino rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, kurie prieštaravo atsakovo paaiškinimams. Tai, kad atsakovas informavo ieškovę apie neatvykimą į darbą, neeliminuoja neteisėtų veiksmų fakto.

11.3. Liudytoja E. S. patvirtino, kad atsakovas informavo apie neatvykimą į darbą likus maždaug pusvalandžiui iki jo darbo pradžios, pažadėjo, atvykti į likusią pamainos dalį, kai bus sutaisytos durys, bet to nepadarė. Liudytoja V. C. (buvusi Keleivių aptarnavimo departamento direktorė) paliudijo, kad pirmadienį gavo visą parą dirbančių operatorių pranešimą, kad vienas darbuotojas neatvyko į darbą ir tai jau pasikartojantis atvejis. Operatorės turėjo padirbėti, kad rastų žmogų, pakeisiantį darbuotoją. Jų pagrindinis darbas užtikrinti, kad nė vienas traukinys neišvažiuotų be personalo. Liudytoja L. M. paaiškino, kad tai buvo antras atvejis. Kai atsakovas pirmą kartą neatvyko į darbą, su juo buvo pasikalbėta telefonu ir ji buvo sakiusi, kad daugiau netoleruos neatvykimų į darbą be aiškios priežasties.

11.4. Vertinant atsakovo veiksmus, reikia atsižvelgti į tai, kad nustačius pažeidimą, atsakovas savo kaltės nepripažino, nemanė, kad padarė, ką nors bloga. Kiti konduktoriai dirbo viršvalandžius, jų poilsio laikas sutrumpėjo. Atsakovui neatėjus į darbą, nebuvo užtikrinami bendrovės ekonominiai interesai, keleivių ir geležinkelių eismo saugumas, dėl to traukinys galėjo neišvykti į reisą. Ieškovė, norėdama išvengti didesnių nuostolių, buvo priversta nedelsdama ieškoti pamainos, atšaukti darbuotojus iš poilsio. Atsakovas, turėdamas galimybę atvykti į darbą nuo 12 val., bet to nepadaręs, elgėsi neatsakingai. Ieškovė nepatyrė žalos, bet nebepasitiki atsakovu.

Šalies argumentai

11.5. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015. Taikant formuojamą teismų praktiką, faktinės aplinkybės neprivalo būti identiškos.

11.6. Atsakovo pareigybė – jaunesnysis konduktorius kontrolierius. Jo pareigybės paskirtis – aptarnauti traukinio keleivius, užtikrinant jų kelionės kokybę ir saugią kelionę. Jam taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Itin svarbūs darbuotojo sąžiningumas ir darbdavio pasitikėjimas. Nepasirodydamas visą pamainą darbo vietoje be pateisinamos priežasties atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė tokiam pažeidimui.

11.7. Teismas tinkamai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo paaiškinimais, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, liudytojo I. G. paaiškinimams. Atsakovas netiesiogiai pripažįsta, kad melavo ieškovei ir teismui.

Atsiliepimas

11.8. Bylinėjimosi išlaidų dydžiai mažesni negu nustatyti Rekomendacijose. Rekomendacijose nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (toliau – BDU) (apie 3 397,5 Eur); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 BDU (apie 543,6 Eur); už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01 BDU (apie 135,9 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo darbuotojui šiukščiai pažeidus darbo pareigas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas).

13. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. lapkričio 9 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 13 d. dirbo ieškovės įmonėje jaunesniuoju konduktoriumi-kontrolieriumi. Atsakovas 2019 m. birželio 15 d. darbo pareigas turėjo vykdyti nuo 7.21 val. iki 19.58 val., bet į darbą neatvyko. Bendrovės operatorė E. S. 2019 m. birželio 15 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl atsakovo neatvykimo į darbą. Bendrovės Keleivių vežimo direkcijos Keleivių aptarnavimo departamento Vilniaus II-ojo keleivių aptarnavimo skyriaus vadovė L. M. 2019 m. birželio 17 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl atsakovo neatvykimo į darbą. Ieškovė 2019 m. birželio 20 d. pareikalavo atsakovo paaiškinti. Atsakovas 2019 m. birželio 22 d. surašė paaiškinimą. Ieškovė 2019 m. birželio 27 d. paprašė atsakovo patikslinti informaciją, 2019 m. liepos 4 d. – patikslinti ir paaiškinti dėl neatvykimo į darbą 2019 m. balandžio 14 d. Atsakovas 2019 m. liepos 7 d. surašė paaiškinimą. Bendrovės Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovas 2019 m. liepos 9 d. priėmė įsakymą, kuriuo atleido atsakovą iš darbo 2019 m. liepos 9 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

15. DGK 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu iš dalies patenkino atsakovo prašymą: 1) pripažino jo atleidimą iš darbo neteisėtu; 2) negrąžino į darbą; 3) panaikino įsakymą; 4) konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 5) nurodė išieškoti atsakovo naudai iš darbdavio 1 041,12 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki DGK sprendimo priėmimo dienos ir po 28,92 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo dienos užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal darbuotojo savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. liepos 9 d.); 6) nurodė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavės 100 Eur neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Ieškovė, nesutikdama su DGK sprendimu, kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 7 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovo reikalavimai, patenkinti DGK sprendimu, yra nepagrįsti ir juos atmetė. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovo atleidimas iš darbo teisėtas ir paliko galioti ieškovės įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiukštų darbo pareigų pažeidimą pagrįstumo

17. DK 53 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Pagal nurodytą straipsnį darbo sutartis pasibaigia: 1) nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu; 2) nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva; 3) nutraukus darbo sutartį darbdavio valia; 4) nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios; 5) mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui; 6) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos; 7) kitais DK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

18. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės reglamentuotas DK 58 straipsnyje. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalį, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

19. Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

20. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, ir dėl to teismų praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet taip pat ir tai, jog nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

21. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-461-695/2018).

22. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

23. Atsakovas 2019 m. birželio 15 d. jaunesniojo konduktoriaus-kontrolieriaus darbo pareigas turėjo vykdyti nuo 7.21 val. iki 19.58 val. Atsakovas 6.49 val. skambino operatorei, 7.04 val. parašė trumpąją žinutę, kad neatvyks į darbą. Apeliantas teigia, kad ieškovės įmonėje vyravo tvarka, kad apie neatvykimą į darbą darbdavė informuojama telefonu. Iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovas, neatvykdamas į darbą, turėjo nurodyti pateisinamą priežastį. Atsakovas teigė, kad neatvyko į darbą dėl spynos gedimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių liudytojų parodymus, sprendė, kad ieškovas melavo ieškovei ir teismui, nurodydamas nebuvimo darbe priežastį.

24. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo paaiškinimai ieškovei buvo nenuoseklūs. Ieškovei pareikalavus pateikti duomenis apie meistro iškvietimą, atsakovas nurodė skirtingas aplinkybes. Liudytojas D. R. teismui paaiškino, kad pradžioje atsakovas teigė, jog turi du telefonus, pažadėjo pateikti namie palikto telefono ekrano nuotrauką, vėliau atsisakė tai padaryti. Atsakovas tvirtina, kad telefonas, iš kurio jis skambino meistrui, yra mygtukinis, todėl negalima padaryti ekrano nuotraukos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir neišmaniojo telefono ekraną galima nufotografuoti su išmaniuoju telefonu arba fotoaparatu ir pateikti nuotrauką teismui. Dėl to atsakovo pasiteisinimas nepagrįstas. Atsakovas paaiškinime darbdavei nurodė, kad atsakovas kreipėsi į buto, kuriame gyveno, savininką, kuris iškvietė meistrą iš jam priklausančio mygtukinio telefono. Buto savininkas nesutiko pateikti skambučių išklotinės. Atsakovui liepta laukti meistro. Teismo posėdyje apklaustas meistras I. G. paaiškino, kad ryte gavo atsakovo žinutę ir atrašė, kad per pietus atvyks jos sutvarkyti. Meistrui tvarkiusiam spyną nežinoma buto savininkė UAB „NOTO“.

25. Atsakovas neteisingai nurodė, jog butas, kuriame gyveno, priklausė fiziniam asmeniui, gyvenančiam Naujamiestyje. Iš bylos duomenų matyti, kad buto savininkas buvo ne fizinis, bet juridinis asmuo UAB „NOTO“, UAB „NOTO“ 2019 m. gruodžio 5 d. rašte nurodė, kad atsakovas dėl buto durų kreipėsi į ją ne 2019 m. birželio 15 d., bet 2019 m. liepos 2 d. elektroniniu laišku. Nurodyta aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad spyna buvo sugedusi kitą dieną, t. y. ne tą, kurią atsakovas nebuvo darbe. DGK posėdyje atsakovas teigė, kad meistras atvyko tvarkyti spynos apie 12 val. Jis užtruko apie valandą, nes, išardžius spyną, paaiškėjo, kad reikia papildomų įrankių. Dėl to meistras važiavo į namus. Teismo posėdyje apklaustas meistras I. G. paaiškino, kad vyko į atsakovo namus tvarkyti spynos, ją išardė, prapūtė pjuvenas ir vėl įstatė. Taigi liudytojas nepatvirtino atsakovo versijos, kad meistras buvo atvažiavo taisyti spynos, ją išardė, vėl išvažiavo pasiimti reikiamų įrankių ir grįžo baigti tvarkyti spynos.

26. Atsakovas 2019 m. liepos 7 d. paaiškinime nurodė, kad meistro asmeniškai nepažįsta, bendravo tik kelis kartus. Liudytojas I. G. teigė, kad su atsakovu susipažino maždaug prieš ketverius metus, bendrauja per bendrus susitikimus su draugais. Tai – dar vienas atsakovo ir liudytojo parodymų neatitikimas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo aplinkybė, kad duryse įmontuotos dvi spynos. Atsakovas teigė, kad nuo antrosios spynos raktus buvo palikęs Kaune, tėvų namuose.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas nuolat keitė poziciją ir melavo. Aplinkybė, kad atsakovas prieš darbo pradžią informavo telefonu ir trumpąja žinute apie neatvykimą, yra nepateisinama priežastis. Pranešimas apie neatvykimą į darbą yra informacijos sutekimas kitai darbo santykių šaliai, bet tai nėra priežastis, dėl kurios darbuotojas negali atvykti į darbą. Taigi priežastis, dėl kurios darbuotojas negali atvykti į darbą yra pranešimo turinys, t. y. informacija. Pats pranešimas darbdaviui, kaip veiksmas, yra nurodytos informacijos apie nebuvimo darbe priežastį pateikimo forma. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Pirmiau aptartas atsakovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu bendradarbiavimu, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti. Atsakovas elgėsi nerūpestingai ir nesustengė problemos dėl sugedusios spynos išspręsti tai, kad nenukentėtų darbdavio interesai ir jis laiku atvyktų į darbą. Pažymėtina, kad, net ir, atsakovo teigimu, pataisius spyną, atsakovas neatvyko į darbą ir praleido visą darbo dieną. Tai, kad sugedo namų spyna, nėra svarbi priežastis neatvykti į darbą visą dieną. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas keitė savo paaiškinimus apie aplinkybes, susijusias su spynos taisymu, kad jo ir liudytojų parodymai skiriasi, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo kaltės forma yra tyčia. Taigi atsakovas tyčia be svarbios priežasties neatvyko į darbą visą dieną, todėl padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą šiukštų darbo drausmės pažeidimą.

28. Pažymėtina, kad atsakovas apie neatvykimą į darbą informavo ieškovę likus pusvalandžiui iki darbo pradžios. Šis laikas yra trumpas, todėl darbdaviui sunku tinkamai organizuoti neatvykusio į darbą darbuotojo pavadavimą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad tuo metu dirbę darbuotojai patyrė įtampą, nes labai greitai turėjo rasti atsakovą pavaduosiančius darbuotojus. Kita vertus, ieškovės darbuotojams, pavadavusiems atsakovą, sutrumpėjo poilsio laikas. Dėl to ieškovė pagrįstai netoleruoja neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovės įmonėje nuolat dirbami viršvalandžiai, konduktoriai keičiasi pamainomis, nepagrindžia to, kad šiuo konkrečiu atveju priežastis, dėl kurios į darbą neatvyko atsakovas, yra svarbi.

29. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės netapačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015). Vis dėlto bendro pobūdžio kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti aiškinant atitinkamas teisės normas, reikšmingi taip pat ir kitoje byloje taikant tas pačias teisės normas. Svarbu, kad bylų faktinės aplinkybės būdų identiškos arba panašios. Kasacinio teismo išaiškinimas, kad žala gali būti reali ir potenciali, yra bendro pobūdžio teisės normos išaiškinimas. Dėl to apeliantas neteisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis aptartu kasacinio teismo išaiškinimu taip pat ir nagrinėjamoje byloje. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovo pareiginius nuostatus, darytina išvada, kad atsakovo pareigybė svarbi, o ją einančiam asmeniui keliami aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai ir, šiam darbuotojui neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties, ieškovė gali patirti žalos. Atsakovas privalėjo atvykti į darbą laiku, patikrinti traukinio techninę ir sanitarinę būklę, parduoti traukinio bilietus, maisto produktus, papildomas paslaugas, atsakyti į keleivių klausimus, suteikti jiems pagalbą, užtikrinti ir palaikyti švarą traukinyje, išlipus keleiviams tikrinti vagonus, kritinių ir nestandartinių situacijų metu užtikrinti savo ir keleivių saugumą (pareigybės aprašymo 1.1, 1.2, 2.3–2.7, 3.1, 4.1, 5.5 punktai). Pagal ieškovės Klientų aptarnavimo standarto nuostatas, kilus ekstremaliai situacijai, konduktorius parodo keleiviams evakuacijos kelią. Taigi darbdavei, teikiančiai susisiekimo geležinkeliais paslaugas, labai svarbu pasitikėti darbuotoju. Darbdavė prarado pasitikėjimą darbuotoju, nes šis elgėsi nerūpestingai, buvo nesąžiningas.

30. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nenustatyta, jog liudytojas I. G. melavo teismui, kad jis neatvyko taisyti atsakovo durų, nepaneigtas jo išrašytas kasos kvitas. Vis dėlto nurodytos aplinkybės, įvertinus jas visų bylos aplinkybių kontekste, nepaneigia to, kad atsakovas, nurodydamas ieškovei neatvykimo į darbą aplinkybes, buvo nesąžiningas ir melavo.

31. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė iš anksto buvo nusprendusi atleisti atsakovą. Teismo posėdyje liudytojas V. Z. paaiškino, kad jis nebuvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kai pametė apskaitos dokumentus. Ieškovė jam pasiūlė išeiti iš darbo savo noru. Nurodyta aplinkybė patvirtina tai, kad ieškovė neturi išankstinio nusistatymo prieš darbuotojus, kurie pažeidžia darbo pareigas. Ieškovė, pasiūlydama atsakovui nutraukti darbo santykius jo prašymu, elgėsi taip pat, kaip ir su nurodytu liudytoju.

32. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, liudytojų paaiškinimų, negalima nustatyti, kad panašiais atvejais, t. y. kai darbuotojas nurodo darbdaviui melagingas aplinkybes dėl jo neatvykimo į darbą, darbuotojams nebuvo skirtų sankcijų. Ieškovei svarbu pasitikėti savo darbuotojais. Dėl to atsakovas nepagrįstai teigia, kad melavimas negalėjo turėti įtakos atleidimui iš darbo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nesusisiekė su darbdaviu ir nepranešė apie neatvykimą į darbą. Pateikus į bylą telefono skambučių išklotinę, ieškovė pateikė paaiškinimus raštu ir patikslino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas taikė ieškovei ir atsakovui dvigubus standartus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme dydžio

33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma neįvertinus, už kokias konkrečias teisines paslaugas sumokėjo ieškovė ir ar tai atitinka faktinius bylos proceso duomenis. Ieškinio, kitų procesinių dokumentų parengimas yra skirtingo pobūdžio procesiniai dokumentai, jiems taikomi skirtingi įkainiai.

34. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

35. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

36. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

37. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi atlyginimo klausimą, atsižvelgia ne tik į tai, ar advokatas suteikė teisines paslaugas, ar buvo už jas sumokėta, rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį, bet ir kitus kriterijus, kurių pagrindų bylinėjimosi išlaidos mažinamos ar didinamos.

38. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 1 904,85 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Ieškovės pateiktose sąskaitose nurodoma, kiek laiko advokatas sugaišo rengdamas procesinius dokumentus. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad už skirtingus procesinius dokumentus, atliekamus procesinius veiksmus nustatyti skirtingi įkainiai. Kai kurie duomenys pakartoti skirtingose eilutėse (ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui). Ieškovė nurodo, kad Rekomendacijose nustatyti didesni dydžiai nei sąskaitoje už teisines paslaugas.

39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši byla nesudėtinga, nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, teismų praktika tokio pobūdžio bylose suformuota. Ieškovę pirmosios instancijos teisme atstovavo profesionalus teisininkas. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis mažesnis negu nustatytasis Rekomendacijose, per se nereiškia, kad jos pagrįstos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis per didelis, todėl jos mažintinas iki 600 Eur.

40. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 90 Eur žyminio mokesčio. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliantui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą, patikslinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies šeštą pastraipą, nurodant, kad ieškovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ (kodas 110053842) iš atsakovo K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiama 600 Eur (šeši šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovui K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2020 m. kovo 9 d. UAB „Maxima Lt“.

Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus