Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Robertai Rimeikei, Linai Abromavičienei, Audronei Kundrotienei, Genovaitei Šetkauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovui M. Ž. dėl skolos priteisimo ir atsakovo M. Ž. priešieškinį dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė R. B. palaikė pateikto patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad su M. susipažino 2017 m. spalio mėnesį, 2018 m. prasidedant vasarai apsigyveno kartu. Gyveno kartu iki 2021 m. sausio mėnesio. Praėjus metams pradėjo skolintis pinigų, skolos vis augo, nepadengdamas senų skolų vis skolinosi naujas. Ji norėjo įforminti skolinimą, jis žadėjo grąžinti skolas. 2019 m. vasaros pabaigoje, rudens pradžioje susėdo ir surašė skolos raštelį, pasirašė ir rado nesąžiningą klaidą, nes rado įrašą, kad ji M. skoloje, nors situacija buvo priešinga. Tą pačią akimirką M. pataisė. Buityje mokėjo per pusę visus mokesčius. Nebuvo bendro biudžeto. Atiduodavo grynuosius pinigus ir jis sumokėdavo sąskaitas. Skolos raštelį surašė M. Klaidą taip pat pataisė M. Jis raštelį pasirašė. Sumą išbraukė, kai skola buvo grąžinta. Skolino nuo 2018 m., negali patikslinti, kada buvo perduoti pinigai. Didžioji dalis sumų įrašytos tą pačią dieną, gal buvo kelios, kurios įrašytos vėliau. Tą pačią dieną M. prašė įrašyti į raštelį dėl automobilio ir motociklo, kad ji pažadėtų paskolinti tiems pirkiniam ateityje. Tuos įrašus atliko ji. M. pasirašė, kai buvo įrašytos visos sumos. Įrašai apie motociklą ir mašiną buvo įrašyti tą pačią dieną. M. savo pirkinius jau buvo nužiūrėjęs, jam buvo žinoma apie jų kainą. Mano, kad atsakovas nesąžiningas, naudojosi jos pasitikėjimu. Buvo sunku įkalbėti surašyti raštelį. Turėjo būti rašoma tuo pačiu tušinuku. Jos vardą pavardę užrašė M., o jo vardą ji užrašė. Skolino pinigų Norvegijoje, joje gyveno kartu labai trumpai, gyveno 2020 m. Tas įrašas buvo padarytas po buvimo Norvegijoje, tai buvo numatyti pinigai, bet ne paskolinti. Paskolintos lėšos, nes buvo planuota vykti į Norvegiją, išbraukta tai, kas buvo atiduota. 680 Eur sumą perdavė, kai jam reikėjo Norvegijoje. Kitų sumų perdavimo laiko nepamena. 200 Eur nesusiję su skola Norvegijoje, negali pasakyti tiksliai už ką ir kada skolino. Skola už baudą atsirado iki 2019 m., už kokią baudą negali pasakyti. 111 Eur buvo buto komunaliniai mokesčiai, ji padengė M. dalį, skolintų pinigų tikslios datos nepamena. Taip pat skolinti pinigai M. automobilio padangoms, kiek pamena, 2018 metais. Iš M. Ž. gauti pavedimai buvo skolų grąžinimas jai, negali įvardinti, kokios skolos buvo grąžintas. Negali įvardinti, už ką pinigai M. buvo pervedami, tuo metu buvo pasitikėjimas, prašė ir skolino. Tai nebuvo pinigai bendram ūkiui. M. grąžino pusę sumos už baldus, kuriuos ji buvo apmokėjusi. Už internetą duodavo pusę sumos grynaisiais. Pinigus pervesdavo, nes pasitikėjo ir tikėjo, kad pinigus grąžins. Po nesutarimų sekdavo susitaikymai. Negali įvardinti, už ką pervesta 3000 Eur suma. Į savo sąskaitą gruodžio mėnesį įnešė pinigus pasidėti savo turėtus grynuosius.

