Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Dalia Staugienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. G. ir I. G. skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Regimantas Budreika, kredito unija „Vilniaus kreditas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). CPK 681 straipsnis nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė .

6. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis ir dokumentais iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolio Regimanto Budreikos kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės 2021 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis palūkanomis, netesybų ir nuostolių išieškojimo iš skolininkų G. G. ir I. G. išieškotojo hipotekos turėtojo bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus kreditas“ naudai pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės 2016 m. gruodžio 20 d. patvirtintą sutartinės hipotekos sandorį (notarinio registro Nr. 2-10650, identifikavimo kodas Hipotekos registre 20120160094199) (v. b. l. 4-12). Vykdydamas išieškojimą antstolis Regimantas Budreika 2021 m. gegužės 4 d. surašė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo (v. b. l. 92-95) skolininkų G. G. ir I. G. nekilnojamąjį turtą: 697/1079 dalis 0.2158 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir tris butus, esančius (duomenys neskelbtini)A-2, (duomenys neskelbtini)B-1, (duomenys neskelbtini)B-2, Kaune. Turto arešto akte nurodyta, kad areštuojamas turtas už 245001,21 Eur. Antstolis Regimantas Budreika 2021 m. gegužės 26 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) paskirti UAB „Turto vertė“ atlikti nurodyto areštuoto turto vertės ekspertizę (v. b. l. 98-99). Antstolis Regimantas Budreika 2021 m. rugpjūčio 10 d. surašė patikslintą turto arešto aktą Nr. P(duomenys neskelbtini) (v. b. l. 102-104), kuriame patikslino areštuojamo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, dalis nurodydamas, kad areštuojamos 978/2158 dalys 0.2158 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Lietuvos Respublikos teismo ekspertas Gediminas Beržinis, dirbantis UAB „Turto vertė“ turto vertintoju laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. atliko vertinimą šio nekilnojamojo turto: 697/1079 dalių 0.2158 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir trijų butų, esančių (duomenys neskelbtini)A-2, (duomenys neskelbtini)B-1, (duomenys neskelbtini)B-2, Kaune (v. b. l. 69-175) ir pateikė ekspertizės akto išvadą, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini)A-2, Kaune, rinkos vertė yra 136 00 Eur; buto, esančio (duomenys neskelbtini)B-1, Kaune, rinkos vertė yra 136 000,00 Eur; buto, esančio (duomenys neskelbtini)B-2, Kaune, rinkos vertė yra 136 000,00 Eur; 697/1079 dalių 0.2158 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas vertė yra 32 400,00 Eur; 0,0416 ha ploto išsidėsčiusios 697/1079 dalyse žemės sklypo, bendro 0.2158 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas vertė yra 9670,00 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad vertinimas atliktas lyginamuoju metodu. Antstolis Regimantas Budreika 2021 m. rugpjūčio 12 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 177-178), kuriuo nustatė areštuoto turto vertę ir pradinę pardavimo iš varžytinių kainą: butų, esančių (duomenys neskelbtini)A-2, (duomenys neskelbtini)B-1, (duomenys neskelbtini)B-2 kiekvieno vertė yra 136 000 Eur, o pradinė pardavimo iš varžytinių kaina 108 800 Eur kiekvienam butui (v. b. l. 177-178). Skolininkai G. G. ir I. G. 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė antstoliui prieštaravimus dėl turto įkainojimo (v. b. l. 184-186). Antstolis Regimantas Budreika skolininkų prieštaravimus atmetė ir atsisakė skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę 2021 m. rugpjūčio 26 d. priimdamas patvarkymą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (v. b. l. 187-188). Antstolio kontoroje 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo gautas skolininkų G. G. ir I. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir klausimą išspręsti iš esmės, t.y. skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Antstolis Regimantas Budreika 2021 m. rugsėjo 8 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)netenkinti skolininkų skundo ir perduoti skundą ir vykdomąją bylą Kauno apylinkės teismui (v. b. l. 197-198).

7. Kaip matyti iš skolininkų skundo ir jo priedų esminis argumentas, kuriuo grindžiamas skundas yra tas, kad butas (duomenys neskelbtini)A-1, Kaune, kuris yra identiškas įvertintiems ekspertizės akte butams, kito antstolio (antstolio Sauliaus Užkuraičio) buvo įkainotas 160 800 Eur suma, t.y. net 24 800 Eur brangiau. Ši aplinkybė, skolininkų manymu, sukelia pagrįstas abejones dėl turto vertės, sudarančias pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Skolininkų pozicija šioje byloje yra ta, kad jie šioje stadijoje neturi įrodyti, jog turto vertė netinkamai nustatyta, tačiau jų pateiktas kito antstolio vertinimas sukelia pagrįstas abejones, kurių pakanka tam, kad būtų skiriama pakartotinė ekspertizė. Antstolis Regimantas Budreika 2021 m. rugsėjo 8 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad skolininkų argumentai antstoliui nesukelia abejonių ekspertizės išvadų patikimumu, kadangi ekspertizės išvadą paruošė teismo ekspertas, o antstolio įkainojimas yra nežinia kuo paremtas. Suinteresuotas asmuo KU „Vilniaus kreditas“ atsiliepime nurodė, kad turto vertinimą atliko ekspertas įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, kurio kvalifikacija ir specialių žinių turėjimas nekelia abejonių dėl jo gebėjimo tinkamai atlikti turto vertinimą. Tuo tarpu antstolio S. Užkuraičio vykdomojoje byloje turto vertė buvo nustatyta paties antstolio. Vien skolininkų įvardintas faktas, kad kitoje vykdomojoje byloje antstolis analogišką turtą įvertino didesne suma, negali būti laikomas pakankamu pagrindu skirti pakartotinę ekspertizę.

8. Kaip matyti iš skolininkų kartu su prieštaravimais pateikto antstolio Sauliaus Užkuraičio 2021 m. sausio 13 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 182-183) skolininkams G. G. ir I. G. priklausantis butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)A-1, Kaune, įkainojamas 160 800,00 Eur. Patvarkyme nurodyta, kad 2021 m. sausio 12 d. gavus skolininkų prieštaravimus dėl turto įkainojimo, pakeičiama areštuoto buto (duomenys neskelbtini)A-1, Kaune, vertė į 209 000,00 Eur. Kaip matyti skolininkai prieštaravimus areštuoto turto vertei grindžia kito antstolio S. Užkuraičio priimtu patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ir aplinkybe, kad antstolio S. Užkuraičio patvarkymas buvo priimtas daugiau nei prieš pusę metų, todėl atsižvelgiant į kainų kilimą, tikėtina, kad turto vertė yra didesnė nei nustatyta S. Užkuraičio.

9. Teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018) yra išaiškinta, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau.

10. Kaip matyti iš skundo turinio ir pridėtų dokumentų šioje byloje skolininkai nenurodė jokių atliktos ekspertizės ir jos pagrindu surašyto akto trūkumų. Skolininkai nepateikė jokių argumentų, kodėl antstolio S. Užkuraičio patvarkyme nurodyta turto vertė yra nustatyta teisingiau ar tiksliau nei eksperto. Vien ta aplinkybė, kad antstolio S. Užkuraičio nurodyta turto vertė yra didesnė nei eksperto, nesudaro pagrindo išvadai, kad ekspertas netinkamai nustatė turto vertę. Teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018) yra išaškinta, kad antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti. Be to, tiek skolininkas, tiek išieškotojas turi būti suinteresuoti teisingos turto vertės nustatymu, todėl turi aktyviai dalyvauti turto vertės nustatymo procese tiek skiriant turto vertinimo ekspertą, tiek jam užduodant atitinkamus klausimus.

11. Šioje byloje nustatyta, kad ekspertizę atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas, dėl kurio nešališkumo ar kompetencijos pareiškėjai šioje byloje nekelia jokių abejonių. Pareiškėjai teigdami, kad turto rinkos vertė yra didesnė dėl kylančių nekilnojamojo turto kainų nepateikė jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti. Kaip matyti iš skolininkų pateikto antstolio S. Užkuraičio patvarkymo jis buto (duomenys neskelbtini)A-1, Kaune, kainą nustatė be ekspertizės skyrimo. Byloje nėra įrodymų, kad butas (duomenys neskelbtini)A-1, Kaune, būtų parduotas už kainą, kuri nustatyta remiantis antstolio S. Užkuraičio įvertinimu.

12. Kaip minėta, pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018), būtent pakartotinės ekspertizės prašančiam asmeniui tenka pareiga teikti įrodymus, sudarančius pagrindą antstolio pagrįstai išvadai apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus. Šiuo atveju vien antstolio Sauliaus Užkuraičio 2021 m. sausio 13 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikus kitų įrodymų, ir nenurodžius jokių ekspertinės išvados trūkumų, šioje byloje nesudaro pagrindo pagrįstai išvadai apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktų netikslių skaičiavimų. Todėl darytina išvada, kad antstolis Regimantas Budreika tinkamai vykdė savo pareigas nustatant areštuoto turto vertę, o pareiškėjai nepateikė motyvuotų prieštaravimų, dėl ko būtų galima abejoti turto vertės atitikčiai arčiausiai rinkos kainai turto vertinimo metu.

13. Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdamas vykdymo veiksmus, elgėsi neteisėtai ar pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl pareiškėjų skundas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylose, kuriose nėra ginčo dėl materialiųjų teisinių padarinių, bylinėjimosi išlaidos paprastai nepaskirstomos. Įstatyme nurodyta išimtis (CPK 443 straipsnio 6 dalis), kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Teismas įvertinęs reiškiamų reikalavimų ir atsikirtimų pobūdį, atsižvelgęs į teisminę praktiką (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1563-343/2021), daro išvadą, kad šioje byloje bylinėjimosi išlaidos skirstytinos tarp šalių.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį. Taigi, kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti vertinama kaip pralaimėjusi bylą ir atitinkamai laikoma pažeidusia kitos šalies teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 11 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-347-916/2021). Kadangi šioje byloje skundas dėl antstolio veiksmų išnagrinėtas iš esmės, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimą atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką spręstinas pagal bylos išnagrinėjimo rezultatą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį.

16. Šioje byloje laikytina, kad netekinus pareiškėjų (skolininkų) G. G. ir I. G. skundo dėl antstolio veiksmų buvo apgintos suinteresuoto asmens (išieškotojo) kredito unijos „Vilniaus kreditas“ teisės.

17. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2021 m. spalio 15 d. buvo gautas suinteresuoto asmens kredito unijos „Vilniaus kreditas“ prašymas priteisti iš pareiškėjo 665,50 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą ir 484,00 Eur (su PVM) atsiliepimo į skolininkų skundą dėl antstolio veiksmų parengimą, iš viso 1149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu pateiktas įrodymas – 2021 m. spalio 15 d. pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo. Išlaidos už atsiliepimo į skolininkų skundą dėl antstolio veiksmų parengimą (484,00 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte nustatytų maksimalių dydžių (1566,40 Eur x 0,4=626,56 Eur), todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš pareiškėjų. Išlaidos už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą (665,50 Eur) viršija Rekomendacijų 8.15 punkte nustatytą maksimalų dydį (1566,40 Eur x 0,4=626,56 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijų 8.15 ir 8.16 punktuose už abu suinteresuoto asmens nurodytus procesinius dokumentus yra taikomas tas pats koeficientas – 0,4. Be to, teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą didesnis dydis nei bylinėjimosi išlaidų pagrindiniame procese dėl antstolio veiksmų šiuo atveju neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, suinteresuotam asmeniui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsikirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių mažintina iki 484,00 Eur. Bendra iš pareiškėjų priteistina suinteresuotam asmeniui kredito unijai “Vilniaus kreditas” bylinėjimosi išlaidų suma – 968,00 Eur (484,00 Eur+484,00 Eur=968,00 Eur). Ši suma priteistina iš abiejų pareiškėjų G. G. ir I. G. lygiomis dalimis po 484,00 Eur (968,00 Eur / 2 =484,00 Eur).

18. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjų valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi, 290, 291, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų G. G. ir I. G. skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui kredito unijai „Vilniaus kreditas“, juridinio asmens kodas 302586230, atstovaujamai nemokumo administratoriaus G. V., iš pareiškėjų G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).