Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2021-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-654/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-31
Bylos Nr.
1A-180-654/2021
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00550-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Linas Šiukšta, Alenas Piesliakas
Nuteistasis
G. M., E. O., T. G., R. Č., T. V.
Advokatai
Eglė Grucytė, Ramūnas Vanagas, Aleksandras Palamarčukas, Žana Timaškova, Vytautas Adžgauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-654/2021Proceso Nr. 1-03-2-00550-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,nuteistojo G. M. gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,nuteistajam E. O. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui,nuteistajam T. G. ir jo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,nuteistajam R. Č. ir jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,nuteistojo R. Č. atstovei pagal įstatymą E. V.,nuteistajam T. V.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu (ZOOM platformoje), išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. O., G. M., R. Č. ir T. G. bei jo gynėjos advokatės E. Grucytės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; tęsti mokslą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse.

T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 13 d., 15.00 val. iki 2019 m. vasario 15 d., 13.30 val. (2 paros).

E. O. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės, pridedant dalį švelnesnės bausmės – 6 mėnesius ir galutine subendrinta bausme paskirta – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. sausio 29 d. 14.20 val. iki 2019 m. sausio 31 d. 13.41 val. (2 paros) ir bausmės dalis atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu G. M. pagal BK 261 straipsnį ir BK 264 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti bei T. G. taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi iš T. G. konfiskuota 865 eurų.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš G. M. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma –20 eurų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir N. A. bei T. V., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent: jis 2019 m. vasario 11 d., apie 19 val. Kaune, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 1400 eurų neteisėtai įgijo ne mažiau, kaip 186,993 g narkotinės medžiagos – kanapių (susmulkintos antžeminės dalys), jas laikydamas prie savęs parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią Alytuje, (duomenys neskelbtini), ir ten jas visas laikė turėdamas tikslą platinti.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 11 d., apie 20 val. ir 2019 m. vasario 12 d., apie 18 val. Alytuje, Vilties g. prie Jaunimo parko, ne mažiau kaip 15,068 g šios narkotinės medžiagos už 180 eurų pardavė N. A., o likusius 171, 925 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 1,495 g psichotropinės medžiagos MDMA, įgytos nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai laikė iki 2019 m. vasario 13 d. 15 val., kol policijos pareigūnai bute atlikę kratą šias medžiagas rado ir paėmė, tai yra jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir jas platino.

2. G. M. 2019 m. sausio 27 d., apie 11 val. prie Profesinio rengimo centro, esančio Putinų g. 40, Alytuje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, už 80 eurų neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 8,237 g narkotinės medžiagos – kanapių (susmulkintų antžeminių dalių), jas parsigabeno ir laikė savo bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą jas visas platinti.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 29 d., apie 11 val. įgytas narkotines medžiagas – ne mažiau kaip 8,237 g narkotinių kanapių, nusinešė pas nepilnametį R. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) į butą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini). Ten dalį šios narkotinės medžiagos – apie 2,798 g kartu su R. Č. išskirstė dozėmis ir supakavo į nemažiau kaip šešis folijos lankstinukus, tokiu būdu kartu su R. Č. paruošė jas pardavimui. Likusias 6,439 g nesupakuotas kanapes ir paruoštus kanapių lankstinukus su R. Č. laikė jo bute, o supakuotas – platino, būtent: tą pačią dieną, apie 12 val. 10 min., Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, vieną folijos lankstinuką su ne mažiau kaip 0,5 g narkotinių kanapių pardavė E. O., šiam paprašius dar vieno lankstinuko su kanapėmis, išmesdamas per savo buto langą, jas perdavė R. Č. – ne mažiau kaip 0,5 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir taip veikdamas kartu su R. Č., E. O. pardavė ne mažiau, kaip 1 g narkotinių kanapių už jas gaudamas 20 eurų atlygį.

Likusias narkotines medžiagas – 6,439 g nesupakuotų kanapių (antžeminių dalių) ir vieną folijos lankstinuką su 0,473 g kanapių neteisėtai su R. Č. laikė jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, kambaryje ant spintelės ir tris folijos lankstinukus su 1,325 g kanapių (0,445 g+0,482 g+0,398 g) savo kelnių kišenėje iki 14 val., kol policijos pareigūnai bute atlikę įvykio vietos apžiūrą ir jo (G. M.) asmens kratą, šias medžiagas rado ir paėmė.

3. E. O. 2019 m. sausio 29 d., apie 12.10 val. Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, už T. V. duotus 10 eurų, iš G. M. sau ir T. V. nupirko du folijos lankstinukus su nedideliu, ne daugiau kaip 1 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) turėdamas du tikslus – apie 0,5 g suvartoti pats, o kitą apie 0,5 g narkotinių kanapių perduoti T. V. ir tuo pat laiku, toje pačioje vietoje, automobilyje Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgytas iš G. M. ne mažiau, kaip 0,5 g narkotinių kanapių perdavė T. V., tokiu būdu šią narkotinę medžiagą neteisėtai platino, o likusias apie 0,5 g narkotinių kanapių neteisėtai laikė prie savęs, neturėdamas tikslo jas parduoti.

4. R. Č. 2019 m. sausio 29 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 14 val. savo bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), kartu su G. M., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir jas platino, o būtent: jis 2019 m. sausio 29 d., apie 11 val. G. M. pas jį į namus atsinešus ne mažiau kaip 8,237 g narkotinių kanapių, apie 2,798 g atsineštų narkotinių kanapių kartu su G. M. išskirstė dozėmis ir supakavo į nemažiau kaip šešis folijos lankstinukus, tokiu būdu kartu su G. M. paruošė jas pardavimui, o likusias 6,439 g nesupakuotas kanapes ir paruoštus kanapių lankstinukus su G. M. neteisėtai laikė savo bute, o supakuotas su G. M. neteisėtai platino, būtent: tą pačią dieną, apie 12 val. 10 min., Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, G. M. vieną iš jų kartu paruošto folijos lankstinuką su ne mažiau kaip 0,5 g narkotinių kanapių pardavė E. O., šiam paprašius dar vieno lankstinuko su kanapėmis, jis (R. Č.) išmesdamas per savo buto langą perdavė G. M. dar ne mažiau kaip 0,5 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir taip veikdamas kartu su G. M. E. O. pardavė ne mažiau, kaip 1 g narkotinių kanapių už jas gaudamas 20 eurų atlygį.

Likusias narkotines medžiagas - 6,439 g nesupakuotų kanapių (antžeminių dalių) ir vieną folijos lankstinuką su 0,473 g kanapių neteisėtai su G. M. toliau laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, kambaryje ant spintelės, taip pat prieš tai supakuotus tris folijos lankstinukus su 1,325 g kanapių (0,445 g+0,482 g+0,398 g) iki 14 val., kol policijos pareigūnai bute atlikę įvykio vietos apžiūrą ir G. M. asmens kratą, šias medžiagas rado ir paėmė.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

5. Nuteistasis T. G. ir jo gynėja advokatė Eglė Grucytė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir, vadovaujantis BK 54, 62 straipsnio nuostatomis, sušvelninti T. G. paskirtą bausmę.