2021 m. lapkričio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad ji augina mažametę mergaitę ir dėl emocinio nuovargio sumaišė aplinkybes. Norvegijoje buvo 2019 m. sausio – balandžio mėnesiais. Skola už elnius ir konservus atsirado dėl M. prarastos medžioklės licencijos, negalėjo medžioti, pirkdavo žvėrieną ir vykdė nelegalią veiklą. Jam pastoviai trūko pinigų. Dauguma skolų skolos raštelyje buvo skolintos iki 2019 m. Įrašai „motociklas ir mašina“ atsirado, kai buvo sudarytas raštelis, o paskolino mašinai 2019 m. gruodžio 10 d., o už motociklą – 2020 m. balandžio 29 d., ką rodo bankiniai pavedimai ir sudarytos sutartys. Pinigus perdavė grynaisiais. Pinigus perdavė nuėmusi tą pačią dieną: 2019 m. gruodžio 10 d. už automobilį 2500 Eur, 2020 m. balandžio 29 d. už motociklą 4000 Eur. Nepamena 3000 Eur pervedimo 2019 m. gruodžio 8 d. paskirties, jos buvo M. išlaidoms. Bendra kartu su banko pervedimais paskolinta pinigų suma atsakovui sudaro: 14627,00 Eur. Skolos grąžinimo termino lapelyje neįrašė, nėra teisininkė, apie tai tiesiog nepagalvojo, skolos lapelyje buvo įrašyti tik metai. Visada turėdavo grynųjų pinigų, todėl gruodžio mėnesį buvo įnešti jos pačios pinigai, M. pinigų negrąžino, o automobiliui pirkti buvo paskolinta nuimant grynuosius. Tuo metu kartu gyveno, buvo partneriai, juo pasitikėjo ir skolino, neklausdama kam. Pagal skolos raštelį, kur sumos išbrauktos, grąžino grynaisiais. Dirbant Norvegijoje jis gaudavo nedidelį atlyginimą, ji paskolino pradžiai. Ji savo pusę mokesčių perduodavo grynais arba pervesdavo. 2020 m. rugpjūčio mėnesį mokėjimas atsakovui atliktas už jos mokesčių dalį. 2020 m. rugsėjo 23 d. paskolino už konservus ir atsakovas ją grąžino. 2020 m. spalio mėnesį paskolino susimokėti už baudą. Visada žadėdavo grąžinti pinigus per mėnesį po atlyginimo, banko pavedime visur įrašė „skola“, nes žino, kad pinigai jam buvo paskolinti. Santykiai pašlijo nuo 2019 metų pradžios. Ji reikalavo sudaryti skolos raštelį, 2020 m. pinigų nereikalavo, tikėjo, kad grąžins. Skolos raštelis surašytas vienu rašikliu, turinys vienu metu surašytas. Visos sumos, kurios įvardintos „Skola Norvegijoje“, buvo paskolintos nuo 2019 m. sausio mėn. iki balandžio mėn., tikslių datų nurodyti negali. Sumas išbraukdavo abu kartu. Ž. sumokėtos sumos nepadengė skolos, kuri nurodyta skolos raštelyje.

2022 m. vasario 10 d. ir 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdžių metu ieškovė R. B. nurodė, kad raštelio antroje pusėje yra nurodytos M. skolos, ten rašė kartu, tos pusės prašo nevertinti. Ten užsirašinėjo skolinamus pinigus, kuriuos mokėjo per pusę arba ji pirkdavo. Įrašus „mašina, motociklas“ padarė ji, juos atliko tą pačią dieną, ji juos įrašė su sąlyga, kad bus pasirašytas raštelis. Lovą pirko ji, ji kainavo apie 600 Eur. Ji surado darbą Norvegijoje, bilietus nupirko, ji pradėjo dirbti iškart, o M. nesisekė taip, jis pradėjo dirbti tik po mėnesio. Jis tada neturėjo pinigų ir ji jam paskolino. Keltų bilietus pirko ji, matosi sąskaitos išraše, vyko M. automobiliu. Taisymas „esu skoloje“ padarytas M., ji atsimena aplinkybes. Ekspertizės byloje neprašo. Jokių liudytojų nebuvo. Nurodė, kad buvo sunku atsakovą priversti pasirašyti raštelį. Jis iš pykčio taip surašė. Pastebėjus klaidą buvo pataisyta. Atsakovas pinigus skolinosi, nebuvo kažkas dovanota, jokio bendro ūkio nebuvo, viskas buvo atskirai. Prie mokesčių prisidėdavo, mokėdavo per pusę, būdavo kai jam skolindavo ir jo pusę. Atsiskaitydavo per terminalą grynaisiais, M. per savo prisijungimą mokėjo už elektrą, internetą. Atėjus sąskaitoms, jas susumuodavo ir padalindavo, sudėdavo savo dalis, nueidavo