- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- 2-51-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00595-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- I. V., R. J., A. M., I. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ ieškinį atsakovams R. J., A. M., I. J., I. V. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ageras“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Gora“ 2016-08-25 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu (b. l. 2-27), kurį 2016-09-07 patikslinusi (b. l. 90-112), prašė:
1.1. pripažinti ieškovės nuo 2014-11-12 iki 2014-12-31 atsakovei UAB „Ageras“ atliktus mokėjimus 437 614 Eur (1 510 994,21 Lt) sumai niekiniais, negaliojančiais nuo jų atlikimo momento bei pažeidžiančiais BUAB „Gora“ kreditorių interesus;
1.2. ieškovei iš atsakovės UAB „Ageras“ priteisti 437 614 Eur sumą;
1.3. priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Ageras“ 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.4. priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų R. J., A. M., I. J. ir I. V. 437 614 Eur žalos atlyginimo;
1.5. priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų R. J., A. M., I. J. ir I. V. 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti solidariems atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą 437 614 Eur sumai, o nesant šio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti solidariems atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus piniginių lėšų naudojimą atsiskaitymui su ieškove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį; 2) areštuoti atsakovei UAB „Ageras“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą 437 614 Eur sumai, o nesant šio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti atsakovei UAB „Ageras“ priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus piniginių lėšų naudojimą atsiskaitymui su ieškove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
3. Ieškovė nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nagrinėjamu atveju lemia individualios šalių ginčo bylos aplinkybės. Dokumentai, kurie patvirtina ieškovės reikalavimo teisę atsakovams, yra pateikti. Pareikšta priteisti suma iš atsakovų jiems laikytina labai didele. Atsakovai vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovei. Todėl tikėtina, kad, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali vengti vykdyti ir teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apygardos teismas 2016-09-12 nutartimi (b. l. 114-116) ieškovės prašymą patenkino: 1) areštavo solidariems atsakovams R. J., I. J., A. M., I. V. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, neviršijant pareikštos 437 614 Eur ieškinio reikalavimo sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; 2) areštavo atsakovei UAB „Ageras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikštos 437 614 Eur ieškinio reikalavimo sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Teismas, iš areštuotų piniginių lėšų, atsakovams leido mokėti privalomuosius mokėjimus į valstybės, savivaldybės, socialinio draudimo biudžetus (mokesčiai ir įmokos), taip pat atsiskaityti su ieškove.
5. Teismas išaiškino ieškovei, kad nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Surasti ir aprašyti areštuotiną turtą pavedė ieškovės pasirinktiems antstoliams. Taip pat įpareigojo ieškovės pasirinktą antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota būtiniesiems atsakovų poreikiams tenkinti. Areštuoto turto savininkus teismas paskyrė areštuoto turto saugotojais ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo; atsakovams išaiškino, kad jie atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre momento.
6. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-02 nutartimi (b. l. 152-156) Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-12 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams palikta nepakeista.
7. Klaipėdos apygardos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2254-562/2017 (dabartinis Nr. eB2-1238-262/2019) atsakovei UAB „Ageras“ iškelta bankroto byla, 2017-03-14 nutartimi nagrinėjamą bylą sustabdė (CPK 163 str. 1 d. 5 p.) ir perdavė bankroto bylą iškėlusiam teismui – Vilniaus apygardos teismui (Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 2 d., CPK 166 str. 2 d., 34 str. 2 d. 5 p.). Lietuvos apeliacinio teismo 2017-08-24 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-14 nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2017-11-30 nutartimi civilinė byla atnaujinta.
8. Atsakovė I. V. 2018-09-04 pateikė prašymą (b. l. 158-162) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-12 nutartimi jos atžvilgiu taikytą laikinąją apsaugos priemonę turto areštą kita laikinąja apsaugos priemone – įrašu viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo šiam turtui: 1) 5/100 dalims pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 8/100 dalims pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 4) butui priklausančiam pastatui – tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 5) butui priklausančioms 8/100 dalims pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6) garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 7) 65/102 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).
9. Prašymą grindė tuo, kad nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neatitinka galiojančios Lietuvos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju didelės sumos prezumpcija savaime nėra kriterijus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, kad atsakovė I. V. yra nesąžininga ir ketino paslėpti, perleisti, įkeisti turimą 75 445 Eur vertės turtą ar kitaip jį apsunkinti. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovės nekilnojamojo turto apimtis iki bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo metu nekito. Atsakovė jai priklausančio nekilnojamojo turto nėra perleidusi, nebuvo ir nėra sudariusi jokių sandorių ketinant jį perleisti. Taikius turto areštą, piniginių lėšų likutis jos banko sąskaitose nekito. Laikinosios apsaugos priemonės savaime nesukuria jokios turto vertės ir neužtikrina galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo ateityje. Priešingai, taikomi jau dvejus metus ribojimai atsakovei, kaip motinai, auginančiai du mažamečius vaikus, ir jos šeimai sukelia nepatogumų, apriboja atsakovės teisę į nuosavybę ir orų gyvenimą, sukelia sunkumų vykdant kitus įsipareigtojimus.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2018-10-05 nutartimi (b. l. 167-168) atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
Šalies argumentai
11. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo faktiškai yra prašoma pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės nurodyto nekilnojamojo turto arešto – rūšį, taikant nurodytoje dalyje kitą laikinosios priemonės rūšį – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, o tai reiškia, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi taikyta laikinųjų apsaugos priemonės rūšis piniginių lėšų dalyje nesikeis.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vertindamas atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tai, jog atsakovė neatliko jokių veiksmų su areštuotu turtu, negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių keitimui. Pažymėjo, kad nuo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo dienos ji ir negalėjo perleisti jokio savo turto, nes tą draudė minėta nutartis. Įrašas dėl nekilnojamojo turto perleidimo draudimo atsakovei iš esmės sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip ir šio turto areštas. Atsakovė ir vienu, ir kitu atveju negalėtų nekilnojamuoju turtu disponuoti. Tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo pažeista, nereiškia, kad atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo turi būti tenkinamas.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atsakovė I. V. atskirajame skunde (b. l. 169-173) prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-10-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti atsakovei jos atžvilgiu pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir / ar turtinių teisių areštą, kita laikinąja apsaugos priemone – įrašu viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo šiam turtui: 1) 5/100 dalims pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 8/100 dalims pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 4) butui priklausančiam pastatui – tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 5) butui priklausančioms 8/100 dalims pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6) garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 7) 65/102 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas iš esmės netinkamai suprato atsakovės prašymo reikalavimą. Atsakovė prašė pakeisti visą Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-12 nutartimi jos atžvilgiu pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, t. y. ne tik turto areštą, bet ir piniginių lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis areštą, įrašu viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei priklausančiam nekilnojamajam turtui.
13.2. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino nei atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės masto, nei jos proporcingumo, nei įtakos ieškovės ir atsakovės interesams, nei naujos laikinosios apsaugos priemonės įtakos faktinei situacijai – atsakovei pareikštas reikalavimas bus užtikrintas tokiu pat mastu, kokiu jis yra užtikrintas dabar, nes yra areštuotas visas atsakovės nekilnojamasis turtas, kurio rinkos vertė 75 445 Eur.
Atsiliepimas
14. Ieškovė BUAB „Gora“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 184-187) prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018-10-05 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
14.1. Nėra pagrindo sutikti su aplinkybe, kad atsakovei auginant du nepilnamečius vaikus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jos teises, priešingai, jai nėra sudaryta jokių kliūčių naudotis išmokomis, skirtomis nepilnamečiams vaikams.
14.2. Atsakovė neįrodinėja, kad ji yra pajėgi atsiskaityti pagal ieškovės pareikštą ieškinį. Priešingai, pateikti duomenys apie areštuotą jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad jis sudaro tik nedidelę dalį pareikšto ieškinio reikalavimo.
14.3. Aplinkybė, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų su areštuotu turtu, negali įrodyti jos sąžiningumo. Jokie veiksmai areštuoto turto atžvilgiu teisiniu požiūriu iš viso nėra galimi.
14.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo aplinkybės. Ieškovė pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius jos reikalavimo teisę. Šiuo atveju iš atsakovų reikalaujama didelės piniginių lėšų sumos priteisimo, o atsakovai vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovei, vadinasi, tikėtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė ateityje gali vengti vykdyti teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
14.5. Esant pareikštam ieškiniui solidariems atsakovams ir areštavus tik vieno ar kelių atsakovų turtą, galėtų būti neužtikrintos ieškovės teisės ir dėl to gali pasunkėti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliantės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones turinio
15. Nagrinėjamoje byloje apeliantė I. V. prašė jos atžvilgiu taikytą laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą pakeisti kita laikinąja apsaugos priemone – įrašu viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atmetus šį apeliantės prašymą, nesutikimas su teismo išvadomis grindžiamas iš esmės dviem aplinkybių grupėmis: pirma, pirmosios instancijos teismas netinkmai išaiškino pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo turinį, nepagrįstai nurodęs, kad prašymas buvo pateiktas tik dėl ribojimų, taikytų apeliantės nekilnojamajam turtui; antra, teismas neįvertino atsakovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, proporcingumo bei padarinių, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones.
16. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma aptaria atskirojo skundo argumentus, susijusius su pareikšto prašymo pakeisti apeliantės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones turinio įvertinimu. Turtu yra laikomi bet kokie civilinėje apyvartoje esantys daiktai (kilnojamieji, nekilnojamieji), daiktinės teisės, pinigai, vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai ir kita. Kaip nurodyta, Klaipėdos apygardos teismas 2016-09-12 nutartimi (b. l. 144-146) areštavo ne tik apeliantės nekilnojamąjį, bet ir kilnojamąjį jos turtą, jai priklausančias pinigines lėšas bei turtines teises, nurodydamas, kad kartu su kitais solidariais atsakovais areštuotino turto vertė neturėtų viršyti 437 614 Eur sumos.
17. Apeliacinės instancijios teismas nesutinka su pirmosios instacijos teismo pozicija, kad apeliantė siekė tik vienos laikinosios apsaugos priemonės rūšies – nekilnojamojo turto arešto (CPK 145 str. 1 d. 1 p.) pakeitimo kita laikinosios apsaugos priemonės rūšimi – įrašu registre (CPK 145 str. 1 d. 2 p.). Apeliantė savo prašyme nurodė, kad faktiškai buvo areštuotas jai priklausantis yra 75 445 Eur vertės nekilnojamasis turtas, o taip pat ir sąskaitos bei turtines teisės, tačiau tokios apimties laikinosios apsaugos priemonės yra pernelyg varžančios ir todėl turto areštas pakeistinas į įrašą viešame registre, uždraudžiant perleisti nuosavybės teisę tik į faktiškai jau areštuotą nekilnojamąjį turtą.
18. Tokio turinio prašymas suponuoja išvadą, kad apeliantės tikslas buvo pakeisti ne tik taikomų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, bet ir jų mastą, vietoje CPK 145 straipnsio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų priemonių (t. y. jai solidariai su kitais asmenimis taikyto bet kokio turto arešto 437 614 Eur sumai) taikant tik CPK 145 straipnsio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę (individuliai jai nustačius draudimą perleisti 75 445 Eur vertės nekilnojamąjį turtą).
19. Todėl pritartina atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo prielaidų interpretuoti apeliantės valios kitaip, nei buvo nurodyta jos prašyme, bei spręsti, kad apeliantės prašymas pakeisti turto areštą įrašu viešame registre neapima teismo 2016-09-12 nutartimi taikyto kito jos turto (kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir / ar turtinių teisių, priklausančių apeliantei ir esančių pas apeliantę arba trečiuosius asmenis) arešto.
20. Kita vertus, vien aplinkybė, kad skundžiamoje nutartyje pasisakyta tik dėl to, jog apeliantei taikytas nekilnojamojo turto areštas negali būti pakeistas į įrašą viešame registre, bet nepasisakyta, kad į tokį įrašą registre dėl nekilnojamojo turto perleidimo draudimo negali būti pakeisti ir kiti jos atžvilgiu taikyti disponavimo kilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis ar turtinėmis teisėmis laikini ribojimai, savaime nereiškia, kad procesinis laikinųjų apsaugos priemonių pakeitmo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas neteisingai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ne kiekvienas civilinio proceso įstatymo normų netinkamo taikymo ar aiškinimo atvejis savaime teikia pagrindą teismo procesinio sprendimo (nutarties) panaikinimui. Priešingai, įstatymų leidėjas draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.), o procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas / aiškinimas sudaro pagrindą procesiniam sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas pats ginčas ar, atitinkamai, konkretus procesinis klausimas, ir tik tada, jeigu šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo
21. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (jų mastas), areštavus ne tik jos nekilnojamąjį turtą, bet ir banko sąskaitas bei turtines teises, yra neproporcingos ir pernelyg varžančios jos teises. Tvirtina, kad ji negali disponuoti jokiomis piniginėmis lėšomis ar turtinėmis teisėmis, kuo jai, kaip dviejų mažamečių vaikų motinai, sukeliami nepatogumai, apribojama teisę į nuosavybę ir orų gyvenimą, sukeliami sunkumai vykdant kitus įsipareigojimus, juolab kad per visą nutarties galiojimo laikotarpį ji nesiėmė jokių nesąžiningų veiksmų ir neketina to daryti ateityje.
22. Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis (rūšis), bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.
23. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turėtų įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant dėl prašymo panaikinti taikytas priemones ar jas pakeisti kitomis pagrįstumo. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros bei efektyviai užtikrintų pareikštus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2013; 2014-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014; 2017-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2018-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1229-180/2018).
24. Taigi nėra pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentais, kad ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo poreikio teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai išlieka aktualūs ir jais turi būti vadovaujamasi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nuomone, kad, teismui atsisakius patenkinti jos prašymą, minėti principai buvo pažeisti.
25. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 145 str. 2 d.). Apeliantė skunde neneigia, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas atitinka jai su kitais asmenimis pareikšto reikalavimo dydį, vadinasi, jomis yra užtikrinamas prašomas priteisti žalos atlyginimo reikalavimas.
26. Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d.), todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017).
27. Apeliantė nepateikė jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – jos turto areštas – sukėlė ar sukelia jai kokią nors neproporcingą žalą ar dėl kitos priežasties akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus ir dėl to jau neatitinka jų taikymo tikslų. Taip pat nepateikė ir įrodymų, pagrindžiančių naujų aplinkybių atsiradimą ir / ar jų pasikeitimą po to, kai jai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones.
28. Apeliantei su kitais asmenimis (solidariais atsakovais) yra nukreipti ieškinio reikalavimai dėl 437 614 Eur žalos atlyginimo. Esant skolininkų daugetui, ieškovė pagal įstatymą gali reikalauti, kad prievolę įvykdytų (taigi ir ją užtikrintų) visi ar keli atsakovai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Apeliantė teigdama, kad yra areštuotas 75 445 Eur vertės jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, jokių duomenų ar informacijos apie kitų solidarių atsakovų areštuotą turtą neteikė ir neįrodinėjo, kad šiuo konkrečiu atveju jau yra areštuota pakankamai visų atsakovų turto ieškinio reikalavimams užtikrinti ir todėl kiti jai taikomi ribojimai (sąskaitų ar turtinių teisių areštas) yra pertekliniai ir / ar neproporcingi.
29. Vien teiginiai apie taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą, jos turtinių teisių varžymą ir nepatogumus, auginant mažamečius vaikus, savaime nėra pakankamas pagrindas pritaikytą turto areštą pakeisti įrašu viešame registre. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam asmeniui, kuriam jos taikomos, tam tikrus suvaržymus ar nepatogumus, todėl aplinkybė, kad bylos šalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria neigiamus padarinius, tai pat nereiškia proporcingumo, ekonomiškumo ar teisingumo principų pažeidimo.
30. CPK 145 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismo 2016-09-12 nutartyje, kuria apeliantei buvo pritaikytas turto ir piniginių lėšų areštas, nurodyta, kad ieškovės pasirinktas anstolis įpareigojamas nustatyti konkrečią piniginių lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota būtiniesiems atsakovų poreikiams patenkinti. Duomenų apie tai, kad apeliantei nėra sudaryta (arba varžoma) galimybė patenkinti savo ar nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius, neleidžiama vykdyti būtinąsias prievoles, byloje nėra. Atsižvelgiant į CPK 145 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, suinteresuota šalis gali teikti teismui ir atitinkamą prašymą sumažinti jai nustatytų apribojimų mastą, įrodinėdama poreikį atlikti tokias pinigines operacijas, kurios nebuvo nurodytos nutartyje dėl arešto taikymo.
31. Apeliacinės instancijos teismas, nesutatęs teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų pažeidimo, konstatuotja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą iš esmės išsprendė teisingai, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.