Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2322-996/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-07
Bylos Nr.: e2-2322-996/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32641-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Ieva Stanislovaitienė (pirm.)
Ieškovas: Akcinė bendrovė "Lietuvos geležinkeliai"
Atsakovas: K. J.
Advokatai: Giedrius Abromavičius, Aurelija Adomaitytė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2322-996/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32641-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.9; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui advokatui Giedriui Abromavičiui,

atsakovui K. J., jo atstovei advokato padėjėjai Aurelijai Adomaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui K. J. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ieškovė, darbdavė, Bendrovė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–14) K. J. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. DGKS-6099 darbo byloje Nr. APS-131-15277 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo patenkinti darbuotojo reikalavimai, ir prašydama darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintus, atmesti, pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu, Bendrovės Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovo 2019 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“ (toliau – Įsakymas) palikti galioti, darbuotojo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus, taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 9 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 13 d. pradėjo Bendrovėje eiti jaunesniojo konduktoriaus kontrolieriaus pareigas. Nurodė, kad pagal Bendrovėje sudarytą darbuotojų darbo laiko grafiką, 2019 m. birželio 15 d. atsakovas privalėjo atvykti į savo darbo vietą nustatytu laiku ir atlikti savo darbo funkcijas, tačiau atsakovas neatvyko į visą pamainą, t. y. nuo 7.21 val. iki 19.58 val. Teigė, kad atsakovas neatvykęs darbo grafike nustatytu laiku nepranešė apie tai darbdavei, nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis negali pasirodyti darbe, o Bendrovės darbuotojai E. S. susisiekus su atsakovu telefonu, atsakovas nurodė, kad esą bute sugedo durų spyna, todėl jis negali palikti namų ir atvykti į savo pamainą bei paaiškino, kad planuoja atvykti į kitą pamainos maršruto dalį, tačiau vėliau bandant su juo susisiekti, jis neatsakė ir visą dieną neatvyko į pamainą. Pažymėjo, kad 2019 m. birželio 20 d. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 4 dalimi pareikalavo atsakovo raštu paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis 2019 m. birželio 15 d. neatvyko į darbą praleisdamas 2019 m. birželio mėnesio darbo grafike nurodytą pamainą (30 maršrutas, nuo 7.21 val. iki 19.58 val.), tačiau atsakovui nepateikus išsamaus atsakymo ir jokių aplinkybes pagrindžiančių įrodymų 2019 m. birželio 20 d. pakartotinai raštu pareikalavo atsakovo paaiškinti, dėl kokios priežasties jis neatvyko į darbą ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Teigė, jog 2019 m. birželio 22 d. atsakovas pateikė rašytinį pasiaiškinimą, kuriame paaiškino, kad meistro darbai tvarkant durų spyną buvo pabaigti 12 val. dienos laiku, tačiau nepaaiškino, kodėl jis neatvyko į likusią pamainos dalį. Nurodė, jog 2019 m. birželio 27 d. elektroniniame laiške, skirtame atsakovui, buvo prašoma pateikti meistro prekių pirkimo-pardavimo paslaugų kvitą, nurodyti avarinės tarnybos pavadinimą (į kurią atsakovas kreipėsi). Pasak ieškovės, atsakovui nebendradarbiaujant, 2019 m. liepos 4 d. ji pateikė jam dar vieną reikalavimą pasiaiškinti, įvardijo konkrečius duomenis ir dokumentus, kuriuos atsakovas turėjo pateikti, be to prašė nurodyti aplinkybes, dėl kurių 2019 m. balandžio 14 d. atsakovas taip pat neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties visą darbo dieną (pamainą), atkreipė dėmesį į tai, jog šio įvykio ji nefiksavo kaip darbo pareigų pažeidimo ir tikėjosi, kad pakaks dalykinio pokalbio su darbuotoju, tačiau pasikartojantys atsakovo veiksmai pradėjo kelti didelį nepasitikėjimą; 2019 m. liepos 7 d. rašytiniame pasiaiškinime atsakovas nurodė, kad meistras buvo kviečiamas iš kito mygtukinio telefono, kuris priklauso buto savininkui, o pastarasis atsisako pateikti bet kokią informaciją, taip pat, kad meistro asmeniškai nepažįsta ir bendravo tik porą kartų, tačiau iš socialinio tinklo „Facebook“ viešai prieinamo meistro profilio išsiaiškino, jog atsakovas ir meistras dar iki 2019 m. birželio 15 d., kai neva sugedo atsakovo namų spyna, apie vienerius metus palaikė labai draugiškus ir familiarius santykius, tai įrodo atsakovo rašyti komentarai po meistro nuotraukomis, atsakovas taip pat nepateikė skambučių išklotinių, pagrindžiančių, kad jis skambino meistrui, o pagal atsakovo pateiktą meistro kontaktinį numerį Bendrovė nerado jokių sąsajų su spynų tvarkymo paslaugų tiekimu, tačiau aptiko informaciją apie meistro teikiamas animatoriaus paslaugas, be to, atsakovas paprašė meistro sąskaitos už suteiktas paslaugas tik tuomet, kai Bendrovė pati pareikalavo šio dokumento. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo teiginiai apie negalėjimą atvykti į darbą dėl sugedusios buto durų spynos neatitinka tikrovės, yra neįtikinantys, nepagrįsti patikimais įrodymais. Ieškovė nurodė, jog įvertinusi atsakovo veiksmus, aplinkybę, kad atsakovo pareigybė yra itin atsakinga, jam taikomi aukštesni kokybės ir atsakingumo standartai vykdant pareigas, geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo specifiką 2019 m. liepos 9 d. buvo priimtas Įsakymas, kuriuo atsakovas buvo atleistas iš jo einamų pareigų ir kuriame konstatuota, kad atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip tai yra nurodyta DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir kuris yra įtvirtintas Bendrovės generalinio direktoriaus 2018 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis atsakovas buvo pasirašytinai susipažinęs, t. y. dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti pavestus ir duotus nurodymus, ateiti į darbą ir išeiti iš jo laiku, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomas neatvykimas į darbą ar pamainą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. Paaiškino, kad atsakovo neatvykimas į darbą sukėlė daug streso operatorėms, kurios per trumpą laiką turėjo surasti pavaduojančius darbuotojus, ir dėl to kiti konduktoriai dirbo viršvalandžius, kurių poilsio laikas sutrumpėjo ir tai sukėlė papildomas išlaidas Bendrovei, todėl atsakovui nepasirodžius darbe nebuvo užtikrinti ne tik Bendrovės ekonominiai interesai, bet ir keleivių bei geležinkelių eismo saugumas, dėl ko traukinys galėjo neišvykti į reisą, todėl norėdama išvengti didesnių nuostolių Bendrovė buvo priversta nedelsiant ieškoti pamainos, atšaukti darbuotojus iš poilsio dienos ir pan., atsakovas, turėdamas galimybę atvykti į darbą nuo 12 val. bei tokiu būdu sumažinti Bendrovei kilsiančių padarinių apimtį, elgėsi neatsakingai, Bendrovė nebegali pasitikėti atsakovu kaip sąžiningu darbuotoju. Pastebėjo ir tai, kad atsakovas, prašydamas neturtinės žalos jam priteisimo, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų ir argumentų.

Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. t. II, b. l. 162–165, 191–192) nurodė, kad atsakovas apie tariamą buto spynos gedimą 2019 m. birželio 15 d. neinformavo buto savininko uždarosios akcinės bendrovės „NOTO“ (toliau – UAB „NOTO“), nors apie analogišką buto durų rankenos gedimą 2019 m. liepos 2 d. atsakovas buto savininką UAB „NOTO“ buvo informavęs, kuris vykdė garantinius įsipareigojimus ir organizavo šio gedimo šalinimą, kas, ieškovės teigimu, paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, esą 2019 m. birželio 15 d. jis negalėjo atvykti į darbą dėl sugedusios buto durų spynos, nes atsakovas neinformavo buto savininko apie tokį gedimą ir neprašė pašalinti gedimo, kuris būtų šalinamas nemokamai vykdant garantinius įsipareigojimus. Ieškovė pažymėjo, kad jos į bylą pateiktas įrodymas – uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ (toliau – UAB „Bitė Lietuva“) 2019 m. gruodžio 11 d. atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) su informacija apie abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančius ir išeinančius skambučius, trumpąsias žinutes 2019 m. birželio 15 d., kartu nurodant celių informaciją šių telekomunikacinių įvykių metu – patvirtina, kad atsakovas 2019 m. birželio 15 d. 6–7 val. ryte buvo išvykęs iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), jis 6.49 val. skambino Bendrovės operatorei, būdamas adresu (duomenys neskelbtini), (mobiliojo ryšio operatoriaus stotelės adresas), 7.04 val. parašė trumpąją žinutę Bendrovės operatorei, būdamas adresu (duomenys neskelbtini), (mobiliojo ryšio operatoriaus stotelės adresas), nurodyti mobiliojo ryšio operatoriaus stotelės adresai yra pakankamai nutolę nuo atsakovo gyvenamosios vietos adreso, kas, ieškovės teigimu, patvirtina, jog atsakovo teiginiai, esą jis negalėjo atvykti į darbą, nes sugedo buto durų spyna ir todėl jis esą negali palikti namų, neatitinka tikrovės; 6.49 val. atsakovas buvo susisiekęs su Bendrovės operatore ir informavo, kad neatvyks į darbą, tačiau 8.53 val. Bendrovės operatorei bandant susisiekti su atsakovu, pastarasis neatsakė į skambutį, kas, ieškovės teigimu, patvirtina, jog atsakovas nepagrįstai vengė atvykti į darbą visą darbo dieną (pamainą); atsakovas 2019 m. birželio 15 d. nuo 0.00 val. iki 4.10 val. su kažkuo bendravo ir susirašinėjo trumposiomis žinutėmis, kas, ieškovės teigimu, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas neskyrė laiko poilsiui ir todėl galimai nusprendė neatvykti į darbą nustatytu laiku. Ieškovės įsitikinimu, neegzistavo atsakovo nurodytų neatvykimo į darbą priežasčių, atsakovas elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad sutinka, jog atsakovas paskambino operatorei ir pranešė apie neatvykimą į darbą, tačiau pabrėžė, kad durų spynos gedimą atsakovas išgalvojo, atsakovas keitė savo paaiškinimus, jo paaiškinimai prieštaringi, Darbo ginčų komisijoje atsakovas teigė, jog meistras atvyko per 1 val., darbų atlikimas užtruko dar 1 val., nes (duomenys neskelbtini) I. G. buvo išvykęs į namus pasiimti įrankių, nors liudytoju apklaustas I. G. nenurodė apie išvykimą pasiimti įrankių, atsakovas Darbo ginčų komisijai teigė, kad buto savininkas atsisakė teikti informaciją, nes jis butą nuomoja jam nelegaliai, tačiau į bylą yra pateiktas tuo metu buto savininko UAB „NOTO“ paaiškinimas, kad atsakovas nesikreipė į jį dėl 2019 m. birželio 15 d. buto durų spynos gedimo, bet kreipėsi 2019 m. liepos 2 d. dėl buto durų rankenos gedimo, taip pat UAB „NOTO“ nurodė, kad butas naujas, visoms dalims taikomas garantinis įsipareigojimas, kurią vykdo konkreti įmonė, į kurią buvo kreiptasi dėl vėlesnio durų rankenos gedimo atsakovo bute, taigi butas naujas ir atsakovas buvo jį išsinuomojęs su teise jį įsigyti, buto savininku atsakovas tapo jau 2019 m. liepos 11 d., todėl nelogiška, kad buto, kurio visoms dalims taikomi garantiniai įsipareigojimai, durų spynos gedimui taisyti atsakovas kviestų kitą meistrą, taip pat atsakovas Darbo ginčų komisijoje nurodė, kad buto savininkas gyvena ne tame pačiame, o kitame name (duomenys neskelbtini), teigė, kad buto savininkas nurodė jam laukti meistro, nurodė, kad buto spynos yra dvi, o raktą jis tik turi nuo vienos, taip pat nurodė, kad bendravo su buto savininku, su meistru tiesiogiai nebendravo, tačiau liudytojas I. G. teisme parodė, kad tiesiogiai jis bendravo su atsakovu per „Viber“, jie pažįstami jau kelis metus, susitinka, taip pat paaiškėjo, kad buto savininkas buvo juridinis asmuo, kuris po 3 savaičių jau tą butą atsakovui pardavė, ir visa tai rodo, kad ne tik svarbios neatvykimo į darbą priežasties nėra, bet rodo ir atsakovo nesąžiningumą, atsakovas trukdė išsiaiškinti tiesą, darbdavei nebeliko pasitikėjimo tokiu darbuotoju. Pabrėžė, kad paskambinimas operatorei ir pranešimas apie neatvykimą į darbą nėra pakankama priežastis neatvykti į darbą.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. II, b. l. 135–142).