5.1. Skunde apeliantai nurodė, kad T. G. buvo paskirta neteisinga, per griežta bausmė, nes pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymu bei nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas tik formaliai nurodė, kad T. G. anksčiau nėra teistas, dirba, darbe charakterizuojamas tik gerai, tačiau visiškai nevertino jo jauno amžiaus, finansinių įsipareigojimų ir fakto, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl sunkios turtinės padėties. Nuosprendyje nebuvo vertinami T. G. socialiai ryšiai su tėvais. Skiriant bausmę buvo galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytą, bausmę, nes išnagrinėjus baudžiamąją bylą buvo nustatytos aplinkybės, kurios rodo, kad taikomo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

5.2. Nagrinėjamoje byloje nustatytos net kelios T. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, žalos nebuvimas, nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties. Lietuvos Respublikos Seime svarstomą klausimą dėl lengvų narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, taip pat galima laikyti išimtine aplinkybe. Tai, kad jis nėra teistas, jo amžius, nuolatinis darbas taip pat gali būti laikoma išimtinėmis aplinkybėmis išvadai, jog nuteistajam įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistasis yra sveikas, darbingo amžiaus žmogus, kuris dirba ir nuolat moka mokesčius valstybei, tuo tarpu atliekant realią laisvės atėmimo bausmę jis iš mokesčių mokėtojo taptų valstybės išlaikomu asmeniu, kurio gyvenimo išlaidas dengs visi mokesčių mokėtojai, nes susirasti darbą pataisos namuose nėra galimybės. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra paskelbtas karantinas, ir šios aplinkybės taip pat turi būti laikomos išimtinėmis aplinkybės, kurios leistų teismui konstatuoti, kad T. G. įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

5.3. Apygardos teismas paskyrė T. G. 3 metų laisvės atėmimo bausmę, nors konstatavo, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad nuteistasis yra teisiamas pirmą kartą, bausmės dydis yra nustatomas artimas bausmės minimumui. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi pirmosios instancijos teismas skyrė ne minimalią sankcijoje nustatytą bausmę, bet 1 metais didesnę laisvės atėmimo bausmę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Pirmosios instancijos teismas turėjo paskirti T. G. arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba minimalią sankcijoje nustatytą bausmę. Paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo bei nuteistojo asmenybės pavojingumo, ji nėra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, todėl turi būti sušvelninta.

5.4. Apeliaciniu skundu prašoma nuteistojo T. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra padaryta jokia žala (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir nusikalstama veika buvo padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6. Nuteistasis G. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį bei paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

6.1. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįstas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, neteisingai kvalifikuoti nuteistojo veiksmai. Baudžiamojoje byloje teismo ištirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teismas vertino tik kaltinančius įrodymus ir visiškai neatsižvelgė į tuos įrodymus, kurie jį teisina. Teismas savo išvadas gali pagrįsti tik patikimais įrodymais, vertinant jų visumą, o spręsdamas jo kaltės klausimą, teismas įrodymus vertino paviršutiniškai, netinkamai atskleidė jų turinį.

6.2. Skunde teigiama, kad jo kaltė grindžiama operatyvinių veiksmų (sekimo) atlikimo protokoluose fiksuotais duomenimis, tačiau nėra užfiksuotas narkotinių medžiagų perdavimo momentas. Jis nebuvo sulaikytas perduodant narkotines medžiagas, pas jį ir pas asmenis kratos metu narkotinių medžiagų nebuvo rasta. Taigi nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis platino narkotines medžiagas, t. y. E. O. už 20 Eur pardavė du lankstinukus su kanapėmis.

6.3. Iš esmės jo kaltę teismas grindė E. O. parodymais. Nuteistasis E. O. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad ne kartą yra pirkęs narkotinių medžiagų iš jo, jie yra pažįstami, tačiau teisme jis tai paneigė, nurodė kitas aplinkybes. E. O. pripažino, jog ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingai nurodęs, kad iš jo yra ir anksčiau pirkęs narkotinių medžiagų, iš tikrųjų susitikęs su juo buvo tik vieną kartą, narkotinių medžiagų iš jo anksčiau nėra pirkęs. Dėl kokių priežasčių jis ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo jį, paaiškinti negalėjo. Įvertinus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu E. O. duotus parodymus, jais vadovautis teismas negalėjo, kadangi jo parodymai yra nenuoseklūs ir jų negalima laikyti išsamiais ir patikimais. Jo duoti parodymai prieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teisme E. O. parodė, kad pirko 2 folijos lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis ir už jas mokėjo 20 eurų. Tuo tarpu, baigiant įrodymų tyrimą, savo parodymus pakeitė ir paaiškino, kad už narkotines medžiagas mokėjo 15 eurų ir 5 eurus gavo grąžos. Pagarsinus E. O. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, dalies parodymų jis pats nepatvirtino, nurodė, kad apklausos protokolą jis pasirašė neskaitęs ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra teisingi. Jo apklausa buvo vykdoma sulaikymo dieną, o ant apklausos protokolo jis pasirašė kitą dieną. T. V., kartu važiavęs automobilyje, nurodė kitas aplinkybes, negu buvo nurodęs E. O., o prieštaravimai teisme nebuvo pašalinti. Taigi tiek kaltinamojo E. O., tiek T. V. duoti parodymai yra nevienodi ir nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems ir jais remdamasis teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

6.4. Byloje yra įrašas, kuriame užfiksuota, kad jis buvo susitikęs su E. O., tačiau susitikimo tikslas buvo ne narkotinių medžiagų pardavimas, E. O. turėjo atiduoti skolą, nes buvo skolingas 5 Eur. Susitikus, E. O. perdavė jam 10 Eur, kuris turėjo grąžinti 5 Eur. Nuteistasis R. Č. paaiškino, kad G. M. parašė jam SMS žinutę ir prašė išmesti per langą 5 Eur, nes buvo užstrigusios durys. Nors susitikimas su E. O. policijos pareigūnų buvo filmuojamas (vykdomas slaptas sekimas), tačiau vaizdo įraše nėra užfiksuota, jog R. Č. per langą išmeta folijos lankstinuką, o jį paėmęs jis perduoda E. O.. Liudytojai R. L. ir P. M., važiavę automobiliu kartu su kaltinamuoju E. O., patvirtino, kad pokalbio apie narkotinių medžiagų pirkimą bei pinigų paėmimą automobilyje nebuvo. Nei vienas iš buvusių automobilyje asmenų nepatvirtino, kad matė, kad jis būtų perdavęs E. O. narkotines medžiagas. Teismas vadovavosi kaltinamojo T. V. parodymais, kuris parodė, kad policijos pareigūnams juos sustabdžius, jis pagriebė automobilyje esantį folijos lankstinuką, gulėjusį ant porankio, manydamas, kad jame gali būti narkotinės medžiagos ir susikišo į kojinę. Pats T. V. paaiškino, kad jis tik numanė, kad folijoje galėjo būti narkotinė medžiaga, nes jam buvo žinoma, kad E. O. vartodavo narkotines medžiagas. Tačiau pats jis nematė, kad jis būtų susitikęs su E. O. ir jam perdavęs folijos lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis. T. V. taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas.

