Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. Š., M. P., E. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio A. Š. veiksmų, juo prašė pripažinti neteisėtais: 1) 2024 m. gegužės 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-110-21622; 2) 2024 m. gegužės 17 d. įspėjimą Nr. S-24-110-21665; 3) 2024 m. gegužės 17 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-110-21666; 4) 2024 m. gegužės 17 d. turto arešto aktą Nr. S-24-110-21677; 5) 2024 m. gegužės 17 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-110-21688, ir nurodyti antstoliui grąžinti vykdomąjį raštą M. P.. Skunde nurodyta, kad, nutraukus pareiškėjo ir M. P. santuoką, jie iki 2021 m. vedė bendrą ūkį. M. P. dirbo Vokietijoje, todėl pareiškėjas tuo metu visapusiškai rūpinosi jų nepilnamete dukra E. P.. Nustojus vesti bendrą ūkį, pareiškėjas teikė dukrai priteisto dydžio išlaikymą, tačiau jo neindeksavo. Antstolis priėmė vykdomąjį raštą vykdyti nepatikrinęs, koks buvo skolos susidarymo laikotarpis, kokia skolos suma, rėmėsi M. P. klaidingai nurodytais skaičiais. Pareiškėjas dirba, turi galimybę vykdyti teismo sprendimą, todėl nebuvo pagrindo areštuoti nekilnojamąjį turtą.

2. Antstolis 2024 m. birželio 18 d. patvarkymu Nr. S-24-110-26576 netenkino skundo. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 14 d. iš Antstolių rūmų gautas vykdyti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo. Prašyme nurodyta, kad išlaikymo skola yra 6 973,60 Eur. Pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškotoja patvirtina, jog pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, ir prisiima visą atsakomybę dėl duomenų teisingumo. 2024 m. gegužės 17 d. pradėta vykdomoji byla, atliktos registrų užklausos, taikytos priverstinio vykdymo priemonės pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 661 straipsnį. Antstolis sutinka, kad išieškotojos skola apskaičiuota neteisingai. Pagal papildomai M. P. pateiktus duomenis skolos suma buvo perskaičiuota. Nuo 2019 m. gegužės 14 d. skolos suma 2024 m. birželio 1 d. yra 6 098,46 Eur. Vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojai nėra pagrindo, nes ji nepažeidė jo pateikimo tvarkos.

3. Suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepime nurodė, kad jos mama M. P. nuo 2016 m. važinėjo į Vokietiją dirbti – prižiūrėti senelių. Kol mama dirbdavo Vokietijoje, ją prižiūrėdavo ir išlaikydavo tėtis J. P.. Tėvai oficialiai išsiskyrė 2018 m. liepą, tačiau tėtis ir toliau gyveno šeimoje ir ja rūpinosi. Mama išvažiuodavo į Vokietiją kas du mėnesius. Kai mama grįždavo keliems mėnesiams namo, tėtis visada duodavo mamai grynųjų pinigų. Mano, kad tėtis nėra skolingas išlaikymo lėšų už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. sausio mėnesio, nes visiškai ją išlaikė.

4. Suinteresuotas asmuo M. P. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. J. P. per laikotarpį nuo 2018 m. iki 2024 m. balandžio mėnesio privalėjo sumokėti 15 430,76 Eur išlaikymo sumą, ją indeksavus. Per laikotarpį nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. J. P. yra sumokėjęs 9 874 Eur, taigi, yra skolingas 6 675,92 Eur. Prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti skolos suma – 6 973,60 Eur buvo nurodyta klaidingai dėl aritmetinės klaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-19510-490/2018 ir jo pagrindu 2024 m. balandžio 8 d. išduotą Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2YT-19510-490/2018 laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra visiškai įvykdyta; įpareigojo antstolį perskaičiuoti skolos sumą, t. y. nustatyti skirtumą tarp pareiškėjo faktiškai mokėto ir privalomo mokėti išlaikymo, taikant indeksaciją, sumų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 17 d. ir vykdyti tik šios sumos išieškojimą; įpareigojo antstolį, nustačius, kad iš pareiškėjo išieškota suma faktiškai viršija perskaičiuotos skolos sumą, perviršį grąžinti pareiškėjui; likusių skundo reikalavimų netenkino; priteisė iš pareiškėjo 500,00 Eur atstovavimo išlaidų M. P.. Teismo motyvai:

5.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalių dukra E. P. patvirtino, kad tėvai teismui priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini). toliau gyveno kartu kaip šeima iki 2021 m. Maistą pirko, jai pinigų duodavo ir mama, ir tėvas. Tais mėnesiais, kai mama dirbdavo Vokietijoje, ją faktiškai išlaikė tik tėvas. Tik dėl E. P. amžiaus įvykių metu ar aplinkybės, kad šiuo metu jos santykiai su mama yra pašliję, teismas neturi pagrindo abejoti jos parodymais. Mergina piniginių pretenzijų savo tėvams neturi, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji sąmoningai siekia apkalbėti motiną. E. P. sklandžiai dėstė savo mintis, pagal savo amžių yra subrendusi ir adekvačiai suvokia bei vertina savo šeimos gyvenimo aplinkybes. Taigi, E. P. patvirtino pareiškėjo teiginius, kad šalys po santuokos nutraukimo nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2021 m. toliau gyveno kaip šeima, kad tėvas tuo metu tenkino jos materialinius ir nematerialinius poreikius. Liudytoja L. P. tėvų skyrybų metu jau buvo pilnametė. Ji taip pat patvirtino, kad tėvai J. P. ir M. P. iki 2021 m. toliau vedė bendrą ūkį. Todėl teismas nusprendė, kad pareiškėjas tuo metu faktiškai įvykdė prievolę išlaikyti dukrą.

5.2. Nustatė, kad J. P. ir M. P. po santuokos nutraukimo – nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. – toliau vedė bendrą ūkį, nenustatyta, jog pareiškėjas, šalims gyvenant kartu, materialiai nesirūpino dukra, taigi E. P. teisė gauti išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. Būtų neprotinga reikalauti, kad tėvams gyvenant kartu pareiškėjas formaliai dar papildomai vykdytų teismo sprendimą ir nuolat rinktų tai patvirtinančius įrodymus (atliktų mokėjimus į banko sąskaitą). Tačiau šiuo atveju byloje netgi yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas 2019–2020 m. pervesdavo pinigus M. P.. Todėl pripažįstama, kad pareiškėjo prievolė išlaikyti nepilnametę dukrą E. P. pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra visiškai įvykdyta.

5.3. Nurodė, kad pareiškėjas pripažino, o ir banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad jis teikiamo išlaikymo sumų neindeksavo, todėl susidarė skola, kurią sudaro indeksacijos skirtumas. Esant tokiai situacijai, antstolis įpareigojamas perskaičiuoti skolos sumą, t. y. nustatyti skirtumą tarp J. P. faktiškai mokėto ir privalomo mokėti išlaikymo, jį indeksavus, sumų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 17 d. (kai teismo nutartimi buvo pakeista E. P. gyvenamoji vieta) ir vykdyti tik šios sumos išieškojimą.

5.4. Pažymėjo, kad antstolis neturi nei pareigos, nei procesinės galimybės tirti ir vertinti, ar skolininkas faktiškai įvykdė prievolę išlaikyti savo vaiką. Nors skolos suma ir yra mažesnė, skolos faktas egzistuoja, tą pripažįsta ir pats pareiškėjas. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis pažeidė imperatyvias teisės normas, ir nėra pagrindo panaikinti skunde nurodytus antstolio priimtus procesinius dokumentus.

5.5. Pažymėjo, kad kadangi skundas buvo patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, M. P. iš pareiškėjo J. P. priteisiama 500 Eur atstovavimo išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria iš J. P. M. P. priteista 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį priimdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po bylos išnagrinėjimo.

6.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 93 str., nes neatsižvelgė, kas kaltas dėl išlaidų susidarymo. M. P. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, elgėsi nesąžiningai, melavo antstoliui, teismui ir pažeidė skolininko teises.

6.3. Nurodo, kadangi pareiškėjas pripažino skolos dalį, susidariusią dėl išlaikymo neindeksavimo, todėl taikytina suformuota teisminė praktika, kai pripažįstama, jog nėra pralošiusios šalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).

2. Suinteresuotas asmuo M. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirojo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo civilinės bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidų dydį patvirtina advokato pateikta ataskaita ir pinigų priėmimo kvitas. Vertinant pateiktą į bylą ataskaitą dėl bylinėjimosi išlaidų, matyti, jog patirtos išlaidos yra realios, neužaukštintos, todėl teismo buvo vertintos, kaip pagrįstos. Kadangi byloje buvo tenkinta dalis pareiškėjo reikalavimų, todėl ir suinteresuotam asmeniui buvo priteista tik dalis pagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Taigi teismas pagrįstai iš pareiškėjo priteisė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.2. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu advokatas buvo pasakęs, jog teismo posėdžio metu yra pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Dokumentai buvo pateikti vykstant bylos nagrinėjimui nuotoliniu būdu. Kaip advokato 2024 m. lapkričio 18 d. prašyme nurodyta, dokumentai į bylą nepapuolė dėl techninių kliūčių. Be to, teismai visada duoda šalims pakankamai laiko pateikti procesines išlaidas patvirtinančius dokumentus, neatsižvelgiant į tai, kad byla yra baigta nagrinėti teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

4. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

5. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

6. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2186-722/2024 buvo pakeistas 2018 m. liepos 12 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19510-490/2018 iš tėvo J. P. priteistas materialinio išlaikymo nepilnametei E. P. dydis, padidinant išlaikymo sumą nuo 200 Eur iki 300 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 27 d.) iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 2024 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-19510-490/2018. 2024 m. gegužės 17 d. priimtas vykdyti M. P. pateiktas vykdomasis raštas. 2024 m. birželio 18 d. antstolis priėmė rašytinį įspėjimą J. P., informuodamas, kad už piktybinį vengimą išlaikyti savo vaiką gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. 2024 m. birželio 18 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. 2024 m. birželio 18 d. areštuotas J. P. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, pastatas – sodo namelis, šulinys, esantys (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – E. P. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta su tėvu, iš motinos M. P. dukrai priteistas laikinas materialinis išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. liepos 17 d.

7. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-19510-490/2018 ir jo pagrindu 2024 m. balandžio 8 d. išduotą Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2YT-19510-490/2018 laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra visiškai įvykdyta; įpareigojo antstolį perskaičiuoti skolos sumą, t. y. nustatyti skirtumą tarp pareiškėjo faktiškai mokėto ir privalomo mokėti išlaikymo, taikant indeksaciją, sumų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 17 d. ir vykdyti tik šios sumos išieškojimą; įpareigojo antstolį, nustačius, kad iš pareiškėjo išieškota suma faktiškai viršija perskaičiuotos skolos sumą, perviršį grąžinti pareiškėjui; likusių skundo reikalavimų netenkino; priteisė iš pareiškėjo 500,00 Eur atstovavimo išlaidų M. P..

8. Apeliantas nesutinka su ginčijamos nutarties dalimi dėl 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį priimdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų po bylos išnagrinėjimo.

9. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo 2024 m. lapkričio 13 d., nutarties priėmimas ir paskelbimas atidėtas iki 2024 m. lapkričio 20 d., o prašymas dėl papildomų dokumentų (sąskaitos ir pinigų priėmimo kvito) pridėjimo pateiktas tik 2024 m. lapkričio 18 d. (19.34 val.). Prašyme nurodyta, kad dėl techninių kliūčių dokumentai į bylą nepapuolė.

10. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs teisiniam santykiui taikytiną taisyklę, susijusią su prašymo atlyginti proceso išlaidas pateikimo momentu, – kad atsižvelgiant į civilinio ieškinio bei patirtų proceso išlaidų atlyginimo civilinio teisinio santykio kilmę (kyla iš turtinių ir ekonominių asmenų santykių), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, ir kitų proceso išlaidų atlyginimo klausimą, taikytinos CPK 98 straipsnio nuostatos. Iš šių nuostatų išeina, jog šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį baudžiamoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, 39–40 punktai).

11. Sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 punktas; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 75 punktas).

12. Kasacinio teismo praktikoje griežtai vertinama, ar prašymas atlyginti advokato pagalbai patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo pareikštas laiku. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad šalis išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nors atsiliepime į kasacinį skundą buvo suformulavusi prašymą priteisti jos naudai iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau konkrečios sumos nenurodė ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023). Nurodytoje byloje šalis atskirą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo kartu su priedais pateikė tą pačią dieną, kurią kasacinio teismo teisėjų kolegija teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, tačiau po to, kai teisėjų kolegijos nutartis atidėti teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą buvo baigta pasirašyti. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad šalis išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o juos pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl nepriteisė šių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, 90 punktas).

13. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoto asmens atstovas prašymą pridėti bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus pateikė praėjus penkioms dienoms nuo bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir pirmosios instancijos teismo protokolinės nutarties atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą priėmimo.

14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama galimybė nukrypti nuo pirmiau nurodytos taisyklės, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 76 punktas; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022, 56 punktas).

15. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą po bylos išnagrinėjimo iš esmės gali būti tenkinamas tik tokiu atveju, jei asmuo nurodo reikšmingas aplinkybes, kodėl toks prašymas ir šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai negalėjo būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ir jas pagrindžia (įrodo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-1075/2022, 53 punktas).

16. Suinteresuoto asmens advokato 2024 m. lapkričio 18 d. prašyme nurodyta, kad dėl techninių kliūčių dokumentai į bylą nepapuolė, tačiau nepateikta jokių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nenustatyta, kad nagrinėjamoje byloje būtų kilę kokių trikdžių, dėl kurių būtų sutrikęs prisijungimas prie sistemos ar apribotas duomenų pateikimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymai apie patirtas išlaidas galėjo būti pateikti visos bylos nagrinėjimo metu, kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nors suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose buvo suformuluoti reikalavimai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suinteresuoto asmens atstovas neįrodė, kad dėl svarbių priežasčių CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu negalėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Dėl to suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš pareiškėjo J. P. priteista 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui M. P., panaikintina ir šis klausimas išspręstinas iš esmės – suinteresuoto asmens M. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria iš pareiškėjo J. P. priteista 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui M. P., panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens M. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.