Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu (ZOOM platformoje), išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. O., G. M., R. Č. ir T. G. bei jo gynėjos advokatės E. Grucytės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; tęsti mokslą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse.

T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 13 d., 15.00 val. iki 2019 m. vasario 15 d., 13.30 val. (2 paros).

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės, pridedant dalį švelnesnės bausmės – 6 mėnesius ir galutine subendrinta bausme paskirta – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. sausio 29 d. 14.20 val. iki 2019 m. sausio 31 d. 13.41 val. (2 paros) ir bausmės dalis atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu G. M. pagal BK 261 straipsnį ir BK 264 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti bei T. G. taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi iš T. G. konfiskuota 865 eurų.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš G. M. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma –20 eurų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir N. A. bei T. V., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent: jis 2019 m. vasario 11 d., apie 19 val. Kaune, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 1400 eurų neteisėtai įgijo ne mažiau, kaip 186,993 g narkotinės medžiagos – kanapių (susmulkintos antžeminės dalys), jas laikydamas prie savęs parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią Alytuje, (duomenys neskelbtini), ir ten jas visas laikė turėdamas tikslą platinti.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 11 d., apie 20 val. ir 2019 m. vasario 12 d., apie 18 val. Alytuje, Vilties g. prie Jaunimo parko, ne mažiau kaip 15,068 g šios narkotinės medžiagos už 180 eurų pardavė N. A., o likusius 171, 925 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 1,495 g psichotropinės medžiagos MDMA, įgytos nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai laikė iki 2019 m. vasario 13 d. 15 val., kol policijos pareigūnai bute atlikę kratą šias medžiagas rado ir paėmė, tai yra jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir jas platino.

2. G. M. 2019 m. sausio 27 d., apie 11 val. prie Profesinio rengimo centro, esančio Putinų g. 40, Alytuje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, už 80 eurų neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 8,237 g narkotinės medžiagos – kanapių (susmulkintų antžeminių dalių), jas parsigabeno ir laikė savo bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą jas visas platinti.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 29 d., apie 11 val. įgytas narkotines medžiagas – ne mažiau kaip 8,237 g narkotinių kanapių, nusinešė pas nepilnametį R. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) į butą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini). Ten dalį šios narkotinės medžiagos – apie 2,798 g kartu su R. Č. išskirstė dozėmis ir supakavo į nemažiau kaip šešis folijos lankstinukus, tokiu būdu kartu su R. Č. paruošė jas pardavimui. Likusias 6,439 g nesupakuotas kanapes ir paruoštus kanapių lankstinukus su R. Č. laikė jo bute, o supakuotas – platino, būtent: tą pačią dieną, apie 12 val. 10 min., Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, vieną folijos lankstinuką su ne mažiau kaip 0,5 g narkotinių kanapių pardavė E. O., šiam paprašius dar vieno lankstinuko su kanapėmis, išmesdamas per savo buto langą, jas perdavė R. Č. – ne mažiau kaip 0,5 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir taip veikdamas kartu su R. Č., E. O. pardavė ne mažiau, kaip 1 g narkotinių kanapių už jas gaudamas 20 eurų atlygį.

Likusias narkotines medžiagas – 6,439 g nesupakuotų kanapių (antžeminių dalių) ir vieną folijos lankstinuką su 0,473 g kanapių neteisėtai su R. Č. laikė jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, kambaryje ant spintelės ir tris folijos lankstinukus su 1,325 g kanapių (0,445 g+0,482 g+0,398 g) savo kelnių kišenėje iki 14 val., kol policijos pareigūnai bute atlikę įvykio vietos apžiūrą ir jo (G. M.) asmens kratą, šias medžiagas rado ir paėmė.

3. E. O. 2019 m. sausio 29 d., apie 12.10 val. Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, už T. V. duotus 10 eurų, iš G. M. sau ir T. V. nupirko du folijos lankstinukus su nedideliu, ne daugiau kaip 1 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) turėdamas du tikslus – apie 0,5 g suvartoti pats, o kitą apie 0,5 g narkotinių kanapių perduoti T. V. ir tuo pat laiku, toje pačioje vietoje, automobilyje Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgytas iš G. M. ne mažiau, kaip 0,5 g narkotinių kanapių perdavė T. V., tokiu būdu šią narkotinę medžiagą neteisėtai platino, o likusias apie 0,5 g narkotinių kanapių neteisėtai laikė prie savęs, neturėdamas tikslo jas parduoti.

