Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, pažeisdamas nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, G. M. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. spalio 4 d. buvo G. M. 2022 m. lapkričio 11 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 26345,34 Eur. Siekiant patikrinti mokečių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose nustatytų mokečių mokėtojų pareigų biudžėtui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)” mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai per banko sąskaitą buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Iš banko sąskaitos buvo atliekami bankiniai pavedimai, kurie taip pat nebuvo panaudoti mokestinei nepriemokai sumokėti. Iš pateikų dokumentų kopijų – banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. Bendrovė mokėjo ,,(duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“ AB, ,, (duomenys neskelbtini)“ UAB, ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“ UAB, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir kt. Išnagrinėjus pateiktus banko sąskaitų judėjimo išrašus nustatyta, kad, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Taigi, operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė per banko sąskaitą vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais būdama skolinga valstybės biudžetui.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lešų visiems pareišktiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Iš teismo posėdžio metu apklausto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų bei bylos medžiagos akivaizdu, jog G. M., būnant UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovu, buvo žinoma apie Bendrovės finansinę padėtį. Tai žinodamas ir būdamas atsakingas už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, G. M. suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismo vertinimu, tokie G. M. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą G. M., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – G. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu. Tačiau pažymėtina, jog nenustatyta, kad su VMI buvo neatsiskaitoma piktybiškai, t. y. kad G. M. kryptingai siekė pažeisti VMI interesus, nesilaikė minėtos pareigos turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Priešingai, atkrieptinas dėmesys, dėl ko šis pažeidimas buvo padarytas – Bendrovės vadovas dėjo pastangas vykdyti veiklą, atsiradus finansiniams sunkumams, dalis mokėjimų buvo atlikti asmenims kaip darbo užmokestis (pvz., mokėjimai atlikti R. Š., G. R., V. M. ir kt.), taip pat atsiskaitoma už suteiktas paslaugas (pvz., ,, (duomenys neskelbtini)“, AB, ,, (duomenys neskelbtini)“ UAB, ,, (duomenys neskelbtini)“ UAB, ,, (duomenys neskelbtini)“ UAB, ,, (duomenys neskelbtini)“ MB ir kt.). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad G. M. prisipažino ir nuoširžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams, tačiau pažymėjo, kad atlikti mokėjimai buvo būtini veiklos vykdymui ir išlaikymui, kadangi darbuotojams buvo mokomi atlyginimai, avansai, atsiskaitoma su kitomis įmonėmis už suteiktas paslaugas. G. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu G. M. prašė skirti mažesnę baudą nei VMI siūloma ir nurodė, kad šiuo metu nedirba, negauna pajamų, yra išsiskyręs, turi dvi nepilnametes dukras, todėl VMI prašomą skirti 2200 Eur baudą sumokėti neturi finansinių galimybių. ANK 120 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias G. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1202-1078/2022. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.