6.5. Automobilis, kuriame važiavo E. O., T. V., R. L. ir P. M. netrukus po jo susitikimo su E. O. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Sulaikymo metu nei pas asmenis, buvusius automobilyje, nei pačiam automobilyje jokių narkotinių medžiagų nebuvo rasta. Sulaikytieji buvo nuvežti į Alytaus apskr. VPK ir ten buvo atliktos kratos, visi sulaikyti asmenys buvo nuodugniai patikrinti. Nėra jokių tiesioginių įrodymų, jog E. O. kaltinime nurodytu laiku iš jo įsigijo 2 lankstinukus po 1 g narkotinių medžiagų.

6.6. Apelianto nuomone neargumentuota teismo išvada, kad iš jo telefono apžiūros metu nustatytų duomenų, iš telefone esančiose susirašinėjimų programėlėse, matyti, kad jis prekiavo narkotinėmis medžiagomis. Jis neneigė, kad telefone programėlėje „Messenger“ susirašinėjo su pažįstamais ir draugais apie žolės rūkymą, tačiau narkotinių medžiagų nepardavinėjo, tai buvo tik tokia bendravimo forma, pajuokavimai. Pokalbiai ir žinutės nėra susiję su narkotinių medžiagų platinimu. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino ir neįvardino, kad iš jo būtų įsigijęs narkotinės medžiagos. Byloje esančios jo susirašinėjimo su kitais asmenimis SMS žinutės yra neaiškaus turinio, dviprasmiškos, keliančios daug abejonių, jog jis kitiems asmenims pardavinėjo narkotines medžiagas. Nors buvo fiksuotas jo bendravimas SMS žinutėmis su kitais asmenimis, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų tartasi dėl uždraustų medžiagų pardavimo kainos, atsiskaitymo tvarkos ir pan. Nebuvo nustatyti ir jo ryšiai su SMS žinutėse minėtais asmenimis. Taigi, nebuvo nustatytos narkotinių medžiagų pirkimo-pardavimo aplinkybės ir nėra jokių duomenų apie tai, jog jis būtų prekiavęs narkotinėmis medžiagomis, o užfiksuotas jo ir E. O. susitikimas, jo kaltės neįrodo. Nesant jokių tiesioginių įrodymų, jog jis platino narkotines medžiagas, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

6.7. Nuteistasis tvirtina, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiškino, jog vartojo narkotines medžiagas ir jas buvo įsigijęs savo reikmėms. Pas R. Č. kanapių nerūkė, o tik savo naudojimui sudėjo jas į lankstinukus. Jo teisme duoti parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai naudojo prieš jį fizinį ir psichologinį spaudimą, dėl ko jis pripažino savo kaltę. Sulaikytas ONTS pareigūnų buvo be perstojimo jų klausinėjamas, jautė įtampą, jam grasino. Siekiant jį palaužti dar prieš apklausą prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas. Paleistas iš sulaikymo ir dėl galvos skausmų pasijutęs blogai, kreipėsi į Alytaus apskr. ligoninės priėmimo skyrių, tačiau įbaugintas ONTS pareigūnų bijojo gydytojo apžiūros metu nurodyti, kad prieš jį buvo smurtaujama, dėl ko nurodė, kad buvo sumuštas nepažįstamų asmenų. Byloje yra pateikti medicinos išrašai, kurie patvirtina, kad jis 2019 m. sausio 31 d. lankėsi gydymo įstaigoje pas neurologą, kur jam buvo nustatytas nesunkus galvos smegenų sukrėtimas. Tai, kad sulaikymo metu buvo grasinama, patvirtino ir kiti nuteistieji E. O., N. A. ir T. V..

6.8. Skunde pabrėžiama, kad jis yra jauno amžiaus, mokosi Profesinio rengimo cente pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, po nusikalstamos veikos padarymo gydėsi ir daugiau narkotinių medžiagų nebevartoja. Atsiradus galimybei dirbo, darbdavio buvo charakterizuojamas teigiamai. Šiuo metu registruotas užimtumo tarnyboje, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nepažeidinėja. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindais ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.

7. Nuteistasis R. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį bei jį išteisinti.

7.1. Skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Apygardos teismas nesivadovavo BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintais principais, pagal kuriuos asmuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jeigu jo padaryta nusikalstama veika atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytą nusikaltimo sudėtį. Šioje baudžiamojoje byloje teismo ištirti įrodymai nerodo, kad R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teismas rėmėsi tik jį kaltinančiais įrodymais ir visiškai neatsižvelgė į jį teisinančius.

7.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad R. Č. dėl jam inkriminuotos veikos kaltu prisipažino, nors nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat ir teisme, jis savo kaltę neigė. Teismas nepagrįstai nustatė, kad G. M. atsinešus kanapių, jis kartu su R. Č., pastarojo bute jas skirstė dozėmis ir supakavo ne mažiau kaip į šešis folijos lankstinukus bei paruošė pardavimui. Jis su G. M. nesitarė, kad pastarasis atsineš narkotinių medžiagų, narkotinių medžiagų dozėmis neskirstė ir lankstinuko pro langą nemetė. Šias aplinkybes parodė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. G. M. pas jį į butą buvo atėjęs du kartus ir jis nematė, kuriuo metu pastarasis atsinešė narkotinių medžiagų. G. M. paneigė, kad jis padėjo jam suskirstyti narkotines medžiagas dozėmis ir paaiškino, kad kanapes skirstė tik jis vienas ir tai darė savo vartojimui. Jis SMS žinutės su prašymu per langą išmesti folijos lankstinuką su doze kanapių, iš G. M. negavo. Atsiųstoje SMS žinutėje G. M. prašė išmesti per langą 5 eurus. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad sėdėjo prie kompiuterio, žaidė žaidimus ir nekreipė dėmesio, ką veikė G. M..

7.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad jo kaltė yra įrodyta jo telefono programėlėje „Messenger“ esančiomis susirašinėjimo žinutėmis bei iš jo bute rastų narkotinių medžiagų, kurias buvo atsinešęs G. M., yra visiškai nepagrįsta. Tokiai teismo išvadai prieštarauja bylos nagrinėjimo teisme metu surinkti kiti įrodymai. Nei vienas iš nuteistųjų, nei iš liudytojų nepatvirtino, kad jis, kartu su G. M., platino narkotines medžiagas. Jis neneigia, kad įvykio dieną susirašinėjo su G. M. ir jie buvo susitarę, kad pastarasis pas jį ateis. Atėjus G. M. virtuvėje parūkė mamos paliktas cigaretes. Po to jis žaidė kompiuterinius žaidimus ir nematė G. M. sukamų folijos lankstinukų. Vėliau G. M. išėjo ir parašė SMS žinutę, kad jis per langą jam išmestų 5 eurus. 5 eurus jam buvo palikusi motina (tą nurodė ir liudytoja apklausta jo mama E. V.). Jis įdėjo 5 eurus į maišelį kartu su bulve ir išmetė G. M. per langą. Nuteistasis E. O. nurodė, kad G. M. buvo nuėjęs prie lango, po to grįžo ir atidavė jam 5 eurus. Nuteistasis narkotines medžiagas pastebėjo tik tada, kai į būtą atėjo pareigūnai su jo mama. G. M. dėl narkotinių medžiagų platinimo savo kaltę neigia ir nurodė, kad narkotines medžiagas atsinešė suskirstyti dozėmis savo vartojimui, kadangi pas jį namuose buvo motina ir sesuo. Teisme G. M. tvirtino, kad R. Č. nepadėjo jam narkotinių medžiagų skirstyti dozėmis ir per langą lankstinuko su doze neišmetė. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad jis kartu su G. M. skirstė šio atsineštas narkotines medžiagas dozėmis, ruošė jas pardavimui, o G. M. parašius SMS žinutę, per buto langą išmetė folijos lankstinuką su doze. Kaltinimas jam grindžiamas tik prielaidomis.

7.4. Skunde apeliantas motyvuoja, kad G. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pavaišino jį suktine, o vėliau jam būnant lauke paprašė išmesti dozę, kurią jis išmetė per langą. Teisme G. M. paaiškino, kad tokie jo parodymai buvo neteisingi, jis apkalbėjo apeliantą, nes G. M. sulaikius, jam buvo daromas psichologinis bei fizinis spaudimas, dėl ko ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra neteisingi. Kiti kaltinamieji E. O., N. A. bei T. V. patvirtino, kad sulaikymo metu jautė įtampą, buvo gąsdinami, dėl ko jie davė neteisingus parodymus. Jo šlapimo tyrime buvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų ir jis patvirtino, kad buvo rukęs kanapių, tačiau jų rūkė ne įvykio dieną, o prieš keturias dienas iki šių įvykių. Narkotines medžiagas, kurias rūkė, buvo įsigijęs iš nepažįstamo asmens, o ne iš G. M..

8. Nuteistasis E. O. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį arba nepakeitus kvalifikacijos taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

8.1. Skunde apeliantas nurodė, kad teismas nuosprendyje pateikė skirtingus motyvus pradžioje nurodydamas, jog jis iš G. M. sau ir T. V. nupirko du folijos lankstinukus su nedideliu kiekiu kanapių, kurių vieną dalį perdavė T. V., taip išplatino šią narkotinę medžiagą. Vėliau teismas nuosprendyje pateikė priešingus motyvus, kad tarp jo ir T. V. buvo susitarimas nupirkti draugui ir kartu rūkyti. T. V. ir jis kartu nusprendė įsigyti narkotinių medžiagų, T. V. padavė pinigus narkotinių medžiagų įgijimui, o ne jam paskolino pinigus, o jis pinigus padavė G. M. ir iš šio įgijo du folijos lankstinukus, kurių vienas buvo skirtas jo paties naudojimui, o kitą lankstinuką jis pirko T. V., tokiu būdu narkotines medžiagas platino. Teismas nuosprendyje pripažino, kad jis iš T. V. pasiskolino pinigų ir su juo susitarė, kad už jo pinigus nupirks ir kartu parūkys kanapių. Teismas iš esmės rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais jo ir T. V. parodymais bei liudytojų R. L. bei P. M. parodymais. Remiantis šių įrodymų visetu galima išvada, kad jo veiksmų esmė buvo už T. V. pinigus nupirkti narkotines medžiagas sau ir T. V. ir kartu jas surūkyti. Tokie veiksmai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nelaikomi narkotinių medžiagų platinimu.

8.2. Skirdamas jam bausmę teismas formaliai nurodė, kad priėmė sprendimą taikyti realią laisvės atėmimo bausmę atsižvelgęs į jo nusikalstamų veikų pobūdį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, jo asmenybę ir į tai, kad yra padarytas vienas sunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas. Taip pat teismas neišsamiai ir nemotyvuotai pasisakė, kad jo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos ir kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų. Teismo deklaratyvūs motyvai skiriant bausmę ir nesvarstant švelnesnės bausmės rūšies parodo teismo šališkumą. Teismo šališkumą patvirtina tai, kad teismas visiškai nesirėmė LAT ir apeliacinių teismų suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Jo veika buvo nukreipta į nedidelio ir nenustatyto kiekio narkotinių medžiagų įgijimą. Kaltinimuose jam nurodyta, kad bendrai buvo apie 1 g narkotinių medžiagų.

8.3. Skirdamas bausmę teismas neįvertino, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra narkotinė medžiaga, kurios kiekiai reikalingi teisingai kvalifikacijai. Narkotinių medžiagų kiekis turi būti nustatytas ir įrodytas. Norint inkriminuoti nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, būtina nustatyti ar medžiaga, kuria disponavo kaltininkas, išties yra narkotinė. Šiuo atveju pati narkotinė medžiaga nebuvo paimta ir apžiūrėta, byloje dėl jos nėra specialistų išvadų, neatlikti jokie kiti specialūs tyrimai. Kadangi pati medžiaga neišimta, tai negalima kategoriškai teigti, jog medžiaga buvo narkotinė. Nustatydamas medžiagos kiekį teismas rėmėsi tik jo prisipažinimu, kitais netiesioginiais įrodymais (palyginamuoju būdu iš G. M. kratos metu paimtais lankstinukais, kuriuose rasta nuo 0,398 g iki 0,473 g narkotinės medžiagos kanapių) ir padarė išvadą, kad jis įgijo narkotinę medžiagą, tačiau pati narkotinė medžiaga nebuvo surasta ir nebuvo nustatytas tikslus jos kiekis. Vadovaujantis teismų praktika, be kitų įrodymų, specialisto išvados privalomos nustatant ne tik narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšį, savybes, bet ir jų kiekį. Inkriminuojamas 1 gramo kiekis yra gerokai mažesnis nei rekomendacijose nurodytas nedidelis kiekis (5 g) ir tai leidžia teigti, kad padarytas nusikaltimas pasižymi nedideliu pavojingumu. Šios aplinkybės mažina nusikalstamų veikų pavojingumą ir yra pagrindas nenuteisti jį realia laisvės atėmimo bausme.

8.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis savo veiksmais nesiekė pelno, nenorėjo iš šios veiklos užsidirbti pinigų. Tai buvo tik vienas atvejis jo gyvenime, kai jis iš skolintų pinigų norėjo narkotinę medžiagą sunaudoti kartu su pinigus paskolinusiu asmeniu. Šis nusikaltimas padarytas atsitiktinai, spontaniškai, veika nebuvo planuota. Nusikaltimo pavojingumas, stadija, padarymo būdas nekilę realūs padariniai yra pagrindas spręsti, kad jo veikos pavojingumas yra žymiai mažesnis nei rūšinis tokio nusikaltimo pavojingumas.

8.5. Skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę teismas nurodė dvi neigiamai apeliantą charakterizuojančias aplinkybes: kad jis anksčiau teistas ir kad nuo 2019 m. kovo 4 d. jis yra VšĮ „Alytaus poliklinika“ psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpe, jam nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotiniu medžiagų iš kanapių vartojimo, priklausomybės sindromas. Šios aplinkybės neturėtų būti reikšmingos skiriant bausmę. Jis teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Šiuo nusikaltimu žalą padarė tik pats sau. 2019 m. sausio 29 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą suprato, kad savo veiksmais gali padaryti žalos sau ir visuomenei, todėl savanoriškai kreipėsi dėl gydymosi nuo narkotikų priklausomybės, nustojo juos vartoti, pats geranoriškai baigė gydymą ir pasveiko. Jis ne tik nutraukė narkotikų vartojimą, tačiau nuo 2019 m. sausio 29 d., tai yra beveik du metus, nepadarė jokio teisės pažeidimo. Baigęs gydymą visiškai pasveiko, įsidarbino UAB „G“ vairuotoju ekspeditoriumi, kur dirba iki šiol. Už gautas pajamas susimokėjo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtą baudą. Apeliantas mano, kad jo izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas, nes gali neigiamai paveikti jo turimus socialinius ryšius ir jo resocializacijos galimybes.

8.6. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas net nesvarstė galimybės pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnės rūšies arba trumpesnio termino laisvės atėmimo bausmę. Teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Skirdamas bausmę teismas turėjo atsižvelgti į jo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybės, jo elgesį visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo: jis suprato padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir jos neneigia, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nuoširdžiai gailisi. Šie ir kiti duomenys veda prie išvados, kad jam gali būti paskirta bausmė, nesusijusiu su realiu laisvės atėmimu. Juolab, kad už tokio pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas, taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie užtikrintų teisingos bausmės paskirtį ir atitiktų proporcingumo principus.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

E. O. apeliacinis skundas tenkinamas, T. G. ir jo gynėjos advokatės E. Grucytės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, R. Č. ir G. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl R. Č. ir G. M. apeliacinių skundų.

11. Nuteistojo R. Č. apeliaciniame skunde prašoma jį išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, o G. M. skunde prašoma jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Apeliantai teigia, kad neplatino narkotinių medžiagų, kurias G. M. laikė savo reikmėms, o byloje nėra jokių įrodymų, kad pro buto langą R. Č. išmetė G. M. lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis, taip pat nėra užfiksuota, kad G. M. narkotines medžiagas pardavė E. O.. Teisėjų kolegijos vertinimu šie skundų argumentai nepagrįsti. Apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl R. Č. ir G. M. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jų kaltę įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžiančia daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad priimdamas sprendimą rėmėsi nuosekliais, viso proceso metu nekitusiais E. O. parodymais, jog iš nuteistojo G. M. jis pirko du folijos lankstinukus ir už juos mokėjo 20 Eur. Nors baigiant įrodymų tyrimą E. O. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad du folijos lankstinukus pirko už 15 Eur ir 5 Eur gavo grąžos, tačiau tuo pačiu jis patvirtino narkotinių medžiagų įsigijimo faktą. Teismas rėmėsi ir 2019 m. vasario 12 d. slapto sekimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad susitikus G. M. ir E. O., pastarasis padavė G. M. kažką smulkaus, o jam nuėjo prie balkonų, grįžęs jis padavė kažką smulkaus E. O. ir jie išsiskyrė. Jie apsikeitė smulkiais daiktais. Paaiškindamas įraše užfiksuotas aplinkybes E. O. nurodė, kad pasisveikino su G. M., kuris nuėjo prie balkono, o grįžęs atnešė „žolės“. Kratos metu pas R. Č. namuose rastos narkotinės medžiagos, G. M. namuose, jo kambaryje ant spintos, rastas folijos rulonas, kur paprastai folija nelaikoma. Specialisto išvadoje nustatyta, kad R. Č. namuose rasta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,473 g folijos paketėlyje ir 6,912 g popieriaus lankstinuke, o asmens kratos pas G. M. metu rasta narkotinė medžiaga kanapės (antžeminės dalys), kurių masės paketėliuose – 0,482 g, 0,445 g ir 0,398 g. Aplinkybę, jog G. M. prekiavo narkotinėmis medžiagomis patvirtino ir liudytojas Ž. P.. Teismas nurodė, kad prekybos narkotikais faktą patvirtino ir G. M. telefono apžiūros metu nustatyti duomenys, iš kurių matyti, kad vyko bendravimas su asmenimis, kurie klausia apie galimybę įsigyti narkotinių medžiagų, tikslinasi dėl parduodamo kiekio. Taip pat apygardos teismas nurodė, kad narkotinių medžiagų perdavimą per langą patvirtina nuteistojo R. Č. telefone programėlėje „Messenger“ rastas susirašinėjimas tarp jo ir G. M.. Iš susirašinėjimo turinio apygardos teismas sprendė, kad R. Č. per langą turėjo išmesti vieną lankstinuką folijos, kurį vėliau G. M. pardavė E. O.. Teismas nustatė, kad narkotines medžiagas G. M. buvo atsinešęs pas R. Č. dar prieš liudytojai E. V. grįžtant namo, todėl darė išvadą, jog R. Č. matė, kad jo namuose G. M. buvo atsinešęs ir palikęs narkotines medžiagas. Teismas konstatavo, kad abu nuteistieji narkotines medžiagas skirstė ir ruošė pardavimui. E. O. paprašius dar vienos dozės, būtent R. Č. šias narkotines medžiagas išmetė per langą.

13. G. M. apeliaciniame skunde teigiama, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų (sekimo) atlikimo protokoluose nėra užfiksuotas narkotinių medžiagų perdavimo momentas. 2019 m. vasario 12 d. slapto sekimo protokole nurodyta, kad E. O. ir G. M. susitikus prie R. Č. namų, E. O. perdavė G. M. kažką smulkaus, tuomet G. M. nuėjo prie namo balkonų, grįžo prie E. O. ir perdavė šiam kažką smulkaus. Sekimo protokole nėra užfiksuota, kad G. M. perdavė E. O. narkotines medžiagas, tačiau tokias aplinkybes patvirtino nuteistasis E. O.. Nors duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme E. O. dėl kai kurių aplinkybių ir įvykio detalių davė skirtingus paaiškinimus, tačiau viso proceso metu nuosekliai teigė, kad su G. M. buvo susitaręs dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir iš jo įsigijo lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis, kuriuos G. M. jam perdavė įvykio dieną. Parodymų dalis, už kiek E. O. įsigijo narkotines medžiagas (sumokėjo 15 Eur ar 20 Eur) nėra nuosekli, tačiau ji neturi įtakos išvadai dėl G. M. veiksmų vertinimo, todėl šios parodymų dalies prieštaravimas nėra reikšmingas. Taigi vertinant sekimo protokole užfiksuotus įrodymus ir E. O. parodymus kartu, akivaizdu, kad sekimo metu užfiksuoto veiksmo metu (G. M. perdavė kažką smulkaus E. O.) buvo perduotos narkotinės medžiagos. Skunde nepagrįstai teigiama, kad G. M. su savimi narkotinių medžiagų neturėjo, tačiau asmens kratos metu pas G. M. kelnių kišenėse buvo rasti trys folijos lankstinukai su narkotine medžiaga. Narkotinės medžiagos buvo rastos ir R. Č. gyvenamojoje vietoje, o G. M. pripažino, kad rastos narkotinės medžiagos yra jo. Teisėjų kolegijos vertinimu šių įrodymų užtenka išvadai, kad G. M. platino narkotines medžiagas.

14. G. M. apeliaciniame skunde neigia, kad jo ir E. O. susitikimo tikslas buvo narkotinių medžiagų pardavimas, o E. O. turėjo atiduoti 5 Eur skolą. E. O. padavus 10 Eur, G. M. paprašė R. Č. per langą jam išmesti 5 Eur grąžai. Apklaustas teisme R. Č. paaiškino, kad buvo skolingas G. M. 5 Eur. Gavęs iš G. M. SMS žinutę dėl skolos, į maišelį įdėjo bulvę ir 5 Eur bei išmetė pro langą. Šie parodymai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų. Apžiūrėjus G. M. asmens kratos metu paimtą mobilaus ryšio telefoną nustatyta, kad R. Č. ir G. M. įvykio dieną susirašinėjo „Messenger“ programėle, o SMS žinutėmis tarpusavyje nebendravo. Susirašinėjime „Messenger“ programėlėje G. M. prašo R. Č. išmesti pro langą, nes jau laukia žmogus. Šiame susirašinėjime nėra nurodyta, kad R. Č. reikia išmesti 5 Eur (nei kaip grąža, nei kaip skolos grąžinimą G. M.), todėl R. Č. negalėjo nuspėti, kad G. M. reikia išmesti pro langą 5 Eur, o jiems veikiant kartu ir prekiaujant narkotinėmis medžiagomis suprato, kad reikia išmesti narkotines medžiagas, nes jau laukia pirkėjas (E. O.). Nėra paaiškinimo, kodėl, prieš tai buvęs pas R. Č., G. M. nepaėmė skolos asmeniškai, o ją reikėjo išmesti per balkoną.

15. G. M. skunde teigiama, kad po E. O. ir G. M. susitikimo, automobiliu važiavę asmenys (E. O., T. V., R. L. ir P. M.) buvo sulaikyti policijos pareigūnų, bet sulaikymo metu nei pas vieną jų, nei automobilyje narkotinių medžiagų rasta nebuvo, todėl nėra jokių įrodymų, kad E. O. iš G. M. įsigijo narkotines medžiagas. Šie skundo argumentai taip pat nepagrįsti. Apklaustas teisme T. V. paaiškino, kad nuo automobilio porankio paėmė folijos gumuliuką, nes galvojo, kad ten yra narkotinių medžiagų. Gumuliuką laikė rankoje, o kai sustabdė pareigūnai, jį įsikišo į kojinę. Pareigūnai jį patikrino ir folijos gumuliuko nerado. Jis gumuliuką nuleido policijos komisariate į klozetą. Vėliau E. O. jam pasakė, kad gumuliuke nieko nebuvo. Apklaustas teisme E. O. parodė, kad įsėdęs į automobilį abu lankstinukus sudėjo į vieną folijos gumuliuką ir įsidėjo į kojinę, o likusį folijos gumuliuką susuko ir padėjo ant porankio, kurį paėmė T. V.. Policijos pareigūnai pas jį narkotinės medžiagos nerado. Šie parodymai atitinka įvykio aplinkybes, kad automobilyje ir pas asmenis narkotinės medžiagos nebuvo rastos, tačiau ne todėl, kad jų ten nebuvo, o todėl, kad E. O. jas paslėpė, o policijos pareigūnai jų nerado. Taigi aplinkybė, kad narkotinės medžiagos nebuvo surastos nepaneigia, jog G. M. ir R. Č. pardavė E. O. narkotines medžiagas. Tai, kad kiti su E. O. automobilyje buvę asmenys nematė narkotinių medžiagų perdavimo ir negirdėjo pokalbių apie narkotines medžiagas, taip pat nepaneigia R. Č. ir G. M. kaltės dėl narkotinių medžiagų platinimo.

16. G. M. apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad rasti susirašinėjimai jo telefone įrodo, jog jis prekiavo narkotinėmis medžiagomis. G. M. tvirtina, kad susirašinėjimai apie žolės rūkymą buvo bendravimo forma ir pajuokavimai, ir nėra susiję su narkotinių medžiagų platinimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Įvertinus susirašinėjimų turinį matyti, kad G. M. su kitais asmenimis susirašinėjo netiesiogiai aptardamas narkotinių medžiagų platinimo detales, kurios yra pernelyg konkrečios, kad galėtų būti laikomos tik pajuokavimu. 2019 m. sausio 25 d. susirašinėjime asmuo, pasivadinęs A. G., rašo, kad jo draugas norėtų nusipirkti už 20 Eur, kad dalį pirks sau, o dalį A. G., kad draugas jau ateina ir kad G. M. įdėtų normaliai. A. G. rašo, kad draugas turi tik 17 (eurų) ir klausia ar G. M. galės duoti 2 (du lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis), o likusius atiduos vėliau. G. M. sutinka. Kitame susirašinėjime 2019 m. sausio 10 d. asmuo, pasivadinęs M. B., klausia G. M. ar šis gyvas, į ką nuteistasis atrašo, kad duos už 8 (eurus), nes ten 0,6 (gramo). M. B. rašo, kad gali duoti tik 6 Eur, o vėliau paduotų 2 Eur. G. M. sutinka ir liepia ateiti prie balkono. Kitame susirašinėjime 2019 m. sausio 21 d. asmuo, pasivadinęs P. W., klausia ar G. M. turi „dūmo“. G. M. atrašo, kad neturi ir ieško pats. 2019 m. sausio 25 d. G. M. pats parašo P. W., kad jau yra, o šis klausia ar kaina ta pati, į ką G. M. atrašo, kad taip – diske (10 Eur). Kitos dienos susirašinėjime P. W. parašo, kad parūkyti reikia. G. M. atrašo, kad pažiūrės ar turi namie. Po to parašo, kad turi ir jei reikės, tai prie balkono. Kitame susirašinėjime 2019 m. sausio 18 d. asmuo, pasivadinęs T. M., parašo, kad tikisi, jog bus pilnas vienetas, nes paeitą kartą buvo 0,5 (gramo) vienam, o kitam išvis kruopos. Susirašinėjime nuo 2019 m. sausio 21 iki 24 d. T. M. klausia ar cielas bus, nes du kartus buvo po 0,5 (gramo). G. M. parašo, kad turi normaliais, o T. M. atrašo, kad jau trečią kartą moka po 10 Eur už 0,5 (gramo). G. M. jį patikina, kad dabar normalūs, nes pats sudėjo. 2019 m. sausio 26 d. susirašinėjime T. M. klausia ar G. M. turi, ar pagelbėtų. G. M. atsako, kad taip, o T. M. klausia kiekio ir prašo numerio. G. M. parašo, kad „075 073 kazkur (duomenys neskelbtini)“. Šiuose ir kituose susirašinėjimuose aptariami narkotinių medžiagų kiekiai, kainos, pardavimo vieta (prie balkono, atitinkanti pardavimo vietą šioje byloje) ir kitos aplinkybės. Šie susirašinėjimai tiesiogiai neįrodo, kad G. M. pardavė narkotines medžiagas asmenims, su kuriais susirašinėjo, nes šie įvykiai nebuvo nustatyti ir ištirti, tačiau tokio pobūdžio susirašinėjimai atskleidžia, kad G. M. bendravo su asmenimis dėl narkotinių medžiagų platinimo ir tuo vertėsi pats. Be to, skunde klaidingai teigiama, kad nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad iš G. M. būtų įsigijęs narkotinių medžiagų. Teisme apklaustas liudytojas Ž. P. nurodė, kad iš G. M. yra pirkęs narkotinių medžiagų.