4. R. Č. 2019 m. sausio 29 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 14 val. savo bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), kartu su G. M., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir jas platino, o būtent: jis 2019 m. sausio 29 d., apie 11 val. G. M. pas jį į namus atsinešus ne mažiau kaip 8,237 g narkotinių kanapių, apie 2,798 g atsineštų narkotinių kanapių kartu su G. M. išskirstė dozėmis ir supakavo į nemažiau kaip šešis folijos lankstinukus, tokiu būdu kartu su G. M. paruošė jas pardavimui, o likusias 6,439 g nesupakuotas kanapes ir paruoštus kanapių lankstinukus su G. M. neteisėtai laikė savo bute, o supakuotas su G. M. neteisėtai platino, būtent: tą pačią dieną, apie 12 val. 10 min., Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, G. M. vieną iš jų kartu paruošto folijos lankstinuką su ne mažiau kaip 0,5 g narkotinių kanapių pardavė E. O., šiam paprašius dar vieno lankstinuko su kanapėmis, jis (R. Č.) išmesdamas per savo buto langą perdavė G. M. dar ne mažiau kaip 0,5 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir taip veikdamas kartu su G. M. E. O. pardavė ne mažiau, kaip 1 g narkotinių kanapių už jas gaudamas 20 eurų atlygį.

Likusias narkotines medžiagas - 6,439 g nesupakuotų kanapių (antžeminių dalių) ir vieną folijos lankstinuką su 0,473 g kanapių neteisėtai su G. M. toliau laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, kambaryje ant spintelės, taip pat prieš tai supakuotus tris folijos lankstinukus su 1,325 g kanapių (0,445 g+0,482 g+0,398 g) iki 14 val., kol policijos pareigūnai bute atlikę įvykio vietos apžiūrą ir G. M. asmens kratą, šias medžiagas rado ir paėmė.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

E. O. apeliacinis skundas tenkinamas, T. G. ir jo gynėjos advokatės E. Grucytės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, R. Č. ir G. M. apeliaciniai skundai atmetami.

11. Nuteistojo R. Č. apeliaciniame skunde prašoma jį išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, o G. M. skunde prašoma jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Apeliantai teigia, kad neplatino narkotinių medžiagų, kurias G. M. laikė savo reikmėms, o byloje nėra jokių įrodymų, kad pro buto langą R. Č. išmetė G. M. lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis, taip pat nėra užfiksuota, kad G. M. narkotines medžiagas pardavė E. O.. Teisėjų kolegijos vertinimu šie skundų argumentai nepagrįsti. Apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl R. Č. ir G. M. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jų kaltę įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžiančia daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės.

13. G. M. apeliaciniame skunde teigiama, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų (sekimo) atlikimo protokoluose nėra užfiksuotas narkotinių medžiagų perdavimo momentas. 2019 m. vasario 12 d. slapto sekimo protokole nurodyta, kad E. O. ir G. M. susitikus prie R. Č. namų, E. O. perdavė G. M. kažką smulkaus, tuomet G. M. nuėjo prie namo balkonų, grįžo prie E. O. ir perdavė šiam kažką smulkaus. Sekimo protokole nėra užfiksuota, kad G. M. perdavė E. O. narkotines medžiagas, tačiau tokias aplinkybes patvirtino nuteistasis E. O.. Nors duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme E. O. dėl kai kurių aplinkybių ir įvykio detalių davė skirtingus paaiškinimus, tačiau viso proceso metu nuosekliai teigė, kad su G. M. buvo susitaręs dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir iš jo įsigijo lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis, kuriuos G. M. jam perdavė įvykio dieną. Parodymų dalis, už kiek E. O. įsigijo narkotines medžiagas (sumokėjo 15 Eur ar 20 Eur) nėra nuosekli, tačiau ji neturi įtakos išvadai dėl G. M. veiksmų vertinimo, todėl šios parodymų dalies prieštaravimas nėra reikšmingas. Taigi vertinant sekimo protokole užfiksuotus įrodymus ir E. O. parodymus kartu, akivaizdu, kad sekimo metu užfiksuoto veiksmo metu (G. M. perdavė kažką smulkaus E. O.) buvo perduotos narkotinės medžiagos. Skunde nepagrįstai teigiama, kad G. M. su savimi narkotinių medžiagų neturėjo, tačiau asmens kratos metu pas G. M. kelnių kišenėse buvo rasti trys folijos lankstinukai su narkotine medžiaga. Narkotinės medžiagos buvo rastos ir R. Č. gyvenamojoje vietoje, o G. M. pripažino, kad rastos narkotinės medžiagos yra jo. Teisėjų kolegijos vertinimu šių įrodymų užtenka išvadai, kad G. M. platino narkotines medžiagas.