jis ar ji ir sumokėdavo. Kur pavedime paskirtis neįvardyta, galėjo būti mokesčiai, kurie konkrečiai pavedimai tam buvo skirti. Daugelį pavedimų neįvardijo už ką. Pinigus motociklui išgrynino bankomate ir juos paskolino M. Pirkėjui reikėjo grynųjų pinigų, tai M. paprašė juos nusiimti. Automobiliui taip pat paskolino grynaisiais nuėmusi nuo savo sąskaitos. Prieš kelias dienas 3000 Eur sumą pervedė ko gero automobiliui ar kitam dideliam pirkiniui, jis žiūrėjosi automobilius. Nepamena, ar vyko kartu su M. Į sąskaitą 2070 Eur įnešė, nes turėjo grynųjų pinigų, ji kartas nuo karto juo įsinešdavo. Jie gal pramogavo ir įsidėjo pinigų į sąskaitą. Ne grynaisiais skolino, nes taip prašė M., gal jis norėjo pervesti pardavėjui. M. pervestų pinigų negrąžino. Tam automobiliui, kurį pirko, pinigus išėmė gruodžio 10 d. Ji buvo pardavusi transporto priemones, turtą ir kad nelaikyti jų namuose, ji pasinaudojo proga juos įnešti į sąskaitą. M. nežinojo, kiek mokės už automobilį, prašė dar paskolinti, norėjo brangesnio, todėl dar ir paskolino. Prašė grąžinti pinigus, bet jam trūko pinigų ir žadėjo grąžinti. Automobilį pirko Klaipėdoje ir pinigus nusiėmė Klaipėdoje. Norvegijoje dirbo nuo 2014 m., ten gavo gerą atlyginimą, ji visada pinigų turėjo ir turėjo susitaupiusi. 2019 m. gruodžio mėnesį įnešė didelę sumą, tai buvo sumos iš sudarytų sandorių, tai nėra M. grąžintos sumos. Sudarant skolos raštelį M. nežinojo, kokį automobilį pirks, bet sumą iškart nurodė. Kiek pamena, sutartį dėl automobilio sudarė vieną dieną, o pinigus pristatė kitą dieną. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu visa apimtimi. Paskolos raštelis turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nėra užfiksuotas pinigų perdavimo momentas, jie svarbūs tokiose bylose. Neaišku, kam tos skolos suteiktos, kada jos grąžintos. Raštelis taisytas, atsakovas raštelio taisymų nedarė. Raštelyje buvo fiksuota, ką ieškovė buvo skolinga gyvendama Norvegijoje. Ieškovės atlikti prierašai negali pagrįsti paskolinių santykių. Ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį, vienas kitam pervesdavo pinigus, niekas neskaičiavo smulkioms išlaidoms, stambius pirkinius gal ir dalinosi. Tik 2020 m. jau konkrečiai įvardino, kad skolino. Kiekvienais metai atsakovas grąžindavo pinigų, bet į tai ieškovė neatsižvelgė, šios sumos nėra atimtos. Nėra atimtos ir išlaidos, kuriomis prisidėdavo prie bendro turto išlaikymo. 2019 m. gruodžio 8 d. padarytas pavedimas, jo sumą atsakovas dalimis išgrynino, kurios dalį M. Ž. grąžino tą pačią dieną ieškovei, nes pirkinio nedarė. Gavęs atlyginimą atsakovas nuėmė pinigus ir grąžino ieškovei. Atsakovas poreikio skolintis didesniems pirkiniams neturėjo. Kol šalys gyveno kartu, ieškovė neprisidėjo prie buto išlaikymo ir prašo priteisti pusę tos sumos. 2020 m. santykiai pašlijo, nežino, dėl ko ieškovė pyksta. 2020 m. už baudą pervedė, gavo apie 200 Eur sumokėti nuo smurto nukentėjusių asmenų fondui, nes ją mokėjo per pusę, nes ji norėjo prisidėti, priimti kaltę, jie taip susitarė. 100 Eur ir 45 Eur tikriausiai paskolino, greičiausiai atiduota buvo grynaisiais pinigais. Dėl įrodinėjimo pareigos nurodė, kad pervedimų pagrindas, atsižvelgiant į jų sistemiškumą, buvo, bet jis buvo iš jų bendro gyvenimo. Pavedimai truko tris metus, tai ne vienkartiniai pavedimai, iš gyvenimiškų reikmių pagrindas buvo, tai buvo ar sąskaitų apmokėjimas, ar dovana, ar vienas kitam pagalba. Kaskart ieškovė negalėjo suklysti. Kiekvienos sumos nei ieškovė, nei atsakovas negali prisiminti. Patys ieškovai neapsisprendžia, kokiu pagrindu jie prašo priteisti sumas. Tokia situacija prasilenkia su logika.

