Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LOIDA“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Gedmesta“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės LOIDA bankrotą pripažinti tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

11. UAB „LOIDA“ 2022 m. kovo 3 d. pasirašė du susitarimus dėl 2021 m. vasario 3 d. subrangos sutarčių Nr. S21-02-03 ir Nr. 21/25_S nutraukimo. Pagal šiuos susitarimus bendrovė sutiko sumokėti UAB „Sivysta“ 60 000 Eur baudą už rangos sutartyse numatytų įsipareigojimų nevykdymą. Susitarimu Nr. S21-02-03 buvo susitarta, kad UAB ,,Sivysta“ negrąžins UAB „LOIDA“ 11 590,90 Eur sulaikytos sumos už atliktus darbus, šią sumą sudengiant su bauda. Taip bendrovei ekonomiškai nenaudingu sandoriu, sudengiant priešpriešinius reikalavimus buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas. Susitarimų pasirašymo dieną bendrovė buvo nemoki, o turtas areštuotas vienuolikoje vykdomųjų bylų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu pripažino G. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK ) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. nustatė, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą mokėjimų eiliškumą. Įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje konstatuotas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimas yra tyčinio bankroto požymis.

13. Nemokumo administratorė teigia, kad bendrovės veiklos rezultatai esmingai pablogėjo kai vadovo pareigas pradėjo eiti G. M. Vadovaujant G. M. bendrovė 2021 m. tapo nemoki, per 2021 m. bendrovės nuosavas kapitalas tapo neigiamas, buvo patirti dideli nuostoliai. G. M., kaip bendrovės vadovas, elgėsi priešingai nei reikalauja įstatymai, t. y. nesiekė atkurti bendrovės mokumo, neinicijavo nemokumo bylos, bet sudarinėjo ekonomiškai nenaudingus sandorius, atsiskaitymus vykdė pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą eiliškumą, galimai pasisavino bendrovės lėšas už parduotą turtą, iš bendrovės sąskaitos pasiimdavo pinigines lėšas ir dalies jų negrąžino. Visą tai įrodo G. M. sąmoningą ir kryptingą tyčinį bendrovės vedimą prie bankroto ir sąmoningą nemokios bendrovės padėties pabloginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

27. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos BUAB „LOIDA“ pareiškimas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

28. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl faktinių aplinkybių

29. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „LOIDA“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 3 d.

31. BUAB „LOIDA“ nemokumo administratorė 2023 m. kovo 9 d. pateikė prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, G. M. pripažinti asmeniu, kurio veiksmai (neveikimas) sukėlė tyčinį bankrotą.

32. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2004 m. rugpjūčio 2 d. (bendrovės įsteigimo) iki 2011 m. gegužės 3 d. bendrovei vadovavo J. L., nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2013 m. balandžio 29 d. G. S., nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. Artūras A. S., nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. V. B., nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. spalio 4 d. (bankroto bylos iškėlimo) G. M.

Dėl nemokumo momento ir bendrovės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą

33. Sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus juridinio nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.). Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (juridinio asmens vadovui aiškiai suvokiant, kad bendrovė nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).

37. Ginčo dėl bendrovės finansinės padėties 2021 – 2022 m. (iki bankroto bylos iškėlimo) ir pirmosios instancijos teismo nustatyto nemokumo momento (2021 m. pabaiga) byloje nėra. Taigi, bendrovė nemoki tapo vėliausiai 2021 m. pabaigoje, tačiau jos vadovas bankroto proceso nei 2021 m. pabaigoje, nei vėliau, neinicijavo. Bendrovei bankroto byla iškelta kreditorės 2022 m. liepos 12 d. pareiškimo pagrindu.