16. G. M. apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad rasti susirašinėjimai jo telefone įrodo, jog jis prekiavo narkotinėmis medžiagomis. G. M. tvirtina, kad susirašinėjimai apie žolės rūkymą buvo bendravimo forma ir pajuokavimai, ir nėra susiję su narkotinių medžiagų platinimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Įvertinus susirašinėjimų turinį matyti, kad G. M. su kitais asmenimis susirašinėjo netiesiogiai aptardamas narkotinių medžiagų platinimo detales, kurios yra pernelyg konkrečios, kad galėtų būti laikomos tik pajuokavimu. 2019 m. sausio 25 d. susirašinėjime asmuo, pasivadinęs A. G., rašo, kad jo draugas norėtų nusipirkti už 20 Eur, kad dalį pirks sau, o dalį A. G., kad draugas jau ateina ir kad G. M. įdėtų normaliai. A. G. rašo, kad draugas turi tik 17 (eurų) ir klausia ar G. M. galės duoti 2 (du lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis), o likusius atiduos vėliau. G. M. sutinka. Kitame susirašinėjime 2019 m. sausio 10 d. asmuo, pasivadinęs M. B., klausia G. M. ar šis gyvas, į ką nuteistasis atrašo, kad duos už 8 (eurus), nes ten 0,6 (gramo). M. B. rašo, kad gali duoti tik 6 Eur, o vėliau paduotų 2 Eur. G. M. sutinka ir liepia ateiti prie balkono. Kitame susirašinėjime 2019 m. sausio 21 d. asmuo, pasivadinęs P. W., klausia ar G. M. turi „dūmo“. G. M. atrašo, kad neturi ir ieško pats. 2019 m. sausio 25 d. G. M. pats parašo P. W., kad jau yra, o šis klausia ar kaina ta pati, į ką G. M. atrašo, kad taip – diske (10 Eur). Kitos dienos susirašinėjime P. W. parašo, kad parūkyti reikia. G. M. atrašo, kad pažiūrės ar turi namie. Po to parašo, kad turi ir jei reikės, tai prie balkono. Kitame susirašinėjime 2019 m. sausio 18 d. asmuo, pasivadinęs T. M., parašo, kad tikisi, jog bus pilnas vienetas, nes paeitą kartą buvo 0,5 (gramo) vienam, o kitam išvis kruopos. Susirašinėjime nuo 2019 m. sausio 21 iki 24 d. T. M. klausia ar cielas bus, nes du kartus buvo po 0,5 (gramo). G. M. parašo, kad turi normaliais, o T. M. atrašo, kad jau trečią kartą moka po 10 Eur už 0,5 (gramo). G. M. jį patikina, kad dabar normalūs, nes pats sudėjo. 2019 m. sausio 26 d. susirašinėjime T. M. klausia ar G. M. turi, ar pagelbėtų. G. M. atsako, kad taip, o T. M. klausia kiekio ir prašo numerio. G. M. parašo, kad „075 073 kazkur (duomenys neskelbtini)“. Šiuose ir kituose susirašinėjimuose aptariami narkotinių medžiagų kiekiai, kainos, pardavimo vieta (prie balkono, atitinkanti pardavimo vietą šioje byloje) ir kitos aplinkybės. Šie susirašinėjimai tiesiogiai neįrodo, kad G. M. pardavė narkotines medžiagas asmenims, su kuriais susirašinėjo, nes šie įvykiai nebuvo nustatyti ir ištirti, tačiau tokio pobūdžio susirašinėjimai atskleidžia, kad G. M. bendravo su asmenimis dėl narkotinių medžiagų platinimo ir tuo vertėsi pats. Be to, skunde klaidingai teigiama, kad nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad iš G. M. būtų įsigijęs narkotinių medžiagų. Teisme apklaustas liudytojas Ž. P. nurodė, kad iš G. M. yra pirkęs narkotinių medžiagų.

17. G. M. skunde teigė, kad apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu prieš jį buvo naudojama fizinė ir psichologinė prievarta. Aplinkybę dėl spaudimo/įtakos duodant parodymus įvertino ir atmetė apygardos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių įrodymų, kad prieš nuteistąjį ikiteisminio tyrimo metu buvo naudota prievarta. Pirmosios instancijos teisme apklausta tyrėja R. J. paaiškino, kad ji ikiteisminį tyrimą atliko nuo pat pradžios iki pabaigos. G. M. buvo sulaikytas, jo apklausa vyko areštinėje, dalyvavo advokato padėjėjas Vytautas Adžgauskas. Nuteistasis žinojo, dėl ko yra sulaikytas, ir viską pasakojo. Visur yra užfiksuota, kad apklausiant dalyvavo gynėjas. Apklausos metu G. M. veide ar kūne sužalojimų nepastebėjo, nuteistasis nesiskundė. Pas G. M. buvo atliekamos kratos, dalyvavo mama, jis buvo vežamas šlapimo tyrimui. G. M. parodymus davė laisva forma. Jis perskaitė parodymus. Papildomai nieko neprirašė, kai perskaitė protokolą, pasirašė. G. M. su gynėju bendravo, tarėsi. Liudytojos parodymus patvirtina ir įtariamojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kad G. M. jį pasirašė, pastabų nenurodė, o ant dokumento pasirašė ir advokato padėjėjas V. Adžgauskas. Liudytoja nenurodė, kad prieš kitus nuteistuosius apklausų metu būtų naudota prievarta. Prievartos naudojimo prieš kitus nuteistuosius fakto nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Nuteistieji parodymus davė teisme, o apygardos teismas jais. E. O. ir R. Č. teisme nenurodė, kad jam ikiteisminio tyrimo apklausos metu buvo daromas spaudimas. T. V. nurodė, kad antrą kartą, kai buvo apklausiamas, jam buvo daromas spaudimas, bet teisme patvirtino, kad jo parodymai užrašyti teisingai.

18. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. M. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nėra jokio pagrindo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Taip pat G. M. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, nes šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas negali būti iš dalies atidėtas dėl sunkių nusikalstamų veikų, numatytų XXXVII skyriuje (BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra būtent šiame skyriuje).

19. R. Č. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis su G. M. neskirstė narkotinių medžiagų į dozes, jų neplatino ir nepadarė jokios nusikalstamos veikos, todėl turėtų būti išteisintas. Kaip minėta anksčiau, teismas nustatė, kad R. Č. vykdė G. M. nurodymus ir pro buto langą išmetė paruoštą lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis. Narkotinių medžiagų dozės išmetimo (perdavimo) veikos bendrininkui veiksmas atskleidžia dalyvavimą narkotinių medžiagų platinime. Šio veiksmo pakanka R. Č. veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra tiesiogiai nustatyta, kad R. Č. dalyvavo skirstant narkotines medžiagas į dozes, tačiau paruošto lankstinuko su narkotine medžiaga išmetimas G. M., kad šis galėtų jį parduoti E. O., atskleidžia, jog R. Č. savo veiksmais prisidėjo prie narkotinių medžiagų platinimo.

20. R. Č. apeliaciniame skunde keliama versija, kad jis net nematė, jog G. M. buvo atsinešęs narkotinių medžiagų į jo namus, neįtikina teismo. Byloje nustatyta, kad G. M. narkotines medžiagas buvo atsinešęs jau pirmo apsilankymo metu, po to grįžo antrą kartą turėdamas tikslą jas „persidaryti“, kaip tai nurodė tarpusavio susirašinėjime. R. Č. sutiko, kad G. M. ateitų. Taigi jis matė ir žinojo, kad jo namuose G. M. yra atsinešęs ir laiko narkotines medžiagas. Išmesdamas per langą lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis, o ne bulvę ir 5 eurus, jis prisidėjo prie nusikalstamos veikos įgyvendinimo, todėl nėra pagrindo jo išteisinti.

Dėl E. O. apeliacinio skundo.

21. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. O. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iš G. M. sau ir T. V. nupirko du folijos lankstinukus su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos kanapių, kurių vieną dalį perdavė T. V. ir taip išplatino ją, o kitą dalį laikė prie savęs neturėdamas tikslo platinti.

22. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, kad E. O. nupirkus narkotinių medžiagų ir padėjus automobilyje ant porankio, T. V. paėmė jas, paslėpė ir po to komisariate išmetė į tualetą. T. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. O. pasiūlius nusipirkti kanapių, jis sutiko ir padavė jam 10 Eur. Teisme šiuos parodymus T. V. pakeitė teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, bet pats patvirtino, kad parodymai užrašyti teisingai. Apygardos teismas darė išvadą, kad nuteistieji T. V. ir E. O. nusprendė kartu įsigyti narkotinių medžiagų, T. V. padavė pinigus narkotinių medžiagų įgijimui, o E. O. bendrus abiejų pinigus padavė G. M. ir iš jo įgijo du folijos lankstinukus, kurių vienas buvo skirtas E. O. be tikslo platinti, o kitą lankstinuką perdavė T. V., tokiu būdu narkotines medžiagas išplatino.

23. Apygardos teismas teisingai nustatė, jog nuteistieji narkotines medžiagas pirko kartu turėdami tikslą jas vartoti, tačiau nepagrįstai pripažino E. O. narkotinių medžiagų perdavimą T. V. narkotinių medžiagų platinimu. Pagal teismų praktiką platinimu nelaikytinos situacijos, kai, susitarus keliems asmenims, medžiagas nuperka ir išdalija vartoti vienas iš susitarusiųjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-489/2018). Taigi teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką ir klaidingai kvalifikavo E. O. nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. E. O. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

24. Nustatydamas narkotinės medžiagos kiekį, kurį E. O. įsigijo iš G. M., teismas rėmėsi palyginamuoju būdu. Vertino iš G. M. kratos metu paimtuose lankstinukuose rastų narkotinių medžiagų kiekį, kuriuose rasta nuo 0,398 g iki 0,473 g narkotinės medžiagos kanapių, tačiau galutinėje išvadoje konstatavo, kad lankstinukuose, kuriuos įsigijo E. O., buvo ne daugiau kaip 1 g narkotinės medžiagos, o T. V. perdavė lankstinuką, kuriame buvo ne mažiau kaip 0,5 g narkotinės medžiagos. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nusprendė, kad E. O. įsigijo būtent tokį kiekį narkotinės medžiagos. Narkotinės medžiagos pas E. O. nebuvo surastos ir jų tikslus kiekis byloje nėra nustatytas. Teisėjų kolegija mano, kad E. O. įsigytų narkotinių medžiagų kiekis turėtų būti lyginamas su atitinkamai mažiausiu narkotinės medžiagos kiekiu, rastu viename lankstinukų, kuriuos turėjo G. M., nes jis buvo padalinęs į lankstinukus kanapes pardavimui, o taip dalinama maždaug vienodas kiekis medžiagos, o mažiausias pas jį lankstinuke rastas narkotinės medžiagos kiekis yra 0,398 g. Taigi E. O. iš G. M. įsigytuose lankstinukuose buvo ne daugiau kaip po 0,398 g narkotinės medžiagos, o viso ne daugiau kaip 0,796 g. Ši aplinkybė veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes patikslintas E. O. įsigytų narkotinių medžiagų kiekis neviršija mažiausio rekomendacijose nurodyto nedidelio narkotinės medžiagos kiekio (5 g) ir bet kuriuo atveju jo įgytas kiekis sudaro mažą kiekį.

25. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias E. O. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes:

E. O. įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent:

E. O., 2019 m. sausio 29 d., apie 12.10 val. Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, iš G. M. už T. V. duotus 10 Eur sau ir T. V. nupirko du folijos lankstinukus su nedideliu kiekiu, ne daugiau kaip 0,796 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), iš kurių apie 0,398 g dalį pasiliko sau, o kitą lankstinuką su ne daugiau kaip 0,398 g kanapių tuo pat laiku, toje pačioje vietoje stovėjusiame automobilyje „Toyota Corola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė T. V. šiam vartoti.

Tokiais veiksmais E. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje.

26. Perkvalifikavus nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia klausimą dėl E. O. skirtinos bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą.

27. Skirdama bausmę E. O. teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį ir į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. E. O. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir yra baigta. E. O. anksčiau teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nevedęs, nuo 2019 m. kovo 4 d. registruotas VšĮ „Alytaus poliklinika“ Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpe, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, priklausomybės sindromas. E. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai kad jis yra teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jam buvo paskirta bauda, įvertinus tai, kad E. O. švelnesnės paskirtos bausmės nesustabdo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina savo rūšimi griežčiausia iš šio straipsnio dalies sankcijoje numatytų bausmių – areštas, nustatant artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui bausmės dydį.

28. BK 75 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Įvertinus tai, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba (t. 8, b. l. 17), teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios arešto bausmės vykdymo atidėjimą, bausmės vykdymą atidedant terminui, mažesniam nei arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino vidurkis, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl T. G. apeliacinio skundo.

29. Nuteistasis T. G. ir jo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta bausme. Apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

30. Teismų praktikoje aiškinama, kad aiškus prieštaravimas teisingumo principui skiriant bausmes yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

31. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliaciniu skundu prašoma nuteistojo T. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra padaryta jokia žala (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir nusikalstama veika buvo padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apygardos teismas T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybę laikė tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, bet T. G. veiksmais nebuvo padaryta žala, nėra jos atlyginimo ir pašalinimo poreikio, taigi nėra ir šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jokios žalos nepadarymas negali būti laikomas T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog kaltininkas nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios ar beviltiškos padėties. Tai reiškia, kad kaltininkas susidūrė su tokiomis gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad T. G. veikos padarymo metu turėjo darbą, gyvenamąją vietą, nebuvo socialiai remtinas. Byloje nėra duomenų, kad būdamas jaunas ir darbingas, turėdamas apmokamą darbą T. G. būtų gyvenęs taip nepasiturinčiai, kad vienintelė įmanoma išeitis būtų narkotinių medžiagų platinimas. Byloje nustatyta, kad T. G. turėjo pakankamai piniginių lėšų (1 400 Eur) įsigyti narkotinėms medžiagoms, kurias ketino perparduoti. T. G. veiksmai prekiaujant narkotinėmis medžiagomis siekiant pagerinti savo turtinę padėtį negali būti laikomi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad Lietuvos Respublikos Seime ateityje gali būti svarstomas lengvų narkotinių medžiagų dekriminalizavimas, taip pat nėra T. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes šiuo metu toks įstatymas negalioja, o jei kada toks įstatymas ir bus priimtas, mažai tikėtina, kad jis leis tokius veiksmus, kokius atliko nuteistasis. Taigi šioje baudžiamojoje byloje nėra BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinų sąlygų.

32. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Šiuo atveju nei apygardos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Apeliaciniame skunde jokios išskirtinės aplinkybės nėra minimos. Tai, kad T. G. turi nuolatinį darbą, yra jauno amžius, anksčiau neteistas, negali būti laikoma išimtinėmis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas švelninti paskirtą bausmę. Situacija, kad Lietuvos Respublikoje yra paskelbtas karantinas dėl visuotinės Covid – 19 pandemijos, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, kuri leistų teismui konstatuoti, kad T. G. įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

33. Apygardos teismas T. G. paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę nors konstatavo, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad nuteistasis yra teisiamas pirmą kartą, bausmės dydis yra nustatomas artimas bausmės minimumui. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: kad T. G. yra neteistas, nusikalto pirmą kartą, dirba, darbe charakterizuojamas gerai, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esant visiems objektyviems pagrindams nuteistajam skirti minimalią bausmę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. G. skirtina BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė.

34. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad G. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 216 Eur, R. Č. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 127,44 Eur, E. O. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 247,50 Eur, o T. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 363,06 Eur. Tokios sumos yra priteistinos valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje teismas neturi duomenų apie G. M., R. Č., T. G. ir E. O. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iš nuteistojo G. M. prašomi išieškoti 216 Eur, iš nuteistojo R. Č. prašomi išieškoti 127,44 Eur, iš nuteistojo T. G. prašomi išieškoti 363,06 Eur ir iš nuteistojo E. O. prašomi išieškoti 247,50 Eur yra nedidelės sumos ir nuteistųjų turtinės padėties žymiai nepaveiks. Šios sumos už jiems suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvačios, todėl priteistinos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Nuteistųjų R. Č. ir G. M. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo T. G. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą T. G. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ir paskirti T. G. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo E. O. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria E. O. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir perkvalifikavus jo veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. O. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Išieškoti iš G. M. 216 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išieškoti iš R. Č. 127,44 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išieškoti iš E. O. 247,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išieškoti iš T. G. 363,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.