Baigiamojoje kalboje nurodė, kad pagal reikalavimus ieškovė formuluoja alternatyvų reikalavimą, antruoju reikalavimu nereikalauja procesinių palūkanų. Paskolos sutartys realinės. Pagal raštelį, kuris surašytas skirtingais rašikliais, skirtingu raštu, neaišku, kokios sumos ir kam paskolintos. Ieškovė nurodė, kad paskolos raštelį atsakovas pasirašė dėl spaudimo, kad ieškovė nuo jo atstotų. Rašteliu negalima remtis įrodinėjant skolą. Ekspertizės ieškovė neprašė. Vėlesni įrašai rašyti ne spausdintinėmis raidėmis padaryti vėliau. Tikėtina, kad tie įrašai dubliuojasi su pavedimais. Įrašai „motociklas“ ir „mašina“ nepatvirtina pinigų perdavimo ir tie įrašai nelogiški. Ieškovė neįrodė, kad bilietus už keltus ji nupirko. Pateikus originalą raštelyje paaiškėjo, kad jis turi antrą pusę, iš kurios reikalavimų nekildina, neaišku, kaip visas raštelis buvo surašytas ir kaip pildomas. Pažymėjo, kad pati ieškovė negalėjo įvardinti, kodėl buvo pervedami pinigai. Bendras ūkis ir bendrų pinigų turėjimas yra skirtingi dalykai. Pinigų srautai vaikščiojo tarp abiejų šalių, galimai buvo ir grynieji pinigai. Atsakovas turėjo verslą, ieškovė tai suprato ir jeigu skolino, tai tikėjosi, kad turės iš ko grąžinti. Nors šalys jau turėjo nesutarimų, ieškovė tvirtina, kad atsakovas lėšų neturi, neaišku, kodėl ieškovė teigia skolinusi motociklui. Daugelio pavedimų galėjo neįvardinti, galėjo būti mokama ir už butą. Visi pavedimai buvo skirti buities reikalams, gyveno kartu, santykiuose natūralu, kad vienas kitam padeda, paremia, kažkur kartu nueina, kiekvienos sumos nepamena nei ieškovė, nei atsakovas. Atsiminti visų pervedimų už keturis metus neįmanoma, ieškovė nereikalavo jų grąžinti. Pinigai automobiliui nuimti diena vėliau nei vyko pirkimas. Pinigų išgryninimas visiškai nereiškia pinigų paskolinimo fakto. Tik nuo 2020 m. liepos mėnesio atsirado pavedimuose paskirtis. Net ir po kelių tikslinimų nėra aiški tariamai skolintų pinigų suma, nėra išskaičiuoti atsakovo sumokėti pinigai, ieškovės mokėjimai už mokesčius. Nurodė, kad 3000 Eur suteikta paskola pervedant į atsakovo sąskaitą, atsakovas tą dieną juos nusiėmė, neaišku, kodėl reikėjo kitos sumos dar kitam automobiliui, didžioji dalis pinigų buvo įnešti atgal, likusi suma buvo grąžinta kitą savaitę, stebint sąskaitos išrašą matosi, kad buvo nuimami pinigai. Ši suma galimai dubliuojasi su suma skolos raštelyje. Atsakovas taip pat dirbo užsienyje ir turėjo santaupų, turėjo oficialių ir neoficialių pajamų. Alternatyvūs reikalavimai rodo ieškovės blaškymąsi. Pats ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas pinigus gavo pagrįstai ir už kažką tai. Jeigu šalių nesietų santykiai ir būtų vienkartiniai pavedimai, galima būtų kalbėti apie nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovė prie buto išlaikymo neprisidėjo, prievolė susimokėti tenka ir ieškovei. Prašo patikslintą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti bei atsakovo priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. B. ir atsakovas M. Ž. nuo 2018 m. vasaros pradžios iki 2021 m. sausio mėnesio gyveno kartu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką M. Ž., (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ir atsakovas 2019 m. vasarą pasirašė skolos raštelį. Taip pat ieškovė iš savo banko sąskaitos pervedė į atsakovo banko sąskaitą: 2018 m. rugpjūčio 10 d. – 20 Eur, 2018 m. rugpjūčio 24 d. – 130 Eur, 2018 m. spalio 16 d. – 30 Eur, 2018 m. gruodžio 19 d. – 50 Eur, 2018 m. vasario 24 d. – 50 Eur, 2018 m vasario 25 d. – 50 Eur, 2019 m. vasario 28 d. – 100 Eur, 2019 m. vasario 28 d. – 100 Eur, 2019 m. kovo 5 d. – 100 Eur, 2019 m. kovo 16 d. – 100 Eur, 2019 m. kovo 23 d. – 100 Eur, 2019 m. kovo 30 d. – 100 Eur, 2019 m. balandžio 6 d. – 30 Eur, 2019 m. balandžio 17 d. – 25 Eur, 2019 m. balandžio 18 d. – 100 Eur, 2019 m. birželio 30 d. – 28 Eur, 2019 m. liepos 2 d. – 1 Eur, 2019 m. liepos 10 d. – 2 Eur, 2019 m. liepos 29 d. – 24 Eur, 2019 m. liepos 31 d. – 5 Eur, 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 24 Eur, 2019 m. rugsėjo 3 d. – 20 Eur, 2019 m. lapkričio 21 d. – 40 Eur, 2019 m. gruodžio 3 d. – 20 Eur, 2019 m. gruodžio 8 d. – 3000 Eur, 2019 m. gruodžio 29 d. – 20 Eur, 2020 m. sausio 15 d. – 90 Eur, 2020 m. sausio 24 d. – 200 Eur, 2020 m. vasario 8 d. – 2 Eur, 2020 m. vasario 11 d. – 150 Eur, 2020 m. vasario 19 d. – 44 Eur, 2020 m. vasario 26 d. – 20 Eur, 2020 m. balandžio 6 d. – 10 Eur, 2020 m. balandžio 21 d. – 50 Eur, 2020 m. balandžio 25 d. – 5 Eur, 2020 m. balandžio 28 d. – 200 Eur, 2020 m. gegužės 1 d. – 100 Eur, 2020 m. gegužės 5 d. – 30 Eur, 2020 m. gegužės 5 d. – 10 Eur, 2020 m. gegužės 14 d. – 30 Eur, 2020 m. gegužės 17 d. – 200 Eur, 2020 m. gegužės 31 d. – 50 Eur, 2020 m. birželio 3 d. – 30 Eur, 2020 m. birželio 7 d. – 21 Eur, 2021 m. birželio 23 d. – 5 Eur, 2020 m. liepos 17 d. – 20 Eur, 2020 m. rugsėjo 23 d. – 200 Eur, 2020 m. spalio 22 d. – 251 Eur, 2020 m. spalio 26 d. – 100 Eur, 2020 m. spalio 29 d. – 45 Eur, 2020 m. lapkričio 9 d. – 2 Eur, 2020 m. lapkričio 10 d. – 2 Eur, 2020 m. lapkričio 10 d. – 1 Eur.

