Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025-03-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3467-1212/2025 pagal pareiškėjos M. P. skundą dėl antstolio A. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. Š., išieškotoja E. P., skolininkas J. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5) pareiškėjos argumentus, kad J. P. yra M. P. skolininkas ir kad antstolis nevykdė teismo įpareigojimo perskaičiuoti skolą, teismas įvertino kaip pareiškėjos subjektyvią bylos aplinkybių interpretaciją, nes byloje nepateikta duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) yra konstatuota, jog J. P. yra pareiškėjos M. P., kaip buvusios E. P. turto uzufrukto teise tvarkytojos, skolininkas ar kad teismas yra įpareigojęs antstolį perskaičiuoti skolininko skolą pareiškėjai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Šios bylos, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018-07-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-19510-490/2018 nepilnametės E. P. tėvas J. P. įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. 2024-05-20 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2186-722/2024 minėtas teismo sprendimas pakeistas, nepilnametės dukros E. P. iš tėvo J. P. priteistas išlaikymas padidintas nuo 200 Eur iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023-11-27) iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 20 d. į M. P. atsiskaitomąją sąskaitą banke. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta M. P.

7. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai uzufrukto turėtojai M. P. 2024-10-31 išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-2186-722/2024, kurį ji 2024-11-05 pateikė vykdyti (vykdomosios bylos b. l. 1-2). 2024-11-11 antstolis A. Š. priėmė patvarkymą priimti vykdyti minėtą vykdomąjį raštą ir atliko vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotoja nurodoma E. P., skolininku – J. P. (vykdomosios bylos b. l. 3-5).

8. 2024-11-20 nutartimi Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai civilinėje byloje Nr. 2YT-14678-1106/2024, išnagrinėję skolininko J. P. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko (aktualu šiai byklai), įpareigojo antstolį perskaičiuoti skolos sumą, t. y. nustatyti skirtumą tarp J. P. faktiškai mokėto ir privalomo mokėti išlaikymo, taikant indeksaciją, sumų laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2024-07-17 ir vykdyti tik šios sumos išieškojimą, taip pat įpareigojo antstolį nustačius, kad J. P. išieškota suma faktiškai viršija perskaičiuotos skolos sumą, perviršį grąžinti J. P. Ši nutartis įsiteisėjo 2025-01-30, kada Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-163-459/2025 aukščiau nurodytą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.

9. (duomenys neskelbtini) gautas išieškotojos E. P. prašymas nutraukti vykdomąją bylą vadovaujantis CPK 629 straipsniu, nes nuo 2024 m. liepos mėnesio ji gyvena su tėvu (skolininku), kuris jai pervedė visą susidariusį įsiskolinimą, ką patvirtina banko sąskaitos išrašai (vykdomosios bylos b. l. 27-47).

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atmesti jos skundą dėl ginčijamo antstolio patvarkymo panaikinimo, nurodo, kad antstolis nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė vykdomąją bylą neįvykdęs Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024-11-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-14678-1106/2024 nurodymo antstoliui perskaičiuoti skolininko išlaikymo dukrai įsiskolinimą, susidariusį teikiant neindeksuotą išlaikymą, kuris, apeliantės skaičiavimu, yra apie 3 320,32 Eur, ir jis susidarė ne E. P., o jai (apeliantei), kadangi dukros išlaikymo prievolę ji vykdė ne tik už save, bet iš savo asmeninkų lėšų ją dalinai vykdė ir už skolininką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bylų surinktų įrodymų viseto kontekste priėjo išvados, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nepagrįsti.

12. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

13. Vertinant apeliantės pateikto atskirojo skundo pagrįstumą, visų pirma pažymėta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotoja ir išlaikymo prievolės iš tėvo gavėja buvo E. P., o ne apeliantė, kuri buvo paskirta tik nepilnametės dukros naudai pagal teismo sprendimą išieškomų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.185 straipsnio 1 dalis). Šiuo klausimu kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei, kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (LAT 2016-06-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 33 punktas; 2016-05-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016 20 punktas).

14. Kaip pagrįstai skundžiamojoje nutartyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, sulaukusi pilnametystės E. P. vykdomojoje byloje įgijo teisę savarankiškai įgyventi išieškotojos ir išlaikymo gavėjos teises be apeliantės (atstovės pagal įstatymą) atstovavimo (CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 38 straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) tapusi pilnamete išieškotoja E. P. antstoliui pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą, nes gyvena su tėvu (skolininku), kuris jai pervedė visą susidariusį įsiskolinimą, ką patvirtino ir banko sąskaitos išrašai (15 nutarties punktas). Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo antstolio veiksmų priimant patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą) neteisėtais, nes (duomenys neskelbtini) E. P., būdama pilnamete, turėjo teisę pati gauti, valdyti ir naudotis išlaikymo lėšomis, įskaitant ir teisę prašyti antstolio vykdomąją bylą nutraukti, nes tokia jos teisė yra numatyta CPK 639, 641 straipsniuose, nors šiuo atveju vykdomoji byla baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.

15. Skundžiamosios pirmosios instancijos teismo 2025-03-03 nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi teisinės reikšmės apeliantės argumentai, susiję su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024-11-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-14678-1106/2024 nustatytų aplinkybių vertinimu (kad skolininkui neindeksavus dukrai teikto išlaikymo, tą už jį savo lėšomis darė apeliantė, todėl skolininko skola vykdomojoje byloje susidarė ne E. P., bet apeliantei, ir kad tai konstatavo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024-11-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-14678-1106/2024). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apeliantė neteisingai aiškina arba ne taip supranta minėtos teismo nutarties turinį ir procesinį sprendimą, nes joje tenustatyta, jog teismas įpareigoja antstolį A. Š. perskaičiuoti galimą skolininko J. P. išlaikymo įsiskolinimą išieškotojai E. P. dėl neindeksuoto išlaikymo teikimo. Tačiau apie apeliantės atskirajame skunde nurodomo jos apskaičiuoto 3 320,32 Eur įsiskolinimo, susidariusio dėl to, kad ji tam tikrą laiką dalinai iš savo lėšų vykdė dukros išlaikymo prievolę už skolininką, išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) minėtoje teismo nutartyje nėra pasisakyta ir /ar nuspręsta.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, (duomenys neskelbtini) gavęs tuomet jau pilnametės išieškotojos E. P. atsisakymą nuo išieškojimo, nes su ja skolininkas (tėvas) visiškai atsiskaitė, nebeturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo toliau atlikinėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Pažymėtina, kad CPK 586 straipsnio 1 dalyje, 587 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra aiškiai reglamentuota, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, tarp kurių yra ir vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarimo, nutarties pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (LAT 2017-04-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (LAT 2019-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

18. Kadangi antstoliui nebuvo pateiktas joks vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytinas dokumentas dėl galimos pačios apeliantės apskaičiuotos 3 320,32 Eur skolos išieškojimo iš skolininko, antstolis vykdomoje byloje neturėjo jokio pagrindo vykdyti išieškojimą jau ne pradinės išieškotojos E. P., o apeliantės naudai.

19. Apeliantė tvirtina, kad skundžiamas patvarkymas neteisėtas ir dėl to, kad antstolis užbaigė vykdomąją bylą neįvykdęs Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-14678-1106/2024 nustatyto įpareigojimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vykdomąjį dokumentą skolininkui visiškai įvykdžius skolos perskaičiavimas neteko teisinės reikšmės. Be to, skundžiamo patvarkymo priėmimo dienai (duomenys neskelbtini) minėta nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka ir įsiteisėjo tik 2025-01-30 (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-163-459/2025), todėl ji nebuvo privalomai vykdytinas dokumentas (CPK 18 straipsnis).

20. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, nes Lietuvos Aukščiausiais Teismas (toliau – LAT), formuodamas praktiką panašiose bylose, yra pasisakęs, kad, kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko išlaikymo prievolės, tačiau ją vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą (LAT 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

21. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės nuomone, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos bylai aktualiu klausimu. Apeliantės cituojamoje byloje teismas nagrinėjo ginčą, nagrinėtiną ieškinio teisenos tvarka, kilusį iš šeimos turtinių teisinių santykių, ieškovui ir atsakovei nutraukiant santuoką bei sprendžiant išlaikymo vaikui klausimą. Tuo tarpu ši byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas) ir joje sprendžiamas ginčas dėl antstolio veiksmų (ne) teisėtumo (CPK 510 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantė ne visiškai tiksliai cituoja minėtą teismo nutartį, nes joje nurodyta, kad „Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų“. Pažymėtina, kad minėtoje nutartyje teismas kaip tik konstatavo, kad „Teisė gauti išlaikymą pagal šių asmenų pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys <...> Tėvų ginčas dėl vaiko išlaikymo vyksta dėl išlaikymo vaikui teikimo ir sąlygų, bet išlaikymas, kaip toks priklauso ir turi būti teikiamas vaikui, o ne jiems patiems <....> Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui.“

22. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, kai bylos nagrinėjimo metu nepilnamečiai vaikai tampa pilnamečiai ir jų veiksnumas neapribotas, tai jie, kaip veiksnūs pilnamečiai asmenys, savarankiškai įgyvendina savo teisę dėl išlaikymo išieškojimo iš tėvų, nevykdžiusių šios pareigos (LAT 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodidinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė aktualias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį skundą dėl antstolio veiksmų atmesti, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antroaios šalies (CPK 443 straipsnio 1 dalis). Apeliantės atskirąjį skundą atmetus, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Suinteresuotas asmuo J. P. patyrė 100 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nurodytais kriterijais, daro išvadą, kad išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis yra pagrįstas, todėl šios išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025-03-03 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjos M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.