Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. Š., E. P., J. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja M. P. pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio 2024 m. gruodžio 10 d. priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tęsti skolos iš skolininko J. P. išieškojimą M. P. naudai; vykdyti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. priimtą nutartį ir perskaičiuoti skolininko J. P. skolą M. P.; palikti galioti skolininko turtui taikytus turto areštus.

Antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepimu prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką dalyvaujantys byloje asmenys informuoti 2025 m. vasario 4 d. nutartimi, taip pat apie tai viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 122 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9–10 dalys).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta: antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2024-10-31 Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2186-722/2024 išduotą vykdomąjį raštą, kuriame nurodytas toks teismo sprendimas: pakeisti 2018 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-19510-490/2018 ir padidinti nepilnametės dukros E. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo sumą nuo 200 Eur iki 300 Eur (trijų šimtų eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. lapkričio 27 d.) iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 20 d. į M. P. atsiskaitomąją sąskaitą banke; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti M. P., įpareigojant šias lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams. Taip pat nustatyta: antstolis 2024-12-10 priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo (toliau – patvarkymas); patvarkyme nurodyta, kad vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas – visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.

Pareiškėja patvarkymą ginčija argumentuodama: Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2024-11-20 priimta nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2YT-14678-347/2024 antstolis A. Š. buvo įpareigotas perskaičiuoti skolininko J. P. išlaikymo skolą, tačiau to nepadarė; pareiškėja tiek antstoliui, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog išlaikymo skola susidarė pareiškėjai M. P. mokant ne tik savo dalį išlaikymo, bet ir dengiant dukros išlaikymą dalinai už J. P.; pažymėtina, jog už dukrą E. P. buvo kiekvieną mėnesį mokamos komunalinės paslaugos, ji buvo rengiama, buvo perkamas maistas, buvo mokamos medicinos išlaidos ir kt.; jokių skolų išlaikant E. P. susidarę nebuvo; tokiu atveju J. P. skola vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne E. P., o M. P.; esant tokioms aplinkybėms, antstolis neteisėtai ir nepagrįstai užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), neužklausęs M. P. nuomonės; antstolis A. Š. taip pat neteisėtai ir nepagristai neįvykdė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024-11-20 nutartyje išvardintų įpareigojimų; pažymėtina, jog skolininkas J. P. skolų M. P. nesumokėjo ir liko jai skolingas mažiausiai 3 320,32 Eur; tokio dydžio skola yra galiojanti ir yra pagrįsta; jokių raštinių įrodymų, jog J. P. yra su M. P. pilnai atsiskaitęs, nėra; dėl aukščiau išvardintų aplinkybių vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) jokiu būdu negali būti nutraukta.

Suinteresuotas asmuo, prašydamas skundo netenkinti, argumentuoja: vykdomoji byla užbaigta teisėtai, nes (duomenys neskelbtini) E. P. tapo pilnamete; skunde neteisingai nurodoma, kad išieškotoja yra M. P., kad skola yra susidariusi jai, kad ji yra galiojanti; išlaikymas priteisiamas nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, o lėšomis disponuoja mama tik uzufrukto teise; dėl šios priežasties antstolis teisingai nurodė įstatymą- CK 3.191 str., kuris taikytinas nagrinėjant M. P. skundą – uzufrukto teisė pasibaigė E. sulaukus pilnametystės; kadangi E. P. vykdomojoje byloje yra išieškotoja, todėl ji pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo įstatyme (CPK 641 str.) numatyta teise atsisakyti išieškojimo.

Ištyrus nustatytas aplinkybes, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens argumentus, toliau pateikiamas jų teisinis vertinimas ir darytinos išvados dėl skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų.

Pirma, užbaigtoje vykdomojoje byloje išieškotoja buvo suinteresuotas asmuo E. P.; iki E. P. pilnametystės išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise buvo pareiškėja M. P.; tai reiškia, kad viskas, kas buvo išieškota yra E. P. turtas, kurį uzufrukto teise tvarkė pareiškėja.

Pažymėtina, kad CK 3.185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, pagal kurį nepilnametis vaikas gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Taigi, vaikų ir tėvų turtas yra atskiras, t. y. vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą; tai reiškia, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo piniginės lėšos yra vaiko turtas, kurį, įgyvendindami bei gindami jo teises ir teisėtus interesus, uzufrukto teise tvarko vaiko atstovai pagal įstatymą arba vienas iš jų, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta (šiuo atveju – M. P. buvo E. P. turto tvarkytoja uzufrukto teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-313/2023; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013).

Antra, E. P. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės; ši aplinkybė sukėlė šias teisines pasekmes – pareiškėjos uzufrukto teisės, tvarkyti E. P. išlaikymui skirtas pinigines lėšas pasibaigimą, M. P. kaip E. P. atstovės pagal įstatymą teisių ir pareigų pasibaigimą ir E. P. teisės vykdomojoje byloje įgyvendinti išieškotojo teises savarankiškai t. y. be atstovės pagal įstatymą pareiškėjos M. P. atstovavimo, atsiradimą (CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 38 straipsnio 1 dalis).

Trečia, 2024-09-10 E. P. pateikė prašymą antstoliui, kurio esmė – prašymas nutraukti išlaikymo E. P. išieškojimą tuo pagrindu, kad skolininkas J. P. yra sumokėjęs E. P. visą įsiskolinimą. Darytina išvada, kad toks išieškotojos prašymas, kuriame aiškiai išreikšta visišką procesinį veiksnumą turinčios išieškotojos valia dėl įsiskolinimo, sudarė teisinį pagrindą antstoliui baigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalie 1 punkto pagrindu – visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.

Ketvirta, Kauno apylinkės teismo 2024-11-20 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2YT-14678-347/2024 antstolis A. Š. buvo įpareigotas perskaičiuoti skolos sumą, t. y. nustatyti skirtumą tarp J. P. faktiškai mokėto ir privalomo mokėti išlaikymo, taikant indeksaciją, sumų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir vykdyti tik šios sumos išieškojimą. Ištyrus 2024-11-20 nutartyje nurodytus teismo argumentus darytina išvada, kad teismas šia nutartimi įpareigojo perskaičiuoti J. P. skolos E. P. sumą. Darytina išvada, kad E. P. nurodžius, kad vykdomasis dokumentas įvykdytas ir antstoliui teisėtai užbaigus vykdomąją bylą, įpareigojimo perskaičiuoti skolos sumą vykdymas ar nevykdymas neteko teisinės reikšmės, todėl šių aplinkybių nagrinėti šioje byloje nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjos argumentai, grindžiami šiomis aplinkybėmis, yra visiškai nepagrįsti.

Penkta, byloje nėra duomenų apie teismo įpareigojimą perskaičiuoti J. P. skolos M. P. sumą; taip pat nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) būtų konstatuota, kad J. P. yra M. P. kaip buvusios E. P. turto uzufrukto teise tvarkytojos, skolininkas; todėl darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai apie tai, kad antstolis nevykdo teismo įpareigojimų perskaičiuoti skolą ir apie tai, kad J. P. yra M. P. skolininkas, yra visiškai nepagrįsti – jie yra pareiškėjos subjektyvi bylos aplinkybių interpretacija.

Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas; tai reiškia, kad antstolis ir kiti vykdymo proceso dalyviai neturi teisinio pagrindo interpretuoti, kaip šiuo atveju daro pareiškėja, vykdomojo dokumento turinio, kardinaliai pakeičiant jo esmę t. y. šiuo atveju, siekiant pakeisti išieškotoją E. P. į išieškotoją M. P.. Tokie argumentai ne tik, kad prieštarauja CK, CPK normoms, atitinkamai, reglamentuojančioms šeimos, prievolių ir vykdymo proceso teisę, bet ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Šešta, nei įstatymai, nei kiti vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja antstolio atsiklausti vykdymo proceso dalyvio (šiuo atveju – buvusios išieškotojos atstovės pagal įstatymą) nuomonės dėl vykdymo bylos užbaigimo, todėl pareiškėjos argumentai apie tai, kad antstolis neteisėtai ir nepagrįstai užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), neužklausęs M. P. nuomonės, taip pat yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. P. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl pareiškėjos skundą atmetus, suinteresuotam asmeniui J. P. iš pareiškėjos priteistinos jo patirtos 50 Eur teisinės advokato pagalbos išlaidos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.