Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei L. L., atsakovui E. G., atstovei advokatei D. G.-Kuzminskienei, trečiajam asmeniui V. P., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

nedalyvaujant ieškovei L. G., trečiųjų asmenų Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TELE2“, akcinės bendrovės (toliau – AB) „LESTO“, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, UAB „Kaišiadorių vandenys“, AB „Lietuvos dujos“, UAB „Mokilizingas“ (buvęs pavadinimas „SNORO lizingas“), bankrutuojančios akcinės bendrovės (toliau – BAB) banko SNORAS, UAB „MCB Finance“ atstovams, antstolei Marijai Lekstutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. patikslintą ieškinį atsakovui E. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalijimo bei atsakovo E. G. priešieškinį ieškovei L. G., tretiesiems asmenims Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, UAB „TELE2“, AB „LESTO“, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, UAB „Kaišiadorių vandenys“, AB „Lietuvos dujos“, UAB „Mokilizingas“, BAB bankui SNORAS, UAB „MCB Finance“, V. P., antstolei Marijai Lekstutienei, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė L. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui E. G., prašydama santuoką tarp jos ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardę – G.ė; nustatyti dukrų G. G. ir M. G., gimusių (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su kartu su ja; nustatyti atsakovo ir dukrų bendravimo grafiką SKYPE, telefonu, elektroniniais laiškais, atsakovui ir dukroms patogiu laiku; priteisti iš atsakovo dukrų G. G. ir M. G., gimusių (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki dukrų pilnametystės; automobilį Audi 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 8000,00 Lt vertės, registruotą atsakovo vardu, palikti atsakovui; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalinti 2/3 dalis buto priteisiant L. G., 1/3 dalį buto priteisiant E. G.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 141-144). Taip pat ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka, prašo ieškinį tenkinti (t. 3, b. l. 3-5).

Trečiasis asmuo antstolė Marija Lekstutienė atsiliepimo nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Teisme gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 3, b. l. 13).

Liudytoja G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra jos sūnus, mano, kad dėl šeimos iširimo kalti abu, tačiau daugiau L. G.. Kai marti išvyko į užsienį, sūnus vienas rūpinosi mergaitėmis, užtikrino visus jų poreikius, o marti grįždavo vieną kartą metuose, su dukrom nebendravo. Dabar L. G. draudžia su anūkėmis susitikti. Sūnus ir marti pirko butą, kuris buvo labai apleistas. Ji pardavė savo nekilnojamąjį turtą ir davė per du kartus 2005 metais ir 2006 metais sūnui 35000,00 Lt tvarkyti butui. Duodant pinigus dalyvavo sūnus, marti ir vaikai, dovanojimo raštelį pasirašė sūnus. Šeimai dovanojo pinigus buto remontui, negalvojo, kad ieškovė taip pasikeis. Sūnus labai mergaitėmis rūpinosi, jas labai myli. Rėmė jį pinigais, nes marti nesiuntė pinigų, o sūnui buvo sunku vienam išlaikyti dukras. Anūkės grįžę pasakojo, kad mama turi draugą, kartu gyvena. Supranta, kad mergaitės nori būti su mama, bet mano, kad su tėčiu joms būtų geriau (t. 3, b. l. 73-74).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadas (t. 1, b. l. 32-33, t. 2, b. l. 5, 92), kuriose nurodė, kad E. ir L. G. šeima nėra įrašyta į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, skyrius neturi informacijos, kad L. ir E. G. netinkamai rūpinasi savo vaikais, blogai su jais elgiasi. Mergaitės M. ir G. G. skyriuje 2013 m. vasario 18 d. ir 2013 m. vasario 20 d. išreiškė norą gyventi su mama užsienyje. Skyrius mano, kad abi mergaitės yra pakankamai brandžios išreikšti savo nuomonę.. Skyrius nepritaria E. G. priešieškinio reikalavimui dalyje dėl nepilnamečių M. ir G. G. gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu E. G. bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimui iš motinos L. G.. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Loreta Milkevičienė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad mergaitės išklausytos nedalyvaujant motinai, todėl manytina, kad jų nuomonės nieks neįtakojo, mergaitės savo ateitį sieja su Anglija. Mergaitės labai išgyvena dėl tėvų konflikto, mano, kad tėvas motinai kerštauja ir dėl to jos vengia su tėvu bendrauti (t. 3, b. l. 75).

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 10 metų buvo E. G. kaimynas, draugas, bendradarbis, senas pažįstamas, bendravo šeimomis. Jis apie 2009 metus intymiai bendravo su L. G. keturis kartus. Jis žinojo apie G. tarpusavio nesutarimus, o kaimynė L. G. rodė jam dėmesį, todėl su ja susitiko. Jis su žmona išsiskyrė prieš du metus, apie L. G. neištikimybę E. G. prasitarė būdamas neblaivus. Atsakovui apie santykius su jo žmona papasakojo gal po metų, dar prieš savo skyrybas (t. 3, b. l. 74).

Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra E. G. brolio žmona. E. ir L. G. šeimą pažįsta labai gerai. E. kaip tėvas, labai rūpestingas, dukras išleisdavo į visas stovyklas, į Dainų dainelę, kitus konkursus, o mama nesirūpino vaikais. Šiuo metu labai susirūpinus, nes nežino, kur mergaitės gyvena, kokios jų gyvenimo sąlygos, kaip su jomis elgiamasi. Susitikimo metu mergaitės skundėsi, kad yra namuose yra pelėsis, neturi kiemo, nešventė Naujųjų metų, nebuvo eglutės, nebuvo torto, net dovanų. Pas tėtį visada būdavo tvarkinga, pietūs išvirti, namuose tvarka. Po mergaičių išvažiavimo ribojamas bendravimas, neleidžiama paskambinti. Ji įsitikinusi, kad mergaites nuteikinėja mama prieš tėtį, giminaičius (t. 3, b. l. 74-75).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Byloje nustatyta, kad santuoka tarp L. G. ir E. G. registruota 1996 m. rugpjūčio 31 d. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 249 (b. l. 12). Santuokoje 1997 m. sausio 8 d. gimė dukros G. G. (b .l. 18) ir M. G. (b. l. 19). Ieškovė ir atsakovas negyvena kartu kaip sutuoktiniai ir bendro ūkio neveda daugiau kaip metai laiko. Santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir atsakovas taikytis ir gyventi kartu atsisako. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, civilinėje byloje J. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-545/2012). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje O. Š. v. B. Š., bylos Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog šeima iširo dėl atsakovo smurto vartojimo jos atžvilgiu. Tai patvirtina ir byloje esantis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-840/2012, kurioje atsakovas E. G. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 145-146). Teismas nusprendė E. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiai susitaikius ir baudžiamoji byla nutraukta. Iš pateikto nuosprendžio matyti, kad E. G. 2012 m. birželio 18 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, buto, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, savo sutuoktinei L. G. sudavė vieną smūgį į viršugalvį ir vieną smūgį kumščiu į kaklą, taip L. G. sukėlė fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jau vyko skyrybų procesas, akivaizdu, jog tarp šalių tuo metu buvo įtampa, konfliktas buvo momentinis, vienkartinis. Atsakovas atsiprašė L. G. ir pastaroji jam atleido. Nors ieškovė teigė jog, smurtas jos atžvilgiu buvo vartojamas ir 2009 metais, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl darytina išvada, kad nors buvo pavartotas smurtas prieš atsakovę, tačiau iš šio vienkartinio įvykio negalima teigti, jog santuoka iširo dėl atsakovo vartojamo smurto ieškovės atžvilgiu. Atsakovas priešieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovės neištikimybės. Liudytojas A. K. paaiškino, kad turėjo lytinių santykių su ieškove L. G.. Jog šie santykiai prasidėjo ieškovės iniciatyva. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas yra atsakovo draugas, bendradarbis ir 10 metų buvo kaimynas. Kada liudytojas pasakojo atsakovui E. G. apie jo žmonos neištikimybę, buvo neblaivus. Todėl šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai. Be to iš prijungtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-598-810/2013 esančių teismo posėdžių protokolų matyti, jog konfliktų iniciatorius yra E. G., tačiau vienas kitą užgaulioja abu sutuoktiniai, keikiasi ir vartoja necenzūrinius žodžius vienas kito atžvilgiu (b. l. 78-79). Todėl teismui yra pagrindas daryti išvadą, kad šiuo atveju abu sutuoktiniai nevykdė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė patikslintame ieškinyje, o atsakovas priešieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę G., o atsakovui G. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių pavardžių klausimą reguliuoja CK 3.69 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę <...>. Ginčo dėl to nėra, todėl ieškovei L. G. po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė G., o atsakovui E. G. paliktina pavardė G. (CK 3.69 str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametės G. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir M. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. G. ir atsakovo E. G. dukros (t. 1, b. l. 18, 19). Iš L. G. 2012 m. liepos 4 d. rašto atsakovui E. G. (t. 1, b. l. 69) matyti, kad ji išsivežė mergaites į Jungtinę Karalystę, nurodė gyvenamosios vietosadresą. L. G. 2012 m. rugsėjo 29 d. pateikė pareiškimą (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei, kuriuo prašė išbraukti mergaites iš moksleivių sąrašų (t. 1, b. l. 71). (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus 2012 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. M-342, M. ir G. G. išbrauktos iš gimnazijos mokinių sąrašų (t. 1, b. l. 70). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių seniūnijos 2012 m. gruodžio 12 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu Nr. 23 nustatyta, kad mergaitėms adresu (duomenys neskelbtini), sudarytos tinkamos sąlygos pamokų ruošai ir poilsiui (t. 1, b. l. 35). (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2013 m. spalio 1 d. pažyma patvirtina, kad G. ir M. G. yra vidurinės mokyklos dieninio mokymo sąrašuose. Mergaitės mokosi mokyklos 11 – oje klasėje (t. 2, b. l. 75). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui M. G. ir G. G. 2013 m. vasario 18 d., 2013 m. vasario 20 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nori gyventi su motina užsienyje. Nurodo, jog mama jų prieš tėtį nenuteikinėja (t. 2, b. l. 8-11). G. G. ir M. G. 2013 m. vasario 18 d. pareiškė, jog nori gyventi su motina L. G., jų parašų tikrumą šiuose pareiškimuose patvirtino Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras Andrius Bučinkas (t. 1, b. l. 102, 103). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui 2013 m. spalio 24 d. G. ir M. G. rašė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nori gyventi su mama, mama jomis tinkamai rūpinasi, apmoka visas išlaidas. Neatsisako bendrauti su tėčiu, stengiasi visada atsiliepti į jo skambučius (t. 2, b. l. 93, 94). Iš prijungtoje administracinio teisės pažeidimo byloje A.2.9-598-810/2013 esančio teismo 2013 m. spalio 24 d. posėdžio protokolo (b. l. 78-79), kurio metu buvo apklausiamos nepilnametės M. ir G. G., matyti, kad mergaitės pyksta ant tėvo, nenori su juo bendrauti, nes jis blogai elgiasi.

Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikavo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma tiesiogiai kartu su nacionaliniais įstatymais, reguliuojančiais ginčo santykius (Konstitucijos 138 str. 3 d.). Šios Konvencijos 3 straipsnis įpareigoja visas institucijas, taip pat ir teismus, veikti išimtinai vaiko interesais. Konvencijos 12 straipsnis numato, jog vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio. Lietuvos Respublikos CK 3.177 str. taip pat įtvirtina nuostatą, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Šioje byloje yra itin svarbi aplinkybė, tai, kad mergaitės kelis kartus išreiškė norą gyventi su motina, jų nuomonė nesikeičia. Jos faktiškai gyvena su motina. Ginčo dėl šio fakto nėra. Nors byloje nėra tikslių duomenų apie ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, tačiau iš mergaičių paaiškinimų Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, galima daryti išvadą, kad jos tinkamos nepilnamečių dukrų gyvenimui. Teismas duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukrų priežiūra ar netinkamai atstovautų jų interesus nėra gavęs. Be to šios pozicijos laikosi ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas, įvertinęs, byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į tai, jog G. ir M. G. yra 16 metų ir jos gali aiškiai išreikšti savo nuomonę, į tai, kad faktiškai jau gyvena su motina ir nėra būtino bei neišvengiamo pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, jų gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. G..

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė nustatyti atsakovo ir dukrų bendravimo grafiką SKYPE, telefonu, elektroniniais laiškais, atsakovui ir dukroms patogiu laiku. Atsakovas tokio reikalavimo priešieškinyje nenurodė, tačiau atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 14-15) pasisakė dėl bendravimo su dukromis tvarkos nustatymo. Atsakovas prašė nustatyti, kad šv. Kalėdų ir šv. Velykų šventes, mokyklines atostogas abiejų vaikų atžvilgiu šalys dalinasi pusiau: M. G. ir G. G. poriniais metais šv. Kalėdas ir kalėdines atostogas leidžia su motina, šv. Velykas ir pavasario atostogas leidžia su tėvu; neporiniais metais šv. Kalėdas ir kalėdines atostogas leidžia su tėvu, šv. Velykas ir pavasario atostogas leidžia su motina; vasaros atostogų metu dukros mėnesį leidžia kartu su tėvu. L. G. įsipareigoja užtikrinti, kad dukros M. G. ir G. G. grįžtų nurodytais laikotarpiais pas tėvą į Lietuvą; L. G. įsipareigoja užtikrinti, kad dukros turės mobilųjį telefoną ir kompiuterį su interneto ryšiu bei įdiegta programa „Skype“ bendravimui su tėvu E. G. nuotoliniu būdu per „Skype, Facebook, kitas priemones pagal galimybę netrukdomai bendrauti kasdien tėvo ir dukrų suderintu laiku.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK3.170 str. 1 d., 2 d.).Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukros G. ir M. G. gyvena užsienyje, mergaitės mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, duomenų kada būna mergaitėms atostogos byloje nėra, todėl akivaizdu, jog nėra galimybių teismui nustatyti atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką. Taip pat teismas negali sutikti ir su ieškovės pasiūlyta tvarka, nustatyti bendravimo tvarką tik nuotoliniu būdu, kadangi ji pažeistų tėvo teisę su vaikais matytis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, į tai, kad mergaitėms 2014 m. sausio 8 d. bus 17 metų, tai, kad jos neatsisako bendrauti su tėvu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A29-598-810/2013, bei tai, kad duomenų apie blogą tėvo elgesį dukrų atžvilgiu byloje nėra, tėvo gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos mergaitėms ilsėtis ir gyventi, nustatytina sekanti nepilnamečių M. G. ir G. G. bendravimo su tėvu E. G. tvarka:

Atsakovas E. G. ir dukros G. G. ir M. G. bendrauja internetu, telefonu, kitomis informacinių technologijų priemonėmis, atsakovui ir dukroms patogiu laiku;G. G. ir M. G. vasaros atostogų metu dvi savaites leidžia kartu su tėvu, laiką suderinus tarpusavyje ir atsižvelgiant į nepilnamečių mergaičių norus;G. G. ir M. G. kelionės išlaidas dengia L. G. ir E. G. lygiomis dalimis.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms G. ir M. G., gimusioms (duomenys neskelbtini) , periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį kiekvienai nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki dukroms sukaks pilnametystė. Atsakovas nesutinka mokėti prašomo dydžio išlaikymą.

Pagal CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Iš šalių paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktų išvadų matyti, kad ieškovės ir atsakovo dukros gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69). Ši gyvenamoji patalpa nuomojama, kito turto be dalintino buto (duomenys neskelbtini) ieškovė neturi. Tikslių duomenų apie ieškovės darbo užmokestį byloje taip pat nėra. Iš byloje esančios Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2013 m. vasario 7 d. pažymos matyti, jog atsakovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 450,00 Lt (t 2, b. l. 40). UAB Eckes-Granini Lietuva atsakovas gauna darbo užmokestį apie 900,00 Lt, kito turto be dalintino buto taip pat neturi. Ieškovė patikslintame ieškinyje bei atstovė teismo posėdžio metu nenurodė nepilnametėms mergaitėms skiriamų lėšų panaudojimą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog mergaitėms tuoj 17 metų, tikėtina, kad jų poreikiai yra dideli, todėl spręstina, kad kiekvieną mėnesį nepilnamečių dukrų išlaikymui reikalinga 800,00 Lt suma. Atsakovas savo nesutikimą mokėti po 400,00 Lt dydžio išlaikymą vaikui motyvuoja tuo, kad jo mėnesinis uždarbis yra mažas, turi daug skolų. Tačiau teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės dukrų išlaikymui po 500,00 Lt kiekvienai.

Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus dėl jų turtinės padėties, teismas sprendžia, kad atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra apylygė. Duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, kitus išlaikytinius byloje nėra. Atsakovas yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Būtent tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Vien tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad būtų patenkinti nepilnamečių vaikų poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jų minimalius poreikius. Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl, būdamas sveikas, darbingas turi galimybę gauti didesnes pajamas. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra liepiama ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar jų gavimu ateityje, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai.

Teismas įvertina ir tai, kad šalių dukros gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis juo, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, CK 6.461 str. 2 d., pagal kurią vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pagrįstu, kadangi jis neprieštarauja įstatymų nustatytiems reikalavimams bei įgyvendina prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą (CK 3.200 str.), yra adekvatus vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.

Tokiu būdu, iš atsakovo E. G., priteistinas išlaikymas dukroms G. G. ir M. G., gimusioms (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienai po 400,00 Lt iki dukrų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.199 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Taip pat nustatytina, kad ieškovės dalis dukrų išlaikymo prievolėje yra lygi atsakovo prievolei, t. y. 800,00 Lt.

Nepilnametėms G. G. ir M. G., gimusioms (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina L. G. (CK 3.185 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovė patikslintame ieškinyje ir atsakovas priešieškinyje nurodė, jog santuokoje 2003 m. gruodžio 23 d. įgijo nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą L. G. ir E. G. nuosavybė (t. 1, b. l. 15). Ieškovė nurodo, jog buto vertė 2012 m. birželio 25 d. 25100 Lt, atsakovas butą vertina 34600,00 Lt. Butui įsigyti šalys paėmė kreditą iš Kaišiadorių vyskupijos kredito unijos (t. 1, b. l. 11-13) ir šiai dienai, kaip teigia sutuoktiniai, paskola išmokėta. Ieškovė patikslintame ieškinyje, atsakovas priešieškinyje prašo padalinti butą nukrypstant nuo lygių dalių pricipo, kiekvienas prašo jam skirti 2/3 dalis buto.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Sprendžiant dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujamasi CK ir CPK nuostatomis, remiamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgtina į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinus visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenkamas santuokinio turto padalijimo būdą. Dalijant turtą natūra, atsižvelgtina į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinių sveikatos būklę ar jų turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog dalintinas butas yra 2 kambarių, 28,39 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto, 49.64 kvadratinių metrų bendro ploto, todėl akivaizdu, jog jis gali būti dalintinas natūra. Ieškovė prašo padalinti butą nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių pricipo, prašo jai paskirti 2/3 dalis buto, atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka gyventi mergaitės. Dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtų taikomas tiek, kiek to reikia siekiant nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-460/2004). Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. M, bylos Nr. 3K-3- 165/2004). Vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš sutuoktinių, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M , bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D., v. A. D. . bylos Nr. 3K-3-479-2009; kt.).Atsakovas tai pat prašo padalinti butą nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, prašo jam paskirti 2/3 dalis buto. Atsakovas nurodo, jog jam didesnė buto dalis priklauso dėl to, kad buto remontui 35000,00 Lt jam dovanojo motina G. G.. Liudytoja G. G. patvirtino, jog pinigus sūnui dovanojo butui sutvarkyti, nurodė, kad pasirašė ir raštelį, tačiau atsakovas nepateikė tai įrodančių dokumentų. Iš byloje esančių žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad G. G. 2005 m. gruodžio 8 d. pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 10 d. pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad motina G. G. galėjo dovanoti 35000,00 Lt, tačiau kaip pati liudytoja teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigai buvo skirti sūnaus šeimai, todėl galima teigti, kad, jeigu pinigai ir buvo dovanoti, tai jie laikytini šeimos turtu. Teismas mano, kad šalys byloje neįrodė jokių svarbių priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 str. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad esant nesklandumams šalims naudojantis padalintu nekilnojamuoju turtu, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalintinas ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½ dalį.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas savo vardu įregistravęs transporto priemonę Audi 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17). Teismo posėdžio metu ir rašytiniais dokumentais nustatyta, kad automobilis Audi 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduotas E. S. 2013 m. balandžio 6 d. (t. 2, b. l. 19) ir šie duomenys registruoti VĮ „Regitra“ 2013 m. balandžio 9 d. (t. 1, b. l. 20), todėl jis nedalintinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog kreditorinių įsiskolinimų neturi, tačiau sutiko su atsakovo reikalavimu prisiimti dalį įsipareigojimų UAB „Kaišiadorių butų ūkiui“. Atsakovas priešieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė įsipareigojimą UAB „Tele2“ palikti L. G. asmeniniu įsipareigojimu; įsipareigojimus Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, AB „LESTO“, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, UAB „Kaišiadorių vandenys“, AB „Lietuvos dujos“, UAB „Mokilizingas“, BAB banko SNORAS, UAB „MCB Finance“, V. P., antstolei Marijai Lekstutienei pripažinti bendrais sutuoktinių įsipareigojimais, šalis pripažinti solidariais skolininkais. Atsakovas nurodė, jog UAB „Tele2“ ieškovė skolinga 108,43 Lt, abu skolingi Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ – 14705,00 Lt, AB „LESTO“ – 287,47 Lt, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ – 469,12 Lt, UAB „Kaišiadorių vandenys“- 78,19 Lt, AB „Lietuvos dujos“ – 1659,49 Lt, UAB „Mokilizingas“ – 1035,12 Lt, bankrutuojančios akcinės bendrovės banko SNORAS – 3255,76 Lt, UAB „MCB Finance“-1137,93 Lt, antstolei Marijai Lekstutienei vykdymo išlaidas – 501,57 Lt, V. P. – 6394,47 Lt. Iš byloje esančių atsakovo E. G. sąskaitos išrašų (t. 2, b. l. 42-43, 98-165) matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2012 m. birželio 27 d. paėmė kreditų 91050, Lt sumai (t. 2, b. l. 1166-169). Tikslinė 2011 m. gruodžio 15 d. paskola, sudaryta tarp Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir atsakovo E. G. patvirtina, jog atsakovui buvo paskolinta 15000,00 Lt (t. 2, b. l. 44-48, 55). UAB „J. I.“ 2013 m. rugpjūčio 29 d. įspėjimas patvirtina, kad neapmokėta 108,43 Lt už UAB „Tele2“ paslaugas bei 55,00 Lt administravimo mokesčio (t. 2, b. l. 56). AB „Lesto“ 2013 m. rugsėjo 6 d. reikalavimas patvirtina, kad atsakovas išrašė bendrovei 2013 m. rugpjūčio 6 d. paprastąjį vekselį 287,47 Lt sumai (t. 2, b. l. 57). UAB „Kaišiadorių butų ūkiui“ 469,12 Lt skola už namo bendro naudojimo objektų administravimą, techninę ir kiemų priežiūrą, kaupiamas lėšas priteista Kaišiadorių rajono apylinkės 2013m. spalio 21 d. teismo įsakymu priteista iš E. G. (t. 3, b. l. 16). AB „Lietuvos dujos“ 2013 m. spalio 24 d. raštas patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. atsakovai skolingi bendrovei 1659,49 Lt (t. 2, b. l. 60). Tačiau šią skolą 2013 m. liepos 23 d. nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus bendrovei sumokėjo L. G. (t. 3, b. l. 46). Iš AB „Lietuvos dujos“ atsiliepimo matyti, kad už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. liepos 24 d. susidarė 917,75 Lt skola (t. 3, b. l. 28). Iš UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2013 m. spalio 18 d. pažymos (t. 2, b. l. 61), atsiliepimo ir jo priedų (t. 3, b. l. 17-26) matyti, kad 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. įsiskolinimas už butui (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas bendrovei sudaro 1546,65 Lt. Taip pat iš antstolės Marijos Lekstutienės rašto matyti, kad jos kontoroje vykdomi dokumentai: Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įsakymas Nr. L2-1458-840/2011 dėl 1035,12 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų UAB „Mokilizingas“, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo įsakymas Nr. L2-11587-432/2012 dėl 3255,76 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų BAB bankui SNORAS (t. 2, b. l. 62). Iš 2013 m. sausio 16 d. vykdomojo rašto matyti, kad vykdomas išieškojimas iš atsakovo E. G. pagal V. P. pateiktą vekselį 6394,00 Lt (t. 2, b. l. 65-67), tačiau V. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog jai negrąžinta 4400,00 Lt. Iš antstolio D. K. 2013 m. lapkričio 18 d. įspėjimo matyti, kad atsakovas E. G. yra skolingas UAB „MCB Finance“ 1137,93 Lt (t. 3, b. l. 54).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. G. su dukromis į užsienį gyventi išvyko 2012 m. liepos 4 d., dėl to ginčo nėra. 2009 -2011 metais ieškovė buvo išvykusi į užsienį, ten gyveno ir dirbo, tačiau reguliariai lankėsi Lietuvoje, gyveno bute (duomenys neskelbtini), naudojosi teikiamomis paslaugomis. Taip iš L. G. pridedamos skaičiuotės bei atsakovo sąskaitų išrašų matyti, jog ieškovė reguliariai siuntė pinigus dukrų išlaikymui bei mokesčių sumokėjimui. Tai patvirtina ir atsakovo prašymas Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ (t. 2, b. l. 49-52) skirti paskolą. Šie rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo teiginius, jog jis vienas išlaikė nepilnametes dukras ieškovės buvimo užsienyje laikotarpiu. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad išvykus ieškovei į užsienį, jo finansinė padėtis buvo labai bloga ir jis nuolat skolinosi pinigus, kad galėtų užtikrinti nepilnametėms dukroms tinkamas gyvenimo sąlygas, o toliau kreditais dengė kitus kreditus. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais. Atsakovo argumentą, kad 2009-2011 buvo sumažintas jo darbo užmokestis paneigia V. P., jo bendradarbės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, ji nurodė, jog pinigus skolino, nes žinojo atsakovo darbo užmokestį, kuris tuo metu buvo pakankamai geras, ir ji žinodama jo šeimyninę padėtį, pasvėrė skolos grąžinimo riziką ir suteikė atsakovui 2010 m. gruodžio mėnesį beveik 7000,00 Lt kreditą. Iš pateiktų darbo užmokesčio pažymų matyti, kad atsakovas dirba dvejose darbovietėse (t. 2, b. l. 40, 41). Iš atsakovo sąskaitos išrašo (t. 2, b. l. 42-43) matyti, kad 2011 m. gruodžio 2 d. atsakovui pervedamas 1333,61 Lt ir 2011 m. gruodžio 29 d. 1103,80 Lt užmokestis iš UAB Eckes-Granini Lietuva, 2011 m. gruodžio 8 d. 158,00 Lt, 2011 m. gruodžio 13 d. 861,00 Lt, 2011 m. gruodžio 24 d.1208,00 Lt jam perveda L. G., taip pat išmokama 2011 m. gruodžio 400,00 Lt už autorinę sutartį, t. y. atsakovo pajamos 2011 m. gruodžio mėnesį buvo 5064,41 Lt, tačiau atsakovas skolinasi 2011 m. gruodžio 20 d. iš Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ 15000,00 Lt. Iš atsakovo pateiktos lentelės (t. 2, b. l. 166-169) matyti, kad atsakovas laikotarpiu 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. birželio 7 d. pasiskolino 91050,00 Lt. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog šiuos pinigus naudojo ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o šeimos reikmėms, duomenų, kad ieškovė sudariusi paskolos sutartis byloje taip pat nėra. Todėl darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog kreditiniai įsipareigojimai yra abiejų sutuoktinių. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas teigė, kad šalys konfliktuoja jau nuo 2008 metų. Todėl prievolės Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ – 14705,00 Lt, UAB „Mokilizingas“ – 1035,12 Lt, bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui SNORAS – 3255,76 Lt, UAB „MCB Finance“- 1137,93 Lt, antstolei Marijai Lekstutienei vykdymo išlaidos – 501,57 Lt, V. P. -4400,00 Lt, UAB „Tele2“ - 108,43 Lt laikytinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

AB „Lietuvos dujos“ už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. liepos 24 d. susidarė 917,75 Lt skola (t. 3, b. l. 28), UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. įsiskolinimas už suteiktas paslaugas bendrovei sudaro 1546,65 Lt (t. 3, b. l. 17-26). Atsižvelgiant į tai, kad butas (duomenys neskelbtini) šalims priklauso lygiomis dalimis, šios prievolės pripažintinos solidaria prievole (CK 6.5 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Kaišiadorių butų ūkiui“ 469,12 Lt skola už namo bendro naudojimo objektų administravimą, techninę ir kiemų priežiūrą, kaupiamas lėšas Kaišiadorių rajono apylinkės 2013 m. spalio 21 d. teismo įsakymu priteista iš E. G. (t. 3, b. l. 16), be to AB „Lietuvos dujos“ skolą už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. 2013 m. liepos 23 d. nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus bendrovei sumokėjo L. G. (t. 3, b. l. 46). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas moka skolas už suteiktas komunalines paslaugas, o šios sumos jau yra priteistos ir išskaičiuojamos iš atsakovo, o ieškovės sumokėta, todėl jos nedalintinos.

Ieškovė L. G. 2012 m. lapkričio 18 d. kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 143,00 Lt žyminį mokestį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovei atidėtas 378,00 Lt (už neturtinį reikalavimą mokėtinas 144,00 Lt, už turtinio pobūdžio -12550,00 Lt reikalavimą mokėtinas 377,00 Lt žyminis mokestis) žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo (t 1., b. l. 8,9, 23). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, dėl to padidėjo turtinio pobūdžio reikalavimas (t. 1, b. l. 141). Teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atidėjo 124 Lt žyminio mokesčio mokėjimą (t. 1. b. l. 150-151). Atsakovas 2013 m. lapkričio 14 d. pateikė teismui priešieškinį, sumokėjo valstybei 144,00 Lt žyminį mokestį. Teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi atidėjo atsakovui 692 Lt žyminio mokesčio mokėjimą (už turtinio pobūdžio 23067,00 reikalavimą) (t. 2, b. l. 85-86). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2012 m. birželio 25 d. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 25100,00 Lt (t. 1, b. l. 15). Padalinus butą šalims po ½ dalį, mokėtina žyminio mokesčio dalis kiekvienam yra 377,00 Lt. Be to iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 288,00 Lt žyminis mokestis (800 Lt x 12 mėn. = 9600 x 3% = 288 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, 51,12 Lt bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei priteistinos iš L. G. ir E. G. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendž i a:

ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį ir atsakovo E. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1996 m. rugpjūčio 31 d. Trakų rajono civilinė metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 249, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę G., E. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) palikti pavardę G..

Nustatyti nepilnamečių G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) išlaikymą, nepilnametėms dukroms G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokant kiekvienam vaikui kas mėnesį po 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnametėms G. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki dukrų pilnametystės paskirti jų motiną L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad E. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) su skyrium nuo jo gyvenančiais vaikais G. G., gimusia (duomenys neskelbtini), ir M. G., gimusia (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti ir dalyvauti jų auklėjime tokia tvarka:

1. Atsakovas E. G. ir dukros G. G. ir M. G. bendrauja internetu, telefonu, kitomis informacinių technologijų priemonėmis, atsakovui ir dukroms patogiu laiku;

2. G. G. ir M. G. vasaros atostogų metu dvi savaites leidžia kartu su tėvu, laiką suderinus tarpusavyje ir atsižvelgiant į nepilnamečių mergaičių norus;

3. G. G. ir M. G. kelionės išlaidas dengia L. G. ir E. G. lygiomis dalimis.

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra:

½ dalį buto, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) (12550 Lt vertės);

E. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra:

½ dalį buto, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) sav. (12550 Lt vertės).

Po santuokos nutraukimo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) prievolė AB „Lietuvos dujos“ (917,75), UAB „Kaišiadorių vandenys“ (1546,65 Lt) lieka solidaria prievole.

Po santuokos nutraukimo prievolės Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ – 14705,00 Lt, UAB „Mokilizingas“ – 1035,12 Lt, bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui SNORAS – 3255,76 Lt, UAB „MCB Finance“- 1137,93 Lt, antstolei Marijai Lekstutienei vykdymo išlaidos – 501,57 Lt, V. P. -4400,00 Lt, UAB „Tele2“ - 108,43 Lt lieka asmeninėmis E. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 377,00 Lt (trijų šimtų septyniasdešimt septynių litų 00 ct) žyminį mokestį ir 25,56 Lt (dvidešimt penkių litų 56 ct) pašto išlaidas valstybei (žyminis mokestis, dokumentų vertimo išlaidos ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 665,00 Lt (šešių šimtų šešiasdešimt penkių litų 00 ct) žyminį mokestį ir 25,56 Lt (dvidešimt penkių litų 56 ct) pašto išlaidas valstybei (žyminis mokestis, dokumentų vertimo išlaidos ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Kitose dalyse ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį, atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.