17. G. M. skunde teigė, kad apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu prieš jį buvo naudojama fizinė ir psichologinė prievarta. Aplinkybę dėl spaudimo/įtakos duodant parodymus įvertino ir atmetė apygardos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių įrodymų, kad prieš nuteistąjį ikiteisminio tyrimo metu buvo naudota prievarta. Pirmosios instancijos teisme apklausta tyrėja R. J. paaiškino, kad ji ikiteisminį tyrimą atliko nuo pat pradžios iki pabaigos. G. M. buvo sulaikytas, jo apklausa vyko areštinėje, dalyvavo advokato padėjėjas Vytautas Adžgauskas. Nuteistasis žinojo, dėl ko yra sulaikytas, ir viską pasakojo. Visur yra užfiksuota, kad apklausiant dalyvavo gynėjas. Apklausos metu G. M. veide ar kūne sužalojimų nepastebėjo, nuteistasis nesiskundė. Pas G. M. buvo atliekamos kratos, dalyvavo mama, jis buvo vežamas šlapimo tyrimui. G. M. parodymus davė laisva forma. Jis perskaitė parodymus. Papildomai nieko neprirašė, kai perskaitė protokolą, pasirašė. G. M. su gynėju bendravo, tarėsi. Liudytojos parodymus patvirtina ir įtariamojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kad G. M. jį pasirašė, pastabų nenurodė, o ant dokumento pasirašė ir advokato padėjėjas V. Adžgauskas. Liudytoja nenurodė, kad prieš kitus nuteistuosius apklausų metu būtų naudota prievarta. Prievartos naudojimo prieš kitus nuteistuosius fakto nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Nuteistieji parodymus davė teisme, o apygardos teismas jais. E. O. ir R. Č. teisme nenurodė, kad jam ikiteisminio tyrimo apklausos metu buvo daromas spaudimas. T. V. nurodė, kad antrą kartą, kai buvo apklausiamas, jam buvo daromas spaudimas, bet teisme patvirtino, kad jo parodymai užrašyti teisingai.

18. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. M. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nėra jokio pagrindo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Taip pat G. M. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, nes šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas negali būti iš dalies atidėtas dėl sunkių nusikalstamų veikų, numatytų XXXVII skyriuje (BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra būtent šiame skyriuje).

19. R. Č. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis su G. M. neskirstė narkotinių medžiagų į dozes, jų neplatino ir nepadarė jokios nusikalstamos veikos, todėl turėtų būti išteisintas. Kaip minėta anksčiau, teismas nustatė, kad R. Č. vykdė G. M. nurodymus ir pro buto langą išmetė paruoštą lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis. Narkotinių medžiagų dozės išmetimo (perdavimo) veikos bendrininkui veiksmas atskleidžia dalyvavimą narkotinių medžiagų platinime. Šio veiksmo pakanka R. Č. veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra tiesiogiai nustatyta, kad R. Č. dalyvavo skirstant narkotines medžiagas į dozes, tačiau paruošto lankstinuko su narkotine medžiaga išmetimas G. M., kad šis galėtų jį parduoti E. O., atskleidžia, jog R. Č. savo veiksmais prisidėjo prie narkotinių medžiagų platinimo.

20. R. Č. apeliaciniame skunde keliama versija, kad jis net nematė, jog G. M. buvo atsinešęs narkotinių medžiagų į jo namus, neįtikina teismo. Byloje nustatyta, kad G. M. narkotines medžiagas buvo atsinešęs jau pirmo apsilankymo metu, po to grįžo antrą kartą turėdamas tikslą jas „persidaryti“, kaip tai nurodė tarpusavio susirašinėjime. R. Č. sutiko, kad G. M. ateitų. Taigi jis matė ir žinojo, kad jo namuose G. M. yra atsinešęs ir laiko narkotines medžiagas. Išmesdamas per langą lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis, o ne bulvę ir 5 eurus, jis prisidėjo prie nusikalstamos veikos įgyvendinimo, todėl nėra pagrindo jo išteisinti.

Dėl E. O. apeliacinio skundo.

21. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. O. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iš G. M. sau ir T. V. nupirko du folijos lankstinukus su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos kanapių, kurių vieną dalį perdavė T. V. ir taip išplatino ją, o kitą dalį laikė prie savęs neturėdamas tikslo platinti.

22. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, kad E. O. nupirkus narkotinių medžiagų ir padėjus automobilyje ant porankio, T. V. paėmė jas, paslėpė ir po to komisariate išmetė į tualetą. T. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. O. pasiūlius nusipirkti kanapių, jis sutiko ir padavė jam 10 Eur. Teisme šiuos parodymus T. V. pakeitė teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, bet pats patvirtino, kad parodymai užrašyti teisingai. Apygardos teismas darė išvadą, kad nuteistieji T. V. ir E. O. nusprendė kartu įsigyti narkotinių medžiagų, T. V. padavė pinigus narkotinių medžiagų įgijimui, o E. O. bendrus abiejų pinigus padavė G. M. ir iš jo įgijo du folijos lankstinukus, kurių vienas buvo skirtas E. O. be tikslo platinti, o kitą lankstinuką perdavė T. V., tokiu būdu narkotines medžiagas išplatino.