Dėl skolos priteisimo

Ieškovė R. B. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 14627,00 Eur skolą, kurią kildina iš atliktų pervedimų į atsakovo sąskaitą, kurių bendra suma 6224,00 Eur, bei 2019 m. vasarą su atsakovu surašyto skolos lapelio, kuriame nurodyta paskolinta suma yra 8403,00 Eur (2018 m. paskolinta 1903 Eur asmeniniams poreikiams, 2019 m. gruodžio 10 d. 4000 Eur motociklui, 2020 m. balandžio 29 d. 2500 Eur automobiliui).

Esminiai paskolos sutarties, kurios samprata numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje, elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 ir kt.). CK 6.871 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų,. Šio kodekso straipsnio 3 d. teigiama, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką privalomai įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, tai yra esminių jos sąlygų egzistavimo, o būtent paskolos dalyko perdavimo paskolos davėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12 str., 178 str.). Kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas negali būti susiaurintas vien tik dėl aplinkybės ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl paskolos dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai ar yra įrašas apie pinigų perdavimą. Svarbus yra ir lingvistinis aiškinimas, pavartoti žodžiai (terminologija), reikšmingos sąlygos dėl pinigų grąžinimo, tai yra įsipareigojimas grąžinti pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje 3K-7-430/2013).

Teismas pastebi, jog rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Iš į bylą pateikto rašytinio dokumento, kurio antraštė „Skola“, nustatyta, kad jis surašytas ranka, jo tekste yra kitos spalvos rašikliu atliktų perbraukimų, taip pat padarytų prierašų. Pagal bylos šalių paaiškinimus šis dokumentas buvo sudarytas 2019 m. vasaros pabaigoje, jį surašė atsakovas M. Ž., šalys pasirašė. Teismas atkreipė dėmesį, kad skolos raštelis turėjo ir antrą pusę, kurioje buvo abiejų šalių įrašų apie sumas skirtas daiktams ir paslaugoms, daugelis jų išbrauktos, tačiau ieškovė reikalavimų iš raštelio antroje pusėje padarytų įrašų nereiškia. Byloje nėra pareikšta reikalavimų dėl paskolos sutarties nuginčijimo. Pagrindų pripažinti sandorį niekiniu teismas nenustatė. Pagal šalių pateiktus paaiškinimus prierašus „motociklas 4000 Eur, mašina 2500 Eur“, kitos spalvos rašikliu padarė ieškovė, tačiau šalys nesutaria, kada jie buvo padaryti. Taip pat šalys nesutaria dėl šiame raštelyje atlikto taisymo – perbrauktas žodis „paskolinau“ ir įrašytas žodis „esu skoloje“. Ieškovė nurodė, kad jį atliko atsakovas, kai ji pastebėjo klaidą, o atsakovas nurodė, kad taisymo nedarė. Teismas, susipažinęs su dokumento originalu, vertina, kad dokumente minėtas taisymas atliktas tuo pačiu rašikliu, kaip ir surašytas raštelis. Pažymėtina, kad bylos šalims buvo pasiūlyta specialių žinių reikalaujančius klausimus pavesti ekspertams, tačiau nei viena iš šalių tokių prašymų neteikė. Nors nustatyti, kas padarė taisymą, sudėtinga, tačiau teismas pagal bylos šalių paaiškinimus dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių ir pateiktus paaiškinimus apie skolos raštelio turinyje nurodytų piniginių sumų atsiradimo aplinkybes, sprendžia, kad skolos raštelio turinyje (išskyrus prierašus) yra užfiksuoti M. Ž. įsipareigojimai ieškovei. Ieškovė nurodė, kad jos prašymu raštelis buvo surašytas užfiksuoti M. skolas jai. Atsakovas nurodė, kad raštelyje nurodyta „kas kam ir ką pirko“. Skolos susitarimo turinys iš esmės neatitinka atsakovo paaiškinimų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus paaiškinimus ne ieškovei, o atsakovui buvo reikalingos lėšos gyvenimui Norvegijoje, kelionės bilietus pirko ieškovė. Atsakovas patvirtino, kad pinigų baudai, konservams ir elniams reikėjo būtent jam, o ne ieškovei. Pagal ieškovės paaiškinimus atlikti įrašytų sumų perbraukimai reiškia, kad skolą grąžino, todėl vertintinos tik skolos raštelyje įrašytos ir neišbrauktos sumos (išskyrus prierašus), kurių bendra suma yra 1903 Eur. Teismo vertinimu, raštelyje padarytas įrašas „esu skoloje“ ir šalių pateikti paaiškinimai dėl susitarime nurodytų pinigų poreikio patvirtina, kad pinigai buvo perduoti ir skoliniai santykiai atsirado iki raštelio sudarymo, todėl teismas turi pagrindą pripažinti, kad skolos raštelyje užfiksuotas ir paskolos dalyko perdavimo faktas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju ieškovės reikalavimas 1903 Eur sumai tenkintinas.

Apžiūrint pateiktą skolos raštelį nustatyta, kad skolos raštelyje įrašai „motociklas 4000 Eur, mašina 2500 Eur“ įrašyti kitu raštu, įterpti tarp paskutinės raštelio eilutės ir skolos raštelį pasirašiusių asmenų pavardžių ir įrašyti kitu rašikliu. Ieškovė nurodė, kad tai jos raštas, įrašą padarė tą pačią dieną ir nurodytas sumas įsipareigojo skirti vėliau, jas perdavė atsakovui 2019 m. gruodžio 10 d. ir 2020 m. balandžio 29 d. Atsakovas nurodė, kad tokių įrašų susitarime nedarė. Pagal skolos raštelio „motociklas 4000 Eur, mašina 2500 Eur“ įrašo turinį ir pateiktus šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad skolos raštelyje padaryti įrašai neįrodo tarp bylos šalių atsiradusių skolinių santykių. Šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, kada šie įrašai padaryti, jie galėjo būti padaryti ir po susitarimo surašymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad vien grynųjų pinigų išėmimo faktas nesudaro pagrindo šio veiksmo vertinti kaip paskolos dalyko perdavimo atsakovui. Taip pat pažymėtina, atsakovas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2019 m. gruodžio 9 d. ir mažai tikėtina, kad pinigų už pirkinį reikėjo 2019 m. gruodžio 10 d. Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad 6500 Eur paskolos atsakovui suteikimas, kurį ieškovė kildina iš susitarimo, nėra įrodytas ir reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Iš pateiktų bylos šalių bankų sąskaitų išrašų matyti, kad 2020 m. liepos 17 d. ieškovės pavedime atsakovui nurodyta „paskolinau už detalę“, pervesta 20 Eur, 2020 m. rugsėjo 23 d. pavedime nurodyta „paskolinau už konservus“, pervesta 200 Eur, 2020 m. spalio 22 d. pavedime nurodyta „už baudą“, pervesta 251 Eur, 2020 m. spalio 26 d. pavedime nurodyta „paskolinau“, pervesta 100 Eur, 2020 m. spalio 29 d. pavedime nurodyta „paskolinau“, pervesta 45 Eur, 2020 m. lapkričio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 10 d. trimis pavedimais „paskolinau“ pervesta iš viso 5 Eur suma. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. pervesta 200 Eur suma buvo grąžinta tą pačią dieną ir ieškovė tas aplinkybes pripažino. Atsakovas aplinkybės dėl šių sumų paskolinimo iš esmės neginčijo, įrodymų, kad jas grąžino nepateikė. Teismas pažymi, kad atsakovui skirta bauda už atliktus smurtinius veiksmus yra asmeninė prievolė, nesukuria jokių pareigų ieškovei ir taip pat vertintina kaip paskolinta suma. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei šalių paaiškinimus vertina, kad minėtos sumos, pervestos iš ieškovės sąskaitos į atsakovo sąskaitą iš esmės patvirtina skolinių santykių susiformavimą, todėl pavedimuose nurodyta suma, išskyrus grąžintą sumą, priteistina iš atsakovo ieškovės naudai, iš viso 431 Eur.

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. gruodžio 8 d. pervedė į atsakovo sąskaitą 3000 Eur. Abi šalys patvirtino, kad atsakovas planavo pirkti automobilį, tą dieną buvo vykstama jo apžiūrėti, bet automobilio nepirko. Atsakovas patvirtino, kad pinigai buvo skirti automobiliui ir jis dalį pinigų grąžino tą pačią dieną, o kitą dalį po atlyginimo. Atsakovo banko sąskaitos duomenys rodo, kad pervestų pinigų dalį, t. y. 2100 Eur, atsakovas išsiėmė bankomate Šiauliuose, tą pačią dieną vakare į ieškovės sąskaitą bankomate buvo įnešta 2070 Eur. Ieškovė nurodė, kad turėjo grynųjų su savimi ir juos įnešė į sąskaitą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad R. B. ginčo laikotarpiu 2019 m. lapkričio 3 d. pardavė transporto priemonę už 1000 Eur, 2019 m. lapkričio 27 d. pardavė nekilnojamąjį turtą už 7000 Eur, 2020 m. vasario 23 d. pardavė transporto priemonę už 4600 Eur, tačiau į jos sąskaitą 2019 m. gruodžio mėnesį iš viso buvo įnešta 8970 Eur suma ir tai viršija iš 2019 m. lapkričio mėnesio sudarytų sandorių gautą bendrą sumą. Tai iš esmės patvirtina atsakovo paaiškinimus dėl dalies skolos grąžinimo. Byloje įrodymų, kad likusi dalis skolos būtų grąžinta, nėra pateikta. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad grąžino po atlyginimo iš bankomato paėmęs 700 Eur, vertintina kritiškai, nes atsakovas paaiškino, kad „jis kortelėje stengiasi pinigų neturėti“, todėl pinigų paėmimas iš bankomato niekaip nepatvirtina likusios skolos dalies grąžinimo fakto. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui vertinti, kad 2019 m. gruodžio 8 d. tarp ieškovės ir atsakovo susiformavo skoliniai santykiai ir dalį skolos, t. y. 2070 Eur, atsakovas grąžino ieškovei, todėl pagal ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteistina likusi negrąžinta 930 Eur skolos suma.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 28 d. ieškovė pervedė atsakovui į sąskaitą 200 Eur, kuriuos atsakovas tą pačią dieną pervedė motociklo pardavėjui kaip rankpinigius. Atsakovas motociklo (duomenys neskelbtini) pirkimo sandorį sudarė 2020 m. balandžio 30 d. Nors byloje atsakovas nurodė, kad šią sumą grąžino ieškovei grynais, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ši suma būtų grąžinta.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo teiginiai apie jo gerą turtinę padėtį neatitinka byloje pateiktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad atsakovas dirbo ir pajamas 2018 m pradžioje, banko sąskaitoje iki 2018 m. balandžio mėnesio turėjo santaupų, taip pat gavo pajamas 2019 m. balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. bei nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Nors atsakovas nurodė, kad prieš tai dirbo užsienyje ir turėjo santaupų grynaisiais, taip pat turėjo pajamų iš individualios veiklos, tačiau į bylą pateikti dokumentai negali įrodyti gautų pajamų nei dydžio, nei trukmės. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš ieškovės gavus mokėjimus į sąskaitą, atsakovas šiuos pinigus nedelsiant išgrynindavo (pvz. 2018 m. rugpjūčio 24 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. vasario 24 d., 2019 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gruodžio 8 d., 2020 m. sausio 24 d.), todėl darytina išvada, kad pateikti paaiškinimai apie turėtas santaupas ir pajamas grynaisiais vertintinos kritiškai. Pagal pateiktus šalių paaiškinimus teismas daro išvadą, kad šiuo atveju šalis taip pat siejo paskoliniai teisiniai santykiai ir ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 200 Eur suma, paskolinta 2020 m. balandžio 28 d.

Pagal byloje pateiktus ieškovės ir atsakovo sąskaitų išrašus nustatyta, kad didžioji dalis ieškovės padarytų pavedimų neturėjo nurodytos paskirties, ji įvardinta „Pervedimas“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-368/2011). Šioje byloje nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas vienas kitam pervesdavo įvairias sumas, kurių paskirtis dažniausiai nenurodyta, kai kurių pavedimų paskirtyje nurodyta „už Telia“, „Mokesčiai“, kituose paskirtis nenurodyta. Teismas atsižvelgia į tai, kad bylos šalys gyveno kartu atsakovui priklausančiame bute, pagal abiejų šalių paaiškinimus bendro biudžeto neturėjo, pirkiniams ir buičiai skirtus pirkinius pirkdavo susidėdami per pusę. Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu padarytų konkrečių pavedimų paskirties negalėjo įvardinti nei ieškovė, nei atsakovas. Ieškovė paaiškinimuose paaiškino, kad prie buto komunalinių ir paslaugų mokesčių prisidėdavo per pusę, kai kada pervesdama atsakovui mokesčiams skirtą sumą. Taigi, iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad iš likusių ginčo pavedimų nėra galimybės nustatyti, ar šie pavedimai buvo paskolos suteikimas, ar prisidėjimas prie bendrų išlaidų, ar dovanojimas, ar dėl kitų priežasčių atliktas mokėjimo pavedimas, taip pat nėra jokio įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovas būtų įsipareigoję gautas lėšas grąžinti ieškovei. Teismo nuomone, vien bylos šalių turinės padėties skirtumas šiuo atveju nesudaro pagrindo kiekvieno pavedimo vertinti kaip paskolinių santykių. Kadangi nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė minėtais pavedimais suteikė atsakovui paskolą, nėra, todėl šiuo pagrindu likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo netenkintina.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Šioje byloje ieškovė byloje reiškia alternatyvų reikalavimą – prašo ieškovės atsakovui pervestas lėšas pripažinti kaip gautas be teisinio pagrindo ir taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.

Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos. Pasisakydamas dėl septintosios sąlygos kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014). Pažymėtina, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ir atsakovas laikotarpiu, kai buvo daromi ginčo pavedimai, kartu gyveno, neturėjo bendro biudžeto. Ieškovė alternatyviu reikalavimu nurodo, kad nesant pagrindo konstatuoti, jog ieškovės pervedimai yra paskolinti pinigai atsakovui, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas visus ieškovės pervestus pinigus įgijo be teisinio pagrindo. Ieškovė realiai jokių nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų egzistavimo byloje neįrodinėjo. Priešingai, viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai ir ginčo mokėjimo pavedimai atsakovui buvo pervesti kaip paskola, kurios atsakovas nėra grąžinęs. Pažymėtina, kad šiuo atveju susidarė situacija, kai ieškovė tuo pačiu ir teigia, ir neigia paskolinius teisinius santykius. Vien tai, kad atsakovui ieškovė pervedė pinigines lėšas, nereiškia, kad atsakovas gavę šias lėšas nepagrįstai praturtėjo. Teismas pažymi, kad byloje nustatyta, kad bylos šalys turėjo šeimyninius santykius, kartu gyveno, savo uždirbamus ar kitaip gaunamus pinigus ir turtą valdė atskirai, šalių nesiejo jungtinės veiklos santykiai. Taip pat byloje nustatyta, kad dalis atliktų mokėjimų buvo skoliniai santykiai, kita dalis mokėjimų turėjo paskirtį, susijusią su bendrų komunalinių ir paslaugų išlaidomis, likusios dalies pavedimų vykdymo aplinkybių ir paskirties negalėjo įvardinti nei ieškovė, nei atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje neįrodyta, kad atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl ir šiuo pagrindu ieškinys netenkinamas.

Dėl priešieškinio reikalavimo

Atsakovas M. Ž. šioje byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 m. lapkričio mėnesio VšĮ „Akmenės būstas“, UAB „Akmenės energija“, UAB „Akmenės vandenys“ pusę sumokėtos sumos, t. y. 1889,08 Eur.

Byloje nustatyta, kad atsakovo nurodytu laikotarpiu ieškovė gyveno kartu su atsakovu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Pagal ieškovės pateiktus paaiškinimus ji prie komunalinių paslaugų prisidėdavo sumokėdama pusę mokesčių sumos. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė yra atlikusi pavedimus atsakovui, kurių paskirtyje nurodyta „mokesčiai“, „už Telia“, taip pat daug pavedimų, kurių paskirtis nėra įvardinta. Teismas taip pat atsižvelgia, kad ieškovės finansinė padėtis pagal byloje pateiktus duomenis buvo geresnė nei atsakovo, jos pavedimų atsakovui bendra suma didesnė nei mokesčiams reikalinga suma. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl skolos iš ieškovės R. B. priteisimo.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė ir jos atstovas į bylą pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė prašymą priteisti 138 Eur žyminio mokesčio ir 1250 Eur išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti bei pateikė mokėjimus įrodančius dokumentus. Atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 43 Eur žyminis mokestis ir 968 Eur išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti bei pateikė mokėjimus įrodančius dokumentus. Teismas atsižvelgdamas į teismo posėdžių skaičių, procesinių dokumentų skaičių bei bylos sudėtingumą, rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų dydžius, sprendžia, kad pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas laikyti pagrįstais ir neviršijančiais rekomenduojamų dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovo priešieškinis atmestas, (laikant, kad tenkinta iš viso 32,5 proc. reikalavimų) atsižvelgiant į bylos šalių procesinį elgesį, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, iš atsakovo ieškovei priteistina 44,85 Eur žyminio mokesčio ir 406,25 Eur advokato išlaidoms, o atsakovui proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina iš viso 202,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Į bylą pateiktas skolos raštelio originalas, teismo sprendimui įsiteisėjus grąžintinas ieškovei ar jos įgaliotam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3454 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 00 ct) skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 3454 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 202,30 Eur (du šimtus du eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui skolos raštelio originalą grąžinti ieškovei ar jos įgaliotam asmeniui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.