- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- e2-547-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00078-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- R. T., bendrovei „Osauhing CTC Power OU“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams R. T. ir bendrovei „Osauhing CTC Power OU“ dėl ieškovės akcijų perleidimo sandorių ir vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiais bei žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S. (A. S.), V. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovų R. T. ir Estijos Respublikoje registruotos bendrovės „Osauhing CTC Power OU“ 2021 m. sausio 4 d., 2021 m. sausio 22 d., 2021 m. vasario 15 d., 2021 m. kovo 5 d. ir 2021 m. kovo 30 d. sudarytus ieškovės akcijų perleidimo sandorius; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės vienintelės akcininkės bendrovės „Osauhing CTC Power OU“ 2021 m. kovo 31 d. sprendimą dėl R. T. atleidimo iš direktoriaus pareigų ir A. S. paskyrimo direktoriumi; priteisti ieškovei iš atsakovo R. T. 56 166,47 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas R. T. iki 2021 m. sausio 4 d. buvo vienintelis jos akcininkas ir turėjo 1 560 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. Nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2022 m. kovo 30 d. penkiomis akcijų perleidimo sutartimis atsakovas visas turėtas akcijas perleido Estijoje registruotai bendrovei „Osauhing CTC Power OU“. Sandorių šalys turėjo tikslą perleisti 100 proc. ieškovės akcijų, tačiau, siekdamos išvengti notarinės sandorio formos, akcijas perleido atskirais sandoriais, kurie buvo sudaryti tik dėl akių, neketinant jų realiai vykdyti. Pripažinus negaliojančiais akcijų perleidimo sandorius, negali būti laikomas teisėtu ir jų pagrindu sudarytas naujos akcininkės „Osauhing CTC Power OU“ 2021 m. kovo 31 d. sprendimas dėl R. T. atleidimo iš vadovo pareigų ir A. S. paskyrimo vadovu, kuriuo siekta imituoti įmonės valdymo perėmimą. Grąžinus sandorių šalis į teisinę padėtį, buvusią iki neteisėtų sandorių sudarymo, ieškovės vadovu ir vieninteliu akcininku yra R. T., kuris privalo perduoti nemokumo administratorei visus ieškovės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą bankroto bylos iškėlimo dieną. Tačiau jis šios pareigos neįvykdė. Dėl R. T. neteisėto neveikimo ieškovei padaryta 56 166,47 Eur žala.
3. Ieškovė nurodė, kad vienintelės jos akcininkės „Osauhing CTC Power OU“ 2021 m. kovo 31 d. sprendimas dėl vadovo pakeitimo yra sudarytas lietuvių kalba, 2021 m. balandžio 7 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktas, kurį galimai pasirašė trečiasis asmuo A. S., taip pat sudarytas lietuvių kalba, trečiajam asmeniui A. S. yra suteiktas Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė vertino, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui yra suprantama lietuvių kalba, todėl ieškinys jiems turėtų būti teikiamas lietuvių kalba.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus.
5. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 113 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Atsakovė „Osauhing CTC Power OU“ – tai Estijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, o trečiojo asmens A. S. gyvenamosios vietos adresas nurodytas Estijos Respublikoje, todėl tikėtina, kad šiems asmenims nėra suprantama lietuvių kalba. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad sprendimas dėl vadovų pakeitimo ir dokumentų perdavimo–priėmimo aktas, kurį galimai pasirašė trečiasis asmuo A. S., yra sudaryti lietuvių kalba, kad A. S. yra suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojo asmens kodas, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad jam yra suprantama lietuvių kalba. Minėtus dokumentus galėjo parengti kitas asmuo ir išversti juos trečiajam asmeniui prieš jam juos pasirašant.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai turės būti įteikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas) nustatyta tvarka, vadovaudamasis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad ieškovė turi pareigą pateikti ieškinį ir jo priedus išverstus į estų kalbą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo išvada, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui nėra suprantama lietuvių kalba, nepagrįsta. Byloje nėra pateikta tokią išvadą pagrindžiančių įrodymų, priešingai, kartu su ieškiniu pateikti atsakovės (jai atstovaujančio trečiojo asmens) pasirašyti dokumentai (atsakovės, kaip vienintelės ieškovės akcininkės, sprendimas dėl vadovo pakeitimo, taip pat trečiojo asmens pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas) yra parengti būtent lietuvių kalba, todėl tikėtina, kad lietuvių kalba šiems asmenims yra suprantama. Trečiajam asmeniui, esančiam ir atsakovės atstovu, yra suteiktas Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas, o pilietybės turėjimas leidžia padaryti tikėtiną išvadą, kad asmuo supranta lietuvių kalbą. Trečiasis asmuo taip pat galimai turi deklaruotą gyvenamąją ir (ar) darbo vietas Lietuvoje, todėl procesiniai dokumentai galėtų būti įteikti Lietuvoje, tačiau teismas šių duomenų netikrino. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad trečiasis asmuo yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Vien juridinio asmens įregistravimas ir trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresas Estijoje nepaneigia aplinkybės, kad jiems gali būti suprantama ir lietuvių kalba.
7.2. Atsakovė – tai vienintelė ieškovės akcininkė, o jai atstovauja trečiasis asmuo, kuris, be kita ko, buvo paskirtas ieškovės, Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, vadovu. Tokios aplinkybės tik sustiprina tikimybę, kad šiems asmenims yra suprantama lietuvių kalbą. Pradinėje bylos stadijoje nėra galimybės nustatyti, koks yra atsakovės ir trečiojo asmens lietuvių kalbos supratimo lygis, ar jis yra pakankamas visiškai suprasti ieškinyje ir jo prieduose pateiktą informaciją. Tai paaiškės įteikiant jiems procesinius dokumentus Reglamente nustatyta tvarka. Reglamento nuostatos nedraudžia siųsti, o adresatams – priimti Estijos Respublikoje procesinius dokumentus, surašytus lietuvių kalba, jei jie supranta lietuvių kalbą. Reglamente yra nustatyta galimybė adresatui atsisakyti priimti dokumentus, jei jie parengti jiems nesuprantama kalba. Jeigu adresatai atsisakytų priimti lietuvių kalba sudarytus dokumentus ir bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos medžiagą dėl adresatams suprantamos kalbos, be kita ko, ir ginčijamus akcijų perleidimo sandorius, padarytų išvadą, kad atsakovė ir trečiasis asmuo pagrįstai atsisakė priimti procesinius dokumentus, nes jiems nėra suprantama lietuvių kalba, atsirastų pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
9. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, yra ne kartą konstatavęs, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti; kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, jog visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06), kad teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai apsunkinama galimybė ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04).
11. Su pirmiau nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija koreliuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma; ši teisė yra siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis), o šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020 14 punktas).
12. Pagrindiniai reikalavimai, kurių turi paisyti asmuo, siekiantis teisminės savo galimai pažeistų teisių gynybos, yra išdėstyti CPK nuostatose. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, asmuo, siekiantis, kad jo ginčas būtų išnagrinėtas teisme, be kita ko, turi pateikti teismui ieškinį, atitinkantį bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111, 113 ir 114 straipsniuose, bei specialius ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje, taip pat sumokėti atitinkamo dydžio už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės pateikto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad jis yra parengtas su trūkumais. Teismas nustatė, kad atsakovė „Osauhing CTC Power OU“ yra įregistruota Estijos Respublikoje ir, kad trečiojo asmens A. S. gyvenamosios vietos adresas taip pat yra šioje šalyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pastariesiems dalyvaujantiems byloje asmenims nėra suprantama lietuvių kalba ir įpareigojo ieškovę pateikti teismui ieškinio bei jo priedų kopijas, išverstas į nurodytiems asmenims suprantamą estų kalbą. Ieškovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, atskirajame skunde įrodinėja esant labiau tikėtina, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui yra suprantama lietuvių kalba, be to, ieškovė nurodo, kad poreikis išversti dokumentus galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu pirmiau minėti dalyvaujantys byloje asmenys atsisakytų priimti jiems teikiamus dokumentus, parengtus lietuvių kalba. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą išversti jos pateiktus dokumentus į atsakovei bei trečiajam asmeniui suprantamą kalbą.
14. CPK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine lietuvių kalba. Todėl visi procesiniai dokumentai ir jų priedai, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis, teismui turi būti teikiami valstybine kalba, o tuo atveju, jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu su juo teismui turi būti pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Toks pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas negali sudaryti sąlygų apriboti asmenų, nemokančių valstybinės kalbos, teisės į tinkamą procesą, todėl įstatyme yra nurodytos konkrečios priemonės, skirtos užtikrinti šių asmenų procesines teises. Siekiant užtikrinti asmenų, nesuprantančių valstybinės kalbos, teisę į tinkamą procesą, įstatyme tokiems asmenims yra garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis (CPK 11 straipsnio 2 dalis), taip pat šiems asmenims yra suteikta galimybė gauti procesinius dokumentus jiems suprantama kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, vadovaujantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus šių dokumentų vertimus.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirmiau minėta pareiga pateikti asmeniui, nesuprantančiam valstybinės kalbos, į jam suprantamą kalbą išverstus dokumentus, nesaisto šalių tuo atveju, kai šalis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raštu aiškiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati. Tokiu atveju, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 101 punktas). Tačiau kartu teismų praktikoje yra nurodyta, kad nei CPK 118 straipsnio 1 dalyje išdėstytas reglamentavimas, pagal kurį procesiniai dokumentai yra įteikiami atstovui, nei pirmiau nurodyti išaiškinimai, nepaneigia byloje dalyvaujančio asmens teisės pirminius dokumentus, kuriuose išdėstytas bylos (ieškinio) dalykas ir pagrindas bei apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, gauti jam suprantama kalba (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-298-330/2022 20 punktas). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad nepriklausomai nuo to, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato ar ne, jis turi teisę pats susipažinti tiek su jam pareikštu ieškiniu, tiek ir kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais, todėl ieškovė privalo laikytis CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo pateikti teismui procesinio dokumento ir jo priedų vertimus į priešingai šaliai suprantamą kalbą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-224-516/2022 12 punktas).
16. Įvertinus pirmiau išdėstytus išaiškinimus, matyti, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog bent jau pradinis byloje pateiktas procesinis dokumentas – ieškinys ir jo priedai – turi būti pateiktas dalyvaujantiems byloje asmenims jiems suprantama kalba. Tokie reikalavimai yra susiję su asmens teise būti informuotam apie jo atžvilgiu pradedamą procesą ir jo teise pateikti savo poziciją dėl ginčo esmės. Ieškinio trūkumai, kurie neleidžia teismui įgyvendinti informavimo pareigos, yra esminiai, kliudantys vykti bylos procesui ir priimti joje sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2021 19 punktas).
17. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė „Osauhing CTC Power OU“ – tai Estijos Respublikoje įregistruota bendrovė, o trečiojo asmens A. S. gyvenamoji vieta tai pat yra Estijos Respublikoje. Duomenis, kad šių asmenų buveinės (gyvenamoji ir registracijos vietos) yra Estijos Respublikoje, nurodė ir pati ieškovė ieškinyje. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad minėti asmenys turi atstovus Lietuvoje, per kuriuos jie pageidauja vesti šią bylą ir gauti procesinius dokumentus, taip pat nėra pateikta objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad jiems yra suprantama lietuvių kalba. Nors ieškovė pagrįstai nurodė, kad byloje kartu su ieškiniu yra pateikti lietuvių kalba parengti atsakovės „Osauhing CTC Power OU“, kaip vienintelės ieškovės akcininkės, 2021 m. kovo 31 d. sprendimas dėl ieškovės vadovo pakeitimo, pasirašytas trečiojo asmens A. S., ir 2021 m. balandžio 7 d. ieškovės bylų (dokumentų) perdavimo aktas, kuriame kaip dokumentus priėmęs asmuo taip pat yra įvardytas šis trečiasis asmuo, tokios aplinkybės savaime, byloje nesant kitų duomenų, kad atsakovė (jos atstovai) ir (ar) trečiasis asmuo suprato lietuvių kalbą, bendravo su kitais asmenimis šia kalba ir pan., nėra pakankamos siekiant padaryti išvadą, kad minėtiems asmenims yra suprantama lietuvių kalba. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nurodė, kad pirmiau minėti dokumentai galėjo būti parengti kitų asmenų ir pateikti pasirašyti trečiajam asmeniui, galėjo būti išversti į jam suprantamą kalbą ir pan.
18. Kitos ieškovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jos vertinimu, pagrindžiančios, kad atsakovė ir trečiasis asmuo galimai supranta lietuvių kalbą, yra deklaratyvios, pagrįstos tik prielaidomis ir pačios ieškovės spėjimais, todėl jos taip pat nepatvirtina atsakovės ir trečiojo asmens galimybės suprasti lietuvių kalba parengtus procesinius dokumentus. Pavyzdžiui, ieškovė nurodo, kad A. S. buvo paskirtas Lietuvoje veikiančios bendrovės (ieškovės) vadovu, todėl jis turėjo suprasti lietuvių kalbą, tačiau toks ieškovės teiginys yra deklaratyvus ir pagrįstas tik jos samprotavimais. Teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo įmonės vadovams mokėti atitinkamas kalbas, todėl aplinkybė, kad asmuo yra paskirtas Lietuvoje veikiančios bendrovės vadovu, savaime nepatvirtina ir nepaneigia jo galimybės suprasti lietuvių kalbą. Ieškovė remiasi aplinkybe, kad A. S. yra suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas ir nurodo, kad jam, kaip Lietuvos piliečiui, turėtų būti suprantama lietuvių kalba, tačiau iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 5 ir 8 straipsnių matyti, kad asmens kodas yra suteikiamas ne tik Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir kitiems asmenims, ir jo suteikimas nėra siejamas su lietuvių kalbos mokėjimu. Aplinkybės, kad trečiajam asmeniui turėtų būti žinoma lietuvių kalba nepatvirtina ir ieškovės nurodytos prielaidos, kad trečiasis asmuo galimai turi deklaruotą gyvenamąją ir (ar) darbo vietas Lietuvoje.
19. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju yra labiau tikėtina, jog užsienio valstybėje įregistruota atsakovė ir trečiasis asmuo, kurio gyvenamoji vieta yra užsienyje, nesupranta lietuvių kalbos, todėl procesiniai dokumentai šiems asmenims, vadovaujantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, turi būti įteikiami išversti į jiems suprantamą kalbą. Atitinkamai, ieškovei nepateikus šių dokumentų vertimų kartu su ieškiniu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jai terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Tokiu būdu teismas, viena vertus, užtikrino, kad byloje dalyvaujantiems asmenims, nesuprantantiems lietuvių kalbos, būtų sudaryta galimybė susipažinti su bylos esme ir tinkamai pasiruošti bei dalyvauti procese, t. y. užtikrino jų teisės į tinkamą procesą įgyvendinimą. Antra vertus, įpareigojęs ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti atsakovei bei trečiajam asmeniui į jiems suprantamą kalbą išverstus dokumentus, teismas užtikrino ir proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principų (CPK 7 straipsnis) įgyvendinimą. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, procesiniai dokumentai šiuo atveju turės būti įteikiami vadovaujantis Reglamentu (jį pakeitusiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse), o toks dokumentų įteikimas suponuoja palyginus didesnes laiko sąnaudas, kurios galėtų papildomai padidėti dokumentų gavėjams atsisakius priimti jiems nesuprantama kalba parengtus dokumentus. Pažymėtina, kad ieškovė yra likviduojama bendrovė, todėl proceso koncentruotumo principo įgyvendinimas šiuo atveju turi didesnę reikšmę. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).
20. Priešingai nei nurodo ieškovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl poreikio išversti ieškinį ir jo priedus į atsakovei bei trečiajam asmeniui suprantamą kalbą, nėra pagrindo vadovautis išaiškinimais, pateiktais ieškovės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1883/2014, kadangi minėtoje byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės buvo kitokios, nei nagrinėjamoje byloje. Susipažinus su ieškovės nurodytos teismo nutarties turiniu, matyti, kad šioje byloje buvo nustatyta, jog užsienio valstybėje įregistruota bendrovė (jos atstovai), dėl kuriai siųstinų procesinių dokumentų vertimo byloje kilo klausimas, neabejotinai suprato lietuvių kalbą. Tokias aplinkybes patvirtino minėtoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad minėta bendrovė ne kartą susirašinėjo su bankroto administratoriumi lietuvių kalba, tiek rašydama elektroninius laiškus, tiek apsikeisdama su juo oficialiais raštais. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad: 1) dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamoji ir registracijos vietos yra užsienio valstybėje; 2) be ieškovės prielaidų, byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui yra suprantama lietuvių kalba; 3) byloje nėra duomenų, kad atsakovė ir trečiasis asmuo turi atstovus ir pageidauja procesinius dokumentus gauti per juos. Tokios aplinkybės, kaip minėta, sudaro pagrindą konstatuoti ieškinio trūkumus ir nustatyti ieškovei terminą juos pašalinti. Tokia pozicija atsispindi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Atrankos kolegijos 2022 m. gegužės 2 d. nutartį Nr. eCIK-370/222, 2022 m. birželio 8 d. nutartį Nr. eCIK-553/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2020, 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-156-370/2020).
21. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – išversti ieškinį bei jo priedus į atsakovei ir trečiajam asmeniui suprantamą kalbą, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šią nutartį. Todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovei nustatytas terminas ištaisyti ieškinio trūkumus pasibaigė, šia nutartimi ieškovei nustatomas naujas terminas pateikti pirmosios instancijos teismui ieškinį ir jo priedus, išverstus į estų kalbą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) terminą iki 2022 m. liepos 28 d. (įskaitytinai) ištaisyti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.