Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1888-1043/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-22476-1116/2021Nutartis · 2021-10-18Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-11Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-11
Bylos Nr.
2S-1888-1043/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14259-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anita Sereikienė
Pareiškėjas
I. G., G. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1888-1043/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14259-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (išieškotojos) likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus kreditai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2YT-22476-1116/2021, pagal pareiškėjų I. G. ir G. G. skundą antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. B. ir likviduojama dėl bankroto Kredito unija „Vilniaus kreditai“ (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai I. G. ir G. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti antstolio R. B. 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą Nr. S-21-85-20842 ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.

2. Antstolis R. B. priėmė 2021 m. rugsėjo 8 d. patvarkymą Nr. S-21-85-22022 skundo netenkinti ir perduoti Kauno apylinkės teismui.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjai I. G. ir G. G. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/21/00188, įskaitant draudimą antstoliui skelbti turto varžytines, iki tol, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.

4. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad pareiškėjų skola likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Vilniaus kreditai“ (toliau – kredito unijai) išieškoma iš G. G. vardu registruoto ir kredito unijai įkeisto nekilnojamojo turto: 697/1079 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas). Antstolis 2021 m. gegužės 26 d, patvarkymu paskyrė ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2021 m. rugpjūčio 12 d. skolininkai gavo turto vertės ekspertizė aktą, kuriame žemės sklypas buvo įvertintas 32 400,00 Eur, o butai po 136 00,00 Eur. Skolininkai su nustatyta turto verte nesutiko ir antstoliui pateikė prieštaravimus, kuriais prašė skirti pakartotinę ekspertizę, nes turtas buvo įvertintas nepagrįstai maža kaina, nes antstolis S. U. turtą įkainojo didesne suma. 2021 m. rugpjūčio 26 d. skolininkai gavo antstolio patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę nurodydamas, kad S. U. analogiško turto įkainojimas buvo atliktas nepasitelkus eksperto, todėl negali įrodyti to, jog ekspertizės aktu buvo klaidingai nustatyta turto kaina. Skolininkai nesutikdama su antstolio pozicija, pateikė skundą. 2021 m. rugsėjo 8 d. antstolis atsisakė tenkinti skundą ir perdavė skundą nagrinėti teismui. Skolininkai prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, įskaitant draudimą paskelbti turto varžytines iki bus teisme išnagrinėtas skolininkų skundas dėl antstolio priimto patvarkymo teisėtumo. Nurodė, jog jų turtui kyla akivaizdi grėsmė, nes būsimas galimai palankus teismo sprendimas praras savo prasmę. Skundo nagrinėjimo metu išvaržius turtą, kurio įkainojimo teisingumas ginčijamas, skolininkų skundas tampa beprasmiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjų I. G. ir G. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė 697/1079 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdomojoje byloje Nr. 0085/21/00188 realizavimo veiksmus iki įsiteisės teismo sprendimas dėl skundo išnagrinėjimo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjų teiginiai dėl galimos grėsmės, kad turtas dėl kurio vertės kilo ginčas, kol byla bus išnagrinėta teisme, gali būti parduotas už nepagrįstai mažą kainą, yra pagrįsti. Kadangi skundo padavimas savaime vykdymo veiksmų nesustabdo, siekiant užtikrinti pareiškėjų interesų apsaugą, nedidinti vykdymo proceso sąnaudų, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, tačiau ne tokios apimties, kaip yra prašoma. Vadovaujantis proporcingumo principu taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti adekvačios ir kuo mažiau varžyti vykdymo proceso dalyvių interesus, vykdomojoje byloje stabdytini ne visi vykdymo veiksmai, bet tik konkretaus turto realizavimo veiksmai.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (išieškotoja) likviduojama dėl bankroto kredito unija „Vilniaus kreditas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir pareiškėjų G. G. bei I. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Vienintelis pareiškėjų argumentas, kuriuo grindžiamas skundas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra aplinkybė, jog kito antstolio vykdomojoje byloje skolininkams priklausančio turto vertė buvo nustatyta didesnė. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neįvertino aplinkybių, nurodytų antstolio 2021 m. rugsėjo 8 d. atsisakyme tenkinti skundą, jog vykdomojoje byloje turto vertė yra nustatyta į teismo ekspertų sąrašą įrašyto G. J. B., o skolininkų nurodomoje antstolio S. U. vykdomoje vykdomojoje byloje turto vertė buvo nustatyta paties antstolio.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį netinkamai įvertino pareiškėjų argumentų preliminarų pagrįstumą, kadangi jie nėra paremti jokiais objektyviais įrodymais, priešingai, antstolio atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo yra paremtas tiesioginiais įrodymais, jog turto vertė yra nustatyta tinkamai.

1.3. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalėjo patikrinti ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Kredito unija yra bankrutavusi finansų įstaiga, kurios bankroto procesas yra vykdomas nuo 2017 m. gruodžio 8 d., tokio subjekto bankrotas reikalauja užtikrinti ne tik kredito unijos, jos kreditorių, tačiau ir skolininkų, turinčių įsipareigojimų kredito unijai, interesus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, neabejotina, jog kredito unijos bankroto procese egzistuoja viešasis interesas. Vykdomojoje byloje iš skolininkų išieškomas skolos dydis sudaro 244 747,65 Eur, todėl akivaizdu, jog vykdomosios bylos eiga bei operatyvumas turi ženklią įtaką išieškotojos bankroto proceso eigai. Taikius laikinąsias apsaugos priemones yra vilkinamas kredito unijos bankroto procesas. Skolininkų turtas yra areštuotas ne vienoje vykdomojoje byloje, o tai pagrindžia, kad pareiškėjai vengia vykdyti prievoles ne tik kredito unijai, tačiau ir kitiems kreditoriams.

1.4. Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30-50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina. Skolininkų nurodoma antstolio S. U. nustatyta skolininkams priklausančio turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 160 800 Eur. Tuo tarpu vykdomojoje byloje nustatyta vieno buto vertė yra 136 000 Eur. Taigi, skirtumas tarp antstolio bei teismo eksperto nustatytos skolininkams priklausančio turto vertės sudaro tik 15,4 proc., kas nėra laikytina esminiu skirtumu, remiantis aktualia praktika. Skolininkai nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog antstolio S. U. įvertintas turtas yra analogiškas turtui, kurio vertė nustatyta vykdomojoje byloje.

Atsiliepimas

8. Pareiškėjai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Išieškotoja nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja bent viena aplinkybė, kurios pagrindu būtų galima laikyti pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų prima facie nepagrįstu. Išieškotoja neįrodo, jog pareiškėjų pasirinktas teisių gynimo būdas (prašymas skirti pakartotinę ekspertizę) yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas. Pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų skundo dalykas (prašymas panaikinti patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundą ir paskirti pakartotinę ekspertizę) yra grindžiamas pareiškėjų išsamiais paaiškinimais bei antstolio S. U. atlikto analogiško turto įvertinimu. Pareiškėjai pasirinko leistiną bei įmanomą teisių gynimo būdą, kuris yra grindžiamas faktiniais duomenimis, rašytiniais įrodymais, teisiniais argumentais bei šalių paaiškinimais.

2.2. Išieškotojos argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo nėra niekaip susiję su antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir prasmei – paneigimu. Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra dvi (reikalavimo tikėtinas pagrindimas ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (prasmei) egzistavimas). Nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą laikinosios privalo būti taikomos. Priešingu atveju būtų paneigti teisinio apibrėžtumo, tikrumo bei teisingumo principai.

2.3. Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas šalies, kurios atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, padėtį yra ne kartą pabrėžęs, jog vien teiginiai apie taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą, jos turtinių teisių varžymą ir nepatogumus, savaime nėra pakankamas pagrindas pritaikytas laikinąsias panaikinti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam asmeniui, kuriam jos taikomos, tam tikrus suvaržymus ar nepatogumus, todėl aplinkybė, kad bylos šalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria neigiamus padarinius, tai pat nereiškia proporcingumo, ekonomiškumo ar teisingumo principu pažeidimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-51-464/2019). Pareiškėjai laiko, jog išieškotojos nurodomi argumentai, jog laikinosios apsaugos priemonės neleidžia operatyviai vykdyti išieškojimo ir šiuo atveju trukdo vykdyti bankroto procesą – deklaratyvūs, nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Byloje nustatyta, jog antstolis R. B. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/21/00188 pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2021 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 198 936,46 Eur skolos, 45 677,77 Eur palūkanų ir 133,42 Eur delspinigių išieškojimo iš skolininkų G. G. ir I. G. išieškotojo hipotekos turėtojos bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus kreditas“ naudai. 2021 m. gegužės 26 d. patvarkymu antstolis paskyrė skolininkams priklausančio turto nekilnojamojo turto vertės ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Turto vertė“. Teismo ekspertas G. J. B. pateikė ekspertizės akto išvadą, nurodydamas, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 136 00 Eur; buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 136 000,00 Eur; buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 136 000,00 Eur; 697/1079 dalių 0.2158 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini)vertė yra 32 400,00 Eur; 0,0416 ha ploto išsidėsčiusios 697/1079 dalyse žemės sklypo, bendro 0.2158 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini)vertė yra 9 670,00 Eur. Skolininkai pateikė antstoliui prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Antstolis skolininkų prieštaravimus atmetė ir atsisakė skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę 2021 m. rugpjūčio 26 d. priimdamas patvarkymą Nr. S-21-85-20842. Skolininkai pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą Nr. S-21-85-20842 ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Antstolis 2021 m. rugsėjo 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-85-22022 netenkinti skolininkų skundo ir perduoti skundą ir vykdomąją bylą Kauno apylinkės teismui. Skolininkai 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/21/00188, įskaitant draudimą antstoliui skelbti turto varžytines, iki tol, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.

12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio (aptariamu atveju skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (skundo) faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (aptariamu atveju skundo) reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl kiti šalių nurodyti argumentai įtakos vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Aplinkybes, ar antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, iš esmės analizuos pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/21/00188, įskaitant draudimą antstoliui skelbti turto varžytines, iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, grindė tuo, kad nekilnojamasis turtas buvo įkainotas nepagrįstai maža kaina, nes antstolis S. U. kitoje vykdomojoje byloje nekilnojamąjį turtą įvertino žymiai didesne suma.

16. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų prima facie yra pagrįstas. Pasisakant dėl antrosios sąlygos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų teiginiai dėl galimos grėsmės, kad turtas dėl kurio vertės kilo ginčas, kol byla bus išnagrinėta teisme, gali būti parduotas už nepagrįstai mažą kainą, yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundo padavimas savaime vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau siekiant užtikrinti pareiškėjų (skolininkų) interesų apsaugą, nedidinti vykdymo proceso sąnaudų, pareiškėjų prašymą tenkino iš dalies ir vadovaujantis proporcingumo principu taikė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra adekvačios ir kuo mažiau varžo vykdymo proceso dalyvių interesus, t. y. vykdomojoje byloje sustabdė ne visus vykdymo veiksmus, bet tik konkretaus turto realizavimo veiksmus.

17. Laikinosios apsaugos priemonės – tai civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

18. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

19. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės nevertindamas pareiškėjų pateikto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, tačiau atsižvelgdamas į pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, sprendžia, kad šioje byloje egzistavo pagrindas pirmosios instancijos teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų – 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymo Nr. S-21-85-20842 teisėtumo. Visuma antstolio R. B. atliktų procesinių veiksmų patvirtina, kad išieškojimas iš kredito unijai „Vilniaus kreditas“ naudai įkeisto turto tęsiamas ir tokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – neužtikrinus status quo padėties iki skundo išnagrinėjimo, kyla grėsmė, jog galimai palankaus pareiškėjams teismo procesinio sprendimo faktinis įvykdymas galėjo pasidaryti negalimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius pareiškėjų areštuoto turto realizavimo veiksmų, o teismui pripažinus, kad pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų pagrįstu ir dėl netinkamos nekilnojamojo turto rinkos kainos nustatymo, būtų užprogramuoti tolesni teisiniai ginčai ginčijant varžytynių rezultatus, kas didintų tiek bylinėjimosi, tiek vykdymo išlaidas. Apeliantė šių aplinkybių atskirajame skunde nepaneigė.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis priimta tinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinus bei taikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Atmetus atskirąjį skundą apeliantei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė