- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-2000-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14259-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- G. G., I. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. G., I. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. G., I. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. B., likviduojama dėl bankroto kredito unijai „Vilniaus kreditas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai prašė panaikinti antstolio R. B. 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą Nr. S-21-85-20842 ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.
2. Nurodė, kad skolininkų pateikti duomenys apie antstolio S. U. atliktą analogiško turto įvertinimą kitoje vykdomojoje byloje neginčijamai neįrodo, kad šioje vykdomojoje byloje turtas buvo įkainotas netinkamai (per maža kaina), neabejotinai sukelia pagrįstas abejones dėl atliktos ekspertizės patikimumo. Antstolio S. U. atliktu įkainojimu turtas galimai buvo įkainotas 20 proc. mažesne nei rinkos kaina. Skolininkai neprašo įkainoti turtą 514 800 Eur verte pagal antstolio S. U. vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kas vyksta nekilnojamojo turto rinkoje, skolininkai įsitikinę, jog šiai dienai reali turto rinkos vertė yra didesnė nei apskaičiuota S. U. vertinimais. Galima situacija, jog pakartotinės ekspertizės metu butų nustatyta, jog turto rinkos kaina yra 35–45 proc. didesnė už tą, kuri buvo nustatyta atliekant pirmąją ekspertizę.
3. Antstolis 2021 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu Nr. S-21-85-22022 skundo netenkino, vykdomąją bylą perdavė Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad skolininkų prieštaravimai grindžiami antstolio S. U. nustatyta turto verte. Pažymėjo, jog antstolis iš 2021 m. sausio 13 d. patvarkymo Nr. S-210000082 turinio nustatė, jog antstolis S. U. nesivadovavo jokiomis ekspertizėmis, o turtą įvertino pats. Tuo tarp jis vadovavosi teismo eksperto pateikta išvada, kuris turtą įvertino, taikydamas lyginamąjį metodą. Skunde ir prieštaravimuose nurodyti argumentai antstoliui nesukėlė abejonės ekspertizės išvados patikimumu, nes ekspertizės išvadą paruošė teismo ekspertas, o ne antstolis, nežinia kuo remdamasis. Net ir esant, nepagrįstam teiginiui, jog turtas įvertintas mažiausiai 20 proc. mažiau, toks turto vertės skirtumas pagal teismų praktika nėra laikomas esminiu turto vertės skirtumu. Nereikalingas pakartotinės ekspertizės paskyrimas užvilkintų vykdymo procesą. Jeigu skolininkas mano, jog turtas yra vertingesnis, jis gali pasiūlyti savo pirkėją. Be to, reglamentuota varžytynių procedūra garantuoja, jog turtas iš varžytynių bus nupirktas jeigu ir ne rinkos kaina, tai nežymiai mažesne kaina. Varžytynių dalyviai gali dalyvauti iš bet kurios pasaulio vietos elektroninėje erdvėje, varžytynių dalyviai nežino su kuo varžosi ir kiek žmonių varžosi keldami kainą, todėl visada laimi pirkėjas, pasiūlęs didžiausią kainą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo BKU „Vilniaus kreditas“ atsiliepimu prašė netenkinti pareiškėjų skundo. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turto vertinimą atliko ekspertas įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, kurio kvalifikacija ir specialių žinių turėjimas nekelia abejonių dėl jo gebėjimo tinkamai atlikti turto vertinimą. Tuo tarpu antstolio S. U. vykdomojoje byloje turto vertė buvo nustatyta paties antstolio. Vien skolininkų įvardintas faktas, kad kitoje vykdomojoje byloje antstolis analogišką turtą įvertino didesne suma, negali būti laikomas pakankamu pagrindu skirti pakartotinę ekspertizę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė.
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjai (skolininkai) nenurodė jokių atliktos ekspertizės ir jos pagrindu surašyto akto trūkumų. Pareiškėjai nepateikė jokių argumentų, kodėl antstolio S. U. patvarkyme nurodyta turto vertė yra nustatyta tiksliau nei eksperto. Teismas nustatė, kad ekspertizę atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas, dėl kurio nešališkumo ar kompetencijos pareiškėjai šioje byloje nekelia abejonių. Antstolis S. U. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainą nustatė be ekspertizės skyrimo. Byloje nėra įrodymų, kad šis butas būtų parduotas už kainą, kuri nustatyta remiantis antstolio S. U. įvertinimu. Vien antstolio S. U. 2021 m. sausio 13 d. patvarkymas, nepateikus kitų įrodymų, ir nenurodžius jokių ekspertinės išvados trūkumų, šioje byloje nesudarė pagrindo pagrįstai išvadai apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktų netikslių skaičiavimų. Padarė išvadą, kad antstolis R. B. tinkamai vykdė savo pareigas nustatant areštuoto turto vertę. Teismas nenustatė, kad antstolis elgėsi neteisėtai ar pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl pareiškėjų skundo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėjai prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas iš esmės apribojo pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindus ir pažeidė pareiškėjų teisę į teisingą išvaržomo turto įkainojimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pakartotinė turto ekspertizė gali būti skiriama tik tuomet, jei skolininkai įrodo esamos ekspertizės išvadų trūkumus ar atliktų skaičiavimų netikslumus. Pagrindų skirti pakartotinę ekspertizę įrodinėjimas neturi virsti esamos ekspertizės ginčijimu. Tai neatitinka protingumo ir racionalumo reikalavimo, kadangi esamos ekspertizės klaidų aptikimas reikalauja specialių žinių, kurių skolininkai neturi. Vienintelis įrodymas, kuris galėtų patvirtinti esamos ekspertizės atlikimo klaidas, yra naujos ekspertizės atlikimas. Pakartotinės ekspertizės skyrimui pakanka egzistuojančios abejonės esamos ekspertizės teisingumu. Ši abejonė nebūtinai turi būti siejama su esamos ekspertizės klaidingumu, kadangi prieštaravimą tarp realios turto rinkos kainos ir ekspertizėje nurodytos gali sąlygoti situacijos nekilnojamojo turto rinkoje pasikeitimas.
7.2. Nurodo, kad šioje situacijoje egzistuoja abejonė dėl ekspertizės akte nurodomos turto kainos atitikimo realiai turto kainai, kuri yra pakankama pakartotinei ekspertizei skirti. Šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje nėra fiksuojamas nekilnojamojo turto objektų kainų kritimas (priešingai, kainos stabiliai auga). Pakartotinės ekspertizės atlikimas būtų operatyvus, todėl esmingai neprailgintų vykdymo proceso. Taip pat pareiškėjų tikslas yra ne vykdymo proceso vilkinimas, o užtikrinimas, kad iš išvaržomo turto būtų maksimalia apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimai, bei atitinkamai, maksimaliai sumažėtų pareiškėjų įsiskolinimas kreditoriams. Pakartotinės ekspertizės skyrimas eliminuotų egzistuojančią abejonę, užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą, žalos vykdymo procesui nepadarytų.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo BKU „Vilniaus kreditas“ (kreditorė) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
8.1. Teismas nereikalavo pareiškėjų neginčijamai įrodyti ekspertizės nepagrįstumo. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus pagrįstai pripažino, jog faktinės bylos aplinkybės nesudarė pagrindo abejoti vykdomojoje byloje atliktu turto vertinimu, kurį atliko į teismo ekspertų sąrašą įtrauktas ekspertas G. J. B..
8.2. Nepagrįstas ir klaidingas pareiškėjų argumentas, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pareiškėjai nutyli jiems nepalankias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas pakartotinės turto vertinimo ekspertizės skyrimo pagrindų aiškinimo taisykles ir neteisingai interpretuoja teismų praktiką. Byloje buvo nustatyta, kad prieštaravimai dėl turto vertės nustatymo buvo paremti subjektyvia skolininkų nuomone, nes kitų duomenų apie ekspertizės ar eksperto ydingumą nustatyta nebuvo, pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti ekspertizės metu nustatytos vertės pagrįstumu. Teismas pagrįstai nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad antstolio S. U. nurodyta turto vertė yra didesnė nei eksperto, nesudaro pagrindo abejoti turto vertės nustatymu. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjams priklausantis turtas buvo realizuotas už antstolio S. U. nustatytą vertę, taigi pareiškėjų argumentai dėl antstolio S. U. nustatytos vertės nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė antstolio patvarkymui, kuriuo buvo atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti.
Dėl pakartotinės ekspertizės
11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai, nustačius areštuoto turto vertę, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.
12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010, 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
14. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Skolininko ar išieškotojo teisė prieštarauti dėl antstolio nustatytos turto vertės reglamentuota CPK 682 straipsnio 3 dalyje. Sistemiškai aiškinant CPK 681 straipsnio 4 dalies, 682 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas darytina išvada, kad antstolio patvarkymas dėl turto įkainojimo sietinas su nustatyta tvarka atliktu areštuoto turto įvertinimu.
15. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad vienintelis įrodymas, patvirtinantis esamos ekspertizės atlikimo klaidas, yra pakartotinės ekspertizės skyrimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
16. Kita vertus, apeliantai teisingai teigia, kad pakartotinės ekspertizės skyrimui pakanka egzistuojančios abejonės esamos ekspertizės teisingumu, tačiau nepagrįstai nurodo, jog tokia abejonė nagrinėjamu atveju egzistuoja. Vykdomojoje byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad abejonių dėl turto vertės galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).
18. Iš vykdomosios bylos Nr. 0085/21/00188 nustatyta, kad antstolis R. B. vykdo Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2021 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 198 936,46 Eur skolos, 45 677,77 Eur palūkanų ir 133,42 Eur delspinigių išieškojimo iš skolininkų G. G. ir I. G. (apeliantų) išieškotojo hipotekos turėtojos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus kreditas“ naudai. 2021 m. gegužės 4 d. turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą, turto arešto mastas 245 001,21 Eur. Turto arešto akte nurodė, kad turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymu antstolis paskyrė nekilnojamojo turto vertės ekspertizę, ją pavedė atlikti UAB „Turto vertė“. Vykdymo proceso šalims nurodė teisę pareikšti ekspertui nušalinimą. Pareiškėjai tokių prieštaravimų nepateikė. Antstolis 2021 m. rugpjūčio 10 d. patikslinto turto arešto aktu Nr. P0085/21/00188 patikslino areštuojamo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dalis. Vadovaudamasis UAB „Turto vertė“ vertintojo 2021 liepos 8 d. ekspertizės aktu Nr. 2107-023, antstolis priėmė 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Minėtu patvarkymu antstolis nustatė, kad areštuoto turto – butų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), – vertė yra po 136 000 Eur.
19. Apeliantai deklaratyviai nurodo, kad UAB „Turto vertė“ nustatė nepagrįsto dydžio turto vertę. Byloje nėra duomenų, kad apeliantai būtų pateikę kitokią turto vertę patvirtinančius įrodymus, dėl kurių antstoliui galėtų kilti abejonės dėl turto vertės, tuo pagrindu paskiriant pakartotinę ekspertizę. Eksperto nustatytos turto vertės pagrįstumo nepaneigia kitoje vykdomojoje byloje antstolio S. U. prieš daugiau nei pusę metų nustatyta turto vertė. Iš antstolio S. U. 2021 m. sausio 13 d. patvarkymo turinio negalima nustatyti, kokiu pagrindu skolininkų įrodinėjama areštuoto turto vertė buvo įvertinta. Skolininkai neįrodinėjo, kad tai yra eksperto nustatyta turto vertė, nepateikė jokių tiesioginių turto vertę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad skolininkai nepateikė jokių argumentų, kodėl antstolio S. U. patvarkyme nurodyta turto vertė yra nustatyta teisingiau ar tiksliau nei eksperto (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad apeliantai nepateikė ir įrodymų, kad remiantis antstolio S. U. įvertinimu areštuotas turtas būtų parduotas už nustatytą kainą, kas patvirtintų šios vertės realumą. Apeliantų teiginiai apie nekilnojamojo turto rinkos tendencijas, turto kainų augimą nėra įrodymas, galintis paneigti eksperto išvadas, todėl jie atmestini (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, antstoliui neturint akivaizdaus pagrindo paskirti pakartotinę ekspertizę, jis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, o ne skolininkų hipotetine / spėjama verte.
20. Pažymėtina, kad turto pardavimo iš varžytynių atveju tikroji turto vertė nustatoma rungimosi procese. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviams, varžantis dėl parduodamo turto pirkimo. Taigi, parduodant iš varžytynių atsiskleidžia tikroji turto rinkos kaina, kuri gali būti didesnė, nei nustatyta ekspertizės akte. Be to, įvertinus skolininkų teisę surasti areštuoto turto pirkėją ar kviesti potencialius pirkėjus dalyvauti varžytynėse, tam, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą, antstolio vykdymo veiksmai, įkainojant areštuotą turtą, nesudaro pagrindo spręsti apie pažeidžiamas skolininkų teises.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad antstolis, įkainojęs areštuotą turtą vadovaujantis eksperto nustatyta turto verte, CPK įtvirtintas teisės normas pritaikė tinkamai. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka patikrintą nutartį palieka nepakeistą (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.