- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-53-530/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-07165-21-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- D. Ž.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. ir jo gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas:
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta D. Ž. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir D. Ž. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Į bausmės trukmę įskaitytas D. Ž. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. kovo 9 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu ir nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti iš D. Ž. valstybės naudai 90 (devyniasdešimt) eurų.
D. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. 2021 m. kovo 8 d. apie 14.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. duomenys neskelbtini, tiksliau nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 90 eurų įgijo 3 paketėlius su viduje esančiomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 8,998 g., ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 18,0 %, kurias neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, t. y. perduoti E. P., pėsčiomis atnešė (atgabeno) prie automobilio SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur apie 14.20 val. perdavė automobilyje buvusiam E. P..
1.2. 2021 m. kovo 8 d. apie 14.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, savo vartojimui iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 30 eurų įgijo 1 paketėlį su viduje esančiomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, kurių masė 2,997 g., ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 18,0 % , po ko neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė jas dešinės pusės priekinėje striukės kišenėje, iki kol 2021 m. kovo 8 d. apie 14:38 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, šios narkotinės medžiagos buvo rastos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad D. Ž. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, D. Ž. asmenybę: jo teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytoje sankcijoje nurodoma vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų, todėl sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje turi būti skiriama mažesnės nei sankcijoje numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmė, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis) – areštas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu D. Ž. ir jo gynėjas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
3.1. Skunde teigiama, kad apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga padarytam nusikaltimui, jo asmenybei bei prieštarauja teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis narkotines medžiagas – kanapes pirko tiek asmeniniam naudojimui, tiek savo pažįstamam, kuris laukė automobilyje netoliese. Nors formaliai aplinkybė, kad apeliantas nupirko narkotines medžiagas – kanapes ir perdavė jas savo pažįstamam asmeniui yra pripažįstama platinimu, tačiau toks „platinimas“, koks susiklostė šioje byloje nėra tiek pavojingas, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikalstamos veikos sudėtį, kai įsigyjamos narkotinės medžiagos su tikslu jas platinti už atlygį dideliam ratui žmonių ar tai darant sistemingai ir nuolat. Šiuo atveju iš esmės susidarė situacija, kad du pažįstami asmenys nusprendė įsigyti narkotines medžiagas – kanapes asmeniniam vartojimui be tikslo jas platinti, nuvyko į vietą, kurioje laukė narkotinių medžiagų pardavėjas, tačiau iš pardavėjo narkotines medžiagas perėmė tik D. Ž. bei vėliau jas pasidalino su pažįstamu asmeniu. Todėl nuteistajam turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios yra skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, konstatuojama, kad minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui yra parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-40- 648/2020 ir kt.).
3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas darbingam ir dirbančiam asmeniui, kurio padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis neproporcingas baudžiamajame įstatyme numatytai sankcijai, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymint, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį turėjo įvertinti ir tai, kad D. Ž. nuo 2014 m. gruodžio 14 d. buvo registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo duomenų registre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės. Šias aplinkybes taip pat įrodo Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas, kuriuo patvirtinama, kad D. Ž. atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, o tai rodo, jog nuteistasis turėjo priklausomybes. Atkreipiant dėmesį, kad apeliantas į alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą, nuo kurių tapo priklausomas, įniko po savo tėvo R. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)), kai D. Ž. buvo (duomenys neskelbtini) metai. Praradus tėvą jis turėjo sunkių psichologinių problemų, buvo palūžęs, lankėsi pas psichologus, tačiau tėvo netekties prislėgtas pasinėrė į alkoholio ir narkotikų vartojimą, tapo nuo jų priklausomas. Šiuo metu nuteistasis yra dirbantis, o skundo padavimo metu registravęsis dėl gydymo priklausomybių ligų centre, todėl apelianto manymu, teismo paskirtos bausmės griežtumas nepasieks savo tikslų, o priešingai – jo psichologines ir priklausomybių problemas tik pagilins. Todėl apelianto vertinimu, bausmės tikslus, tarp jų – ir prevencinius, nagrinėjamu atveju galima pasiekti už padarytą nusikaltimą paskyrus ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo D. Ž. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme ir prašoma ją švelninti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra baigiamasis teismo proceso aktas, kuriuo išsprendžiami nusikalstamos veikos pripažinimo įrodyta, asmens pripažinimo kaltu ir kiti baudžiamojo proceso įstatyme numatyti klausimai. Kadangi nuosprendyje išsprendžiami itin svarbūs klausimai, jam keliami griežti formos ir turinio reikalavimai, įtvirtinantys, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis teisėtas tada, kai juo yra tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jis priimtas bei surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o pagrįstas – kai teismo išvados dėl įstatymo taikymo yra pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais ir yra motyvuotos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74/2010, 2K-86/2010, 2K-664/2012, 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-109-746/2017).
9. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendis negali būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu, kadangi jame nustatytos faktinės aplinkybės pagal formuojamą teismų praktiką neatitinka D. Ž. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos.
Dėl veikos kvalifikacijos
10. Skundžiamu nuosprendžiu D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens sau už 30 eurų ir E. P. už 90 eurų nupirko keturis paketėlius su viduje esančiomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, tris paketėlius (9 g) perdavė E. P. ir taip išplatino jas, o vieną paketėlį (3 g) laikė prie savęs neturėdamas tikslo platinti.
11. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas, parduoti ar kitaip platinti, reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas parduoti ar kitaip platinti gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų, arba jau prieš įsigyjant šias medžiagas. Apylinkės teismas konstatavo, kad narkotinių medžiagų pardavimo faktas nustatytas, ir D. Ž. kaltė dėl neteisėto įgijimo ir perdavimo narkotinės medžiagos, turint tikslą ją platinti, visiškai įrodyta, todėl ši jo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Su šia išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. Ž. parodė, kad 2021 m. kovo 8 d. jis su E. P. susitarė pasiimti žolės. Jis nuvažiavo ir paėmė narkotinės medžiagos sau, nes pats vartoja, paėmė ir E. P. bei jam perdavė, o po to policininkai juos abu sustabdė. Sutarė su E. P. kai buvo prie jo namų, bet E. pasakė, kad jis neturi pinigų ir reikia išsiimti iš bankomato. Pinigus atvežė netoli dylerio namų, toje vietoje E. jam padavė pinigus ir toje vietoje vėliau juos sulaikė pareigūnai. E. neturėjo galimybės įsigyti narkotinės medžiagos be jo pagalbos (3 t., b. l. 55). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 9 d. apklausiamas įtariamuoju D. Ž. parodė, kad pirko „žolės“ už 120 eurų, „žolę“ pirko sau ir draugui E.. Sau pirko 3 gramus, visa kita „žolė“ buvo jo draugui, kuris prašė, kad nupirktų ir jam „žolės“. „Žolė“ buvo supakuota į keturis polietileninius permatomus maišelius. „Žolės“ atvažiavo pirkti savo automobiliu, kuriame sėdėjo ir jo draugė, kuri, apie tai, jog jis pirks „žolę“ žinojo, taip pat ji žinojo, kad „žolę“ pirks ne tik sau, bet ir E. jo prašymu. Nupirkęs „žolės“ iš karto atėjo prie E. automobilio, per langą jam perdavė tris paketėlius, vieną paketėlį pasiliko sau. Už „žolę“ pinigus E. jam buvo padavęs iš anksto prieš einant pirkti „žolės“, buvo padavęs 90 eurų grynais. E. pats „žolės“ nepirko, nes jis nepažinojo to asmens, iš kurio pirko „žolę“ ir tas asmuo E. „žolės“ tikrai nebūtų pardavęs, kadangi jis nepažįstamiems neparduoda, todėl E. net pirkti nebandė, manė, jog paprasčiau „žolės“ įsigyti per jį, o jis pats nepardavinėja ir jos neplatina, pats yra tik rūkorius. „Žolės“ E. nupirko, nes norėjo pagelbėti. Pareigūnų pas jį rasta „žolė“ buvo skirta asmeniniam naudojimui (2 t., b. l. 163-164).
13. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad 2021 m. kovo 8 d. apie 13-14 val. jis, būdamas kartu su savo drauge M. M., automobiliu atvyko iki savo pažįstamo D. Ž. namų, kur padėjo jam užkurti jo automobilį. Padėjus užkurti automobilį, D. prasitarė jog gali jam parūpinti narkotinių medžiagų. Jis sutiko, kadangi yra anksčiau bandęs vartoti narkotinių medžiagų – kanapių, todėl nusprendė, jog nori jų įsigyti. Narkotines medžiagas norėjo įsigyti savo asmeniniam naudojimui, parduoti jų neketino, taip pat neketino su niekuo jomis dalintis. Su D. susitarė, jog susitiks prie (duomenys neskelbtini) forto žiedo. M. nežinojo kokiu tikslu vyksta iki nurodyto adreso, taip pat negirdėjo pokalbio apie kanapes, nes sėdėjo automobilyje. Jo vairuojamam automobiliui sustojus, prie jo sustojo D.. D. išlipo iš savo automobilio o jis atidarė priekinį vairuotojo pusės langą, ir D. jam pasakė: „paduok man pinigų“. Tuomet jis D. padavė 90 eurų grynaisiais. Pats pasakė D., kad jam reikalingi trys pakeliai kanapių po 3 gramus. Padavus pinigus D., jis kažkur nuėjo, bet kur tiksliai nežino, nes nematė. Jam grįžus, maždaug po 10 minučių, jis vėl priėjo prie atidaryto vairuotojo pusės priekinio lango. D. priėjo prie lango, pasilenkė, bei padavė jam narkotines medžiagas – tris maišelius, apie 9 gramus kanapių. D. jas numetė jam ant kelių, todėl jis jas paėmė ir padėjo už keleivio pusės sėdynės, ant kilimėlio, nes pamatė pravažiuojantį policijos automobilį. Gavus narkotines medžiagas, po keleto sekundžių, prie jų automobilio privažiavo policijos pareigūnai. Apžiūrėjus automobilį, pareigūnas automobilio gale, ant kilimėlio, esančio už priekinės keleivio sėdynės, rado tris paketėlius su narkotinėmis medžiagomis, kanapėmis. Pareigūnams paklausus, kam priklauso šios medžiagos, atsakė, jog jos yra jo, nes už jas jau buvo sumokėjęs D. pinigus. Ar pats D. platina narkotines medžiagas, nežino (2 t., b. l. 148-151).
14. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja I. S. parodė, kad D. Ž. yra jos vaikinas. 2021 m. kovo 8 d. ji kartu su D. buvo namuose, kai apie per „Messenger“ programėlę D. parašė jo pažįstamas E. P.. Žinutės turinys buvo maždaug toks „ar nuvažiuotum paimti?“, vėliau dar susiskambino per „messenger“ programėlę. Ji iškart suprato, kad kalba eina apie „žolę“, kanapes. E. į D. dėl kanapių yra kreipęsis ne daugiau kaip 10 kartų. Ji tiksliai nežino, kodėl E. norėdamas įsigyti „žolės“ kreipdavosi į D., bet mano, kad todėl, jog jis dar nesenai pradėjo rūkyti „žolę“ ir jam pačiam niekas neparduotų „žolės“. Kai D. pašnekėjo su E., D. sutiko jam padėti įsigyti „žolės“, tik pasakė, kad E. atvažiuotų iki jų namų ir padėtų užkurti jo mašiną. E. atvažiavo po maždaug 5-10 minučių iki jų namų, kartu su E. atvažiavo ir M., kurios pavardės nežino. Kai E. užkūrė D. automobilį, jie visi dviem automobiliais pradėjo važiuoti į Kauną, prie (duomenys neskelbtini) forto. Žinojo kelionės tikslą – D. turėjo nupirkti „žolės“ E. ir šiek tiek nusipirkti sau. Dar kol E. bandė užvesti D. automobilį, E. pasakė D., kad jam reikia 9 gramų „žolės“, D. jam pasakė, kad 9 gramai kainuos 90 eurų. Nuvažiavus ten tiksliai nematė, bet tuo metu E. turėjo paduoti pinigus D. už „žolę“, 90 eurų. D. nuėjo kažkur link „(duomenys neskelbtini) tilto“ ir grįžo po maždaug 10 minučių. Jis iškart nuėjo prie E. automobilio priekinio vairuotojo pusės lango, po ko E. padavė „žolę“. D. nespėjo pareiti iki jos sėdinčios automobilyje, nes dar jam stovint prie E. automobilio privažiavo tarnybinis policijos automobilis. Per galinį automobilio langą matė, kad policijos pareigūnai apieškojo D.. Vėliau D. pasakė, kad pas jį rado „žolės“. Ji pati su D. yra maždaug 10 kartų vykusi iki minėto „taško“, „platintojo“. Niekada nėra mačiusi „žolės“ platintojo, iš kurio pirkdavo D.. D. „žolę“ pirkdavo sau, kartais ir E. padėdavo „žolės“ įsigyti. D. ėjo nupirkti „žolės“ E., nes tiesiog E. platintojas nebūtų pardavęs, nes jo nepažįsta (1 t., b. l. 118-122).
15. Liudytoja M. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. P. yra jos vaikinas. Įvykio dieną ji buvo su juo, kai jam paskambino D. ir paprašė užkurti jo automobilį. Jie kartu nuvyko iki D. Ž. namų, E. P. nuėjo iki D., grįžo po 10-15 minučių ir pasakė, kad dar važiuos pasivažinėti. Nuvyko netoli (duomenys neskelbtini) forto žiedo. Sustojus E. nepasakė kokiu tikslu ten atvyko, tačiau ten atvažiavo ir D. su savo mergina. D. išlipęs priėjo prie jų automobilio, E. jam padavė pinigus. Paėmęs pinigus D. kažkur nuėjo, grįžo po 15 minučių, priėjo prie jų automobilio, kažką įmetė į automobilio vidų, tiesiai ant E. kelių, kas ten buvo nepamatė, nes naršė telefone, o E. iškart pradėjo slėpti, nes netrukus po to, kai įmetė, prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Anksčiau nėra mačiusi, kad E. vartotų kanapes (1 t., b. l. 132-133).
16. Pagal BK 259 straipsnį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. Ž. veiksmuose buvo nustatytas kitoks platinimas, pažymėtina, kad teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015). Tikslas platinti yra esminis kriterijus, atribojantis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).
17. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad D. Ž. iš anksto susitarė su E. P. įsigyti kanapių asmeniam kiekvieno jų vartojimui. E. P., bendrai sutarus dėl kanapių įsigijimo nuvyko iki vietos, kur netoliese D. Ž. turėjo kanapes įsigyti, ten perdavė D. Ž. 90 eurų už 9 gramų kanapių įgijimą, D. Ž. su jo paduotais pinigais bei savo asmeniniais pinigais (30 eurų už 3 gramų kanapių įsigijimą), įsigijo viso 12 gramų (11,995 g.) kanapių iš nenustatyto asmens ir grįžęs prie savo ir E. P. automobilių, sutartus 9 gramus atidavė E. P..
18. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad narkotines medžiagas D. Ž. pirko asmeniniam savo vartojimui ir asmeniniam E. P. vartojimui, tačiau nepagrįstai pripažino D. Ž. narkotinių medžiagų perdavimą E. P. narkotinių medžiagų platinimu. Pagal teismų praktiką platinimu nelaikytinos situacijos, kai, susitarus keliems asmenims, medžiagas nuperka ir išdalija vartoti vienas iš susitarusiųjų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-489/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2021m. gegužės 31d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180-654/2021). Taigi teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką ir klaidingai kvalifikavo D. Ž. nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad D. Ž. įgijo 12 gramų (11,995 g.) kanapių, kas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (aktuali redakcija nuo 2020 m. gruodžio 26 d.), yra didesnis kiekis nei nurodytas nedidelis (5 g), todėl D. Ž. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 259 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.
19. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias D. Ž. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes:
20. D. Ž. įgijo ir laikė narkotinės medžiagos, o būtent: 2021 m. kovo 8 d. apie 14 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, už 90 eurų, gautų toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku iš E. P., bei savo asmeninius 30 eurų, įgijo 4 paketėlius su viduje esančiomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 11,995 g., ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 18,0 %, iš kurių vieną paketėlį su 2,997 g. kanapių pasiliko sau, o kitus tris paketėlius su 8,998 g. kanapių apie 14.20 val., toje pačioje vietoje perdavė automobilyje SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusiam E. P., šiam suvartoti, tokiais veiksmais D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
21. Perkvalifikavus nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia klausimą dėl D. Ž. skirtinos bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą.
22. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
23. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
24. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad D. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), už kurį straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nusikaltimas tyčinis, baigtas. D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. Ž. anksčiau teistas šešis kartus Lietuvoje (teistumai išnykę), be to bylos duomenimis jis du kartus teistas užsienio valstybėse ir tai jį charakterizuoja ne itin palankiai. Baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, buvo įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro, (duomenys neskelbtini) filialo įskaitą ((duomenys neskelbtini)), tačiau nuo 2014 m. gruodžio 12 d. įstaiga duomenų apie asmenį neturi, D. Ž. paslaugos nebuvo teiktos (3 t., b. l. 82). Kaip matyti iš ankstesnių D. Ž. atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų, ankstesniais nuosprendžiais ar baudžiamaisiais įsakymais jam buvo skirtos baudos ir laisvės apribojimo bausmės. Tačiau akivaizdu, kad nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas suponuoja išvadą, jog jos įtakotos jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio, todėl švelnesnės bausmės rūšies – baudos, kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Kadangi BK 259 straipsnio 1 dalyje yra numatytos net trys bausmių rūšys, kurių pakanka teisingai ir proporcingai bausmei parinkti, nėra pagrindo taikyti prašomas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
25. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, D. Ž. skirtina savo rūšimi griežtesnė iš šio straipsnio dalies sankcijoje numatytų bausmių – areštas. Nustatyti bausmės dydį – 60 parų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. Ž. pripažino savo kaltę dėl esminių bylos aplinkybių, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina trečdaliu.
26. BK 75 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto atlikimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajam pasitaisyti, dirbti. Atidėjus bausmės vykdymą, D. Ž. bus pakankamai nubaustas, jam paskirta intensyvi priežiūra ir skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai. Įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant D. Ž. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
27. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad D. Ž. pardavęs narkotines medžiagas E. P. už tai gavo 90 eurų, todėl taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskavo pinigines lėšas gautas iš nusikalstamos veikos.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje svarbiausias yra turto (kuris konfiskuotas iš nuteistojo) nusikalstamos kilmės aspektas, nes, kaip jau buvo minėta, pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas tik šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis, jis už turimus 30 eurų ir už 90 eurų gautus iš E. P., iš nenustatyto asmens įsigijo 4 paketėlius su viduje esančiomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis ir atitinkamai 3 paketėlius atidavė E. P., o vieną pasiliko sau, suvartojimo tikslais. Taigi iš to seka, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis gavo finansinės naudos dėl savo neteisėtų veiksmų, tad nėra pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas ir pirmos instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 331 straipsnio 4 dalimi
nusprendžia:
nuteistojo D. Ž. ir jo gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį bei jam paskirtos ir subendrintos bausmės ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį.
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 parų arešto.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. kovo 9 d. (vieną parą).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant 2 (dviejų) mėnesių intensyvią priežiūrą adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis turi būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar mokymusi, bei įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti iš D. Ž. valstybės naudai 90 (devyniasdešimt) eurų.
Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.