- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-1067-253/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00520-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- T. Z., L. Z.
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. R. ir atsakovės T. Z. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-178-588/2021 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovėms L. Z. ir T. Z. dėl iškeldinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. R. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakoves L. Z. ir T. Z. (toliau – atsakovės) iš ieškovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir butui priklausančios patalpos – dalies ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovių jų neteisėtais veiksmais ieškovui sukeltus nuostolius kaip negautą naudą, kokią būtų gavęs ieškovas, jei būtų galėjęs netrukdomai naudotis ir disponuoti savo turtu, t. y. 1 500 Eur. Prašė nustatyti skubų teismo sprendimo vykdymą, atsakovėms neįvykdžius teismo sprendimo, leisti jį įvykdyti pačiam ieškovui su teise reikalauti sprendimo įvykdymo išlaidų iš atsakovių. Taip pat prašė nustatyti sprendimo įvykdymo terminą ir baudą atsakovėms, jei per teismo nustatytą terminą teismo sprendimas nebus įvykdytas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, su jam priklausančia ūkinio pastato dalimi (duomenys neskelbtini), Palangoje, įgijo 2020 m. liepos 13 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, nuosavybės teisė įregistruota 2020 m. liepos 17 d., tačiau buvusi turto savininkė atsakovė L. Z. su savo šeimos nariu atsakove T. Z. neišsikelia iš patalpų, naudoja turtą savo reikmėms ir tokiu būdu pažeidžia asmens nuosavybės teisę naudotis ir disponuoti savo turtu.
3. Atsakovės L. Z. ir T. Z. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad teisme yra ginčijamas kreditavimo sutarties nutraukimas, po to bus sprendžiama dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir butui priklausančios patalpos – dalies ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo, pagal kurį ieškovas ir prašo iškeldinti atsakoves. Mano, kad nuginčijus kreditavimo sutarties nutraukimą, bus panaikintas turto pardavimo iš varžytynių aktas ir, pritaikius restituciją, turtas bus grąžintas savininkei. Atsakovių nuomone, kol nėra pasibaigęs ginčas teisme dėl kreditavimo sutarties nutraukimo ginčijimo, reikalavimas dėl iškeldinimo negali būti nagrinėjamas. Taip pat nurodė, kad ginčo bute gyvena tik atsakovė T. Z., todėl atsakovė L. Z. negali būti iškeldinta, nes ji ginčo bute negyvena. Be to, prašė teismo įvertinti, kad tai yra vienintelis atsakovių būstas ir jos neturi kitos gyvenamosios vietos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė: 1) iškeldinti atsakoves L. Z. ir T. Z. iš ieškovui R. R. priklausančio buto ir prie šio buto priklausančios ūkinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga; 2) įpareigoti atsakoves L. Z. ir T. Z. išsikelti iš gyvenamųjų patalpų per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nustatyti atsakovėms po 50 Eur baudą kiekvienai iš jų už kiekvieną šio teismo sprendimo neįvykdymo dieną, iki kol bus visiškai įvykdytas šis teismo sprendimas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas priteisė iš atsakovių L. Z. ir T. Z. po 654,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. R..
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovių L. Z. ir T. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismas nusprendė, kad kreditavimo sutarties nutraukimo ginčijimas nesudaro kliūčių nagrinėti bylą dėl atsakovių iškeldinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo turtas ieškovo įgytas teisėtai ir jis yra teisėtas turto savininkas. Teismui pakako duomenų padaryti išvadą, kad ieškovas nuosavybės teise priklausančiu turtu negali naudotis ir disponuoti, nes jame gyvena atsakovės. Teismui pateikti duomenys, kad atsakovė L. Z. galbūt ginčo bute negyvena (pagal 2021 m. balandžio 29 d. viešojo registro duomenis, atsakovė L. Z. yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje), tačiau ji yra buvusi ginčo turto savininkė, todėl, teismo vertinimu, abi atsakovės sudaro kliūtis ieškovui naudotis ir disponuoti turtu.
7. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog atsakovės gera valia neišsikelia iš turto, neįleidžia ieškovo į jam priklausančią nuosavybę, yra pagrindas konstatuoti, kad tokiais savo veiksmais atsakovės pažeidžia ieškovo, kaip savininko, teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje, naudotis jam priklausančia nuosavybe. Dėl paminėtų aplinkybių ieškovas negali įgyvendinti savo, kaip savininko, teisių valdyti, naudotis ir disponuoti turtu, o aplinkybė, kad ginčo turtas yra vienintelis atsakovių turtas, nesudaro pagrindo pažeisti teisėto turto savininko teises ir teisėtus interesus.
8. Teismas priėjo prie išvados, kad konstatavus, jog atsakovės naudojasi ieškovui priklausančia nuosavybe be jo sutikimo ir kito teisinio ar faktinio pagrindo, yra pagrindas atkurti ieškovo pažeistas teises ir, vadovaujantis CK 4.98 straipsniu, atsakoves iškeldinti iš ginčo turto.
9. Ieškovo reikalavimą priteisti 1 500 Eur žalos atlyginimą teismas vertino kaip nepagrįstą ir neįrodytą, todėl šios ieškinio reikalavimo dalies netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai apie panašaus kaip ginčo butas nuomos kainas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas būtų tokias pajamas gavęs ir tokiu būdu patyręs nuostolius dėl negautų pajamų.
10. Teismas netenkino ieškovo prašymo dėl šio teismo sprendimo skubaus vykdymo, pažymėdamas, kad jis nepatenka į CPK 282 straipsnio skubiai vykdytinų sprendimų sąrašą, o CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju nustatyti skubų teismo sprendimo vykdymą dėl ypatingų aplinkybių teismas nenustatė esant būtinu.
11. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CPK 273 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieškovo prašymu, nustatytinas šio teismo sprendimo įvykdymo terminas, numatant sankciją atsakovėms, jei bus pažeistas teismo sprendimo įvykdymo terminas, siekiant užtikrinti ieškovo nuosavybės teises ir teisėtus lūkesčius.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netenkinamas ieškovo prašymas leisti jam pačiam įvykdyti teismo sprendimą ir išieškoti iš atsakovių teismo sprendimo įvykdymo išlaidas, nes, pagal bylos dalyką, teismo sprendimą dėl iškeldinimo gali įvykdyti tik pačios atsakovės.
13. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, jog, tenkinus ieškinį, ieškovui atlygintinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal patirtų išlaidų dokumentus, šias išlaidas priteisiant lygiomis dalimis iš atsakovių, t. y. po 654,50 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas R. R. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-178-588/2021 dalį dėl atsisakymo tenkinti reikalavimą dėl nuostolių priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinio reikalavimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
14.1. Ieškovas pažymi, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį grindžiamas atsakovių neteisėtai gaunama nauda, neatlygintinai gyvenant jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Nauda pasireiškia tuo, jog atsakovės nepatiria neišvengiamų išlaidų nuomojantis kitą būstą. Tokia atsakovių gaunama nauda pripažįstama minimaliais turto savininko nuostoliais.
14.2. Apeliantas nurodo, kad buto nuoma ir nuompinigiai yra sutartinių santykių elementai. Kadangi atsakovės ieškovo butu naudojosi delikto pagrindu, tai iš jų reikalaujama suma ir laikytina nuostoliais, kuriuos patyrė buto savininkas dėl kitų žmonių neteisėto neatlygintinio gyvenimo jo bute.
14.3. Apelianto nuomone, kartu su ieškiniu pateikti skelbimai su analogiškų butų nuomos kainomis Palangos mieste buvo pakankamas ir teisėtas pagrindas teismui, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi ir 1 dalimi, spręsti dėl ieškovui padarytų nuostolių fakto ir nuostolių dydžio.
15. Atsakovė T. Z. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Plungės apylinkės teismo sprendimo dalį dėl baudos skyrimo už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, šio reikalavimo netenkinant, ir iš naujo išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
15.1. Atsakovės nuomone, teismas sprendimu skirdamas baudą iš anksto išsprendė baudos skyrimo klausimą vykdymo procese, kurio dar nėra. Teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu priėmė tokį sprendimą, be to, baudos skyrimas vykdymo procese galimas tik vykdymo procesui prasidėjus pagal antstolio prašymą.
15.2. Teismas, netenkindamas dalies ieškovo reikalavimų, visa apimtimi tenkino ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovės vertinimu, tokiu būdu buvo pažeista CPK 93 straipsnio 2 dalis.
Atsiliepimas
16. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašydamas atsakovės T. Z. apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą motyvai:
Šalies argumentai
16.1. Ieškovo nuomone, atsakovės išsakyti motyvai, nesutinkant su teismo sprendimo dalimi dėl baudos skyrimo, neatitinka teismo sprendimo turinio ir prieštarauja teisiniam reguliavimui. Pažymima, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje tiesiogiai nurodoma teisės norma – CPK 273 straipsnio 3 dalis, kuria vadovaudamasis teismas turėjo teisėtą pagrindą priimti sprendimą skirti baudą. Ši bauda pagal CPK teisinį reguliavimą skiriama bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, ji neprieštarauja ir nekonkuruoja su apeliantės CPK 616 straipsnyje nurodyta bauda, skiriama vykdymo procese.
16.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovas pažymi, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, įvairias būdais vilkino procesą, tuo didindama tiek ieškovo, tiek teismo sąnaudas. Ieškovo nuomone, teismas turėjo pareigą ir teisę vertinti bylos šalies procesinį elgesį, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovo manymu, teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymima, kad kita atsakovė su tokiu teismo sprendimu sutiko ir jo neskundė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, taip pat sprendimo dalies dėl baudos skyrimo atsakovėms ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vienas iš įstatyme numatytų savininko pažeistų teisių gynimo būdų yra be teisinio pagrindo gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų iškeldinimas.
21. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad butas ir butui priklausančios patalpos – dalis ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, iš kurio atsakovės atsisako išsikraustyti, nuosavybės teise priklauso ieškovui, taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šalių nesieja nuomos, panaudos ar pan. sutartiniai teisiniai santykiai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovės, be teisinio pagrindo naudodamosi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, nes ieškovas negali naudotis turtu savo nuožiūra. Akivaizdu, kad egzistuoja negatorinio ieškinio sąlygos – ieškovas yra aptariamo turto savininkas ir jo, kaip savininko, teisės yra pažeidžiamos atsakovių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, šį turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakoves iš ieškovui priklausančio turto (CK 4.37, 4.98 straipsniai).
22. Ieškovas apeliaciniu skundu neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat apeliantas neginčija skundžiamo sprendimo dalies, kuria nuspręsta iškeldinti atsakoves iš jam nuosavybės teise priklausančios patalpos. Apeliantas nesutinka tik su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą.
23. Ieškinio reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo iš esmės prašoma atsakovėms taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Tam būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovių neteisėtus veiksmus (neveikimą), ieškovo patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, taip pat atsakovių kaltę, kuri pagal įstatymus yra preziumuojama (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
24. Apeliantas nuostolius kildina iš to, kad laikotarpiu, kuriuo būtų galėjęs naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu, jis to padaryti negalėjo – atostogaudamas su šeima Palangoje, buvo priverstas nuomotis kitas patalpas, o atsakovės gyveno jam priklausančiame nekilnojamame turte neatlygintinai, gaudamos sau naudą – sutaupydamos ir nepatirdamos išlaidų, nemokant nuomos mokesčio.
25. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; kt.). Šių normų kontekste darytina išvada, kad neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda, todėl apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą konstatuoti, jog atsakovėms be teisinio pagrindo naudojantis ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovės tokiu būdu sutaupė pinigines lėšas, o tai laikytina ieškovo patirtais nuostoliais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1141-392/2018).
26. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra (duomenys neskelbtini) m. statybos, ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra 52,94 kv. m, 641/7226 dalis ūkinio pastato – 72,26 kv. m. Byloje nėra duomenų apie buto būklę, išvaizdą, patogumus. Ieškovas, norėdamas pagrįsti patirtų nuostolių dydį, pateikė į bylą du skelbimus iš internetinio skelbimų portalo. Iš vieno skelbimo matyti, kad nuomojamas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, trumpalaikės buto nuomos kaina 40 Eur už parą. Kitame skelbime skelbiama apie atnaujinto 40 kv. m dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) sankirtoje, trumpalaikę nuomą už 40 Eur už parą.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis apie ginčo butą ir ieškovo pateiktus skelbimus apie nuomojamus butus (duomenys neskelbtini), Palangoje, iš dalies pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovo pateikti įrodymai vertintini nepakankamais nuostolių faktui ir jų dydžiui patvirtinti. Ieškovas nepateikė išsamesnių duomenų apie ginčo butą ir analogiškų butų nuomos rinkos kainas ginčo laikotarpiu, o pateikti tik du skelbimai apie nuomojamus butus, kurių nėra galimybės įvertinti kaip analogiškų ginčo butui, nėra pagrindo ieškovų nurodyto buto nuomos rinkos kainos skaičiavimo laikyti patikimu ir pakankamai tiksliu. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nurodytuose skelbimuose butų nuomos kaina 40 Eur už parą skaičiuojama už trumpalaikę nuomą. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą manyti, kad ilgalaikės nuomos kaina būtų atitinkamai mažesnė. Pažymėtina, kad ieškovės butu naudojosi ne kelias paras, o mėnesius, todėl ieškovo patirtus nuostolius skaičiuoti, vadovautis trumpalaikės nuomos kainomis, nebūtų racionalu ir teisinga.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pareiga įrodyti patirtus nuostolius reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Šiuo atveju ieškovas prašė priteisti nuostolius, pasireiškusius gauta nauda atsakovėms dėl jų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Civilinė atsakomybė yra pažeistos teisės gynimo būdas, kurio veiksmingumas užtikrinamas, taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, – teismas privalo nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-564/2009). Taigi teisėjų kolegija vertina, kad negali būti pripažintas pagrįstu toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas, nesant tiksliai įrodytam nuostolių dydžiui, nusprendė išvis netenkinti ieškovo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, svarbu nustatyti egzistuojant ne tik civilinės atsakomybės sąlygas, bet, siekiant pagrįsti žalos dydį, būtina išsiaiškinti analogiškas ginčo butui vidutines ilgalaikės nuomos rinkos kainas aktualiu laikotarpiu.
29. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga.
31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus (ilgalaikės butų, analogiškų ginčo butui, nuomos rinkos kainas aktualiu laikotarpiu), turėtų pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249, 6.263 straipsnius, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų; šiems pažeidimams pašalinti būtina analizuoti ir vertinti įrodymus ir nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes.
Dėl baudos skyrimo sprendimo neįvykdymo atveju
32. Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė atsakovėms L. Z. ir T. Z. po 50 Eur baudą kiekvienai iš jų už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, iki kol bus visiškai įvykdytas teismo sprendimas. Atsakovės T. Z. nuomone, teismas iš anksto išsprendė baudos skyrimo klausimą vykdymo procese, tačiau vykdymo procesas dar nėra prasidėjęs. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
33. CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau pastarajam įpareigojimo per nustatytą terminą neįvykdžius, nurodyti, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendime turi būti nustatytas protingas terminas atsakovui atlikti atitinkamus sprendime nurodytus veiksmus. Pažymėtina, kad teismas nurodė ieškovėms išsikelti iš ginčo gyvenamųjų patalpų per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį atsakovės neišsikelia iš neteisėtai užimamo ginčo buto, pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas išsikelti iš ginčo patalpų yra pakankamas, o skirta bauda po 50 Eur kiekvienai iš atsakovių už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną iki kol bus visiškai įvykdytas teismo sprendimas, yra protinga ir adekvati.
35. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti ieškovo nuosavybės teises ir teisėtus lūkesčius, pagrįstai tenkino ieškovo prašymą nustatyti terminą sprendimui įvykdyti ir baudą, jei bus pažeistas teismo sprendimo įvykdymo terminas.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė klaidingai apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamu sprendimu bauda nepagrįstai paskirta, remiantis CPK 616 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodė, kad, spręsdamas klausimą dėl sprendimo įvykdymo tvarkos ir baudos skyrimo, vadovavosi CPK 273 straipsniu. Kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, bauda pagal CPK 273 straipsnio teisinį reguliavimą skiriama bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, ji neprieštarauja ir nekonkuruoja su apeliantės CPK 616 straipsnyje nurodyta bauda, kuri skiriama vykdymo procese nustatytais atvejais kaltiems asmenims už proceso pažeidimus.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016 28 punktas).
38. Šiuo atveju teisėjų kolegija nusprendžia, jog dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties (ilgalaikės nuomos rinkos kainos nustatymo) dalis bylos turi būti nagrinėjama naujais aspektais, pateikiant naujus įrodymus, todėl, panaikinus apskųstojo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo, ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
39. Esant tokiai procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Apeliantė nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir argumentuoja, kad teismas, netenkindamas dalies ieškovo reikalavimų, nepagrįstai visa apimtimi tenkino ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir tokiu būdu pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas.
41. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimo dalį panaikinus ir dalį bylos grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.