- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- 2-4041-541/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18202-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- A. O.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
atsakovės Lietuvos Respublikos atstovėms Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įgaliotai atstovei prokurorei Dianai Kasparavičienei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui Aleksandrui Ivanovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. O. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėtu suėmimu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. O. (toliau – ieškovas) ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2 370 Eur turtinės žalos atlyginimą, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 23-24).
Atsakovė, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (b. l. 28-29, 33-35).
Ieškovas ieškinyje, patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovui ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį. Šį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros l-ojo skyriaus prokuroras. Nežiūrint į tai, kad byloje nebuvo akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ieškovo galimai padarytą nusikalstamą veiką, prokuroras priėmė sprendimą 2019 m. birželio 5 d. sulaikytam A. O. paskirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino prokuroro pareiškimą ir 2019 m. birželio 7 d. nutartimi paskyrė A. O. kardomąją priemonę – suėmimą, kurio terminą pagal prokuroro pareiškimus teismas pratęsinėjo iki pat 2019 m. gruodžio 5 d. 2019 m. lapkričio 22 d. prokuroras A. O. paleido iš suėmimo ir kardomąją priemonę – suėmimą jam pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Tokiu būdu, sulaikyme ir suėmime ieškovas išbuvo 172 dienas, t. y. beveik 6 mėnesius. 2020 m. kovo 13 d. prokuroras priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą A. O. atžvilgiu nutraukti, nes ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Prokuroras pažymėjo, kad surinktų duomenų nepakanka apkaltinti A. O. padarius kokią nors nusikalstamą veiką. Be to, prokuroras nurodė, kad 2019 m. spalio 2 d. teisme svarstant suėmimo klausimą A. O. pareiškė, kad jis ieškojo darbo, vos nerado (duomenys neskelbtini) darbo, pragyvenimo šaltinis pas jį yra, pas jį yra nuosavas namas, šeima. Jis nepadarė nusikalstamos veikos. Ieškovo nuomone, jo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ir jam nepagrįstai buvo taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Ieškovas būdamas nekaltai suimtas patyrė be galo didelę dvasinę kančią, kuri tęsėsi dar ilgai ir po jo paleidimo iš suėmimo. Sumažėjo jo socialiniai ryšiai, nes daug kas iš artimųjų, draugų nustojo su juo bendrauti, nes manė, kad jis iš tikrųjų padarė nusikalstamą veiką. Pablogėjo jo reputacija, nes niekas iš pažįstamų ir buvusių darbdavių nenorėjo jo priimti į darbą, nes su buvusiu kaliniu niekas nenorėjo turėti reikalų. Dėl jo neteisėto suėmimo jis patyrė didelį diskomfortą, jautėsi emociškai prislėgtas, psichologiškai sugniuždytas, prarado visišką pasitikėjimą valstybe, kaip teisine, nes tiek laiko pralaikyti nekaltą asmenį uždarytą kalėjime sunkiai apibūdinama žodžiais ką teko jam patirti ir tai neigiamai atsiliepė visam jo tolimesniam gyvenimui. Savo patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 20 000 Eur. Ieškovas patirtos turtinės žalos dydį įvertino 2 370,00 Eur (395 Eur x 6 mėnesiai= 2 370 Eur), kaip suėmimo laikotarpiu negautas pajamas. Tokią pinigų sumą jis prarado negalėdamas dirbti 6 mėnesius bent už minimalią mėnesinę algą. Apie tai, kad jis susirado darbą ir norėjo dirbti davė parodymus teismui sprendžiant jo suėmimo pratęsimo klausimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtino 555 Eur minimaliąją mėnesinę algą - į „|rankas“ gaunama minimali mėnesinė alga 2019 metais sudarė 395 Eur. Ieškovo nuomone, jo suėmimo teisėtumas turi būti vertinamas ne tik pagal nacionalinės teisės, bet ir pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, kad ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras 2020 m. kovo 13 d. nutarimu ieškovo atžvilgiu baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo, savaime nelemia ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų neteisėtumo ir ieškovo teisės į žalos dėl jų atlyginimo. Pareigūnų neteisėtus veiksmus turi įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovas, teigdamas, kad jo atžvilgiu neteisėtai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei paskirta kardomoji priemonė, nenurodė ir nedetalizavo, kokie konkretūs baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, atliekant minėtus proceso veiksmus, jo atžvilgiu buvo padaryti bei nepateikė jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės institucijų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla, kuria siekiama išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. Iš nutarime nurodytų aplinkybių matyti, jog ikiteisminis tyrimas A. O. atžvilgiu pradėtas ir procesiniai veiksmai atlikti pagrįstai. Nutarime nurodyta, kad narkotinės medžiagos buvo rastos ieškovo gyvenamojo namo kieme, dalį folijos lankstinukų, kuriuose buvo supakuotos narkotinės medžiagos, remiantis įtariamojo F. M. parodymais, ieškovas perdavė šiam įtariamajam, todėl esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad A. O. disponavo narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti, ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai, o tuo pačiu buvo teisėtas pagrindas atlikti kitus tyrimo veiksmus, tame tarpe taikyti ir procesinę prievartos priemonę. Be to, ieškovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri yra numatyta baudžiamojo proceso įstatyme, jos skyrimo metu A. O. buvo įtariamas padaręs jam inkriminuotą sunkią nusikalstamą veiką, procesinė prievartos priemonė taikyta ne ilgiau (kaip 6 mėnesius) nei numato įstatymas. Kadangi šioje baudžiamojo proceso stadijoje kaltumo klausimas nesprendžiamas, todėl įtarimą pagrindžiantys faktai, bet kuriuo atveju, neturėjo būti tokio pat lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Duomenų, kad suėmimo skyrimas ir jo pratęsimas ieškovui neatitiko kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo bei pratęsimo pagrindų ir sąlygų, nėra. Taip pat ieškovas nepateikė ir duomenų, jog baudžiamojoje byloje būtų skundęs šios kardomosios priemonės taikymą ir su ja nesutikęs. Tokiu būdu, nesant įrodymų, jog A. O. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, šiurkštūs ar akivaizdūs baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindo atlyginti ieškovo reikalaujamą turtinę bei neturtinę žalą. A. O., nors ir nurodė, kad susirado darbą, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią pajamų gavimo tikimybę. Tokiu būdu, neįrodė galimybės gauti ieškinyje nurodyto dydžio pajamas iš teisėtos veiklos. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas ne tik neįrodė pareigūnų neteisėtų veiksmų, bet nepateikė ir įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala.
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas surinkus duomenis apie ieškovo bei kitų asmenų galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuri nurodyta BK 260 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. L. 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. bei 2019 m. gruodžio 5 d. parodė, kad jis ir kiti asmenys, kurie vartoja narkotines medžiagas, jas perka (duomenys neskelbtini). Šiame name su šeima gyveno ieškovas. Įtariamuoju apklaustas F. M., kuris 2019 m. birželio 6 d. parodė, kad 2019 m. birželio 5 d. apie 12:00 val. prie jo priėjo iš matymo pažįstamas asmuo, kuris vartoja narkotines medžiagas ir paprašė „atnešti šešis“, ko tiksliai nesakė, o F. M. neklausė. Vykdydamas tokį prašymą F. M. nuėjo pas ieškovą ir jam pasakė, kad narkomanas prašo šešis. Išgirdęs šį prašymą ieškovas nuėjo link jų lauko tualeto, tačiau kur tiksliai bei ką ten paėmė F. M. nežino. Netrukus ieškovas grįžo ir padavė F. M. vaikišką spalvotą kojinę, kurioje kažkas smulkaus buvo, tačiau kas, nežino. Iš ieškovo paimtą kojinę jis nunešė ir padavė atėjusiam asmeniui, iš kurio paėmė apie 30 Eur. Gautus pinigus F. M. atidavė ieškovui. Iš karto po to į kiemą užėjo pareigūnai, kurie F. M. ir ieškovą sulaikė. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ieškovo kieme rastos medžiagos yra narkotinės.
Pažymėjo, kad minėtų duomenų pagrindu ieškovui 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad surinkti duomenys leido pagrįstai įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dalyvavo ją darant ar prisidėjo prie jos padarymo. Taigi, duomenų, kurie leido ikiteisminio tyrimo metu pareikšti ieškovui įtarimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, buvo pakankamai. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo suimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartimi. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu ieškovas buvo paleistas į laisvę. Ieškovas suėmimo neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras 2020 m. kovo 13 d. nutarimu „Nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu“ nutraukė ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu ir panaikino jam taikomas kardomojo poveikio priemones. Ieškovas nurodo, kad buvo nekaltas, todėl jam neteisėtai buvo atimta laisvė. Pastebėtina, kad ieškovas nepateikė teismų nutarčių dėl kardomosios priemonės – suėmimo ir vėlesnio šios kardomosios priemonės pratęsimo bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta paleisti jį į laisvę. Taigi, nepateikta jokių įrodymų, kad teismai, spręsdami dėl kardomosios priemonės – suėmimo ir vėlesnio šios kardomosios priemonės pratęsimo, atliko neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pagrindo konstatuoti, kad teismai, sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo (pratęsimo), nesilaikė numatytų šios kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) pagrindų ir sąlygų, nėra. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo priemonės, kuriomis ieškovas bando įrodyti negautų pajamų dydį – jo paaiškinimai, kad suėmimo metu jis galėjo gauti darbo užmokestį, kurį negavo dėl paskirto suėmimo. Negauto darbo užmokesčio dydį ieškovas sieja su tuo metu šalyje nustatytu minimaliu atlyginimu. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas iki jį suimant dirbo, ar įsidarbino iš karto po paleidimo iš suėmimo. Taigi, labiau tikėtina, kad suėmimo metu ieškovas nedirbtų ir darbo užmokesčio negautų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, iš kurių objektyviai būtų galima spręsti, kad dėl paskirto ir pratęsto suėmimo termino jis negavo darbo užmokesčio, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nėra ir jokių įrodymų, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismo atliktų procesinių veiksmų ieškovas patyrė 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti kardomąją priemonę – suėmimą bei vėliau jį tęsti, buvo, todėl pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teisėjai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, nėra.
Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio, patikslinto ieškinio reikalavimus. Papildomai parodė, kad jį neteisėtai laikė suimtą pusę metų. Ketino įsidarbinti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atlieka 9 metų laisvės atėmimo bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas patyrė išgyvenimus, turtinę žalą. 2019 m. birželio 5 d. ieškovas buvo sulaikytas, o 2019 m. birželio 7 d. paskirtas suėmimas. Suėmimo nutartis buvo skundžiama, skundas atmestas. Teismai nemotyvavo, kodėl BPK nurodytų tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Suėmime ieškovas išbuvo beveik pusę metų. Iki suėmimo ieškovas buvo susiradęs (duomenys neskelbtini) darbą, nors tų aplinkybių jis nenurodė apklausiamas dėl suėmimo. Be to, ieškovas buvo susitaręs dėl priėmimo į darbą (duomenys neskelbtini), bet dėl suėmimo ieškovas neįsidarbino, dėl to patyrė turtinę žalą. Jam žadėtas atlyginimas per mėnesį sudarė 395,00 Eur, todėl prašo turtinės žalos atlyginimo už suėmimo laikotarpiu negautą atlyginimą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, jis beveik pusę metų prabuvo suėmime. Neturtinė žala kildinama iš bendrosios pareigūnų pareigos, nes prokuroras parinko pačią griežčiausią kardomąją priemonę.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės (atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros) atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus bei prašė visus ieškovo reikalavimus atmesti.
Atsakovės Lietuvos valstybės (atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus bei prašė visus ieškovo reikalavimus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės (valstybės) 2 370 Eur turtinės žalos atlyginimą, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje ir civilinės bylos teisminio nagrinėjimo metu ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginio iš esmės grindžia tuo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, taip pat nepagrįstai ir per ilgai taikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Ieškovas šias jo nurodomas aplinkybes sieja su prokurorų neteisėtais veiksmais ir teisėjų kalte. Todėl vertinant ieškinio pagrįstumą, analizuotinos Valstybės pareigą atlyginti žalą visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Todėl asmuo, reikalaudamas šiuo pagrindu atlyginti žalą, turi įrodyti, be kita ko, ir neteisėtus veiksmus, ir žalos atsiradimą dėl pareigūnų kaltės. Nenustačius bent vienos iš paminėtų sąlygų, civilinė atsakomybė nėra galima.
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tačiau ieškovui neįrodžius bent vienos iš minėtų trijų atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 10 03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019; 2008 07 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 201112 02 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
Neteisėti veiksmai, kai vertinami pareigūnų ar teismo veiksmai, yra tokie, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų. Teismo ar pareigūnų veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).
Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita.
Grįsdamas ieškinio reikalavimus, ieškovas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir įtarimai jam pareikšti nesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnis). Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018). Vertinant įtarimo pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką tokį įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Kadangi baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, tai aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Pirmame veiklos skyriuje 2019 m. birželio 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t 1, b. l. 1-5). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pareigūno S. V. 2019 m. birželio 5 d. tarnybinio pranešimo pagrindu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 5 d. apie 12.00 val. dirbant kartu su vyr. tyrėjais T. Š., M. Š. ir M. J. (duomenys neskelbtini), pastebėjo asmenį, kuris buvo panašus į asmenį, vartojantį narkotines medžiagas, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo L. B., minėtas asmuo kelis kartus prieidavo prie asmenų grupės, kurie buvo panašus į asmenis, vartojančius narkotines medžiagas, kurie lauke netoli namo, neoficialiai pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), iš minėtų asmenų surinkęs pinigus eidavo iki anksčiau minėto namo durų, kažką paimdavo ir grįžęs atgal jiems kažką išdalindavo, po ko minėti asmenys iš karto pasišalindavo link miško pusės, ko pasėkoje buvo sulaikytas vienas iš anksčiau minėtų asmenų, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo S. L., kuris jų akivaizdoje ant žemės išmetė vieną folijos lankstinuką su galimai narkotine medžiaga viduje. Kartu su sulaikytu S. L. liko kolega M. J., o jie priėjo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) (apie 10 m atstumu). Būdami netoli ūkinio pastato pastebėjo L. B., kuris padavė pinigus (duomenys neskelbtini) asmeniui, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo F. M., kuris priėjęs prie kito (duomenys neskelbtini) asmens, kaip vėliau paaiškėjo A. O., ir minėtam asmeniui perdavė pinigus, gautus iš L. B.. Tuomet A. O. iš šviesios spalvos kojinės paėmė folijos lankstinukus, su galimai narkotine medžiaga, ir juos perdavė F. M., kuris nubėgęs apie 5 metrus link ūkinių pastatų minėtus folijos lankstinukus perdavė L. B., supratę, kad galimai buvo išplatintos narkotinės medžiagos, nusprendė sulaikyti anksčiau minėtus asmenis, kurie juos pamatę pradėjo bėgti į skirtingas puses. L. B. įbėgęs į ūkinį pastatą kairės rankos mostu išmetė folijos lankstinukus tarp ant žemės sukrautos medienos. A. O. bėgdamas nuo jų dešinės rankos mostu į žoles išmetė rožinės spalvos kojinę, kurios viduje buvo folijos lankstinukai su galimai narkotine medžiaga viduje. Minėti asmenys buvo sulaikyti (1 t., b. l. 3-5).
Minėtos aplinkybės suteikė pagrindą įtarti ieškovą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje bei atlikti kitus tyrimo veiksmus, tokiu būdu siekiant patikrinti kilusius įtarimus.
2019 m. birželio 6 d. A. O. įteiktas pranešimas apie įtariamą dėl to, kad jis 2019 m. birželio 5 d., (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su F. M. ir L. B. platino narkotines medžiagas – galimai heroiną, kol buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir pas juos kratos metu rasta ir paimta narkotinė medžiaga – galimai heroinas (1 t., b. l. 83).
2019 m. rugpjūčio 21 d. A. O. įteiktas pranešimas apie įtariamą dėl to, kad jis neteisėtai disponavęs dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent, kad jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2019 m. birželio 5 d., 12 val., (duomenys neskelbtini) iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo nemažiau kaip 46 (keturiasdešimt šešis) folijos lankstinukus su juose supakuotu dideliu kiekiu narkotinės medžiagos- karfentanilis, kurio masė yra 0,001603 g, ir narkotinė medžiaga- metadonas, kurio masė yra 0,068 g, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodytas narkotines medžiagas laikydamas su savimi neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą jas platinti parduodant kitiems asmenims, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 30 (trisdešimt) folijos lankstinukų su juose supakuota narkotine medžiaga- karfentanilis, kurio masė yra 0,000411 g, ir narkotine medžiaga- metadonas, kurio masė yra 0,015 g, jis neteisėtai laikė paslėpęs slėptuvėje, įrengtoje (duomenys neskelbtini), prie savo namo neoficialiai pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), šalia- ūkinio pastato, už sudėtų automobilio padangų, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. birželio 5 d., apie 12 vai. (duomenys neskelbtini), prie namo neoficialiai pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), ištraukęs iš rankoje laikomos vaikiškos kojinės dalį jo neteisėtai įsigytų narkotinių medžiagų, supakuotų lankstinukuose, jas neteisėtai išplatino perduodamas už nenustatytą atlygį F. M. 10 (dešimt) folijos lankstinukų, su juose supakuota narkotine medžiaga- karfentanilis, kurio masė yra 0,000411 g, ir narkotine medžiaga- metadonas, kurio masė yra 0,015 g, po ko, pamatęs policijos pareigūnus, A. O. išmetė ant žemės vaikišką kojinę su joje buvusiais 6 (šešiais) folijos lankstinukais su juose supakuota narkotine medžiaga- karfentanilis, kurio masė yra 0,000217 g, ir narkotine medžiaga- metadonas, kurio masė yra 0,008 g, po ko buvo sulaikytas (1 t., b. l. 89), t. y. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išdėstytos faktinės aplinkybės ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suformuluoti tokius įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą (CPK 177, 185 straipsniai). Kaip minėta, pagal formuojamą nuoseklią teismų praktiką, ikiteisminio tyrimo nutraukimas, kuriuo iš esmės ir remiasi ieškovas grįsdamas ieškinio reikalavimą, savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie priimti laikantis proceso teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2007; kt.).
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti ir įtarimams ieškovui pareikšti bei tą tyrimą tęsti pagrindą sudarė surinktos medžiagos ir aplinkybių visuma. Atsižvelgiant į įtartos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat įvertinus nurodytus ikiteisminio tyrimo pradžioje surinktus duomenis, pripažintina, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pagrįstam įtarimui. Tokios išvados, padarytos atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusius duomenis, konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, nepaneigia vėliau, tik sugretinus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis (liudytojų parodymus, įtariamųjų apklausos ir kita) nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog nenustatyta faktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad pranešime apie įtarimą išdėstytos faktinės aplinkybės ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suformuluoti tokius įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą (CPK 177, 185 straipsniai). Dėl to nėra pagrindo daryti išvados dėl neteisėtų institucijų ir pareigūnų veiksmų. Ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl įrodymų trūkumo ir šis pagrindas nepaneigia tyrimo pradžioje buvusių įtarimų kaip teisėto pagrindo pradėti ir vykdyti tyrimą.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos, matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas buvo sulaikytas 2019 m. birželio 5 d. 12.30 val. (b. b. t. 1, b. l. 92).
Žemesnės instancijos teismas
Nepažeidžiant BPK 123 straipsnyje įtvirtintų 48 valandų sulaikymo terminų, 2019 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros l-ojo skyriaus prokurorė M. J. kreipėsi į teismą dėl ieškovo suėmimo (b. b. 1 t., b. l. 101-102), 2019 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi paskyrė ieškovui suėmimą dviem mėnesiams jo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 7 d. Teismas šią kardomąją priemonę skyrė konstatavęs, jog yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti pagrindai (įtariamasis darys naujus nusikaltimus), taip pat įvertino, kad šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis baudžiamojo proceso tikslai nebus pasiekti (b. b. 1 t., b. l. 105-107). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. įvertino apskųstą 2019 m. birželio 7 d. teismo nutartį, kuria buvo paskirta kardomoji priemonė ir jos nepanaikino/nepakeitė, vertindamas pateiktus įtariamojo advokato, prokuroro duomenis ir nuosekliai atskleisdamas pirmos instancijos teismo nutarties pagrįstumą (b. b. 1 t., b. l. 122-124).
Gavus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros l-ojo skyriaus prokurorės M. J. 2019 m. liepos 16 d. pareiškimą (b. b. 1 t., b. l. 129-130), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviejų mėnesių terminui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. Pažymėtina, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą ieškovui, nutartyje pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad A. O. dirbtų, o registracija Užimtumo tarnyboje ir nedarbingumo pašalpos gavimas, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas manyti kitų duomenų kontekste, apie tai, kad A. O. pragyvenimo šaltinis būtent ir yra jo gaunama nedarbingumo pašalpa, išdėstytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą dėl galimų nusikaltimų darymo sistemiškumo ir versliškumo bei suponuoja šiuo atveju suėmimo pratęsimo pagrindą, kad būdamas laisvėje įtariamasis A. O. gali daryti naujus nusikaltimus (b. b. 1 t., b. l. 133-136). Nutartis dėl suėmimo skyrimo nebuvo apskųsta, todėl darytina pagrįsta išvada, kad suimtasis ir jį atstovaujantis advokatas sutiko su aplinkybėmis dėstytomis tiek prokuroro pareiškime, tiek teismo nutartyje ir jų neteisėtumo bei nepagrįstumo neįžvelgė.
Gavus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros l-ojo skyriaus prokurorės D. D. 2019 m. rugsėjo 25 d. pareiškimą (b. b. 1 t. b. l. 141-143), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2019 m. liepos 17 d. pratęstas dviejų mėnesių terminui nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d., konstatavus, jog neišnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti suėmimo pagrindai (b. b. t. 1, b. l. 144-146). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. įvertino apskųstą 2023 m. spalio 3 d. teismo nutartį, kuria buvo paskirta kardomoji priemonė ir jos nepanaikino/nepakeitė, vertindamas pateiktus įtariamojo advokato, prokuroro duomenis ir nuosekliai atskleisdamas pirmos instancijos teismo nutarties pagrįstumą (b. b. t. 4, b. l. 21-24).
2019 m. lapkričio 22 d. prokuroro nutarimais A. O. paleistas iš suėmimo ir kardomoji priemonė – suėmimas, pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą (b. b. t. 4, b. l. 30-32), nutarime paleisti į laisvę prokuroras nurodė, kad susipažinus su ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis, prokuroras pripažįsta, kad tiriamos šios bylos aplinkybės reikalauja paleisti A. O. iš suėmimo nesibaigus suėmimo terminui. Nors tebėra išlikusi sąlyga įtariamajam A. O. taikyti kardomąją priemonę suėmimą, nes jis tebėra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau įvertinus tai, jog įtariamasis A. O. laikomas suimtas beveik šešis mėnesius, prokuroras nebeįžvelgia pakankamo pagrindo teigti, jog būdamas laisvas A. O. darys naujus nusikaltimus. Prokuroras įžvelgia galimybę pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus įtariamajam A. O. skiriant kelias kardomąsias priemones, kurios turėtų užtikrinti šio įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą (kuris negali būti baigtas artimiausiu metu, nes turi būti atnaujinti ikiteisminio tyrimo veiksmai), taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (b. b. t. 4, 33-35).
2019 m. gruodžio 23 d. prokuroro nutarimu ieškovui panaikinta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas (b. b. t. 4, b. l. 41-42).
2020 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimu A. O. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo (b. b. t. 4, b. l. 80-86).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka. Suėmimo teisėtumas turi būti vertinamas ne tik pagal nacionalinės teisės, bet ir pagal Konvencijos 5 straipsnio reikalavimus, o juos pažeidus, paprastai priteisiamas žalos atlyginimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016 23 punktą).
Pagal EŽTT praktiką, Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymasis iš esmės vertinamas žvelgiant į teismų sprendimuose dėl suėmimo taikymo pateiktus motyvus, taigi šiuose sprendimuose turi būti išdėstytos visos konkrečios faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl suėmimo. Sprendimuose pagrindai, kuriais grindžiamas suėmimas, turi būti įtikinamai motyvuoti, nurodomi argumentai dėl suėmimo taikymo neturi būti bendro ir abstraktaus pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybių, kurios galbūt galėtų pateisinti suėmimą, buvimas, kurį patvirtina tam tikra baudžiamosios bylos medžiaga, savaime nepateisina suėmimo tais atvejais, kai teismai, spręsdami suėmimo klausimą, jomis nesivadovavo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 77 punktas; EŽTT 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02, 78–80, 85 punktai; 2023 m. vasario 21 d. sprendimas byloje H. prieš Albaniją, peticijos Nr. 52048/16, 68–69 punktai).
Pagal kasacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 37 punktas; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 59 punktas; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020, 42–43 punktai, taip pat juose nurodoma EŽTT praktika), sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą. Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 122 straipsnį, suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčijamu suėmimo laikotarpiu aktualių ieškovo suėmimo pagrindų kontekste pažymėtina, kad, pagal EŽTT praktiką, kaltinimų sunkumas gali būti pradinis elementas vertinant suėmimo būtinumą atsižvelgiant į naujų nusikaltimų padarymo pavojų, tačiau toks pavojus turi būti tikėtinas, o suėmimas – reikalingas siekiant jo išvengti atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač įtariamojo (kaltinamojo) elgesį praeityje ir jo asmenybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 51–55 punktai; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021, 58 punktas, taip pat juose nurodyta EŽTT praktika). Ankstesnis teistumas, tinkamai įvertintas naujo baudžiamojo proceso aplinkybių kontekste, gali suteikti pagrindą pagrįstai baimintis, kad kaltinamasis (įtariamasis) gali padaryti naujų nusikaltimų, ypač jeigu jis yra teistas neseniai ir už analogiškus nusikaltimus (pvz., EŽTT 2007 m. balandžio 12 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 29798/02; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje S. D. prieš Rusiją, peticijos Nr. 21566/13, 78 punktas), arba jei bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tokių nusikaltimų darymas – jo pajamų šaltinis; pastaroji išvada gali būti daroma ir nesant teistumo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir įtariamojo asmeninę situaciją, pavyzdžiui, profesionalų tiriamos nusikalstamos veikos pobūdį, pajamų gavimą iš jos, ypač nesant kito teisėto pajamų šaltinio, kt. (pvz., EŽTT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas L. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36249/14, 76–77 punktai; 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje B. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 57180/09, 68–70 punktai; minėtas sprendimas byloje G. N. prieš Vengriją (Nr. 2), 74 punktas). Be to, EŽTT sprendimuose nurodoma, kad, suėmimo taikymo kontekste siekiant atsižvelgti į asmens teistumą, būtina įvertinti veikų, dėl kurių asmuo buvo nuteistas anksčiau, pobūdį ir sunkumą palyginti su veikomis, kurias įtariant padarius taikomas suėmimas (pvz., EŽTT 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje T. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 36653/09, 126–127 punktai). EŽTT praktikoje dėl suėmimo narkotikų prekybos bylose iš esmės pripažįstama šių nusikaltimų ir kovos su jais sunkumo reikšmė nustatant naujų analogiškų nusikaltimų padarymo pavojų kaip suėmimo pagrindą (pvz., EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje S. D. prieš Rusiją, peticijos Nr. 21566/13, 78 punktas; 2021 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 44885/06, 27 punktas; taip pat su atitinkamais pakeitimais minėtas sprendimas byloje L. prieš Lietuvą, 76–77 punktai; 2019 m. kovo 26 d. sprendimas byloje V. ir kiti prieš Lietuvą, peticijų Nr. 56998/16, 58761/16, 60072/16, 72001/16, 101–102 punktai). Kita vertus, iš EŽTT sprendimų matyti ir tai, kad įtarimas (kaltinimas), susijęs su galima prekyba narkotinėmis medžiagomis, savaime nepateisina išvados dėl naujų nusikaltimų padarymo pavojaus buvimo, o tokia išvada turi būti daroma vadovaujantis pirmiau nurodytais principais (pvz., be pirmiau nurodytų, EŽTT 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje N. prieš Graikiją, peticijos Nr. 43529/07; 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas byloje Š. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 26211/13; 2017 m. spalio 19 d. sprendimas byloje K. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 55133/13).
Pagal BPK 122 straipsnio 7 dalį, suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio kodekso 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Pagal EŽTT praktiką, spręsdamos dėl asmens suėmimo, institucijos privalo apsvarstyti alternatyvias priemones jo atvykimui į teismą užtikrinti. Atsisakymas taikyti tokias priemones turėtų būti motyvuojamas nurodant, dėl kokių priežasčių jų nepakaktų kardomųjų priemonių tikslams pasiekti; tik formali nuoroda, kad alternatyvių kardomųjų priemonių nepakanka, paprastai nepripažįstama tinkamu tokių priemonių apsvarstymu (pvz., EŽTT 2023 m. vasario 21 d. sprendimas byloje H. prieš Albaniją, peticijos Nr. 52048/16, 76 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 49 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertindamas teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, kad ieškovui kardomosios priemonės suėmimo paskyrimas ir terminų pratęsimas buvo pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas ir pratęsdamas kardomosios priemonės suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Tą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas.
BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismų, kurie sprendė kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo, pratęsimo klausimus, įsitikinimu, jiems pateiktoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be to, teismai atkreipė dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje spręsdami suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Teismai suėmimo terminus pratęsė nustatę BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
Ieškovas buvo įtariamas padaręs nusikaltimą, kuris (veika, nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, vėliau 260 straipsnio 2 dalyje) patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Ieškovas buvo įtariamas padaręs ne atsitiktinį, bet sunkų, iš anksto suplanuotą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Iš A. O. pareikšto pranešimo apie įtarimą ir teisėjams teiktos ikiteisminio tyrimo bylos galima buvo daryti išvadas, kad galimai darydamas nusikalstamą veiką jis ne tik galėjo siekti gauti, bet galimai ir gavo neteisėtų pajamų, kadangi iki suėmimo jis oficialiai niekur nedirbo, taigi, neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio, be to, neužilgo iki sulaikymo ir suėmimo buvo paleistas atlikęs bausmę už analogišką nusikaltimą.
Teismai įvertino visus reikšmingus duomenis – ieškovui inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, gresiančią bausmę, asmenybę bei kitus duomenis, teismai pagrįstai ir pakankamai motyvuotai sprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų.
Kardomoji priemonė buvo panaikinta prokuroro 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu, įvertinus, jog baudžiamojo proceso tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, šis prokuroro nutarimas buvo priimtas nelaukiant suėmimo termino pabaigos, o kai tik išnyko aplinkybės, kurios sąlygojo šios kardomosios priemonės skyrimo būtinumą.
Apibendrinant, darytina išvada, kad iš nurodytų teismų sprendimų, kuriais buvo tenkinti prokuroro pareiškimai ir ieškovui buvo skirtas ir pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo taikymas, matyti, jog teismai vertino tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tiek ieškovo asmenybę, jo socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų/neveikimo tiek pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek atliekant kitus BPK numatytus procesinius veiksmus, tame tarpe ir kardomosios priemonės parinkimą, negalima konstatuoti, kad ieškovo išgyvenimai, patirta moralinė žala, sietina su kokiais nors pareigūnų veiksmais/neveikimu, kurių šiuo atveju, ir nenustatyta, t. y. pareigūnų teisėtų ir įstatymų normas nepažeidžiančių bei tuo pačiu atidumo ir rūpestingumo standartus atitinkančių veiksmų ir galimai kilusių ieškovo moralinių išgyvenimų, nesieja priežastinis ryšys.
Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 06 06 nutartis) civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Bylose teisiniai vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 02 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).
Teismas sprendžia, kad vien ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu nutraukimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų esminių pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Kaip ne kartą yra išaiškinęs kasacinis teismas, ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso nustatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų atliekant ginčo ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, pripažintina, kad nėra būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl ieškinio reikalavimas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Dėl to ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti 2 370 Eur turtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad dėl paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, prarado galimybę įsidarbinti ir gauti bent minimalias pajamas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.246 straipsnio 3 dalį teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Specialiojoje normoje – CK 6.272 straipsnyje – nustatyta, kad žala atlyginama nepaisant kaltės, tačiau nenurodoma, kad ji gali būti atlyginama nesant neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nėra būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas civilinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju, kaip aptarta pirmiau šiame sprendime, atsakovės neteisėtų veiksmų nenustatyta. Teismas pažymi, kad nors ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė pažymą, kad jis nuo 2019 m. birželio 19 d. turėjo būti priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas viešojo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ bei gauti 555 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčius, tačiau šių aplinkybių sprendžiant suėmimo skyrimo ir pratęsimo klausimus nebuvo nurodęs, todėl prokurorai ir teismai negalėjo vertinti šios aplinkybės spręsdami suėmimo skyrimo ir pratęsimo klausimus. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo susitaręs dėl (duomenys neskelbtini) darbo.
Pripažinęs nepagrįstu ir dėl to atmestinu pagrindinį reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas nesprendžia ir nepasisako dėl išvestinio ieškinio reikalavimo – priteisti procesines palūkanas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti ieškovo A. O. (A. O.) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neteisėtu suėmimu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.