- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- II-285-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00450-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. J., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjo A. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 2 dalį paskyrė galutinę 450 Eur baudą ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams už tai, kad jis, 2022-07-08 15.54 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonių junginį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, kai teisė vairuoti šios rūšies transporto priemones buvo atimta ir teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones gražinimo sąlygos neįvykdytos, vairuodamas transporto priemonių junginį nereguliuojamoje sankryžoje (duomenys neskelbtini) matydamas, kad yra transporto priemonių eilė, kuri laukė leidžiančio šviesoforo signalo judėti) esant kelio darbų vietoje įrengtam sektoriniam šviesoforui), rodydamas savo išskirtinumą, bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams tyčia pasuko į kairę į (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą ir ja važiavo priversdamas priešpriešais važiuojančias transporto priemones staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, prasilenkęs su priešpriešais važiavusiais automobiliais tęsė judėjimą (duomenys neskelbtini) gatve degant draudžiamam (raudonas) šviesoforo signalui taip privesdamas staiga stabdyti bei keisti važiavimo kryptį) trauktis į šalikelių) atvažiuojančiam priešpriešais automobiliui, kuris judėjo degant leidžiamam) žaliam) šviesoforo signalui.
Šalies argumentai
A. J. skundu prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, perkvalifikuojant pažeidimą iš ANK 420 str. 1 d. į ANK 417 str. 1 d. 4 d. ir paskirti nuobaudą, numatytą ANK 424 str. 2 d., 417 str. 1 d., 4 d. sankcijų ribose, o neįžvelgus pagrindo perkvalifikuoti nusižengimą, taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir už pažeidimą, numatytą LR ANK 420 str. 1 d., paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta nuobaudą ir neatimti specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas skundą motyvuoja tuo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Nusižengimą padarė savo darbo metu, atlikdamas savo tiesiogines funkcijas darbe. O būtent, krovininiu automobiliu į statybos objektą vežė krovinį, t.y. smėlį. Kadangi darbo diena ėjo į pabaigą, likus nedaug laiko iki statybos objekto užsidarymo, per skubėjimą įvažiavo į remontuojamą kelio atkarpą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Pripažįsta pažeidęs Kelių eismo taisykles, tačiau nurodo važiavęs su didžiagabaričiu krovininiu automobiliu ir per skubėjimą įvažiavo į kelio atkarpą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Pareiškėjo manymu, jis pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukėlė, kadangi važiavo gana lėtai, jo vairuojamą automobilį priešpriešais atvažiuojantys vairuotojai matė iš tolo, kadangi jame degė oranžinės spalvos švyturėliai, taip pat buvo įjungęs avarinę šviesos signalizaciją. Pareiškėjas, siekdamas praleisti priešpriešais atvažiuojančius automobilius, kelis kartus pats pasitraukė kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, sustojo ant kelkraščio, todėl Pareiškėjo manymu jie tikrai nebuvo priversti staigiai stabdyti ar keisti savo judėjimo greitį ar kryptį, kad galėtų išvengti susidūrimo ar užtikrintų jo ar kitų eismo dalyvių saugumą. Taip pat pareiškėjas skundu prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą. Prašymą motyvuoja tuo, kad jis yra doras, dirbantis vairuotoju, pažeidimą padarė atlikdamas savo tiesiogines funkcijas darbe. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, vairuotojo darbas yra vienintelis mano pragyvenimo šaltinis, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks darbo, o kartu ir pragyvenimo šaltinio, dėl ko taip pat negalės vykdyti įsipareigojimų (duomenys neskelbtini), kuriame pasiėmęs (duomenys neskelbtini) Eur paskolą būstui įsigyti, artimiausiu metu ketina vesti.
Atsiliepimas
Institucija savo atsiliepime su A. J. skundu nesutiko ir nurodė, kad tyrimas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei jo išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize. Institucijos manymu, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, o institucijos pareigūnas išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinęs jų tarpusavio ryšį, t. y. atlikęs surinktų duomenų viseto įvertinimą, pagrįstai paskyrė minimalią nuobaudą - 450 eurų dydžio baudą, bei pritaikė ANK 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos administracinio poveikio priemonės - asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą taip pat minimaliam 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui. Institucijos vertinimu asmuo, norėdamas gerai atlikti savo darbines funkcijas, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones. Institucijos manymu, vien tik ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymas nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, o nagrinėjamo straipsnio taikymas yra išimtinai susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių visuma, kartu su nurodytame straipsnyje įvardintomis aplinkybėmis, lemtų švelnesnės nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės skyrimą. Institucijos teigimu A. J. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo nusižengimo padarymo. Institucijos manymu, paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pažeidimu sutinka, jį padarė skubėdamas, atlikdamas tiesiogines pareigas, darbo metu. Nesutinka, kad tai buvo chuliganiškas vairavimas. Sprendimą priėmė spontaniškai. Nei viena transporto priemonė tuo metu nevažiavo, niekam nereikėjo trauktis į šalį, kad jį praleistų. Buvo pastatytas laikinas šviesoforas. Supranta, kad reikia vadovautis laikinais kelio ženklais, tačiau buvo likusios 5 minutės iki objekto užsidarymo, jei būtų nespėjęs, būtų turėjęs problemų. Suprato, kad daro blogai. Buvo įjungtas avarinis ir geltonas švyturėlis, taip norėjo perspėti kitus eismo dalyvius, kad važiuoja sunkiasvorė priemonė. Priešinga eismo juosta važiavo apie 150 metrų. Iš pradžių automobilių nebuvo, paskui pamatė, kad artėja visa kolona mašinų. Atsistojo šalikelėje ir praleido ją. Praeityje turėjo administracinių nusižengimų dėl greičio viršijimo. Pusantrų metų važinėjo neturėdamas teisės vairuoti ir to nežinodamas. Skundu iš esmės tik prašo palikti jam teisę vairuoti. Įmonėje, kurioje dirba, kitokių darbinių funkcijų atlikti negali. Tiesioginėms pareigoms atlikti šioje darbovietėje jam reikalinga teisė vairuoti. Darbdavys kito darbo suteikti negali. Jeigu neteks teisių, teks trauktis iš darbo. Vaikų neturi. Sutuoktinės pajamos (duomenys neskelbtini). Už būsto paskolą moka (duomenys neskelbtini)Eur.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nemano, kad Pareiškėjas supranta, jog pavojingai vairavo. Buvo atsižvelgta, kad chuliganiškų paskatų nėra, todėl straipsnis turi likti tas pats.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).
Tiek iš Pareiškėjo skundo, tiek iš jo paties paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad Pareiškėjas iš esmės su nusižengimu sutinka, tačiau prašo pakeisti nusižengimo kvalifikaciją arba paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta nuobaudą ir neatimti specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones.
ANK 424 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nusižengimo padarymo metu Pareiškėjui teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų. Tiek nusižengimo padarymo dieną, tiek ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie teisės vairuoti atėmimą, nežinojo.
Pareiškėjas prašo perkvalifikuoti jo veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 4 straipsnio 1, 4 dalys.
ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė kyla už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Minėto straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla dėl važiavimo esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Tuo tarpu, atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla už bent vieną iš alternatyvių šioje teisės normoje numatytų uždraustų veiksmų atlikimą: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti atlikimą) KET pažeidimą; 5) pavojingą situaciją sukėlusio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus atlikimą. Nors savo esme ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje bei ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų dispozicijos turi tam tikrų panašumų, tačiau, priešingai nei mano Pareiškėjas, nagrinėjamos bylos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visuma atitinka būtent ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Tai patvirtina tiek byloje esanti filmuota vaizdo medžiaga, tiek pareigūnų tarnybinis pranešimas.
Be to, kaip matyti, iš skundžiamo nutarimo Institucija surašydama nutarimą Pareiškėjo veiką perkvalifikavo iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1dalį. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šiam nusižengimui konstatuoti būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinuosius šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymius – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų atžvilgiu ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017), ir pan.
Vertinant Pareiškėjo veiksmus nusižengimo padarymo metu, o būtent, tai, kad jis važiavo darbo metu, sunkiasvoriu automobiliu, kuriuo nekaip neturėjo tyčios atkreipti į save dėmesį ir nekaip nedemonstruodamas savo išskirtinumą ir niekinamą požiūrį į kitus eismo dalyvius, manytina, kad jo veiksmuose nėra visų būtinųjų ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl jo veika skundžiamu nutarimu teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Nors šiuo atveju pareiškėjas teigia, jog jo vairavimas nebuvo chuliganiškas, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog pati institucija pagrįstai ir perkvalifikavo jo veiksmus iš ANK 42 str.2 dalies į 1 dalį. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjo veiksmai atitinka vieną iš alternatyvių ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių, tai yra padarė vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas važiavo dengiant raudonam šviesoforo signalui, kaip matyti iš vaizdo medžiagos priešpriešai atvažiuojančioms mašinoms buvo sudaręs kliūtį, nors ir pats suko į kelkraštį, tačiau visgi jo veiksmai eismo saugumo atžvilgiu laikytini pavojingais, todėl tenkinti Pareiškėjo prašymo dėl nusižengimo perkvalifikavimo į 417 straipsnio 1 ir 4 dalis nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė ANK 424 straipsnio 2 dalies, 420 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pareiškėjas tiek skundu tiek ir teismo posėdžio metu prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones.
Sprendžiant klausimą dėl A. J. skirtinos nuobaudos, pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-600-327/2017). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015).
Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Iš nutarimo matyti, kad Institucija už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą Pareiškėjui skyrė 300 Eur baudą. Taip pat šiuo nutarimu už nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje Institucija Pareiškėjui skyrė 450 Eur baudą. Galutinė nuobauda Pareiškėjui paskirta už sunkesnį, t.y. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimų, t.y. 450 Eur. Paskirta nuobauda laikytina ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.
Šiuo atveju vertinant pažeidimo aplinkybes, nustatyta, kad Pareiškėjas nusižengimą, nurodytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarė vairuodamas sunkiasvorį automobilį, su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Jis buvo gerai matomas kitiems eismo dalyviams. Iš Pareiškėjo paaiškinimų, matyti, kad jis skubėjo ir netoli nusižengimo vietos esantį smėlio iškrovimo vietą, atliko darbines funkcijas, tikslo pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius ar kitaip parodyti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams neturėjo. Priešinga eismo juosta važiavo apie 150 metrų. Be to, kaip matyti iš Pareiškėjo paaiškinimų, jis neturėjo tyčios pažeisti kelių eismo taisykles ir laikinus kelio ženklus, įtakos jo poelgiui turėjo skubėjimas atlikti darbines funkcijas, o tyčia susiformavo staiga. Byloje esančios aplinkybės rodo, kad Pareiškėjas vienareikšmiškai neketino pažeisti KET. Taip pat vertinant Pareiškėjo asmenybę, nustatyta, kad Pareiškėjo darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu, jis turi finansinių įsipareigojimų, o neturėdamas tesiės vairuoti darbdavys jam negalėtų pasiūlyti kito darbo. Be to, Pareiškėjas praeityje už analogiškus nusižengimus nebuvo baustas, paskirtos baudos už administracinius nusižengimus buvo mokamos laiku. Atsižvelgiant į visą tai, bei tai, kad byloje nustatyta viena Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti atsakomybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu Pareiškėjui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas 3 mėnesiams prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir nebūtų proporcinga jo padarytiems pažeidimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.
Esant paminėtoms aplinkybėms, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, A. J. skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamu nutarimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas3 mėnesiams, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirtina. Manytina, kad vien paskirta didele bauda bus pasiekti nuobaudos tikslai (ANK 22 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. J. (A. J.) skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuobaudos pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi A. J. atžvilgiu administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, netaikyti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.