23. Apygardos teismas teisingai nustatė, jog nuteistieji narkotines medžiagas pirko kartu turėdami tikslą jas vartoti, tačiau nepagrįstai pripažino E. O. narkotinių medžiagų perdavimą T. V. narkotinių medžiagų platinimu. Pagal teismų praktiką platinimu nelaikytinos situacijos, kai, susitarus keliems asmenims, medžiagas nuperka ir išdalija vartoti vienas iš susitarusiųjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-489/2018). Taigi teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką ir klaidingai kvalifikavo E. O. nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. E. O. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

24. Nustatydamas narkotinės medžiagos kiekį, kurį E. O. įsigijo iš G. M., teismas rėmėsi palyginamuoju būdu. Vertino iš G. M. kratos metu paimtuose lankstinukuose rastų narkotinių medžiagų kiekį, kuriuose rasta nuo 0,398 g iki 0,473 g narkotinės medžiagos kanapių, tačiau galutinėje išvadoje konstatavo, kad lankstinukuose, kuriuos įsigijo E. O., buvo ne daugiau kaip 1 g narkotinės medžiagos, o T. V. perdavė lankstinuką, kuriame buvo ne mažiau kaip 0,5 g narkotinės medžiagos. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nusprendė, kad E. O. įsigijo būtent tokį kiekį narkotinės medžiagos. Narkotinės medžiagos pas E. O. nebuvo surastos ir jų tikslus kiekis byloje nėra nustatytas. Teisėjų kolegija mano, kad E. O. įsigytų narkotinių medžiagų kiekis turėtų būti lyginamas su atitinkamai mažiausiu narkotinės medžiagos kiekiu, rastu viename lankstinukų, kuriuos turėjo G. M., nes jis buvo padalinęs į lankstinukus kanapes pardavimui, o taip dalinama maždaug vienodas kiekis medžiagos, o mažiausias pas jį lankstinuke rastas narkotinės medžiagos kiekis yra 0,398 g. Taigi E. O. iš G. M. įsigytuose lankstinukuose buvo ne daugiau kaip po 0,398 g narkotinės medžiagos, o viso ne daugiau kaip 0,796 g. Ši aplinkybė veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes patikslintas E. O. įsigytų narkotinių medžiagų kiekis neviršija mažiausio rekomendacijose nurodyto nedidelio narkotinės medžiagos kiekio (5 g) ir bet kuriuo atveju jo įgytas kiekis sudaro mažą kiekį.

25. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias E. O. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes:

E. O. įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent:

E. O., 2019 m. sausio 29 d., apie 12.10 val. Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, iš G. M. už T. V. duotus 10 Eur sau ir T. V. nupirko du folijos lankstinukus su nedideliu kiekiu, ne daugiau kaip 0,796 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), iš kurių apie 0,398 g dalį pasiliko sau, o kitą lankstinuką su ne daugiau kaip 0,398 g kanapių tuo pat laiku, toje pačioje vietoje stovėjusiame automobilyje „Toyota Corola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė T. V. šiam vartoti.

Tokiais veiksmais E. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje.

26. Perkvalifikavus nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia klausimą dėl E. O. skirtinos bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą.

27. Skirdama bausmę E. O. teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį ir į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. E. O. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir yra baigta. E. O. anksčiau teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nevedęs, nuo 2019 m. kovo 4 d. registruotas VšĮ „Alytaus poliklinika“ Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpe, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, priklausomybės sindromas. E. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai kad jis yra teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jam buvo paskirta bauda, įvertinus tai, kad E. O. švelnesnės paskirtos bausmės nesustabdo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina savo rūšimi griežčiausia iš šio straipsnio dalies sankcijoje numatytų bausmių – areštas, nustatant artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui bausmės dydį.

28. BK 75 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Įvertinus tai, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba (t. 8, b. l. 17), teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios arešto bausmės vykdymo atidėjimą, bausmės vykdymą atidedant terminui, mažesniam nei arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino vidurkis, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl T. G. apeliacinio skundo.

29. Nuteistasis T. G. ir jo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta bausme. Apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

30. Teismų praktikoje aiškinama, kad aiškus prieštaravimas teisingumo principui skiriant bausmes yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

31. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliaciniu skundu prašoma nuteistojo T. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra padaryta jokia žala (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir nusikalstama veika buvo padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apygardos teismas T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybę laikė tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, bet T. G. veiksmais nebuvo padaryta žala, nėra jos atlyginimo ir pašalinimo poreikio, taigi nėra ir šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jokios žalos nepadarymas negali būti laikomas T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog kaltininkas nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios ar beviltiškos padėties. Tai reiškia, kad kaltininkas susidūrė su tokiomis gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad T. G. veikos padarymo metu turėjo darbą, gyvenamąją vietą, nebuvo socialiai remtinas. Byloje nėra duomenų, kad būdamas jaunas ir darbingas, turėdamas apmokamą darbą T. G. būtų gyvenęs taip nepasiturinčiai, kad vienintelė įmanoma išeitis būtų narkotinių medžiagų platinimas. Byloje nustatyta, kad T. G. turėjo pakankamai piniginių lėšų (1 400 Eur) įsigyti narkotinėms medžiagoms, kurias ketino perparduoti. T. G. veiksmai prekiaujant narkotinėmis medžiagomis siekiant pagerinti savo turtinę padėtį negali būti laikomi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad Lietuvos Respublikos Seime ateityje gali būti svarstomas lengvų narkotinių medžiagų dekriminalizavimas, taip pat nėra T. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes šiuo metu toks įstatymas negalioja, o jei kada toks įstatymas ir bus priimtas, mažai tikėtina, kad jis leis tokius veiksmus, kokius atliko nuteistasis. Taigi šioje baudžiamojoje byloje nėra BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinų sąlygų.

32. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Šiuo atveju nei apygardos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Apeliaciniame skunde jokios išskirtinės aplinkybės nėra minimos. Tai, kad T. G. turi nuolatinį darbą, yra jauno amžius, anksčiau neteistas, negali būti laikoma išimtinėmis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas švelninti paskirtą bausmę. Situacija, kad Lietuvos Respublikoje yra paskelbtas karantinas dėl visuotinės Covid – 19 pandemijos, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, kuri leistų teismui konstatuoti, kad T. G. įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

33. Apygardos teismas T. G. paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę nors konstatavo, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad nuteistasis yra teisiamas pirmą kartą, bausmės dydis yra nustatomas artimas bausmės minimumui. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: kad T. G. yra neteistas, nusikalto pirmą kartą, dirba, darbe charakterizuojamas gerai, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esant visiems objektyviems pagrindams nuteistajam skirti minimalią bausmę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. G. skirtina BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė.

34. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad G. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 216 Eur, R. Č. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 127,44 Eur, E. O. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 247,50 Eur, o T. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 363,06 Eur. Tokios sumos yra priteistinos valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje teismas neturi duomenų apie G. M., R. Č., T. G. ir E. O. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iš nuteistojo G. M. prašomi išieškoti 216 Eur, iš nuteistojo R. Č. prašomi išieškoti 127,44 Eur, iš nuteistojo T. G. prašomi išieškoti 363,06 Eur ir iš nuteistojo E. O. prašomi išieškoti 247,50 Eur yra nedidelės sumos ir nuteistųjų turtinės padėties žymiai nepaveiks. Šios sumos už jiems suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvačios, todėl priteistinos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Nuteistųjų R. Č. ir G. M. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo T. G. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą T. G. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ir paskirti T. G. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo E. O. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria E. O. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir perkvalifikavus jo veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. O. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Išieškoti iš G. M. 216 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išieškoti iš R. Č. 127,44 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išieškoti iš E. O. 247,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išieškoti iš T. G. 363,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta