Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Aleksandras Ščiukinas, M. P., E. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Aleksandras Ščiukinas 2024-06-18 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino J. P. skundo. 2024-05-14 iš Antstolių rūmų gautas vykdyti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo. Prašyme nurodyta, kad išlaikymo skola yra 6 973,60 Eur. Pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškotoja patvirtina, jog pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas bei prisiima visą atsakomybę dėl duomenų teisingumo. 2024-05-17 pradėta vykdomoji byla, atliktos registrų užklausos, taikytos priverstinio vykdymo priemonės pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 661 straipsnį. Antstolis sutinka, kad išieškotojos skola apskaičiuota neteisingai. Pagal papildomai M. P. pateiktus duomenis skolos suma buvo perskaičiuota. Nuo 2019-05-14 skolos suma 2024-06-01 yra 6 098,46 Eur. Vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojai nėra pagrindo, nes ji nepažeidė jo pateikimo tvarkos (b. l. 6-8).

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad po sprendimo nutraukti jo ir M. P. santuoką toliau vedė bendrą ūkį iki 2021 m. sausio mėnesio. M. P. kas kelis mėnesius važiuodavo dirbti į V.. Tuo metu jis gyveno su E. P. ir ja rūpinosi, pirkdavo maistą, sumokėdavo už kitus pirkinius, duodavo dukrai grynųjų pinigų. 2021 m. sausio mėnesį jam išsikėlus gyventi kitur, E. P. gyvena viena. Nuo šių metų birželio mėnesio jis išlaikymo pinigus perveda tiesiogiai į dukters sąskaitą. 2024-07-15 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dukters laikina gyvenamoji vieta nustatyta su juo, priteistas laikinas išlaikymas iš M. P.. Kai baigėsi jo ir M. P. bendro ūkio vedimas, jis pervesdavo į M. P. teismo priteistą sumą – po 200 Eur kas mėnesį. Pripažįsta, kad išlaikymo sumų neindeksavo, todėl jo skaičiavimu indeksacijos skola yra 1 720 Eur. Šią sumą nori sumokėti tiesiogiai dukrai, nes tai yra jai skirti pinigai.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė tenkinti skundą visiškai arba iš dalies.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo M. P. prašė netenkinti skundo. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo bendro ūkio su J. P. nevedė, tačiau „davė jam šansą“. Išlaikymo skola susidarė už 2018-2021 m. Ji šešioms savaitėms išvykdavo dirbti į V. žiemos ir vasaros laiku. Kelis kartus su ja išvykusi buvo ir dukra E. P.. Karantino metu dukra gyveno su ja V. ir mokėsi nuotoliniu būdu. Ji padengdavo J. P. neindeksuotą išlaikymo sumos dalį ir pati savo dalimi išlaikė dukrą. Be darbo užmokesčio jos pajamas dar sudarė neįgalumo pensija ir materialinė jos sesers pagalba.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo E. P. nurodė, kad sutinka su pareiškėjo skundu. Tėvams nutraukus santuoką, jie ir toliau gyveno kartu kaip šeima. Matydavo, kad tėvas duoda grynuosius pinigus mamai, skirtus maistui, kartu važiuoja į parduotuvę. Kas mokėjo mokesčius nežino. Mama kas du mėnesius važiuodavo dirbti į V.. Kai mamos nebūdavo, ją išlaikė tėvas. Tėvas dirbo. Duodavo jai grynųjų pinigų – apie 100 Eur. 2021 m. du mėnesius prieš savo norą gyveno su mama V.. Materialinės tetos pagalbos nebuvo, yra davusi senų rūbų. Apskritai, mažai bendravo su tetos šeima. Mama jai sakydavo, kad tėtis jai perveda po 200 Eur išlaikymo lėšų. Mama jai pervesdavo ne visus tėvo jai pervestus pinigus. Savo lėšų mama jai nepervesdavo. Nuo šių metų birželio mėnesio tėtis perveda išlaikymo pinigus jai tiesiogiai į sąskaitą – po 400-500 Eur.

Teismo posėdyje liudytoja L. P. paaiškino, kad tėvų santuokos nutraukimo metu ji buvo pilnametė ir gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau apie šeimos gyvenimą žinojo, nes kasdien bendraudavo su šeimos nariais. Tėvai po teismo sprendimo nutraukti jų santuoką priėmimo ir toliau gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį iki 2021 m. Mama sakydavo, kad tėvas duoda pinigų maistui. Žino, kad mama grįždama iš (duomenys neskelbtini) parveždavo į namus įvairių daiktų, tačiau tuo metu, kai mamos nebūdavo, seserį E. P. išlaikydavo tėvas. Nežino, kokią sumą tėvas mokėjo kaip išlaikymą. Mama kažkiek pervesdavo sesei. Mano, kad tėvas gali būti skolingas indeksacijos sumą. Tėvas užsiima individualia veikla.

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nustatytos šios faktinės aplinkybės.

2024-05-20 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas 2018-07-12 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš tėvo J. P. priteistas materialinio išlaikymo nepilnametei E. P. dydis, padidinant išlaikymo sumą nuo 200 Eur iki 300 Eur, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-11-27) iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 12-19).

2024-04-08 Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

2024-05-17 priimtas vykdyti M. P. pateiktas vykdomasis raštas.

2024-06-18 antstolis priėmė rašytinį įspėjimą J. P., informuojant, kad už piktybinį vengimą išlaikyti savo vaiką, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

2024-06-18 priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

2024-06-18 areštuotas J. P. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, pastatas-sodo namelis, šulinys, esantys (duomenys neskelbtini).

2024-08-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – E. P. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta su tėvu, iš motinos M. P. dukrai priteistas laikinas materialinis išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį nuo 2024-07-17.

Pareiškėjo skundas grindžiamas tuo, kad jis su buvusia sutuoktine M. P. net ir po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo vedė bendrą ūkį ir faktiškai išlaikė dukrą E. P.. Įrodinėjimo dalykas šioje byloje yra šalių bendro ūkio vedimas nutraukus santuoką ir faktinis pareiškėjo išlaikymo dukrai teikimas.

Ištyrus įrodymų visumą, spręstina, kad yra pakankamas pagrindas tam, jog susiformuotų teismo vidinis įsitikinimas, kad J. P. ir M. P. kurį laiką po santuokos nutraukimo vedė bendrą ūkį ir tuo metu pareiškėjas faktiškai įvykdė prievolę išlaikyti dukrą.

Visų pirma, septyniolikmetė šalių dukra E. P. patvirtino, kad tėvai teismui priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo – 2018-07-12 toliau gyveno kartu kaip šeima iki 2021 m. Maistą pirko, jai pinigų duodavo ir mama, ir tėvas. Tais mėnesiais, kai mama dirbdavo (duomenys neskelbtini), ją faktiškai išlaikė tik tėvas. Tik dėl E. P. amžiaus įvykių metu ar aplinkybės, kad šiuo metu jos santykiai su mama yra pašliję, teismas neturi pagrindo abejoti jos parodymais. Mergina piniginių pretenzijų savo tėvams neturi, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji sąmoningai siekia apkalbėti motiną. E. P. sklandžiai dėstė savo mintis, pagal savo amžių yra subrendusi ir adekvačiai suvokia bei vertina savo šeimos gyvenimo aplinkybes. Taigi, E. P. patvirtino pareiškėjo teiginius, kad šalys po santuokos nutraukimo nuo 2018-07-12. iki 2021 m. toliau gyveno kaip šeima, kad tėvas tuo metu tenkino jos materialinius ir nematerialinius poreikius.

Liudytoja L. P. tėvų skyrybų metu jau buvo pilnametė. Ji taip pat patvirtino, kad tėvai J. P. ir M. P. iki 2021 m. toliau vedė bendrą ūkį.

M. P., nors ir bandė neigti bendro ūkio vedimą su J. P. po santuokos nutraukimo teismine tvarka, tačiau vis tik pripažino, kad „davė šansą“ J. P. ir jis toliau gyveno kartu. Taip pat pripažino, kad J. P. duodavo jai grynųjų pinigų, skirtų maistui. M. P. teiginius, kad J. P. neturėjo pajamų, buvo jos išlaikytinis paneigia pačios pateikti banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad J. P. 2019-2020 m., jiems vedant bendrą ūkį, o ir vėlesniais metais iki pat 2024 m. birželio mėnesio kas mėnesį pervesdavo jai pinigus.

Įvertinus įrodymų visumą, laikoma, kad yra įrodyta, jog J. P. ir M. P. po santuokos nutraukimo – nuo 2018-07-12 iki 2021 m. toliau vedė bendrą ūkį, nenustatyta, jog pareiškėjas, šalims gyvenant kartu, materialiai nesirūpino dukra, taigi E. P. teisė gauti išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. Būtų neprotinga reikalauti, kad tėvams gyvenant kartu pareiškėjas formaliai dar papildomai vykdytų teismo sprendimą ir nuolat rinktų tai patvirtinančius įrodymus (atliktų mokėjimus į banko sąskaitą). Tačiau šiuo atveju byloje netgi yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas 2019-2020 m. pervesdavo pinigus M. P.. Todėl pripažįstama, kad pareiškėjo prievolė išlaikyti nepilnametę dukrą E. P. pagal Kauno apylinkės teismo 2018-07-12 sprendimą laikotarpiu nuo 2018-07-12 iki 2020-12-31 yra visiškai įvykdyta.

Nuo 2021-01-01 iki 2023-11-26 pareiškėjas pagal Kauno apylinkės teismo 2018-07-12 sprendimą kas mėnesį privalėjo mokėti dukrai po 200 Eur, o nuo 2023-11-27 – po 300 Eur, šią sumą indeksuodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pareiškėjas pripažino, o ir banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad jis teikiamo išlaikymo sumų neindeksavo, todėl susidarė skola, kurią sudaro indeksacijos skirtumas. Esant tokiai situacijai, antstolis įpareigojamas perskaičiuoti skolos sumą, t. y. nustatyti skirtumą tarp J. P. faktiškai mokėto ir privalomo mokėti išlaikymo, jį indeksavus, sumų laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2024-07-17 (kai teismo nutartimi buvo pakeista E. P. gyvenamoji vieta) ir vykdyti tik šios sumos išieškojimą.

Dėl ginčijamų antstolio priimtų procesinių dokumentų pažymėtina, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina ar tenkinamos CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos ir nustačius, kad jos egzistuoja, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei atlieka pirminius vykdomuosius veiksmus, numatytus CPK 654 straipsnyje. Įstatymas nenumato antstoliui pareigos tikrinti, ar skolininkas įvykdė savo pareigą, tokius duomenis antstoliui privalo pateikti pats skolininkas. Šiuo atveju, antstolis neturi nei pareigos, nei procesinės galimybės tirti ir vertinti, ar skolininkas faktiškai įvykdė prievolę išlaikyti savo vaiką. Nors skolos suma ir yra mažesnė, skolos faktas egzistuoja, tą pripažįsta ir pats pareiškėjas. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis pažeidė imperatyvias teisės normas ir nėra pagrindo naikinti skunde nurodytus antstolio priimtus procesinius dokumentus.

Dėl turto arešto akto papildomai pažymėtina, kad pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 12 mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per nurodytą terminą nebus išieškotos. Pareiškėjas, taipogi, turi galimybę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese dėl antstolio perskaičiuotos skolos sumos sumokėjimo dalimis ir taip išvengti skolos išieškojimo iš areštuoto nekilnojamojo turto.

Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta: pripažįstama, kad J. P. laikotarpiu nuo 2018-07-12 iki 2020-12-31 visiškai įvykdė prievolę teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai E. P. pagal Kauno apylinkės teismo 2018-07-12 sprendimą; antstolis įpareigojamas perskaičiuoti skolos sumą, t. y. nustatyti skirtumą tarp J. P. faktiškai mokėto ir privalomo mokėti išlaikymo, taikant indeksaciją, sumų laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2024-07-17 (kai teismo nutartimi buvo pakeista E. P. gyvenamoji vieta) ir vykdyti tik šios sumos išieškojimą; nustačius, kad iš J. P. išieškota suma faktiškai viršija perskaičiuotos skolos sumą, perviršis turi būti grąžintas J. P.; antstolis pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, nėra teisinio pagrindo naikinti antstolio priimtus procesinius dokumentus.

Pareiškėjo atstovė nepateikė prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Suinteresuoto asmens M. P. atstovas pateikė prašymą priteisti 1 000 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Kadangi skundas buvo patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, M. P. iš pareiškėjo J. P. priteisiama 500 Eur atstovavimo išlaidų.

Byloje susidarė 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Kadangi skundas buvo patenkintas iš dalies, šios išlaidos padalijamos pusiau – po 15,86 Eur tarp skirtingą procesinį suinteresuotumą turėjusių asmenų, t. y. pareiškėjo ir suinteresuoto asmens M. P..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti skundą iš dalies.

Pripažinti, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2018-07-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu 2024-04-08 išduotą Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018-07-12 iki 2020-12-31 yra visiškai įvykdyta.

Įpareigoti antstolį Aleksandrą Ščiukiną perskaičiuoti skolos sumą, t. y. nustatyti skirtumą tarp J. P. faktiškai mokėto ir privalomo mokėti išlaikymo, taikant indeksaciją, sumų laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2024-07-17 ir vykdyti tik šios sumos išieškojimą.

Įpareigoti antstolį Aleksandrą Ščiukiną, nustačius, kad iš J. P. išieškota suma faktiškai viršija perskaičiuotos skolos sumą, perviršį grąžinti J. P..

Likusių skundo reikalavimų netenkinti.

Priteisti iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) antstoliui Aleksandrui Ščiukinui.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.