Dėl tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo

38. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

39. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai bendrovė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios bendrovės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Esminis tyčinio bankroto elementas yra bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi bendrovė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios bendrovės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei bendrovės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios bendrovės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Dėl to kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

41. Nemokumo administratorė pareiškimą pripažinti BUAB „LOIDA“ bankrotą tyčiniu grindė tuo, kad bendrovės sandoriai (priimti sprendimai) su „INTERTRADE INC“, „East Industry Projects“ OU, UAB „Langų gama“ išrašytų PVM sąskaitų kreditavimas ir anuliavimas, transporto priemonių pardavimo, pinigų išgryninimo iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos ir kiti pareiškime nurodyti sandoriai nuostolingi, sudaryti siekiant pasisavinti ir išvaistyti juridinio asmens lėšas, pabloginti nemokios bendrovės padėtį ir apriboti kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo suinteresuoto asmens vadovavimo laikotarpiu sudarytų sandorių pripažinti ekonomiškai nenaudingais, ar teigti, kad jais buvo siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, ir dėl to bendrovė tapo nemoki, o vėlesniais sandoriais buvo pabloginta nemokumo būsena. Apeliantės su šia skundžiamos nutarties išvada nesutinka. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškimo pripažinti bankrotą tyčiniu, rėmėsi išskirtinai suinteresuoto asmens paaiškinimais, neatsižvelgė į sandorių sudarymo aplinkybes, neįvertino suinteresuoto asmens veiksmų ir sudarytų sandorių visumos.

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

43. Byloje nustatyta, kad „INTERTRADE INC“ 2022 m. vasario 23 d. išrašė UAB „LOIDA“ sąskaitą faktūrą Nr. 715626 50 000 JAV dolerių sumai už konsultavimo ir krovinio gabenimo paslaugas. UAB „LOIDA“ 2022 m. vasario 28 d. atliko „INTERTRADE INC“ 7 500 JAV dolerių, o 2022 m. kovo 1 d. 20 000 JAV dolerių mokėjimo pavedimus (DOK–9671 priedai Nr. 9, 34). Suinteresuotas asmuo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad „INTERTRADE INC“ suteikė bendrovei konsultacijas dėl automobilių įsigijimo, dokumentų forminimo, tarpininkavimo dėl automobilių iš JAV ir Kanados pardavimo Lietuvos rinkai, kaip papildomo verslo atšakos.

44. Sandorio su „INTERTRADE INC“ sudarymas nemokiai bendrovei lėmė papildomą 27 000 JAV dolerių, kas atitinka apie 24 675,56 Eur, nuostolį. Suinteresuoto asmens pateikta 2022 m. vasario 8 d. Konsultavimo ir pirkimo paslaugų sutartis su „INTERTRADE INC“ ir tos pačios dienos konsultavimo paslaugų perdavimo priėmimo aktas pasirašyta tik UAB „LOIDA“ vadovo. Šie dokumentai nemokumo administratorei kartu su kitais bendrovės dokumentais nebuvo pateikti. Taigi, mokėjimai užsienio bendrovei atlikti nesant pasirašytos sutarties, neįsitikinus užsienio bendrovės patikimumu. Byloje nėra duomenų, galinčių pagrįsti, kad pagal 2022 m. vasario 22 d. suinteresuoto asmens pasirašytą paslaugų perdavimo priėmimo aktą „INTERTRADE INC“ realiai suteikė paslaugas. Kitų duomenų, galinčių pagrįsti sutartinių santykių su „INTERTRADE INC“ realumą (pvz., susirašinėjimą, sutarties sąlygų derinimą, apsikeitimą su sutarties projektu ir pan.), byloje taip pat nėra. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo nurodė, kad bendrovė valdė apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini) (automobilio savininkė lizingo bendrovė), todėl ketino nusipirkti dar dvi tokio pačio modelio transporto priemones, iš jų padaryti vieną ir ją parduoti, taip gaunant apyvartinių lėšų. Kokias tikėtinas pajamas (pelną) bendrovė buvo gavusi iš šio sandorio suinteresuotas asmuo nenurodė, taip pat pripažino, kad šis sandoris nebūtų atkūręs bendrovės mokumo (2023 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 40 sek. – 28 min. 46 sek.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šis nemokios bendrovės sandoris, lėmęs papildomą 24 675,56 Eur nuostolį, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, negali būti pateisinamas verslo nesėkme, neatitinka buvusio bendrovės vadovo veikimo geriausiais bendrovės interesais ir yra akivaizdžiai nuostolingas.

45. Nustatyta, kad „East Industry Projects“ OU 2022 m. sausio 10 d. išrašė UAB „LOIDA“ 7 482,79 Eur sąskaitą faktūrą Nr. EIP0753 už 2021 m. suteiktas konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas. Sąskaitoje suteiktų paslaugų pobūdis nekonkretizuotas (DOK– 9671 priedas Nr. 4). Suinteresuotas asmuo, atsakydamas į nemokumo administratorės prašymą pateikti informaciją, nurodė, kad „East Industry Projects“ OU teikė konsultavimo paslaugas dėl objektų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), projekto sprendinių, optimalaus medžiagų parinkimo, statybos projekto mazgų tinkamo atlikimo, nes objektai buvo techniškai sudėtingi. Iš esmės analogiškos pozicijos suinteresuotas asmuo laikėsi ir atsiliepime.

46. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo paaiškino, kad „East Industry Projects“ OU pateikė sprendinius dėl technologinių kortelių ir techninių brėžinių (2023 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 23 sek. – 36 min. 29 sek.), tačiau su atsiliepimu pateiktose technologinėse kortelėse ir kituose dokumentuose „East Industry Projects“ OU neminima, kitų duomenų, galinčių patvirtinti šio užsienio juridinio asmens indėlį statybos techniniame procese (pvz., susirašinėjimo su „East Industry Projects“ OU prašant suteikti konsultaciją tam tikru techniniu (konstrukciniu) klausimu, parengti brėžinį ar kitą techninį dokumentą (jo projektą), parengtos rašytinės konsultacijos ar pan.), byloje nėra. Suinteresuotas asmuo teismo posėdyje taip pat nurodė, kad nesidomėjo ar Estijos bendrovė „East Industry Projects“ OU turėjo reikiamus atestatus tokio pobūdžio paslaugoms teikti (2023 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 51 sek. – 35 min. 20 sek.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl „East Industry Projects“ OU suteiktų paslaugų realumo.

47. Suinteresuotas asmuo su atsiliepimu pateikė 2021 m. kovo 3 d. Konsultavimo paslaugų sutartį Nr. LOI21/03/03, sudarytą tarp „East Industry Projects“ OU ir UAB „LOIDA“. Šios sutarties preambulės B punkte nurodyta, kad šalys sutartį sudaro atsižvelgdamos į tai, jog „paslaugų gavėjas vykdo verslą Lietuvoje ir ketina pirkti iš paslaugų teikėjo konsultavimo paslaugas, automobilių pirkimo paslaugas“. Kaip teisingai atskirajame skunde pažymėjo trečiasis asmuo, analogiška sąlyga nurodyta ir 2022 m. vasario 22 d. Konsultavimo ir pirkimo paslaugų sutartyje Nr. LOI22/02/08 su „INTERTRADE INC“, kuri parengta beveik vieneriais metais vėliau. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo tvirtino, kad pradėdamas bendrauti su „INTERTRADE INC‘ siekė pradėti naują verslo kryptį, anksčiau bendrovė su automobilių prekyba susijusios veiklos nevykdė. Taigi, sutarties su „East Industry Projects“ OU turinys, suinteresuoto asmens paaiškinimai ir aplinkybė, kad sutartis kartu su kitais dokumentais nebuvo perduota nemokumo administratorei, teikia pagrindą abejoti šios sutarties autentiškumu.

49. Byloje nustatyta, kad UAB „LOIDA“ ir UAB „Langų gama“ buvo sudariusios subrangos sutartis, kurių pagrindu rangovė UAB „Langų gama“ buvo pasitelkusi UAB „LOIDA“, kaip subrangovę, darbams pagal rangovės ir užsakovės UAB „Misionierių namai“ 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. birželio 26 d. statybos rangos sutartis. Šalys 2022 m. kovo 1 d. sudarė susitarimą pagal kurį UAB „LOIDA“ įsipareigojo grąžinti rangovei UAB „Langų gama“ 20 412,94 Eur subrangos sutartyje nustatytos darbų kainos dalį, išrašydama nurodytai sumai kreditinę sąskaitą, nes rangovė ginčija subrangovės aktuose nurodytų darbų sumas. UAB „LOIDA“ ir UAB „Langų gama“ 2022 m. kovo 1 d. sutarė dar vieną susitarimą, kuriuo UAB „LOIDA“ suteikė rangovei 30 000 Eur nuolaidą, nurodytai sumai išrašydama kreditinę sąskaitą, nes užsakovė UAB „Misionierių namai“ ginčija subrangovės atliktų darbų savalaikiškumą pagal 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. birželio 26 d. statybos rangos sutartis. Šalys 2022 m. balandžio 4 d. sudarė susitarimą nutraukti subrangos sutartis dėl subrangovės kaltės, nes subrangovė nuo 2022 m. vasario mėnesio nevykdo montavimo darbų ir nešalina užsakovės UAB „Misionierių namai“ nustatytų darbų trūkumų. Šio susitarimo pagrindu UAB „LOIDA“ įsipareigojo išrašyti 40 000 Eur kreditinę sąskaitą. UAB „LOIDA“ ir UAB „Langų gama“ 2022 m. balandžio 4 d. taip pat sudarė susitarimą nutraukti subrangos sutartį, pagal kurią UAB „LOIDA“ įsipareigojo sumontuoti užsakovei UAB „Pluknis“ medinius langus (duomenys neskelbtini), nes subrangovė nuo 2022 m. vasario mėnesio nevykdo montavimo darbų ir nešalina nustatytų darbų trūkumų. Šio susitarimo pagrindu UAB „LOIDA“ įsipareigojo išrašyti rangovei UAB „Langų gama“ 23 772,63 Eur kreditinę sąskaitą. Ši suma laikoma minimaliais rangovės nuostoliais. Pagal šiuos susitarimus UAB „LOIDA“ 2022 m. kovo 1 d. ir 2022 m. balandžio 4 d. išrašė UAB „Langų gama“ keturias kreditines PVM sąskaitas bendrai 114 185,57 Eur (be PVM) (DOK–9671 priedai Nr. 35, 37).

50. 2022 m. kovo 1 d. ir 2022 m. balandžio 4 d. su UAB „Langų gama“ pasirašyti susitarimai, įsipareigojant išrašyti kreditines sąskaitas ir taip sumažinant rangovės įsipareigojimus sumokėti už darbus pagal subrangos sutartis, sudaryti UAB „LOIDA“ esant nemokia. Susitarimuose nėra detalizuota kada ir kokius konkrečius darbus UAB „LOIDA“ atliko netinkamai, prie susitarimų nėra pridėtos užsakovų pretenzijos, dokumentai pavirtinantys atsisakymą priimti darbus, atliktų darbų defektiniai aktai, nenurodyta darbų trūkumų šalinimo kaina, nedetalizuota kokia apimtimi buvo neįvykdytos subrangos sutartys jų nutraukimo dieną. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Langų gama“ 2021 m. sausio 22 d., 2021 m. kovo 15 d., 2021 m. birželio 19 d., 2022 m. vasario 8 d. siuntė UAB „LOIDA“ pranešimą ir pretenzijas dėl neatliktų darbų, nustatytų ir neištaisytų darbų defektų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau neįvykdytų ir (ar) netinkamai įvykdytų darbų kaina juose nedetalizuota. Suinteresuoto asmens pateiktuose duomenyse (susirašinėjimas el. paštu, gamybinių pasitarimų ir susirinkimo protokolai) neatliktų ir (ar) netinkamai atliktų darbų kaina, darbų trūkumų ištaisymo išlaidos taip pat nenurodytos. Suinteresuoto asmens pateikta defektų ir neatliktų darbų objekte, (duomenys neskelbtini), lokalinė sąmata 144 440,12 Eur su PVM sudaryta ir pasirašyta tik paties suinteresuoto asmens, joje nurodytos darbų trūkumų šalinimo ir (ar) neatliktų darbų kainos nepagrįstos jokiais objektyviais duomenis (DOK–11496 priedas Nr. 11). Duomenų, kad suinteresuotas asmuo šią sąmatą būtų pateikęs nemokumo administratorei kartu su kitais bendrovės dokumentais, byloje nėra. Dėl to nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susitarimai su UAB „Langų gama“ leido bendrovei išvengti baudų ir didesnių nuostolių, kurie būtų pabloginę bendrovės finansinę padėtį, nepavykus susitarti su rangove UAB „Langų gama“.

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo susitarimus su UAB „Langų gama“, kurių pagrindu išrašytos keturios kreditinės PVM sąskaitos faktūros, sudarė žinodamas, kad bendrovė yra nemoki, dalis 2022 m. vasario 8 d. UAB „Langų gama“ pretenzijoje nurodytų defektų yra tęstiniai, jų bendrovė nepašalina nuo 2020 m. (pvz., nuo 2020 m. lapkričio mėnesio neištaisyti defektai nurodyti DALUX sistemoje, DOK–9671 priedas Nr. 34), kai bendrovė dar nebuvo susidūrusi su esminiais finansiniais sunkumais ir darbuotojų trūkumų. Objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti suinteresuoto asmens įrodinėjamas aplinkybes, kad susitarimų su UAB „Langų gama“ sudarymas kredituojant 114 185,57 Eur (be PVM) padėjo išvengti baudų ir didesnių nuostolių, byloje nėra. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad minėti susitarimai atitiko geriausius bendrovės interesus. Priešingai, suinteresuotas asmuo sudarydamas su UAB „Langų gama“ susitarimus ir kredituodamas sąskaitas sudarė sąlygas rangovei nemokėti už atliktus darbus. Dėl to bendrovė ne tik negavo pajamų, kurios galėjo būti panaudotos įsipareigojimams kreditoriams vykdyti, bet pagal 2022 m. balandžio 4 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą liko skolinga UAB „Langų gama“ 6 488,31 Eur (DOK– 9671 priedas Nr. 15). Taigi, nemokios bendrovės finansinė padėtis sudarytų susitarimų pagrindu dar labiau pabloginta.

52. Byloje nustatyta, kad UAB „LOIDA“ 2022 m. vasario 7 d. išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras Nr. LOI431 ir LOI430 UAB „Langų gama“ bendrai 16 786,83 Eur sumai už darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 1. Šios PVM sąskaitos faktūros perbrauktos, ant jų ranka padaryti įrašai „Anuliuota, nes neatlikti darbai“. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad sąskaitos anuliuotos, nustačius, jog skaičiuojant atliktų darbų kiekius įvyko klaida, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti objektyvių duomenų (pvz., rangovės pranešimo apie netinkamai apskaičiuotus atliktų darbų kiekius, patikslintų darbų perdavimo priėmimo aktų ar pan.) nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirųjų skundų argumentams, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios PVM sąskaitos faktūros anuliuotos dėl klaidos, yra skubota.

53. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai blogo valdymo ir tyčinio bankroto požymiu nelaikė bendrovės lėšų pasisavinimo faktų, argumentuodamas suinteresuoto asmens sutikimu šias lėšas grąžinti.

54. Byloje nėra ginčo, kad bendrovė, atstovaujama G. M., 2022 m. vasario 9 d. pardavė UAB „Delira“ automobilį (duomenys neskelbtini) už 29 633,92 Eur kainą. Pirkėja už automobilį atsikaitė grynaisiais pinigais (DOK–9671 priedai Nr. 17-19), tačiau suinteresuotas asmuo gautų pinigų į bendrovės kasą neįnešė. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo paaiškino, kad gautų grynųjų pinigų neįnešė į bendrovės sąskaitą dėl taikomų areštų, juos naudojo veiklos vykdymui, apyvartinėms lėšoms, darbuotojų paieškai (2023 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min 47 sek. – 12 min. 49 sek.). Duomenų, galinčių patvirtinti, kad iš šio pardavimo sandorio gautos lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, suinteresuotas asmuo nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pagal sąskaitų aktyvumo ataskaitų duomenis buvęs bendrovės vadovas taip pat nėra grąžinęs 24 923,94 Eur, išgrynintų iš juridinio asmens banko sąskaitos (DOK–9671 priedas Nr. 22). Byloje taip pat nėra duomenų, kad šios negrąžintos lėšos panaudotos bendrovės veikloje.

55. Bendrovės valdymo organai privalo tinkamai organizuoti juridinio asmens buhalterinę apskaitą. Pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti juridinio asmens ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Nagrinėjamu atveju ūkinės operacijos, jeigu tokios buvo atliktos, disponuojant iš 2022 m. vasario 9 d. transporto priemonės pardavimo sandorio gauta 29 633,92 Eur suma grynaisiais pinigais, taip pat iš bendrovės sąskaitos išgryninta ir negrąžinta 24 923,94 Eur suma, nėra įformintos apskaitos dokumentuose. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad šios lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje. Suinteresuotas asmuo bendrovės lėšomis disponavo žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė nemoki, o bendrovės turtas, įskaitant pinigines lėšas – areštuotas. Šie suinteresuoto asmens veiksmai negali būti vertinami kaip siekis atkurti bendrovės mokumą.

56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad piniginių lėšų išgryninimas ir pagal 2022 m. vasario 9 d. transporto priemonės pardavimo sandorį neįnešimas į bendrovės kasą buvo akivaizdžiai nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi UAB „Loida“, o aptrati suinteresuoto asmens G. M. veiksmai, vertintini kaip sąmoningas siekis esmingai bloginti bendrovės padėtį, taip išvengiant įsipareigojimų bendrovės kreditoriams vykdymo, nes kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Suinteresuoto asmens deklaratyvus ir iki šiol jokia apimtimi neįvykdytas sutikimas grąžinti bendrovei lėšas, ekonomiškai nenaudingo sandorio ir jo pasekmių neeliminuoja. Dėl to sutiktina su atskirųjų skundų argumentais, kad pirmosios instancijos nepagrįstai šių sandorių nepripažino atitinkančiais JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų tyčinio bankroto požymių.

57. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsiskaitymo mokėjimo eiliškumo pažeidimų nelaikė tyčinio bankroto požymiais.

58. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

59. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

60. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis; nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

61. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to, kad 2022 m. liepos 11 d. 10 val. 22 min. elektroniniu paštu į bendrovę kreipėsi buvęs darbuotojas E. L., prašydamas sumokėti 3 719,66 Eur darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas. Taip pat nurodė, kad sutinka, jei įsiskolinimas būtų kompensuojamas kompiuterine ar kita įranga. Tą pačią dieną 11 val. 32 min. G. M. elektroniniu paštu pateikė atsakymą, kad atsiskaitymas kompiuterine ir kita įranga bendrovei priimtinas. Šalys 2022 m. liepos 15 d. pasirašė susitarimą dėl atlyginimo užskaitymo, kuriuo susitarė, kad bendrovė perduoda 2 665,97 Eur vertės įrangą (du kompiuterius, monitorių, du mobiliuosius telefonus ir planšetę) E. L. Perdavus įrangą skola buvusiam darbuotojui sumažinama iki 1 053,69 Eur.

62. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas dalinio atsiskaitymo bendrovei priklausančiu turtu aplinkybes, pažymi, kad bendrovei priklausantis turtas E. L. buvo perduotas suinteresuotum asmeniui gavus kreditorės UAB „Conlex“ 2022 m. birželio 21 d. pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir iš esmės sutampa su pareiškimo pateikimo teismui data. Duomenų apie tai, kad minėtam darbuotojui būtų išduotas vykdomasis raštas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusios sumų išieškojimo, byloje nėra. Šio įskaitymo sudarymo metu bendrovė turėjo neįvykdytų prievolių ir daugeliui kitų darbuotojų. Byloje esantis antstolio R. K. 2022 m. liepos 1 d. išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, kad šio patvarkymo priėmimo dieną bendrovė piniginių lėšų kredito įstaigose, registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nebeturėjo (CBP–880 priedas Nr. 4). Pagal nemokumo administratorės pateiktus duomenis E. L. perduota kompiuterinė ir kita įranga buvo vienintelis bendrovės ilgalaikis materialusis turtas (DOK–4881 priedas Nr. 1). Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad dalinis atsiskaitymas su E. L., perduodant jam vienintelį nemokios bendrovės turimą ilgalaikį materialųjį turtą, atliktas buvusiam bendrovės vadovui žinant apie kreditorės ketinimą inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procesą.

63. Aptartas atsiskaitymo mokėjimo eiliškumo pažeidimas nebuvo vienintelis. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1202-1078/2022 G.ـM. pripažintas kaltu, padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad UAB „Loida“ laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais („INTERTRADE INC“, ,,Luminor Bank“ AB, ,,VGJ Baltic“ UAB, ,,AS Citadele banko Lietuvos filialas“, ,,Livega“ UAB, UAB ,,Sivysta“, ir kt.), turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui. Tai žinodamas ir būdamas atsakingas už bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, G. M. suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

64. Taigi, administracinio nusižengimo byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nutarimu) pripažinta, kad atsiskaitymas su UAB ,,Sivysta“ vykdytas pažeidžiant mokėjimo eiliškumą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip.

65. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad buvęs bendrovės vadovas G. M., atsiskaitymus vykdė pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą mokėjimo eiliškumo tvarką ir taip eliminavo nemokiai bendrovei priklausantį turtą bei lėšas, apribodamas kitų kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą.

66. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tyčinio bankroto teisės institutas yra skirtas bendrovės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus, o, nagrinėjant prašymą dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno JANĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

67. Pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo JANĮ 70 straipsnyje nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71, 72 straipsniuose nustatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) JANĮ nurodytu pagrindu jokių savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020).

68. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad suinteresuotas asmuo nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamam nemokiam juridiniam asmeniui, bendrovei esant nemokia sudarė didelės vertės nuostolingus ir ekonominio pagrįstumo stokojančius sandorius, negrąžino iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išgrynintų ir už parduotą bendrovės transporto priemonę gautų grynųjų pinigų, disponavo bendrovės turtu nepasydamas taikomų turto areštų, atsiskaitymus vykdė pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką, konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo šiuos veiksmus atliko sąmoningai, siekdamas dar labiau pabloginti nemokios bendrovės turtinę padėtį, eliminuoti visą bendrovės turėtą turtą ir pinigines lėšas, apriboti kreditorių galimybes patenkinti reikalavus. Aptarti veiksmai atitinka blogo valdymo ir kartu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino BUAB „LOIDA“ bankroto tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkto pagrindais.

69. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai.

71. Byloje nustatyta, kad UAB LOIDA pagal 2022 m. vasario 10 d. pirkimo – pardavimo sutartis UAB „Lutora“ pardavė šias transporto priemones: (duomenys neskelbtini) už 1 800 Eur; (duomenys neskelbtini) už 23 000 Eur; (duomenys neskelbtini) už 1 800 Eur (DOK 14496 priedas Nr. 8). Nemokumo administratorė pareiškime nurodė, kad šios transporto priemonės galimai parduotos už mažesnę nei rinkos kainą. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėja pateikė duomenis iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“, apie tai, kad analogiško modelio visureigio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina 3 744 Eur (DOK–9671 priedas Nr. 31). Trečiasis asmuo UAB „Gedmista“ pateikė duomenis, kad pagal tinklalapyje www.autoplius.lt patalpintus skelbimus 2007–2011 m. gamybos visureigių (duomenys neskelbtini) kaina siekia 9 300 – 9 900 Eur (DOK–30141 priedas).

72. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirųjų skundų argumentus, pažymi, kad nors 2022 m. vasario 10 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje automobilio (duomenys neskelbtini) trūkumai nenurodyti, tačiau suinteresuoto asmens pateiktame autoserviso automobilio patikros, atliktos 2022 m. sausio 18 d., lape nustatyti dideli šio automobilio defektai (klaidos variklio ir greičių dėžėje, galinio tilto, variklio dugninio / priekinio alkūninio veleno defektai, nekokybiškas kėbulo remontas po eismo įvykio, vairo traukės, vairo kolonėlės ir kiti gedimai), automobilio nerekomenduojama eksploatuoti bendro naudojimo keliais. Šios transporto priemonės techninė apžiūra sutarties sudarymo metu negaliojo. Įvertus VšĮ „Emprekis“ duomenis apie vidutines analogiško modelio automobilių pardavimo kainas 2022 m. vasario mėnesį ir nustatytus defektus bei jų pobūdį nėra pagrindo daryti išvados, kad bendrovei priklausiusi transporto priemonė (duomenys neskelbtini) parduota už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą. Trečiojo asmens pateikti duomenys iš www.autoplius.lt yra apie 2023 m. rugpjūčio mėnesį parduodamų dviejų visureigių (duomenys neskelbtini) pardavėjų pageidaujamą gauti kainą, todėl neatspindi analogiško modelio transporto priemonės vidutinės rinkos kainų sandorių sudarymo (2022 m. vasario mėnesį) metu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šiais duomenimis nesivadovauja.

73. Duomenų apie bendrovei priklausiusių transporto priemonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vidutines rinkos pardavimo kainas, buvusias sandorio sudarymo metu, pareiškėja ir trečiasis asmuo nepateikė. Pagal suinteresuoto asmens pateiktus transporto priemonės apžiūros duomenis automobilio (duomenys neskelbtini) eksploatacija pripažinta pavojinga dėl visiškai surūdijusio dugno ir atraminės konstrukcijos. Taip pat nustatyti kiti dideli defektai (greičių dėžės problemos, tepaluotas variklis, pakabos defektai, surūdijusios važiuoklės detalės, elektronikos problemos ir kita). Apžiūros metu taip pat nustatyti keli automobilio (duomenys neskelbtini) defektai. Šios transporto priemonės techninė apžiūra sandorio sudarymo metu galiojo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, jog transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parduotos už mažesnę negu rinkos kaina (CPK 178 straipsnis), o suinteresuoto asmens pateikti transporto priemonių apžiūros duomenys yra pakankami jų techninei būklei nustatyti. Taigi, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis nenustatytas.

Dėl bylos procesinės baigties

74. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino reikšmingas faktines aplinkybes ir netinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias tyčinio bankroto institutą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos BUAB LOIDA bankrotas pripažįstamas tyčiniu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

75. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir šiuo aspektu nepasisako.

76. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad buvusio BAUB LOIDA vadovo G. M. veiksmai (neveikimas) sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą ir pažeidė kreditorių teises bei teisėtus interesus, G. M. pripažįstamas už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu.

77. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos BAUB „LOIDA“ ir trečiojo asmens UAB „Gedmesta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

78. Trečiajam asmeniui UAB „Gedmesta“ grąžinamas 2024 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1061 „Swedbank“, AB už atskirąjį skundą sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis (žyminio mokesčio mokėtojas I. B.) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LOIDA“ bankrotą tyčiniu.

Pripažinti buvusį likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės LOIDA vadovą G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu.

Grąžinti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gedmesta“ (juridinio asmens kodas 304101989) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1061 „Swedbank“, AB.