Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (vagystė iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės) – 30 parų arešto;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiosko) – 1 metais laisvės atėmimo;

– pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (paspirtuko vagystė) – 30 parų arešto;

– pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (vagystė iš MB „(duomenys neskelbtini)) – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies a) papunkčiu, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant – prie griežčiausios 1 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė M. S. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant M. S. visą bausmės atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, kai M. S. sutinka; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nurodyta M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš M. S. priteista 166,50 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš M. S. priteista 370 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš M. S. priteista 359 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės Ž. M. naudai.

Civilinės ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš M. S. priteista 348,50 Eur turtinės žalos atlyginimo MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Kita ieškinio dalis atmesta.

Nurodyta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vokus su skaitmeninėmis laikmenomis, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. balandžio 24 d. apie 15.50 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Klaipėda, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, nuo lentynos paėmė garso sistemą „JBL Partybox Encore“, 359,99 Eur vertės, kurią nešdamas rankoje, praėjo pro kasas už prekę nesumokėjęs. Tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 359,99 eurų vertės turtą.

2. Be to, M. S. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą, o būtent: 2023 m. gegužės 5 d. 15.05 val. iš kiosko Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėda, atvirai, matant darbuotojai L. L., pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 166,50 Eur, t. y. paėmęs kiosko darbuotojos L. L. jam paduotus 20 vnt. cigarečių „Parliament Silver Blue“ pakelių, kurio vieneto vertė 5,55 Eur, bendros 111,00 Eur vertės ir 10 vnt. cigarečių „Parliament Aqua Blue“ pakelių, kurio vieneto vertė 5,55 Eur, bendros 55,50 Eur vertės, už cigaretes nesumokėjo, jas paėmęs pabėgo.

3. Be to, M. S. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. gegužės 10 d. 9.28 val. iš restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Klaipėda, patalpų pagrobė ant stalo buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį planšetinį kompiuterį „iPad“, 370 eurų vertės.

4. Be to, M. S. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. gegužės 23 d. apie 14.45 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ koridoriuje, prie 3-iojo įėjimo, pagrobė ten stovėjusį, Ž. M. priklausantį, 359 Eur vertės elektrinį paspirtuką ,,Mi Electric Scooter 1S“.

5. Be to, M. S. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. gegužės 25 d. apie 17.10 val. MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Klaipėda, iš kasos aparato ištraukė ir tokiu būdu pagrobė 60,50 Eur vertės stalčių, kuriame buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 288 Eur grynųjų pinigų. Iš viso pagrobė MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 348,50 Eur sumą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, 2 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (4 veikos) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą l metų laisvės atėmimo bausmę.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vokus su skaitmeninėmis laikmenomis, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).‏‏‎

10. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija nustatė, kad nors aptariamu atveju nėra jokio ginčo dėl M. S. inkriminuotos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuri buvo kvalifikuota teisingai, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista, tačiau šioje byloje M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos (2023 m. balandžio 24 d. vagystė iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės; 2023 m. gegužės 10 d. vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. gegužės 23 d. paspirtuko vagystė; 2023 m. gegužės 25 d. vagystė iš MB „(duomenys neskelbtini)“) buvo nepagrįstai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nors turėjo būti kvalifikuojamos pagal aktualios redakcijos BK 178 straipsnio 5 dalį. Taip pat, nors skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas M. S. pagrįstai pripažino kaltu dėl 2023 m. gegužės 10 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano „(duomenys neskelbtini)“ ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje jam motyvuotai paskyrė bausmę už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau to nenurodė rezoliucinėje nuosprendžio dalyje. Dėl šių priežasčių šios skundžiamo nuosprendžio dalys keistinos dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis). Be to, apylinkės teismas bendrindamas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas (vieną apysunkį nusikaltimą ir keturis baudžiamuosius nusižengimus) paskirtas bausmes nepagrįstai jas subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, nors turėjo jas subendrinti bausmių apėmimo būdu, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o tai lėmė neteisingos per griežtos subendrintos bausmės paskyrimą nuteistajam. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio dalys, kuriomis M. S. buvo taikytos BK 75 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 3, 5, 7, 8 ir 10 punktų nuostatos ir galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, išspręsti kardomosios priemonės, civilinių ieškinių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai, yra teisėtos ir pagrįstos, tinkamai motyvuotos, todėl paliekamos nepakeistos.

11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas yra netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikomos BK bendrosios dalies normos; nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis, punktus, kuriuos reikėjo pritaikyti; paskiriama bausmė, kurios rūšies ar dydžio nenustato pritaikytas BK straipsnis ar išvis BK. Baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos netinkamai pritaikomos tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma esant pagrindui ją taikyti ar pritaikoma kuri nors iš BK bendrosios dalies normų nesant jos taikymo pagrindo, arba pritaikoma ne ta norma, kurią reikėjo taikyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-746/2015).‏‏‎

13. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362-1 straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362-1 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362-1 straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).‏‏‎

14. Kaip teisingai nurodo prokurorė, taikant iki 2023 m. birželio l d. galiojusią BK 178 straipsnio redakciją, keturios aptariamos M. S. 2023 m. balandžio 24 d., 2023 m. gegužės 10 d., 2023 m. gegužės 23 d. ir 2023 m. gegužės 25 d. padarytos veikos turėtų būti kvalifikuotos kaip nesunkūs nusikaltimai pagal jų padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio l dalį, nes kiekvienu iš keturių atvejų pagrobto turto vertė (2023 m. balandžio 24 d. – 359,99 Eur; 2023 m. gegužės 10 d. – 370 Eur; 2023 m. gegužės 23 d. – 359 Eur; 2023 m. gegužės 25 d. – 348,50 Eur) viršija 5 MGL (250 eurų) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 eurų) dydžio sumos, o tai neabejotinai apsunkintų M. S. teisinę padėtį.

15. Tuo tarpu vadovaujantis nuo 2023 m. birželio l d. įsigaliojusios redakcijos BK 190 straipsnio l dalimi (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK XXVIII skyriuje nurodytas nedidelės vertės turtas yra turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Šie BK pakeitimai taip pat nulėmė iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio l dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje (nuo 2023 m birželio 1 d. – BK 178 straipsnio 5 dalis) kvalifikavimo pakeitimus. Iki 2023 m. birželio l d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsakė tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur), bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsakė tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Šiuo atveju aktualu tai, kad nuo 2023 m. birželio l d. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (iki 2023 m birželio l d. – BK 178 straipsnio 4 dalis) atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina M. S. teisinę padėtį, todėl turi būti taikomas jam, kaip iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą, keturios aptariamos M. S. nusikalstamos veikos (2023 m. balandžio 24 d. vagystė iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (turto vertė – 359,99 Eur); 2023 m. gegužės 10 d. vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano „(duomenys neskelbtini)“ (turto vertė – 370 Eur); 2023 m. gegužės 23 d. paspirtuko vagystė (turto vertė – 359 Eur); 2023 m. gegužės 25 d. vagystė iš MB „(duomenys neskelbtini)“ (turto vertė – 348,50 Eur), kai kiekvienos veikos atveju pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, perkvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

17. Perkvalifikavus minėtas keturias M. S. veikas pagal galiojančio BK 178 straipsnio 5 dalį, atsiranda pagrindas iš naujo svarstyti jo bausmės individualizavimo klausimą. Kaip jau minėta, šioje byloje nebuvo jokio ginčo dėl M. S. inkriminuotos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir už šios veikos padarymą jam paskirtos bausmės. Taip pat nėra ginčo ir dėl už keturis atskirus baudžiamuosius nusižengimus, kurie šiuo procesiniu sprendimu buvo perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, nuteistajam paskirtų bausmių (tik, kaip jau minėta, prokurorė pagrįstai pastebėjo, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje M. S. apskritai nebuvo paskirta bausmė už 2023 m. gegužės 10 d. baudžiamojo nusižengimo padarymą).

18. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. S. už vieno BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra ne per griežta, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų šiai nuteistajam paskirtai bausmei individualizuoti, vertinimo, ir plačiau dėl bausmės už šio nusikaltimo padarymą individualizavimo nepasisako.

20. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės. Nuteistąjį M. S. ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuoja tai, kad jis tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir keturis baigtus aktualios redakcijos BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei (BK 12 straipsnis), būdamas teistas, baustas administracine tvarka, nėra atlyginęs nusikalstamomis veikomis padarytos žalos, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo. Šioje byloje yra nustatyta viena jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau vieną (2023 m. gegužės 10 d.) baudžiamąjį nusižengimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, o tai pripažintina jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nepaklusti įstatymams, nėra padaręs teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų. Vis dėlto, bylos duomenys patvirtina, kad jis ėmė gydytis nuo priklausomybių, pažadėjo atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Atsižvelgiant į šias nuteistąjį charakterizuojančias ir jo padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes, ir tai, kad BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis yra areštas, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti nuteistajam už kiekvieną iš jo padarytų keturių BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nustatant šiek tiek didesnį nei vidurkis terminą už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis) – 30 parų.

21. Kaip jau minėta, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas (vieną BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą ir keturis baudžiamuosius nusižengimus, kurie šiuo procesiniu sprendimu perkvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 5 dalį) paskirtas laisvės atėmimo ir arešto bausmes nepagrįstai jas subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, nors turėjo jas subendrinti bausmių apėmimo būdu, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o tai lėmė neteisingos per griežtos subendrintos bausmės paskyrimą nuteistajam.

22. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2019).

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio procesinio sprendimo 21–23 punktuose, naikintinos skundžiamo nuosprendžio dalys dėl M. S. už atskiras veikas paskirtų bausmių subendrinimo dalinio bausmių sudėjimo būdu ir BK 64¹ straipsnio taikymo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, labai skiriasi pagal pavojingumą, priklauso skirtingoms kategorijoms, todėl už jas paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, apimant visas švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, ir M. S. skirtina subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nuteistasis visiškai prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir šioje byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu, ir jam skirtina galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš naujo subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas M. S. paskirtas bausmes bausmių apėmimo būdu, nuteistojo teisinė padėtis sušvelnėjo (vietoje galutinės subendrintos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nuteistajam nustatoma 8 mėnesių galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė), taip pat šiuo procesiniu sprendimu yra paliekamas galioti galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nuteistajam pagal BK 75 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 3, 5, 7, 8 ir 10 punktų nuostatas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. 2023 m. lapkričio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-16351, joje nurodoma, kad iš M. S. valstybei priteistinos 113,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato A. Plataunos užmokestis.

27. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

28. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris buvo paduotas nuteistojo teisinę padėtį lengvinančiais pagrindais, kuris yra tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis iš dalies keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Nuteistasis M. S. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio neskundė. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tai, kad nuteistasis nuosprendžio neskundė), daro išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti:

– M. S. nusikalstamą veiką (vagystė iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės), kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirti areštą 30 parų;

– M. S. nusikalstamą veiką (vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano „(duomenys neskelbtini)“), kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirti areštą 30 parų;

– M. S. nusikalstamą veiką (paspirtuko vagystė), kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirti areštą 30 parų;

– M. S. nusikalstamą veiką (vagystė iš MB „(duomenys neskelbtini) parduotuvės), kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirti areštą 30 parų.

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl M. S. paskirtų bausmių subendrinimo, BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, M. S. paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), subendrinti bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, apimant visas švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir M. S. skirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. S. galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį, dėl BK 75 straipsnio taikymo, civilinių ieškinių, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kardomosios priemonės, palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 113,33 Eur – priteisimo iš M. S. atmesti.