Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. G., jos atstovei adv. Laimutei Leonavičienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, aukštesniojo išsilavinimo, susituokusios, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama nepilnamečių dukrų G. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina, 2013 m. vasario 11 d., apie 14.00 val., šeimos namuose (duomenys neskelbtini), nepagarbiai elgėsi nepilnamečių dukrų G. G. ir M. G. tėvo E. G. atžvilgiu – buitinio šeimos konflikto metu, galimai dukroms girdint, vartojo necenzūrinius ir nepagarbius žodžius dukrų tėvo E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 str. 2 d. nuostatas, t.y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. G. dėl pažeidimo iš dalies prisipažino, paaiškino, kad tikslios datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2013 m. vasario 11 d., apie 14.00 val., ji kartu su dukromis G. ir M. G. iš Anglijos grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo labai netvarkingi, prišnerkšta. Dukra G. iš karto pastebėjusi, kad namuose nėra muzikos instrumento sintezatoriaus, paklausė tėvo, kur pastarasis yra bei kodėl tėvas sintezatorių pardavęs. Tėvas atsakęs, kad tai nebuvo „jų“ muzikos instrumentas, jį pardavė, nes sintezatorius buvęs „atgyvena“. Dukros labai supyko ant tėvo dėl parduoto muzikos instrumento, kadangi ketino jį vežtis į Angliją, taip prasidėjo konfliktas tarp tėvo ir dukrų: E. G. konfliktavo su dukromis, o ji gynė vaikus ir tikrai „nesikoliojo“. Ji pasakė E. G., kad pastarasis gyvena „kaip bomžas“ ir tai buvo palyginimas, ji nevadino E. G. „bomžu“. Taip pat nevadino E. G. necenzūriniais žodžiais - tai jis (E. G.) ją pavadino negražiu žodžiu. Pusės valandos trukmės garso įrašas, kurį konflikto, trukusio apie dešimt minučių, metu padarė E. G., yra sumontuotas, jame yra sudėti keli gabalai anksčiau vykusių konfliktų. Tą dieną jokių kitų konfliktų nevyko – tik dėl instrumento: dukros verkė, cypė, pasakiusios, kad tas instrumentas joms buvo brangesnis nei tėvas. E. G. tą dieną buvo neblaivus, ją vadino necenzūriniais žodžiais dukrų akivaizdoje, tačiau tokio savo elgesio neįrašinėjo. Dukros dažnai verkia, labai išgyvena dėl skyrybų. Pripažįsta savo kaltę dėl vykstančių konfliktų su sutuoktiniu, kad nesusivaldo prie nepilnamečių vaikų. E. G. moka mergaitėms išlaikymą, tačiau jomis nesidomi. Konfliktai tarp jos ir sutuoktinio vyksta apie 8 metus, sutuoktinis yra vartojęs prieš ją fizinį smurtą matant dukrai G. G., buvo iškelta baudžiamoji byla E. G., tačiau byla buvo nutraukta susitaikius su tokia sąlyga, kad byla nepasieks teismo, o E. G. atsiims pareiškimą iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus, tačiau jis savo žodžio nesilaikė.

Teismo posėdžio metu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Loreta Milkevičienė paaiškino, kad Skyrius 2013-07-23 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2013-02-11, apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) šeimos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), L. G. nepagarbiai elgėsi nepilnamečių dukrų – G. ir M. G. akivaizdoje tėvo E. G. atžvilgiu – buitinio konflikto metu, galimai dukroms girdint, L. G. vartojo necenzūrinius žodžius E. G. atžvilgiu ir tuo pažeidė LR CK 3.155 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 str. 2 d. nuostatas ir jos veiksmai atitinka ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. G. paaiškino, kad tikslios datos pasakyti negali, tačiau tai galėjo būti 2013 m. vasario 11 d., apie 14.10 val., jam grįžus po darbo namo, L. G., grįžusi su dukromis G. ir M.iš Anglijos, jį dukrų akivaizdoje vadino „bomžu“, „šiukšle“, „valkata“ bei kitais necenzūriniais žodžiais. Konfliktas vyko beveik visą dieną, su pertraukomis. Pirmą kartą konfliktas kilo dėl namuose buvusios netvarkos, kitą kartą – dėl parduoto sintezatoriaus, kuriuo ir jis, ir vaikai grojo. Jis tarp jo ir L. G. vykusius konfliktus įrašė – įrašinėjo dalimis, kadangi konfliktas vyko su pertraukomis. Konflikto metu nepilnametės dukros buvo kartu, kadangi konfliktuojama buvo virtuvėje, kuri yra bendroje erdvėje su koridoriumi, kur ir buvo mergaitės. Taip pat dukra G.jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kalbėjo pakeltu tonu, sakydama jam „užtilk“. Mano, kad dukra pakeltu tonu su juo kalbėjo dėl to, kad ir jis su žmona kalbėjo pakeltu tonu. Parduodamas sintezatorių, tarėsi su dukromis, kad jį reikia parduoti, taip pat informavo vaikus dėl jo (sintezatoriaus) pardavimo. Dukros reikalavo, kad jis nupirktų naują sintezatorių, tačiau jis pasakęs, kad taip daug muzikos instrumentų yra nupirkęs, todėl gal galėtų mama nors vieną instrumentą nupirkti. Parduotą sintezatorių jis buvo pirkęs ir sau, ir dukroms, kai pradėjo mokytis Yamaha muzikos mokykloje. Ar dukros Anglijoje mokosi muzikos mokykloje jis domėjosi, tačiau jis nėra garantuotas, ar jos ten mokosi, kadangi dukros su juo apie tai nelabai kalba. Mano, kad jis pats neprovokuoja konfliktų su žmona, balso taip pat nekelia bei visiškai nevartoja necenzūrinių žodžių, nežino, kodėl vaikai teigia priešingai. Jis asmeniškai neturi pretenzijų L. G. dėl įžeidimų, tačiau norėtų, kad pastaroji jo neįžeidinėtų girdint dukroms. Būdamas santuokoje vieną kartą naudojo smurtą prieš L. G. matant nepilnametei dukrai G., tačiau baudžiamoji byla buvo nutraukta susitaikius. 2013 m. vasario 11 d. vakare jis kartu su dukromis buvo išvažiavęs į Abromiškes, pas močiutę. Kodėl dukros neprisimena, jog tą dieną važiavo kartu su juo pas močiutę, pasakyti negali. Tą dieną išgėręs nebuvo. Kada parašė pareiškimą dėl necenzūrinių žodžių vartojimo jo atžvilgiu policijos komisariatui, pasakyti tiksliai negali, galbūt prieš važiuojant pas mamą.

Papildomai apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas E. G. paaiškino, kad visuose konfliktuose, kurie yra jo įrašyti garso įrašuose, dalyvavo dukros, kurios tuo metu buvo namuose. Kad ir kuriame kambaryje būtumei, konflikto neįmanoma negirdėti. Visi jo pateikti garso įrašai yra padaryti 2013 m. vasario 11 d. vykusio konflikto metu. 2013 m. vasario 11 d., tarp 16-17 val., gal po 17 val., tiksliai pasakyti negali, jis su vaikais išvažiavo pas mamą, ir maždaug po valandos ar pusantros, grįžęs namo, toliau įrašinėjo tarp jo ir L. G. vykusį konfliktą. Prieš važiuodamas pas mamą, užsuko į policijos komisariatą parašyti pareiškimo, kur užtruko apie 15-20 min. Jam sutuoktinės paprašius, kad nesikeiktų prie vaikų, pastaroji atsako, kad aplinkui vaikų nėra, kadangi vaikams jau 16 metų ir jie nėra vaikai. Neatsimena, kokiais žodžiais 2013 m. vasario 11 d. vykusio konflikto metu vaikai jį vadino, ir ar vaikai apskirtai yra jį vadinę necenzūriniais žodžiais, taip pat neprisimena. Anksčiau jokių garso įrašų nėra daręs, juos darė tik 2013 m. vasario 11 d. vykusio konflikto metu. Buvo atvejai, kai sutuoktinė namo grįždavo viena, be vaikų, tuo metu taip pat kildavę konfliktai.

Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė liudytoja G. G. paaiškino, kad tikslios datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2013 m. vasario 11 d., apie 16-17 val., o gal ir kitu laiku, pasakyti negali, ji kartu su mama ir sese M. lėktuvu parskrido iš Anglijos namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose pamatė didelę netvarką, taip pat ji pasigedo savo pianino, kuris buvo pirktas prieš 6-7 metus ir laikomas svetainėje. Ji ir sesė tuo pianinu grojo iki pat išvykstant į Angliją, taip pat ketino jį pasiimti į Angliją, kadangi pianinas buvo geras. Tėtis tuo pianinu negrojo, kadangi nemoka groti. Mama paklausė tuo metu namuose buvusio tėčio kur dingo pianinas ir tada tarp tėčio ir mamos kilo konfliktas: jie vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais. Ji konflikto metu buvo virtuvėje, tvarkėsi, vaikščiojo. Konfliktas truko apie 10-15 min., vėliau ji su sese ir mama išėjo į parduotuvę. Tą dieną daugiau jokių konfliktų nebuvo, kitomis dienomis tarp tėtės ir mamos buvo trumpų apsižodžiavimų. Grįžusios iš Anglijos, dažniausiai nueina pas dėdę, namo grįžta tik miegoti, kadangi namuose būna nejauku dėl pastovių konfliktų, kuriuos dažniausiai pradeda tėtis. Tėtis labai ją įskaudino be jos žinios parduodamas pianiną. Paklusus kodėl pardavė pianiną, vieną dieną tėtis sakė, kad pardavė todėl, kad reikėjo pinigų, kitą – kad buvo senas ir norėjęs jai nupirkti naują. Ar tą dieną tėtis buvo išgėręs, pasakyti negali, tačiau nuo jo visada „atsiduoda“ alkoholiu. Dėl 2013 m. vasario 11 d. konflikto ji su M. jautėsi blogai, taip pat blogai jautėsi dėl nesutvarkytų namų bei nerastų daiktų. Jaučiasi blogai dėl tėčio elgesio, o su mama santykiai yra geri. Be to, tėtis jai vasario mėnesį pasakė, kad keršija mamai už tai, kad jis buvo uždarytas areštinėje. Tą dieną – 2013 m. vasario 11 d., ji su tėčiu nebuvo niekur išvykusi.

Papildomai apklausta teismo posėdžio metu nepilnametė liudytoja G. G. paaiškino, kad 2013 m. vasario 11 d. vykusio konflikto metu tiek ji, tiek ir sesuo M. sakė kažkokius žodžius ant tėvo, ji vartojo necenzūrinius žodžius, kokius tiksliai – pasakyti negali. Prisimena, jog pasakė, kad joms gėda dėl tokio tėčio. Kaip mama pavadino tėtį, ji neprisimena. Anksčiau taip pat buvo kilęs konfliktas tarp jų visų, kai mama namus pavadino ofisu. 2013 m. vasario 11 d. konfliktas vyko dėl instrumento, tačiau ir kitomis dienomis vyksta konfliktai. Ji tikrai 2013 m. vasario 11 d. su tėvu pas močiutę nevažiavo, važiavo kitą dieną. Yra buvę, kad mama viena grįžta į Lietuvą, o ji ir sesė lieka Anglijoje.

Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė liudytoja M. G. paaiškino, kad 2013 m. vasario 11 d. ji, kartu su mama ir sese G. G. grįžo iš Anglijos namo adresu(duomenys neskelbtini). Namai buvo labai nešvarūs, daiktai išvartyti. Apžiūrėjus daiktus pastebėjo, kad namuose nebuvo pianino – elektrinio sintezatoriaus, kuriuo ji ir sesė naudojosi, kadangi apie 8 metus lanko muzikos mokyklą. Išvykusios į Angliją, tęsė muzikos mokslus. Sintezatorius buvo geras, veikiantis. Tėtis sintezatoriumi naudotis nemoka, groja gitara. Dėl sintezatoriaus kilo konfliktas, tėtis sakė, kad tai jo sintezatorius, nes jis jį pirko. Į konfliktą įsikišo mama, tėvai apsižodžiavo, abu vartojo necenzūrinių žodžių. Prasidėjus konfliktui, sesuo G. verkė. Konfliktų iniciatorius yra tėtis – jis provokuoja konfliktus, yra labai pavydus, prieš mamą yra vartojęs fizinį smurtą. Mama, prasidėjus konfliktui, nesileidžia su tėčiu į kalbas, tačiau kai neišlaiko, jam atsako ką nors. Labiau ją skaudina tėčio elgesys. 2013 m. vasario 11 d. vakare su tėčiu pas močiutę nevažiavo, važiavo kitą dieną. Konfliktiški santykiai tarp tėvų yra jau apie 5 metus, konfliktų iniciatorius būna tėtis. Jai nesinori būti namuose, nes tėtis pradeda konfliktus.

Papildomai apklausta teismo posėdžio metu nepilnametė liudytoja M. G. paaiškino, kad 2013 m. vasario 11 d. vykusio konflikto metu tėtis buvo pavadintas negražiais žodžiais. Ji konflikto metu buvo kitame kambaryje, daugiau su tėčiu kalbėjo G., kuri buvo labai pikta, verkė ir labai emocionaliai su juo kalbėjo, taip pat pavadino tėtį negražiu žodžiu. Tėtis taip pat rėkė ant G. Tą dieną konfliktas vyko dėl muzikos instrumento ir dėl netvarkos. Policijos 2013 m. vasario 11 d. jie nekvietė, tačiau tėtis konflikto metu kartoja, kad jis iškvies policiją ir kad mamą išveš ir uždarys.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių.

Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, užtraukia įspėjimą tėvams. Pažymėtina, jog šia teisės norma yra siekiama, kad tėvai savo valdžią naudotų tinkamai, t. y. vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje.

Iš bylos duomenų visumos matyti, kad 2013 m. vasario 11 d. apie 14.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini) kilo buitinis šeimos konfliktas. Kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – L. G., konfliktą pradėjo nepilnametės dukros G. ir M. G., joms neradus namuose muzikos instrumento (sintezatoriaus), kuriuo dukros, prie iš vykdamos į Angliją, ilgą laiką grojo. Be to, L. G. teigimu, dukros nepasitenkinimą reiškė ir dėl namuose buvusios netvarkos. Šią L. G. nurodytą aplinkybę patvirtino teismo poėdžio metu apklaustos nepilnametės G. ir M. G., o taip pat iš dalies patvirtino liudytoju apklaustas E. G.. M. G. parodė, kad kad 2013 m. vasario 11 d. joms (L. G., G. G. ir M. G.) grįžus namo iš Anglijos, namuose rado didelę netvarką, taip pat pasigedo pries 6-7 metus pirkto pianino (elektrinio sintezatoriaus), kurį G. ir M. G. ketino išsivežti į Angliją. Todėl namuose kilo konfliktas, G. buvo labai pikta, verkė, su tėvu kalbėjo labai emocionaliai, tėtį pavadino necenzūriniu žodžiu. Tėtis (E. G.) ant G. taip pat rėkė. M. G. teigimu, į konfliktą įsikišus mamai L. G., tėvai apsižodžiavo, pavadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais, kokiais - neprisimena. Nepilnametė G. G. parodė, kad šio konflikto metu necenzūrinius žodžius tėvo atžvilgiu vartojo tiek G. tiek ir M. G.. Kaip mama pavadino tėtį, ji neprisimena. Nepilnametės liudytojos patvirtino, kad konfliktas tęsėsi 10-15 minučių, daugiau tą dieną konfliktų nebuvo. Be to, mergaitės parodė, kad konfliktų iniciatorius būna tėvas E. G., kurio elgesys mergaites labiausiai skaudina. Liudytoju apklaustas E. G. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad dukra G. su juo kalbėjo pakeltu tonu. E. G. teigia, kad dukrų akivaizdoje sutuoktinė L. G. jį vadino bomžu, šiukšle, valkata, tačiau pati L. G. nurodė, jog bomžu E. G. nevadino, konflikto metu pateikė palyginimą, jog jis gyvena kaip bomžas netvarkoje. E. G. parodymų, jog jis sutuoktinės vaikų akivaizdoje buvo vadinamas jo nurodytais “bomžas”, “šiukšlė”, “valkata”, nepatvirtino nepilnametės G. ir M. G., teigdamos, jog žodžių, kuriuos vienas kito atžvilgiu vartojo tėvai konflikto metu, neprisimena.

Išklausius E. G. pateiktame kompaktiniame diske esančius garso įrašus, kuriuose užfiksuoti konfliktai, vykę tarp E. G. ir L. G., vienareikšmiškai teigti, jog šiuose garso įrašuose užfiksuoti konfliktai vyko būtent 2013 m. vasario 11 d., negalima, nes garso įrašai yra nekokybiški, fragmentiški, iš juose užfiksuotų duomenų negalima nustatyti, ar konfliktuose dalyvavo (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai, kur ir kada šie konfliktai vyko. Nors E. G. nurodė, kad garso įrašuose užfiksuoti konfliktai vyko 2013 m. vasario 11 d., L. G. tai neigia, teigdama, jog iš konfliktų turinio jai aišku, jog kai kurie garso įrašuose užfiksuoti konfliktai vyko tuo metu, kai L. G. viena buvo grįžusi namo iš Anglijos, vaikai konfliktuose nedalyvavo, nes tuo metu buvo Anglijoje. Kai kuriuose garso įrašuose užfiksuotas vaikų verksmas, taip pat konflikte dalyvavusių asmenų pakeltas tonas, tačiau nustatyti asmenis, pradėjusius konfliktus ir juose dalyvavusius, taip pat pasakiusius užfiksuotas frazes, nėra galimybės, nes konflikto dalyviai šių įvykių aplinkybių neprisimena.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad L. G. padarė ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismo vertinimu, L. G. paaiškinimas ir nepilnamečių liudytojų G. ir M. G. parodymai nepatvirtino liudytojo E. G. nurodytos aplinkybės, kad necenzūrinius žodžius, užfiksuotus pateiktuose garso įrašuose, E. G. atžvilgiu vartojo L. G. girdint nepilnamečiams vaikams, be to, vadovautis E. G. parodymais šioje konkrečioje situacijoje negalima, nes L. G. ir E. G. santykiai yra konfliktiški dėl vykstančio skyrybų proceso, E. G. parodymai prieštaringi, prieštarauja liudytojų Godos ir M. G. parodymams.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėtinu atveju nepakanka įrodymų tam, kad L. G. veiksmuose būtų galima įžvelgti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., požymių, todėl administracinio teisės pažeidimo byla L. G. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinę bylą L. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.