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 9 d. su ieškove sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Bendrovėje pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, 2019 m. birželio 1 d. įstojo į Bendrovės profesinę sąjungą „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad 2019 m. birželio 15 d. susidūrė su nenumatytomis aplinkybėmis, kurios jam objektyviai sutrukdė nuvykti į darbą ir dirbti pagal tos dienos grafiką, nes jam gyvenant vienam sugedo jo buto durų spyna, todėl saugodamas savo turtą jis iškvietė durų spynų (duomenys neskelbtini) I. G. ir nedelsdamas apie situaciją informavo darbdavę. Teigė, jog jo darbo pamaina 2019 m. birželio 15 d. turėjo prasidėti 7.21 val. ir trukti iki 19.58 val., todėl vos įvykus nenumatytam incidentui su durų spyna jau 6.49 val. jis skambino Bendrovės atsakingoms operatorėms ir pranešė apie situaciją, taip pat parašė trumpąją žinutę, Bendrovės operatorių buvo patikintas, kad bus rastas kitas jį pavaduojantis darbuotojas. Paaiškino, kad nuo jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), iki darbo (duomenys neskelbtini) yra apie 30 min. kelio pėsčiomis, todėl pagal aukščiau nurodytą skambinimo Bendrovės operatorėms laiką akivaizdu, jog durų spynos gedimas įvyko jam išeidinėjant iš namų. Teigė, kad po 2019 m. birželio 15 d. įvykio jis ir toliau dirbo pas ieškovę ir nebuvo net mažiausio įtarimo, jog jis galėtų būti atleistas iš darbo, tačiau 2019 m. birželio 20 d. ieškovės atstovas pasikvietęs jį pareiškė, kad dėl 2019 m. birželio 15 d. neatvykimo į darbą jis turi išeiti iš darbo savo noru. Pažymėjo, jog nors ir veikiamas intensyvaus įkalbinėjimo ir psichologinio spaudimo, pateikti prašymą dėl išėjimo iš darbo savo noru atsisakė, be to, prašymas dėl išėjimo iš darbo jau buvo ieškovės atstovo paruoštas. Nurodė, jog reaguodamas į situaciją ieškovės atstovas iš karto pateikė net 2 prašymus pasiaiškinti raštu dėl 2019 m. birželio 15 d. pravaikštos, iš kurių vienas turėjo registracijos numerį, o kitas buvo nenumeruotas. Pažymėjo, jog 2019 m. birželio 22 d. pateikė paaiškinimą, kuriame išsamiai nurodė įvykio aplinkybes ir pateikė įrodymus, kad skambino ir įspėjo darbdavę apie susidariusią situaciją, tačiau 2019 m. liepos 4 d. gavo papildomą prašymą dėl pasiaiškinimo pateikimo dėl to paties 2019 m. birželio 15 d. įvykio ir neatvykimo į darbą 2019 m. balandžio 14 d., nors dėl šią dieną nebuvimo darbe niekada ankščiau nėra gavęs reikalavimo pasiaiškinti ir jokia tarnybinė nuobauda ar įspėjimas jam nebuvo skirti, todėl 2019 m. liepos 7 d. pateikė papildomą pasiaiškinimą dėl 2019 m. birželio 15 d. ir 2019 m. balandžio 14 d. neatvykimo į darbą. Nurodė, jog 2019 m. liepos 9 d. buvo priimtas Įsakymas, kuriuo jis buvo atleistas iš jo einamų pareigų ir kuriame buvo konstatuota, kad jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, su kuo jis nesutinka. Atsakovo teigimu, jis laiku ir tinkamai įvykdė pareigą apie neatvykimo priežastis informuoti darbdavę – jis ne tik skambino įspėdamas, kad negalės atvykti, bet ir parašė trumpąją žinutę operatorei, tokiu būdu informuodamas apie neatvykimą ir jo priežastis, todėl ieškovė galėjo perorganizuoti darbą ir vietoj jo pasitelkti kitus darbuotojus, kas ir buvo padaryta, o deklaruojama tariama žala yra nepagrįsta. Pažymėjo, jog ieškovės noras atleisti jį iš pareigų pasireiškė tada, kai jis įstojo į profesinę sąjungą ir pradėjo išsakyti savo poziciją dėl darbo sąlygų nepriimtinumo, būtent ši priežastis, atsakovo nuomone, kėlė ieškovės nepasitenkinimą ir skatino ieškoti priežasčių nutraukti su juo darbo santykius. Mano, kad tik šia priežastimi galima paaiškinti faktą, kad 2019 m. balandžio 14 d. jam dėl ligos neatvykus į darbą ir apie tai analogiškai informavus darbdavę, jokių neigiamų pasekmių nekilo, jo netgi nebuvo paprašyta pasiaiškinti ir jokia nuobauda ar įspėjimas nebuvo skiriama; įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, kad apie neatvykimą į darbą buvo priimtina informuoti telefonu. Teigė, jog jis informavo apie 2019 m. birželio 15 d. neatvykimą į visą pamainą, o atvykti į dalį pamainos nežadėjo, tik informavo, jog tai padarys, jei bus galimybė, tačiau ieškovė jo kaltės klausimą sieja su žodiniu pasižadėjimu, vadinasi, tokiu savo argumentu pati ieškovė pripažįsta, kad žodiniai susitarimai ir žodinis informavimas ieškovės darbo praktikoje yra galimi ir taikomi, priešingu atveju, ieškovė pati turėjo apie privalomą atvykimą į likusią pamainos dalį pateikti rašytinį ar objektyviai patikrinamą pranešimą. Pabrėžė, kad jis darbdavę įspėjo apie neatvykimą visą pamainą, jis į darbą neatvyko dėl svarbių priežasčių, jis negavo darbdavės nurodymo privalomai atvykti į likusią pamainos dalį. Pažymėjo, jog jis turėjo pagrįstą riziką netekti savo turto (palikdamas neužrakintą butą ir atvykdamas į darbą), todėl, jo vertinimu, jo neatvykimas į darbą turi būti vertinamas kaip neatvykimas dėl svarbių priežasčių. Kartu pastebėjo tai, kad ieškovės pateikti socialinių tinklų įšrašai neįrodo, jog jis tariamai melavo apie tai, kad nepažįsta I. G., tai tik įrodo, kad tiek jis, tiek I. G. naudojasi tuo pačiu socialiniu tinklu ir jie socialinio tinklo platformoje yra pasirinkę vienas kito atžvilgiu statusą „draugas“, kuris leidžia stebėti ir komentuoti vienas kito įrašus, bendravimas socialiniame tinkle be kelių komentarų tarp jų nevyko, be to, jeigu būtų turėjęs intenciją slėpti faktą, kad jis socialiniame tinkle yra pažįstamas su I. G., tai visus įrašus ir komentarus jis būtų ištrynęs, nes priedas parengtas 2019 m. spalio 24 d., t. y. praėjus ilgam laikotarpiui po darbo pareigų pažeidimo, tačiau to sąmoningai nepadarė, nes „draugystė“ socialiniame tinkle niekaip neįrodo tikrųjų asmenų santykių, jų intensyvumo arba šiuo nagrinėjamu atveju – kaltės. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog jis neneigia, kad kvitas už paslaugas buvo išrašytas tik to pareikalavus ieškovei, tačiau ar už paslaugas paprašyti paslaugos atlikimo kvito, ar to nedaryti yra kelių asmenų susitarimo klausimas. Nurodė, kad jis ir jo pasamdytas meistras galėjo kvito neišrašyti ir tokia situacija reikštų, kad būtų padaromas administracinis nusižengimas valstybės mokesčių sistemai, tačiau kvito neišrašymas niekaip nereiškia ir nepatvirtina, kad nebuvo suteikta paslauga. Pažymėjo, jog patyręs ieškovės darbuotojų spaudimą pačiam palikti darbą, ėmė ieškoti įrodymų, kuriais pagrįstų savo nebuvimo darbe priežastis, todėl ieškovei paprašius kvito, jis analogišką prašymą pateikė meistrui ir reikiamą kvitą gavo, kvitas galioja, o tai reiškia, kad jis įrodo, jog I. G. suteikė paslaugas. Teigė, jog jis kaip darbuotojas pranešęs operatorei apie neatvykimo į darbą priežastis elgėsi pagal ieškovės nustatytas darbo tvarkos taisykles, kurios galiojo ieškovės darbo kolektyve, priešingu atveju, iš kur žinoti, kad apie neatvykimą į darbą jis turi pranešti operatorei ir tai padaryti ne tik telefonu, bet ir parašyti trumpąją žinutę. Jo manymu, darbdavės teiginys apie pažeidimo pakartotinumą yra nesąžiningas ir negali būti taikomas. Kartu nurodė tai, kad darbdavei panaudojus psichologinį spaudimą ir atleidus jį iš darbo dėl tariamos pravaikštos jis patyrė moralinius išgyvenimus, jautė netikrumą dėl savo veiksmų, manė, kad elgiasi pagal taisykles, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių jo veiksmai buvo interpretuojami priešingu būdu, todėl mano, kad 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad 2019 m. balandžio 14 d. buvo susirgęs, telefonu pranešė operatorei, jam buvo patikinta, jog jis informavo darbdavę tinkamai, už tą dieną jis atidirbo kitą dieną; vasarą ėmė keistis darbo sąlygos, keitėsi vadovybė, jis kartu su kitais darbuotojais ėmė skųstis darbdavei dėl darbo grafikų, dėl priimamų teistų naujų darbuotojų ir dėl to padažnėjusių vagysčių, dėl neveikiančios kondicionavimo sistemos senesnės klasės traukiniuose, 2019 m. birželio 1 d. įstojo į profesinę sąjungą; 2019 m. birželio 15 d. operatorei patvirtino, kad neatvyks į darbą visą dieną, nes trečias reisas turėjo prasidėti 10.30 val., o spyna buvo sutaisyta tik apie 12 val., prasmės vykti į darbą nebebuvo, jis vieną kartą operatorei skambinant neatsiliepė, tačiau jau buvo užfiksavęs, kad į darbą tą dieną neatvyks; po įvykio susitikime su tiesiogine vadove ir D. R. jam iš karto buvo pateiktas pasirašyti prašymas išeiti iš darbo savo noru, su kuo jis nesutiko, jam buvo nurodyta, kad pasitikėjimas juo prarastas, tuomet jam buvo pateiktas reikalavimas pasiaiškinti, jis apie neatvykimą į darbą pranešė pagal nustatytą tvarką; dėl jo paaiškinimų prieštaringumo paaiškino, kad galimai buvo susimaišęs ir ne taip papasakojo; su UAB „NOTO“ 2018 m. buvo pasirašęs sutartį dėl išperkamosios nuomos, į buto savininką UAB „NOTO“ nesikreipė dėl spynos remonto, nes bijojo, kad jam gali būti taikomos baudos, o jau 2019 m. birželio 19 d. pasirašius sutartį dėl buto įsigijimo dėl vėlesnių gedimų jau kreipėsi į UAB „NOTO“; I. G. nėra jam geriausias draugas, tačiau su juo susitinka kartu su kitais draugais, po įvykio daugiau su juo ėmė bendrauti; tuo metu turėjo kelis telefonus; bute dvi spynos, sugedusi buvo apatinė spyna, viršutinės spynos raktas buvo pas tėvus Kaune.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. S. parodė, kad Bendrovėje dirba nuo 2018 m., nuo 2019 m. kovo mėn. dirba Bendrovės (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 15 d. darbą pradėjo nuo 7 val., prieš ją dirbo (duomenys neskelbtini) N. I., kuri jai pasakė, kad likus 30 min. iki maršruto pradžios jai skambino atsakovas ir pranešė, kad negali atvykti į darbą, nurodė, jog atsakovas informavo, kad į kitą maršrutą atvyks, ji atsakovui skambino du kartus, tačiau jis neatsiliepė ir neperskambino, tai buvo savaitgalio diena, atsakovą pakeisti paprašė iš po naktinės pamainos grįžusių darbuotojų, atsakovas neatvyko į darbą visą dieną, anksčiau yra buvęs atvejis kai atsakovas į darbą neatvyko, tuo metu tai nebuvo fiksuota raštu, atsakovas buvo pažadėjęs, kad daugiau tai nepasikartos.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. M. parodė, kad buvo tiesioginė (duomenys neskelbtini), pirmadienį (duomenys neskelbtini) ją informavo, kad šeštadienį atsakovas neatvyko į darbą, susitiko su atsakovu, kartu dalyvaujant Bendrovės (duomenys neskelbtini) D. R., pokalbiui, kadangi tai jau buvo antras atvejis, kai atsakovas neatvyksta į darbą be aiškių priežasčių, pirmuoju atveju ji su atsakovu kalbėjo telefonu apie svarbą laiku atvykti į darbą, 2019 m. birželio 15 d. atsakovo maršrutas susidėjo iš trijų etapų (Trakai, Palemonas, Marcinkonys), (duomenys neskelbtini) informavo, kad atsakovas nurodė, kad į vieną etapą atvyks arba paskambins, tačiau jam skambinant jis neatsiliepė, pokalbio metu atsakovo paaiškinimai sukėlė dar daugiau klausimų.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. C. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji ėjo (duomenys neskelbtini), pirmadienį gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo neatvykimo į darbą šeštadienį, atsakovas dirbdavo tik savaitgaliais, darbuotojų rezervas kartais būna sudaromas, tačiau ne kiekvieną mėnesį, pirmojo atsakovo neatvykimo į darbą nefiksavo, buvo pravestas tik pokalbis su juo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. R. parodė, kad dirba Bendrovėje (duomenys neskelbtini), atsakovo (duomenys neskelbtini) L. M. į jį kreipėsi su informacija, jog atsakovas neatvyko į darbą, jie kartu atliko tyrimą, susitiko pokalbiui su atsakovu, pokalbio metu atsakovas teigė, kad jis iš viso turi du telefonus, tuo metu su savimi turėjo tik vieną, o meistrui skambino iš to kito telefono, kuris yra namuose, pažadėjo padaryti telefono ekrano nuotrauką, kad matyti, jog jis skambino meistrui, tačiau vėliau atsakovas pakeitė savo poziciją ir jau teigė, kad tas antrasis jo telefonas yra mygtukinis, neišmanus ir ekrano nuotraukos padaryti jis negali, tuomet jo buvo paprašyta pateikti telefono skambučių išklotinę, to paprašius atsakovas dar kartą pakeitė poziciją, jau ėmė teigti, kad iš viso tas telefonas priklauso ne jam, o buto savininkui, o savininkas jam butą nuomoja nelegaliai, todėl nesutinka duoti savo telefono numerio skambučių išklotinės, atsakovą tyrimo metu pamatė pirmą kartą, jokios informacijos apie atsakovą iki tol neturėjo, dažniausiai tiesioginiai vadovai net nežino, kurie darbuotojai priklauso profesinei sąjungai, darbuotojų labai daug, profesinių sąjungų Bendrovėje yra 44.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. Z. (V. Z.) parodė, kad Bendrovėje dirbo apie 8 mėn. iki 2019 m. spalio mėn., profesinei sąjungai nepriklausė, iš darbo išėjo savo noru, nes prarado bilietus, dėl to turėjo duoti paaiškinimus, taip pat ir dar vieną kartą jam yra tekę duoti paaiškinimus dėl neatvykimo į darbą dėl ligos, iš viso apie 15 kartų buvo neatvykęs į darbą, kai neatvykdavo paskambindavo operatorei, 2019 m. birželio 15 d. jis nebuvo rezerve, po naktinės pamainos (duomenys neskelbtini) paprašė jo pakeisti į darbą neatvykusį atsakovą.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. F. parodė, kad yra profesinės sąjungos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Bendrovėje dirba apie 100 (duomenys neskelbtini), iš kurių apie 30 yra jo (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos nariais, dar yra kelios profesinės sąjungos atstovaujančios (duomenys neskelbtini), su Bendrovės vadovybe profesinės sąjungos santykiai yra įtempti, problemų yra daug – dėl darbo grafikų, dėl neveikiančių kondicionierių, tie darbuotojai, kurie išsako savo nuomonę, tampa Bendrovėje nebereikalingi.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. G. parodė, kad verčiasi individualia veikla, gyventi į (duomenys neskelbtini) atvyko prieš keturis metus ir po kurio laiko per bendrus draugus susipažino su atsakovu, su atsakovu bendrauja per bendrus draugų susitikimus, atsakovo bute yra taisęs spyną, padėjęs išnešti duris ir keitęs lemputę, vandentiekio gedimų taisęs nėra, atsakovas per „WhatsApp“ arba per „Viber“ jam parašė prašydamas sutaisyti spyną, jis jo žinutę perskaitęs ryte parašė, kad atvyks sutaisyti spynos, nuvyko apie pietus į atsakovo butą (duomenys neskelbtini) ir sutaisė spyną – išėmė ją, prapūtė, nes buvo pjuvenų ir spyna jau veikė, spyną taisė dėl draugystės, kad tai buvo 2019 m. birželio 15 d. sužinojo pasidomėjęs pagal išrašytą kvitą, kvitas buvo išrašytas vėliau, tik buvo įrašyta 2019 m. birželio 15 d. data, UAB „NOTO“ jam nėra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. lapkričio 9 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 13 d. pradėjo dirbti Bendrovėje (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 15–17), Bendrovės (duomenys neskelbtini) E. S. 2019 m. birželio 15 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl atsakovo neatvykimo į darbą 2019 m. birželio 15 d. (el. b. t. I, b. l. 23), Bendrovės (duomenys neskelbtini) L. M. 2019 m. birželio 17 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl atsakovo neatvykimo į darbą 2019 m. birželio 15 d. (el. b. t. I, b. l. 57), 2019 m. birželio 20 d. Bendrovė pareikalavo atsakovo paaiškinimo dėl neatvykimo į darbą 2019 m. birželio 15 d. (el. b. t. I, b. l. 25, 26), atsakovas 2019 m. birželio 22 d. surašė paaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 27), Bendrovė 2019 m. birželio 27 d. paprašė atsakovo informacijos patikslinimo (el. b. t. I, b. l. 28), 2019 m. liepos 4 d. Bendrovė pareikalavo atsakovo informacijos patikslinimo bei paaiškinimo dėl jo neatvykimo į darbą 2019 m. balandžio 14 d. (el. b. t. I, b. l. 29), atsakovas 2019 m. liepos 7 d. surašė paaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 30), Bendrovės (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 9 d. priėmė Įsakymą, kuriuo atleido atsakovą iš darbo 2019 m. liepos 9 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. t. I, b. l. 31), atsakovas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri sprendimu jo prašymą patenkino iš dalies – pripažino darbuotojo atleidimą iš Bendrovės neteisėtu, negrąžino jo į darbą, panaikino Įsakymą, konstatavo, jog darbuotojo darbo sutartis nutraukta DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, nurodė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavės 1 041,12 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 28,92 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo dienos užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal darbuotojo savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. liepos 9 d.), nurodė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavės 100 Eur neturtinę žalą (el. b. t. I, b. l. 48–54).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 32 straipsnio 2 dalį, pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių nekilo, kad atsakovas 2019 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) darbo pareigas turėjo vykdyti nuo 7.21 val. iki 19.58 val., tačiau į darbą neatvyko. Darbuotojo aiškinimu, jis prieš darbo pradžią 6.49 val. paskambino Bendrovės (duomenys neskelbtini) ir pranešė apie negalėjimą atvykti į darbą į visą pamainą dėl sugedusios jo buto durų spynos bei išsiuntė darbdavei trumpąją žinutę, taip pat informavo, kad jei bus galimybė, jis į dalį pamainos atvyks, Bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo patikintas, jog bus rastas jį pavaduojantis darbuotojas, jis į darbą neatvyko dėl svarbių priežasčių – sugedusios jo buto durų spynos, darbdavė jam nedavė nurodymo atvykti į likusią pamainos dalį. Tuo tarpu darbdavės teigimu, darbuotojas neįvykdė savo pareigos pirmasis pranešti darbdavei dėl kokių priežasčių jis negali atvykti į darbą, neatvyko į likusios pamainos dalį, nors pats nurodė, kad durų spyna buvo sutaisyta 12 val., o atvykti į likusią pamainos dalį pats buvo pažadėjęs, o jo nurodytos aplinkybės apie sugedusią buto durų spyną neatitinka tikrovės, yra visiškai neįtikinančios, nepagrįstos patikimais įrodymais, todėl darbuotojas į darbą neatvyko be pateisinamos priežasties.

Pirmiausia pastebėtina tai, kad ieškovės ieškinyje išdėstytas teiginys, jog darbuotojas neįvykdė savo pareigos pirmasis pranešti darbdavei dėl kokių priežasčių jis negali atvykti į darbą, yra nepagrįstas, kadangi Bendrovės (duomenys neskelbtini) L. M. 2019 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl atsakovo neatvykimo į darbą 2019 m. birželio 15 d. (el. b. t. I, b. l. 57) nurodyta, kad būtent pats atsakovas iki darbo pradžios likus apie 30–35 min. telefonu pranešė Bendrovės (duomenys neskelbtini) N. I., kad laiku į darbą atvykti negalės, nes neužsirakina namų durų spyna, vėliau 7.04 val. jis parašė (duomenys neskelbtini) trumpąją žinutę, kad jis dar namie ir laukia meistro, kuris atvyks taisyti spyną. Teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos Bendrovės (duomenys neskelbtini) E. S. ir atsakovo (duomenys neskelbtini) L. M. patvirtino, kad joms Bendrovės (duomenys neskelbtini) N. I. pranešė, jog būtent pats atsakovas pirmasis paskambino jai, pranešdamas, kad į darbą laiku atvykti negalės. Be to, pati ieškovė savo 2020 m. sausio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. t. II, b. l. 191–192) jau teigė, kad atsakovas 6.49 val. skambino Bendrovės (duomenys neskelbtini), 7.04 val. parašė Bendrovės (duomenys neskelbtini) trumpąją žinutę, tai patvirtina ir į bylą pateikta UAB „Bitė Lietuva“ informacija apie abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančius ir išeinančius skambučius, trumpąsias žinutes 2019 m. birželio 15 d. (el. b. t. III, b. l. 29–30), tai ieškovės atstovas patvirtino ir teismo posėdžio metu, pripažindamas, kad išanalizavęs visą bylos medžiagą sutinka, jog atsakovas pirmasis paskambino Bendrovės (duomenys neskelbtini) informuodamas apie neatvykimą į darbą laiku 2019 m. birželio 15 d. Taigi, darbuotojas 2019 m. birželio 15 d. likus 32 min. iki darbo pradžios pranešė darbdavei apie negalėjimą atvykti į darbą (darbo pradžia buvo numatyta nuo 7.21 val., pranešimas – 6.49 val.) ir į darbą tą dieną neatvyko.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal DK 58 straipsnio nuostatas, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kas gali būti priežastimi nutraukti darbo sutartį, gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, todėl toliau teismas vertins, ar darbuotojas į darbą 2019 m. birželio 15 d. neatvyko turėdamas pateisinamą priežastį ar be pateisinamos priežasties.

Atsakovas nurodė, kad į darbą 2019 m. birželio 15 d. neatvyko dėl sugedusios buto durų spynos, tuo tarpu ieškovės teigimu, atsakovas melagingai teigia apie sugedusią buto durų spyną, todėl neegzistavo jokia pateisinama priežastis atsakovui nevykti į darbą.

Iš į bylą pateikto Darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos posėdyje darbuotojas teigė, jog meistras tvarkyti jo buto durų spynos atvyko apie 12 val., užtruko apie 1 val., nes dar važiavo namo pasiimti įrankių, atvykęs meistras išardė spyną, tuomet pritrūko įrankių ir išvažiavo į namus, ką keitė meistras spynoje nežino, tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovo minimas (duomenys neskelbtini) I. G. parodė, kad jis atvyko į atsakovo namus tvarkyti jo durų spynos, ją išardė ir tik prapūtė pjuvenas ir vėl įstatė spyną, taigi, nenustatyta atsakovo Darbo ginčų komisijoje teigta aplinkybė, jog spynos taisymo metu meistras buvo išvykęs į namus.

Iš į bylą pateikto Darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos posėdyje darbuotojas teigė, jog skambučių meistrui išklotinės negalėjo pateikti darbdavei, nes buto savininkas atsisakė dalyvauti šioje situacijoje, kadangi jis jam butą nuomoja nelegaliai, buto savininkas iškvietė meistrą, pasakė jam laukti meistro, buto savininkas gyvena kitur, (duomenys neskelbtini), gal pats buto savininkas ėjo į darbą, koks jo darbo grafikas nežino, todėl jo saugoti buto neprašė, savo paaiškinime darbdavei (el. b. t. I, b. l. 30) atsakovas nurodė, kad meistro asmeniškai nepažįsta, yra bendravęs porą kartų, kai bute buvo gedimai: čiaupo ir elektros, tą kartą meistrą išvietė buto savininkas, todėl ir sugedus spynai kreipėsi į buto savininką, kuris suorganizavo meistro iškvietimą, meistras buvo kviestas iš mygtukinio telefono, kuris priklauso buto savininkui, buto savininkas atsisakė dalyvauti ir teikti informaciją nagrinėjant šį įvykį, tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovo minimas (duomenys neskelbtini) I. G. parodė, kad gyventi į (duomenys neskelbtini) atvyko prieš keturis metus ir po kurio laiko per bendrus draugus susipažino su atsakovu, su atsakovu bendrauja per bendrus draugų susitikimus, atsakovo bute yra taisęs spyną, padėjęs išnešti duris ir keitęs lemputę, vandentiekio gedimų taisęs nėra, pats atsakovas jam per „WhatsApp“ arba per „Viber“ parašė prašydamas sutaisyti spyną, jis jo žinutę perskaitęs ryte parašė, kad atvyks sutaisyti spynos, nuvyko apie pietus į atsakovo butą (duomenys neskelbtini) ir sutaisė spyną – išėmė ją, prapūtė, nes buvo pjuvenų ir spyna jau veikė, spyną taisė dėl draugystės, be to, byloje nustatyta, kad buto savininkas buvo ne fizinis asmuo, o juridinis asmuo UAB „NOTO“, su kuriuo atsakovas buvo sudaręs buto išperkamosios nuomos sutartį (el. b. t. II, b. l. 168–173), I. G. patvirtino, kad tokia įmonė jam nėra žinoma ir ši įmonė į jį nesikreipė dėl spynos taisymo atsakovo bute, taipogi liudytojas D. R. parodė, kad pokalbio metu atsakovas teigė, kad jis iš viso turi du telefonus, tuo metu su savimi turėjo tik vieną telefoną, o meistrui skambino iš kito telefono, kuris yra namuose, pažadėjo padaryti telefono ekrano nuotrauką, kad būtų matyti, jog jis skambino meistrui, vėliau atsakovas pakeitė savo poziciją ir jau teigė, kad tas antrasis jo telefonas yra mygtukinis, neišmanus ir ekrano nuotraukos padaryti negali, tuomet jo buvo paprašyta pateikti telefono skambučių išklotinę, to paprašius atsakovas dar kartą pakeitė poziciją, jau ėmė teigti, kad telefonas priklauso ne jam, o buto savininkui, o savininkas jam butą nuomoja nelegaliai, todėl nesutinka duoti savo telefono numerio skambučių išklotinės, šių liudytojo teiginių atsakovas nepaneigė. Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, matyti, jog atsakovas melagingai teigė, kad buto savininkas jam iškvietė meistrą, kad buto savininkas gyvena (duomenys neskelbtini), kad buto savininkas jam butą nuomoja nelegaliai, kad jis nežino buto savininko darbo grafiko, todėl neprašė jo pasaugoti butą, kad meistro asmeniškai nepažįsta.

Visos aukščiau teismo įvertintos aplinkybės vienareikšmiškai ir neabejotinai patvirtina, kad tiek darbdavei, tiek Darbo ginčų komisijai, tiek teismui teismo posėdžio metu atsakovas melagingai teigė, jog 2019 m. birželio 15 d. nevyko į darbą dėl sugedusios jo buto durų spynos, kadangi visa aukščiau teismo įvertinta bylos medžiaga, liudytojų parodymai, paties atsakovo paaiškinimai rodo, jog 2019 m. birželio 15 d. joks atsakovo buto durų spynos gedimas neegzistavo, todėl pateisinamos priežasties nevykti į darbą nebuvo, vadinasi, 2019 m. birželio 15 d. atsakovas į darbą nenuvyko be pateisinamos priežasties, o darbdavei ėmus reikalauti pagrįsti neatvykimo į darbą priežastį, jis sugalvojo meluoti darbdavei, kad buvo sugedusi jo buto durų spyna ir sutaręs su (duomenys neskelbtini) I. G. tvirtinti, jog pastarasis būtent 2019 m. birželio 15 d. tvarkė jo buto durų spynos gedimą, taip siekdamas nebūti atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Byloje nenustatytas joks atsakovo teigtas darbdavės noras jį atleisti iš darbo dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, priešingai, byloje konstatuotas konkretus atsakovo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – neatvykimas į darbą visą dieną be pateisinamos priežasties – ir melagingos informacijos darbdavei teikimas, siekiant pateisinti neatvykimą į darbą be svarbios priežasties. Vien tai, kad 2019 m. balandžio 14 d., kai atsakovas dar nebuvo profesinės sąjungos narys, už jo neatvykimą į darbą, kurį pats pripažino (el. b. t. I, b. l. 30), jo atžvilgiu nebuvo pradėta pažeidimo tyrimo procedūra, o apsiribota pokalbiu su juo, ką patvirtino atsakovo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. M., nereiškia, kad darbuotojui neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties ir nustačius darbuotojo melagingų paaiškinimų darbdavei teikimą, siekiant pateisinti savo nepagrįstą neatvykimą, darbdavė, jei darbuotojas nebus profesinės sąjungos narys, toleruos tokį darbuotojo nesiskaitymą su darbdave ir pasitikėjimo tokiu darbuotoju tokiu atveju jau nepraras. Būtent neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties ir darbuotojo sugalvotas melas darbdavei lėmė darbdavės pasitikėjimo tokiu darbuotoju praradimą.

Svarbu įvertinti ir tai, kad atsakovas ėjo Bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas, kurio pareigybės aprašyme (el. b. t. I, b. l. 55–56) įtvirtinta, jog darbuotojas į darbą privalo atvykti laiku (1.1 punktas), griežtai laikytis nustatyto darbo grafiko (5.5 punktas), jam privalu patikrinti traukinio techninę ir sanitarinę būklę (1.2 punktas), parduoti traukinio bilietus, maisto produktus, papildomas paslaugas (2.3, 2.4 punktai), atsakyti į keleivių klausimus, suteikti jiems pagalbą (2.5, 2.6 punktai), užtikrinti ir palaikyti švarą traukinyje (2.7 punktas), išlipus keleiviams tikrinti vagonus (3.1 punktas), kritinių ir nestandartinių situacijų metu užtikrinti savo ir keleivių saugumą (4.1 punktas), Bendrovės klientų aptarnavimo standarte (el. b. t. I, b. l. 58–67) nurodyta, kad kilus ekstremaliai situacijai (duomenys neskelbtini) parodo keleiviams evakuacijos kelią (19 dalis), ir visa tai rodo, kad darbuotojo eita pareigybė priskiriama prie itin atsakingų pareigų, yra susijusi su geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo specifika, be tokio darbuotojo traukinys išvykti negali, vadinasi, tokio darbuotojo sąžiningumas ir darbdavės pasitikėjimas tokiu darbuotoju yra esminis geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo organizavimui, klientų saugumui užtikrinti, todėl tokiam darbuotojui yra pagrįstai taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Visa tai lemia, kad darbdavės dispozicijos teisė savo nuožiūra už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus skirti švelnesnę nuobaudą nei reglamentuoja įstatymas tokias pareigas einančiam darbuotojui, yra ribota ir ja galima naudotis tik išimtinais atvejais. Nepakankama atliekamo darbo kontrolė, nereagavimas į daromus darbo pareigų pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų vertinimas gali sąlygoti neatsakingą požiūrį į darbą ir aplaidų darbo pareigų atlikimą, galintį sukelti sunkias pasekmes.

Pastebėtina tai, kad darbdavei ištyrus įvykį ir nustačius, jog darbuotojas jai melagingai teigia apie buto durų spynos gedimą, taip siekdamas pateisinti savo neatvykimą į darbą, ir jai pasiūlius darbuotojui iš darbo išeiti savo noru ar šalių susitarimu, pasirašant ant jau parengto dokumento blanko, paaiškinant, kad priešingu atveju bus sprendžiamas jo atleidimo iš darbo klausimas kaip padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes darbuotojas yra praradęs darbdavės pasitikėjimą, rodo vien tik darbdavės geranoriškumą, nes palankesnio atleidimo pagrindo (savo noru ar šalių susitarimu) nurodymas yra palankus būtent darbuotojui, todėl tai jokiu būdu nėra joks psichologinis spaudimas, kaip tai nepagrįstai įvardija atsakovas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tam, kad nusižengimą būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos, nes šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, kaip nagrinėjamu atveju, be to, reali žala darbdaviui gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas pakartotinai atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad atsakovas ėjo atsakingas pareigas Bendrovėje, susijusias su geležinkelio paslaugų sektoriaus darbo specifika, Bendrovės pasitikėjimas tokias pareigas einančiu darbuotoju yra itin svarbus, todėl, įvertinęs nustatyto darbo pareigų pažeidimo pobūdį – neatvykimą į darbą visą darbo dieną be svarbių priežasčių, aplinkybes, kad atsakovas melavo darbdavei, taip trukdydamas tyrimui, kritiškai savo veiksmų nevertino, dėl jų nesigailėjo, melagingus paaiškinimus teikė netgi teisme, sprendžia, kad Bendrovė pagrįstai dėl atsakovo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo prarado pasitikėjimą tokiu darbuotoju, kuris demonstruoja savo nerūpestingumą, abejingumą dėl savo padarytų veiksmų, nesiskaitymą su darbdavės interesais ir neatsakingą požiūrį į darbą, pagrįstai ieškovė įvertino ir tokio darbuotojo poelgio bei jo požiūrio į savo veiksmus įtaką tolimesniam darbo drausmės užtikrinimui Bendrovėje bei pagrįstai aukščiau teismo nustatytą darbo pareigų pažeidimą vertino šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl ko teisėtai ir pagrįstai nusprendė tokį darbuotoją atleisti iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 1 punkto pagrindu, tokia darbuotojui pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jo padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui, elgesiui padarius pažeidimą, nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokioje įstaigoje ir tokiose pareigose negali dirbti, atleidimo iš darbo procedūrinių pažeidimų nenustatyta.

Atsakovas taip pat siekė neturtinės žalos jam priteisimo iš darbdavės, tačiau pripažinus, kad atsakovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Atsakovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad tenkinti darbuotojo reikalavimų, teiktų Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintų, nėra, darbuotojo reikalavimai teikti Darbo ginčų komisijai atmetami, teismas pripažįsta atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu, Įsakymą palieka galioti.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, teismas pripažįsta, kad darbuotojo reikalavimai, teikti Darbo ginčų komisijai ir jos patenkinti sprendimu, yra nepagrįsti, todėl atmetami, teismas pripažįsta atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu, Įsakymą palieka galioti; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kurioje buvo patenkinti darbuotojo reikalavimai, netenka galios, kita Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis (kuria darbuotojo reikalavimai buvo atmesti) yra įsiteisėjusi.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra.

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovo ją atstovavusiai advokatų kontorai sumokėtas jos patirtas 1 904,85 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 79–91, t. III, b. l. 5–6, 31–36). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovo 1 904,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimai, teikti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai ir jos patenkinti 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. DGKS-6099 darbo byloje Nr. APS-131-15277, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Pripažinti K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo akcinėje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) teisėtu.

Palikti galioti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovo 2019 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. DGKS-6099 darbo byloje Nr. APS-131-15277 dalį, kuria buvo tenkinti K. J. reikalavimai, laikyti netekusiu galios.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) iš atsakovo K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 904,85 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų keturių eurų ir aštuoniasdešimt penkių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė