- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-01
- Bylos Nr.
- e2-270-1148/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01950-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- R. T.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. R.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. T. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. T. išlaikymą nepilnametei dukrai A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta jos ir R. T. santuoka bei patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėta sutartimi, be kita ko, R. T. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai A. T., po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant į ieškovės sąskaitą ne vėliau kaip iki einamo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nuo teismo sprendimo praėjo beveik penkeri metai. Per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė ir padidėjo nepilnametės A. T. poreikiai, todėl atsakovo teikiama išlaikymo suma tapo ženkliai per maža ir nebepakankama. Ieškovė inicijavo mediacijos procesą dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai pakeitimo, tačiau atsakovas su privalomosios mediacijos vykdymu nesutiko. Šalims nutraukiant santuoką ir sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, A. T. buvo (duomenys neskelbtini) metai. Šiuo metu mergaitei yra (duomenys neskelbtini) metų ir nėra abejonės, kad jos poreikiai bei patiriamos būtiniausios išlaidos yra pasikeitusios. Ieškovė nurodo, kad mergaitės poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 880 Eur suma. Išlaikymas skirtas nepilnametės dukters kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat. Ieškovei, kuri viena augina nepilnametę šalių dukrą ir taip tenka didesnė vaiko aprūpinimo našta, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės tinkamo vykdymo.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2025 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad Skyrius neturi duomenų apie tai, kad ieškovės ir atsakovo šeimai iki 2020 metų galimai būtų taikytos konkrečios prevencinės / intervencinės priemonės ar skirtas atitinkamas konkrečių institucijų dėmesys: įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; nustatytas socialinės rizikos lygis; nustatyta vaiko teisių pažeidimų; inicijuota laikinos globos vaikui priemonė ir kt. Atsižvelgiant į tai, preziumuojama, jog iki 2020 metų ieškovė ir atsakovas tinkamai vykdė konstitucines bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas neturtines (rūpinimasis vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jam tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas) ir turtines pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Šiai dienai situacija sąlyginai pakitusi, nes nuo 2020 m. Skyriuje gauti ir išnagrinėti 3 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš kurių 2 kartus vaiko teisių pažeidimai nenustatyti, kadangi nebuvo duomenų (ar jų nepakako) patvirtinančių vaiko teisių ir geriausių interesų neužtikrinimą / pažeidimą ir 1 kartą nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, atlikus vaiko situacijos vertinimą - nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Pirmojo atvejo vadybos posėdžio metu, ieškovei patvirtinus poziciją dėl jos noro priimti pagalbą bei tinkamai užtikrinti vaiko poreikius ir interesus: aptartas šeimos poreikių pagalbai vertinimas; identifikuotos pagalbos priemonės bei būdai; sudarytas konkretus pagalbos planas bei uždaviniai. Antrojo atvejo vadybos posėdžio metu, išklausius atsakovo poziciją bei pagalbą ir paslaugas teikiančių specialistų nuomones, priimtas sprendimas tęsti atvejo vadybos procesą bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugų teikimą. 2021 m. lapkričio 18 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, nuspręsta ieškovei baigti atvejo vadybą bei nutraukti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas namuose. Skyriaus iniciatyva ieškovei ir (ar) atsakovui administracinio poveikio priemonės nėra taikytos. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniausiems poreikiams tenkinti, yra pripažinta minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 1153 Eur), atskaičius mokesčius yra 846,96 Eur. Kartu konstatuojama, jog vaikui priteisiamas išlaikymo dydis turėtų būti ne mažesnis nei 1 MMA (išimtiniais atvejais individualizuojama pagal bylos aplinkybes). Vadinasi, išlaikymo nepilnametei A. T. dydis turėtų būti po 423,48 Eur. Iš šios sumos, galimai, išskiriant kas mėnesį Valstybės skiriamą vienam vaikui išmoką (122,50 Eur) laikoma, jog kiekvienas iš vaiko tėvų vaiko išlaikymui turėtų skirti po apie 358,73 Eur. Iš Skyriuje turimų duomenų matyti, jog ieškovės integracija darbo rinkoje yra sėkminga, o atsakovas šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl tikėtina, jog jo generuojamos pajamos yra susijusios su išmokomis dėl netekto darbo. Nežiūrint į tai, manytina, jog atsakovo galimybės imtis papildomų priemonių, kad galėtų atliepti ne tik minimalius / būtinuosius, bet ir papildomus vaiko poreikius, nėra ribotos. Skyrius neturi duomenų apie galimai turimas atsakovo sveikatos problemas, kitus išlaikomus asmenis, kreditorinius įsipareigojimus ir pan., galinčius riboti atsakovo galimybes siekti integruotis darbo rinkoje ir (ar) apeliuoti į geriau apmokamo darbo poziciją. Kartu vertinama ir ieškovės pateikti vaiko poreikiai, kurių Skyrius negali nei patvirtinti, nei paneigti, kadangi kiekvienu atveju vaiko poreikiai yra, ir turi būti individualizuojami. Todėl preziumuojama, jog ieškinyje pateikti duomenys vaizdžiai iliustruoja esamus, materialaus pobūdžio vaiko poreikius. Kartu sutinkama su tuo, kad ieškovei šiai dienai tenka didesnė vaiko priežiūros, auginimo, ugdymo ir išlaikymo našta, kadangi vaikas su ieškove gyvena betarpiškai. Atsakovas, su vaiku bendraudamas epizodiškai, manytina, iki šiol patyrė ir šiuo metu patiria nepalyginamai mažiau išlaidų ar turėjo/turi pasitelkti nepalyginamai mažiau vidinių / išorinių išteklių bei resursų vaiko priežiūros, auginimo, ugdymo ir išlaikymo kontekste (tikėtina neturėjo pareigos ir šiai dienai neturi, pavyzdžiui, derinti darbinių įsipareigojimų su vaiko priežiūra ligos atveju ir pan.). Reziumuojant tai, kas išdėstyta, Skyrius laikosi pozicijos, jog vaiko išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus, ir būtinus vaiko poreikius. Taigi, manytina, jog ieškovės prašoma išlaikymo vaikui suma nėra per didelė ar objektyviai nepagrįsta ir galinti užtikrinti būtinuosius bei papildomus vaiko poreikius (pakankamos materialines sąlygos fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti vaiko įgimtus ir įgytus gebėjimus, galinčios patenkinti ne tik minimalius ir (ar) būtiniausius, tačiau ir papildomus vaiko poreikius).
5. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytus motyvus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad per šiuos beveik šešis metus pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Mergaitė šiuo metu yra paauglė, todėl per mėnesį apskaičiuota išlaikymo suma siekia mažiau nei vidurkį. Po santuokos nutraukimo šalys pradėjo gyventi skyrium. Ieškovė ir atsakovas gyvena tame pačiame name, tik skirtingose įėjimuose ir skirtingose butuose. Buvo susitarta ir planuojama, kad tėvas bendraus su savo dukra, prisidės prie jos išlaikymo, tačiau situacija yra kitokia ir tėvas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Iš pradžių atsakovas mediacijos metu buvo sutikęs mokėti padidintą išlaikymą, t.y. apie 380 Eur ir tai ieškovei patvirtino žodžiu. Vienai ieškovei išlaikyti dukrą yra pakankamai sunku, nes ji gauna minimalų atlyginimą, dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas dukrai išlaikymą mokėjo anksčiau periodais, šiuo metu visiškai nemoka.
6. Atsakovas R. T. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą ir joje nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų
8. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
9. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama padidinti iš atsakovo ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, remdamasi pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais.
Dėl pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių
12. Kaip matyti iš Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ketvirtuoju ir penktuoju punktais šalys susitarė, kad ,,R. T. įsipareigoja teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai A. T. po 200 (du šimtus) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant į J. T. sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip iki einamo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pareiškėjai susitarė nepilnametės dukters A. T., išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti J. T.”. Vadinasi, šiuo atveju pasikeitę vaiko poreikiai, teismo įsitikinimu, turi būti vertinami nuo (duomenys neskelbtini).
13. Visų pirma, teismas pažymi, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, todėl akivaizdu, kad per daugiau kaip 5 (penkių) metų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo vaiko, kuriam minėto sprendimo priėmimo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, poreikiai pasikeitė (vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad vaikams augant jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
14. Antra, pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2026 m. minimalioji mėnesinė alga sudaro 1 153 Eur, atskaičius mokesčius – 846 Eur. Taigi orientacinis iš kiekvieno iš tėvų teiktinas vaikui išlaikymo dydis šiuo atveju sudaro 423 Eur (846 Eur / 2 (tėvui ir motinai)). Ieškovė šiuo atveju prašo padidinti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydį iki 380 Eur.
16. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
17. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje pagal savo galimybes detalizavo nepilnamečiui vaikui reikalingų išlaidų per mėnesį dydį, šiuo atveju per mėnesį yra reikalinga apie 880 Eur, kuriuos sudaro: 350 Eur maistas; 100 Eur rūbai; 60 Eur avalynė; 40 Eur higienos reikmenys; 60 Eur vaistai, vitaminai, žuvų taukai; 30 Eur ugdymo priemonės, pratybos; 20 Eur kanceliarinės priemonės; 50 Eur pramogos ir laisvalaikis; 20 Eur įmokos į klasės fondą, klasės išvykos; 30 Eur gimtadieniai; 25 Eur kirpykla; 25 Eur telefonas, interneto ryšys; 70 Eur komunalinės paslaugos (vaiko dalis) ir teismui nekyla abejonių, kad nepilnamečiui vaikui per mėnesį reikalinga išlaikymo suma sudaro 880 Eur. Atsakovas dėl nurodyto reikalingo išlaikymo dydžio jokių savo skaičiavimų, galinčių pagrįsti mažesnius nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikius į bylą neteikė ir neįrodinėjo, atsiliepimo nepateikė bei teismo posėdyje nedalyvavo.
18. Apibendrinant išdėstytus motyvus ir aptartus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė pasikeitusius (išaugusius) nepilnamečio vaiko poreikius, kurie šiuo metu sudaro 880 Eur/ mėn. sumą (440 Eur išlaikymo sumą, tenkančią vienam iš tėvų).
19. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2025 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 122,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.
20. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), todėl atsižvelgiant į tai kas nustatyta, laikytina, jog kiekvienas iš tėvų prie dukros išlaikymo privalo prisidėti suapvalinus 379 Eur suma ((880,00 – 122,50) / 2) = 378,75 Eur). Todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimui.
Dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio
21. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
22. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
23. Šiuo metu ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kur gaunamas atlyginimas vidutiniškai sudaro 866 Eur per mėnesį. Ieškovei asmenine nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kito nekilnojamojo turto ieškovė neturi, taip pat neturi įregistravusi transporto priemonių. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) ir kiekvieną mėnesį moka 124,49 Eur būsto kredito įmokas. Apie atsakovo turtinę padėtį ieškovė duomenų pateikti negali, tačiau jai yra žinoma, kad R. T. yra sveikas, darbingas, gaunantis pajamas žmogus.
24. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), todėl tai tik patvirtina, kad atsakovas gali teikti nepilnametei dukrai A. T. reikalingą išlaikymą. Byloje nėra duomenų (atsakovas tokių neteikė), iš kurių teismas galėtų nustatyti, kokios yra atsakovo faktiškai gaunamos pajamos. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, atsakovas turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypų). Pagal Kelių transporto priemonių registro išrašą atsakovas jam nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi.
25. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir atsakovo galimybę teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų, dėl kurių jis negalėtų teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio.
27. Remiantis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, jog ieškovės pareikštas reikalavimas padidinti iš atsakovo priteistiną nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį iki 380 Eur yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškovė šioje byloje patyrė išlaidų advokato pagalbai: 500 Eur už ieškinio parengimą, 300 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdyje. Ieškovės atstovė byloje pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus – mokėjimo nurodymus. Pažymėtina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą, todėl 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Be to, šioje byloje ieškovė patyrė išlaidų advokato pagalbai: 100 Eur už konsultaciją, prašymo dėl mediatoriaus paskyrimo, tačiau ieškovės atstovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų aukščiau minėtų išlaidų buvimą. Kadangi, įrodymų, kurie pagrįstų 100 Eur buvimą nebuvo pateikta, teismas nesprendžia klausimo dėl šių išlaidų priteisimo.
31. Šiuo atveju ieškovė už ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 64,80 Eur žyminio mokesčio ((380 Eur – 200 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
32. Byloje patirta 14,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi šių išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (8 Eur), patenkinus ieškovės ieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. T. išlaikymą nepilnametei dukrai A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)) dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 64,80 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 80 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14,12 Eur (keturiolika eurų 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.