- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-655-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32641-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- K. J.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 24 d.nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti teismo paskirtą baudą, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui K. J. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi skyrė atsakovui 200 Eur baudą už priesaikos sulaužymą.
2. Teismas nurodė, kad 2020 m. vasario 7 d. sprendime konstatuota, jog Darbo ginčų komisijos posėdyje darbuotojas teigė, jog skambučių meistrui išklotinės negalėjo pateikti darbdavei, nes buto savininkas atsisakė dalyvauti šioje situacijoje, nes jis butą nuomoja neteisėtai. Buto savininkas iškvietė meistrą, liepė atsakovui laukti meistro. Buto savininkas gyvena kitur, Naujamiestyje. Gal pats savininkas ėjo į darbą. Paaiškinime darbdaviui atsakovas nurodė, kad meistro asmeniškai nepažįsta, yra bendravęs porą kartų, kai bute buvo gedimų: čiaupo ir elektros. Tą kartą meistrą išvietė buto savininkas. Dėl to, taip pat ir sugedus spynai, atsakovas kreipėsi į buto savininką, kuris organizavo meistro iškvietimą. Meistras kviestas iš mygtukinio telefono, kuris priklauso buto savininkui. Pastarasis atsisakė dalyvauti ir teikti informaciją nagrinėjant šį įvykį.
3. Teisme liudytoju apklaustas meistras I. G. parodė, kad gyventi į Vilnių atvyko prieš keturis metus ir per bendrus draugus susipažino su atsakovu. Jie bendrauja bendruose draugų susitikimuose. Liudytojas yra taisęs spyną atsakovo bute, padėjęs išnešti duris, keitęs lemputę, bet netaisė vandentiekio gedimų. Atsakovas liudytojui „WhatsApp“ arba „Viber“ programėlėmis parašė sutaisyti spyną. Liudytojas ryte atsakė, kad atvyks sutaisyti spynos, apie pietus nuvyko į atsakovo butą ir sutaisė spyną. Buto savininkas buvo ne fizinis, bet juridinis asmuo UAB „NOTO“. Su juo atsakovas buvo sudaręs buto išperkamosios nuomos sutartį. Liudytojas nežino nurodytps įmonės. Ji neprašė sutaisyti spynos.
4. Kitas liudytojas D. R. paaiškino, kad atsakovas teigė turįs du telefonus. Tuo metu turėjo tik vieną telefoną. Meistrui atsakovas skambino iš kito telefono, esančio namuose. Atsakovas pažadėjo padaryti telefono ekrano nuotrauką, kad būtų matyti, jog jis skambino meistrui. Vėliau atsakovas pakeitė poziciją, teigė, kad antrasis telefonas yra mygtukinis, neišmanus. Dėl to atsakovas negali padaryti ekrano nuotraukos. Liudytojas D. R. paprašė, kad atsakovas pateiktų telefono skambučių išklotinę. Atsakovas dar kartą pakeitė poziciją ir ėmė teigti, kad telefonas priklauso ne jam, bet buto savininkui. Šis nesutinka duoti savo telefono skambučių išklotinės. Atsakovas nepaneigė nurodytų teiginių.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas sprendė, kad atsakovas melagingai teigė, jog buto savininkas iškvietė meistrą, kad buto savininkas gyvena Naujamiestyje, kad buto savininkas butą nuomoja nelegaliai, kad atsakovas nežino buto savininko darbo grafiko, todėl neprašė jo pasaugoti buto, kad atsakovas meistro asmeniškai nepažįsta. Teismas pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tiek darbdaviui, tiek Darbo ginčų komisijai, tiek teismui teismo posėdžio metu melagingai teigė, jog 2019 m. birželio 15 d. nevyko į darbą dėl sugedusios buto durų spynos.
6. Atsižvelgęs bylos duomenis, liudytojų parodymus, atsakovo paaiškinimai, nustatė, kad 2019 m. birželio 15 d. nebuvo sugedusi atsakovo buto durų spyna. Dėl to nebuvo pateisinamos priežasties atsakovui nevykti į darbą. Dėl to atsakovas 2019 m. birželio 15 d. į darbą nenuvyko be pateisinamos priežasties. Darbdaviui pareikalavus pagrįsti neatvykimo į darbą priežastį, atsakovas sugalvojo meluoti, kad buvo sugedusi buto durų spyna. Atsakovas susitarė su draugu I. G. tvirtinti, kad pastarasis 2019 m. birželio 15 d. taisė durų spyną. Atsakovas siekė nebūti atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovas prašo panaikinti jam paskirtą baudą. Atsakovas nurodo, kad neteikė melagingų paaiškinimų. Jis mano, kad jau buvo nubaustas, nes prarado darbą. Skirdamas baudą teismas nubaudė antrą kartą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo panaikinti 2020 m. vasario 7 d. nutartimi paskirtą 200 Eur baudą.
9. Teismas nurodė, kad 200 m. vasario 7 d. nutartyje teismas konstatavo, kad atsakovas, 2020 m. sausio 23 d. teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus ir tvirtindamas, kad 2019 m. birželio 15 d. neatvyko į darbą dėl sugedusios buto spynos remonto iškviesto meistro, sulaužė duotą priesaiką garbingai ir sąžiningai sakyti byloje tiesą. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo paaiškinimai, kuriais sulaužyta priesaika, turėjo esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsakovo paaiškinimų teismas nevertino kaip mažareikšmių, bet konstatavo, kad melagingus paaiškinimus atsakovas teismui teikė sąmoningai, siekdamas klaidinti teismą tam, kad byla būtų išnagrinėta jo naudai.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. sausio 23 d. teismo posėdyje, prieš duodamas paaiškinimus, atsakovas perskaitė ir pasirašė priesaikos tekstą. Jam išaiškinta atsakomybė už priesaikos sulaužymą. Teismas pasiteiravo atsakovo, ar šis suprato tai, ką perskaitė. Atsakovas patvirtino supratęs. Teismas dar kartą nurodė, kad atsakovo perskaityta ir pasirašyta priesaika reiškia, kad jis byloje turi sakyti tiesą. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas neprisipažįsta teismui melavęs, nėra pagrindas naikinti baudą. Teismas vertino, kad atsakovas teismo posėdžio metu akivaizdžiai sąmoningai, siekdamas suklaidinti teismą, davė melagingus paaiškinimus. Teismas nurodė, kad atsakovui paskirta bauda nemaksimalaus dydžio. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nenagrinėjo, kokius paaiškinimus atsakovas davė prisiekęs teisme, kokius, kitose institucijose.
Atsiliepimas
11.2. Atsakovas teisme palaikė versiją apie sugedusią durų spyną ir meistro iškvietimą. Atsakovo paaiškinimai sutapo su liudytojo I. G. parodymais, kurių teismas nevertino kaip melagingų. Atsakovas teisme pripažino, kad paaiškinimus darbdaviui ir darbo ginčų komisijai davė bijodamas, kad nebus sudaroma buto sutartis. Jis labai jaudinosi ir kai kuriuos dalykus tiesiog supainiojo, dalies įvykių neatsimena. Dėl to paaiškinimai darbo ginčų komisijai ir darbdaviui nesutapo su paaiškinimais teismui.
11.3. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus teisme, nemelavo, netvirtino, kad jo butas nepriklauso UAB „NOTO“, nesakė, kad jo butas nuomojamas nelegaliai, nesakė, kad ne jis, bet buto savininkas iškvietė meistrą. Atsakovas nepasakė nė vienos neteisingos aplinkybės, pripažino, kad ankščiau sakyti dalykai gali būti netikslūs.
11.4. Civiliniame procese galioja įrodymų tikėtinumo principas, t. y. teismas pagal vidinį savo įsitikinimą vertina, ar labiau tikėtina, negu netikėtina, kad tam tikras įvykis buvo, ar kad jo nebuvo. Tai padaryta šios bylos nagrinėjimo metu ir priimant sprendimą. Bylą nagrinėjęs teismas vertino, kad atsakovo paaiškinimas apie spynos gedimą yra mažiau tikėtinas. Tai reiškė, kad teismas atsakovo neatvykimą į darbą vertino kaip įvykusį nesant svarbių priežasčių. Atsakovas teigia, kad tai ne priesaikos, bet įrodymų vertinimo instituto taikymo klausimas.
Šalies argumentai
11.5. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo nurodytą dieną meistras nebuvo atvykęs taisyti spynos. Tikėtinumo vertinimas negali būti tapatinamas su melavimu. Darbo ginčų komisija buvo priėmusi priešingą sprendimą negu pirmosios instancijos teismas. Taigi įrodymų vertinimas nevienareikšmis. Atsakovas negali tapti atsakingu dėl to, kad nepavyko įrodyti savo teiginių.
11.6. Byloje nagrinėtas ne spynos gedimo klausimas, bet sprendžiama, ar atsakovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Dėl to ieškovė turėjo įrodyti visas darbo drausmės pažeidimo sąlygas, kurios negali būti išskirtinai siejamos su vienu epizodu. Atsakovas nurodo, kad kad sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius. Teismo sprendimo negalėjo lemti tik vieno subjektyviojo požymio išanalizavimas neįvertinus visų kitų bylos aplinkybių. Atsakovo tariamas melavimas negalėjo nulemti sprendimo byloje.
11.7. Teismas negali tapti institucija, kuri atsakovą baustų antrą kartą pinigine bausme. Teismas skyrė 2/3 dydžio baudą lyginat su maksimalia sankcija. Tai – itin didelė bauda palyginus su pažeidimu ir tais praradimais, kuriuos atsakovas jau patyrė, teismui patenkinus ieškinį.
11.8. Teismas privalėjo paaiškinti atsakovui ne tik CPK 186 straipsnyje numatytus padarinius už priesaikos nesilaikymą, bet taip pat ir teisę atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save (CPK 188 straipsnis). Atsakovui ši teisė neišaiškinta, todėl atsakovas teikė parodymus prieš save, kuriuos teismas vertino kaip melagingus.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai ir teisėtai paskyrė atsakovui baudą už priesaikos sulaužymą. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą konstatavo, kad atsakovo parodymai prieštaravo rašytiniams įrodymams ir liudytojų parodymams (rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, ir atsakovo žodinius paaiškinimus civilinėje byloje). Dėl to teismas už melagingus parodymus nusprendė skirti atsakovui baudą.
12.2. Atsakovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai prieštaravo kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir liudytojo I. G. parodymams:
12.2.1. Atsakovas 2019 m. liepos 7 d. paaiškinime teigė, kad meistro asmeniškai nepažįsta ir bendravo tik porą kartų, o civilinėje byloje, liudydamas I. G. teigė, kad su atsakovu susipažino atsikraustęs į Vilnių, maždaug prieš 4 metus.
12.2.2. Atsakovas nurodė, kad meistrui buvo skambinama iš buto savininko telefono, o liudytojas I. G. patvirtino, kad jį iškvietė pats atsakovas.
12.2.3. Atsakovas, duodamas paaiškinimus, staiga pakeitė nuomonę ir tuomet jau apie liudytoją I. G. pasisakė, kad „taip, kaip ir esu minėjęs, taip dabar pažįstu, dabar ir bendraujam jau ir visa kita, iki to laiko, tai jis atlikdavo smulkius darbus“. Manytina, kad atsakovas keitė nuomonę, nes sakė netiesą.
12.2.4. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. liepos 11 d. priklausė UAB „NOTO“, o nuo 2019 m. liepos 11 d. – atsakovui.
12.2.5. UAB „NOTO“ raštu nurodė, kad 2017 m. birželio 28 d. su atsakovu sudarė buto nuomos sutartį su teise nusipirkti butą. Atsakovas nesikreipė į UAB „NOTO“ 2019 m. birželio 15 d. dėl buto spynos, bet 2019 m. liepos 2 d. kreipėsi dėl durų rankenos gedimo. UAB „NOTO“ pažymėjo, jog esant garantiniam gedimui rangovas juos šalina iš anksto laiką suderinęs su klientu. Taigi, šis įrodymas patvirtina, kad nebuvo atsakovo nurodyto durų spynos gedimo.
12.3. Atsakovas atskirajame skunde teigė, esą jis civilinės bylos metu netvirtinto, jog butas, kuriame jis gyvena, yra nuomojamas nelegaliai ir kad butas nepriklauso UAB „NOTO“. Šias aplinkybes atsakovas nurodė nagrinėjant bylą darbo ginčų komisijoje. Nagrinėjant bylą teisme atsakovas šių aplinkybių neatsisakė, nepripažino, kad anksčiau darbdaviui ir darbo ginčų komisijoje nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Atsakovas mėgino išsisukti nuo atsakymo. Atsakovo paaiškinimų prieštaravimai sudarė pagrindą teismui pagrįstai nuspręsti, kad atsakovas teismui sako netiesą apie tikrąsias neatvykimo į darbą priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Teismas vertino, kad atsakovas nesilaikė priesaikos sakyti tiesos, nes jis ieškovui teiktame 2019 m. liepos 7 d. paaiškinime, darbo ginčų komisijos posėdyje nurodė aplinkybes, kad „meistras buvo kviestas iš kito telefono, kuris yra mygtukinis ir priklauso buto savininkui“. Civilinės bylos metu teismui paklausus, kas ir iš kokio telefono kvietė meistrą įvykio dieną, atsakovas nurodė, kad „jis turėjo kelis telefonus ir pats per visus kanalus bandė kviesti“.
Atsiliepimas
12.5. Atsakovas teisme nurodė naują aplinkybę, kad užsikirtus spynai, durų negalėjo užrakinti kita spyna, nes kitos spynos raktai buvo atsakovo tėvų namuose Kaune. Nauja aplinkybė patvirtina, kad atsakovas sakė teismui netiesą.
12.6. Teismas skyrė atsakovui baudą už priesaikos sulaužymą ne todėl, kad šis neatėjo į darbą, bet todėl kad sąmoningai melavo apie neatėjimo į darbą priežastis, duodamas paaiškinimus žodžiu teisme, taip pat ieškovei ir darbo ginčų komisijoje.
12.7. Atsakovo paaiškinimai buvo nevienodi, vienas kitam prieštaraujantys (atsakovas nepagrįstai keitė pozicijas dėl tų pačių įvykių), taip pat prieštaraujantys rašytiniams įrodymams ir liudytojų parodymams. Dėl to teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas sulaužė duotą priesaiką. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo parodymai turėjo esminę reikšmę teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, kad melagingus paaiškinimus atsakovas teismui teikė sąmoningai, siekdamas klaidinti teismą, kad byla būtų išnagrinėta jo naudai, todėl bauda atsakovui skirta pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo paskirtos baudos pagrįstumo.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
15. Atskirasis skundas atmestinas dėl tokių priežasčių. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi skyrė atsakovui 200 Eur baudą už priesaikos sulaužymą, nes atsakovas 2020 m. sausio 23 d. teismo posėdyje, prisiekęs, teismui sakė netiesą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo panaikinti atsakovui paskirtą baudą.
16. Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį, prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą.“ Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą, išskyrus atvejus, kai apklausa vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas teismo posėdyje teikė melagingus paaiškinimus, kad 2019 m. birželio 15 d. nevyko į darbą dėl sugedusios jo buto durų spynos. Teismas nustatė, kad byloje esantys rašytiniai duomenys, liudytojų parodymai, paties atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog 2019 m. birželio 15 d. durų spyna nebuvo sugedusi, todėl nebuvo pateisinamos priežasties nevykti į darbą. Atsakovas į darbą nenuvyko be pateisinamos priežasties. Darbdavei pareikalavus pagrįsti neatvykimo į darbą priežastį, atsakovas sugalvojo meluoti darbdavei, kad buvo sugedusi jo buto durų spyna, susitarė su draugu I. G. tvirtinti, jog pastarasis 2019 m. birželio 15 d. tvarkė atsakovo buto durų spynos gedimą. Atsakovas siekė nebūti atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovo elgesys ikiteisminio ir teisminio proceso metu, skirtingų aplinkybių nurodymas, argumentų nepastovumas patvirtina tikslą suklaidinti teismą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas teismui nurodė melagingas aplinkybes.
18. Atsakovo pozicija, kai nurodomos melagingos aplinkybės negali būti vertinama kaip įrodymų trūkumas siekiant pagrįsti faktines aplinkybes ar rungtyniškumo principo pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kokias skirtingas aplinkybes atsakovas nurodė ieškovei, darbo ginčų komisijai ir teismui. Įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, teismas konstatavo, kad atsakovas sulaužė duotą priesaiką sakyti tiesą. Atsakovas nurodo, kad darbo ginčų komisija buvo priėmusi priešingą sprendimą negu pirmosios instancijos teismas. Atsakovo nuomone, tai reiškia, kad bylos įrodymų vertinimas nevienareikšmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas neginčijo, jog pats nurodė skirtingas aplinkybes ieškovei, darbo ginčų komisijai ir teismui. Esant nurodytoms skirtingoms aplinkybėms, skiriasi jų vertinimas. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo melavimas turėjo esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti.
19. Pirmosios instancijos teismas skyrė atsakovui baudą už priesaikos sulaužymą. Baudos paskyrimas nesietinas su atsakovo darbo praradimu ar jo socialinės padėties pablogėjimu. Dėl to atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas, patenkinęs ieškinį, baudžia atsakovą antrą kartą pinigine bauda.
20. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo paaiškinti atsakovui ne tik CPK 186 straipsnyje numatytas pasekmes už priesaikos nesilaikymą, bet taip pta ir teisę atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save (CPK 188 straipsnis). Atsakovą teisme atstovavo advokato padėjėja A. A.. Nustačius, kad atsakovas buvo tinkamai atstovaujamas profesionalios teisininkės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos aiškinti šaliai teisių ir pareigų (CPK 161 straipsnis). Tai turėjo padaryti atsakovo atstovas.
21. Kiti atsakovo argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
22. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti atsakovo K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 24 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.