Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Galerna“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Galerna“ pareiškimą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės ,,Galerna“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. M., I. M., L. M., V. T. ir A. S. (A. S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškimo pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – BUAB) ,,Galerna“ bankrotą tyčiniu trūkumų šalinimo instituto taikymo – pareiškimo, išversto į ukrainiečių ar kitą Ukrainoje gyvenančiam suinteresuotam asmeniui A. S. (A. S.) suprantamą kalbą, pateikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl procesinių dokumentų vertimo

7. Iš valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro viešai teikiamų duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB „Galerna“ buvo įregistruota 2015 m. vasario 2 d.; akcininkai: i) nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 2 d. UAB Litprestige, ii) nuo 2017 m. gruodžio 5 d. A. S. (A. S.), Ukraina; vadovai (direktoriai): i) nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 2 d. I. P. (I. P.), ii) nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. A. M., iii) nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. A. S. (A. S.), Ukraina.

8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau ir – LITEKO) nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-164-603/2020 iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Galerna“; bankroto (nemokumo) administratore paskirta UAB „Finresta“. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi pripažinta UAB „Galerna“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. BUAB „Galerna“ bankroto byloje 2019 m. vasario 20 d. gautas pareiškėjos BUAB „Galerna“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Finresta“, prašymas pripažinti BUAB „Galerna“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. M., I. M., L. M. ir V. T. (šis prašymas priimtas 2019 m. vasario 21 d. teisėjos rezoliucija). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi atnaujintas civilinės pagal pareiškimą dėl BUAB ,,Galerna“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. M., I. M., L. M. ir V. T. nagrinėjimas iš esmės ir skirta byla nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nes spendimų priėmimo kambaryje paaiškėjo, jog būtina aiškintis naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, išreikalaujant duomenis iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos ministerijos apie A. S. (A. S.) vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat aplinkybes, susijusias su bendrovės perleidimu, pripažįstant suinteresuoto asmens V. T. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. protokoline nutartimi A. S. (A. S.) įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, nes teismo procesinis sprendimas gali įtakoti jo teises ir pareigas; nuspręsta pateikti teisinės pagalbos prašymą dėl A. S. (A. S.) gyvenamosios vietos nustatymo ir procesinių dokumentų vertimų pareikalauti tik gavus duomenis apie šio asmens gyvenamąją vietą. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. spalio 6 d gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. spalio 2 d. raštas „Dėl teisinės pagalbos“ bei informacija apie A. S. (A. S.) gyvenamąją vietą. Skundžiama nutartimi pareiškėja įpareigota pateikti teismui pareiškimo dėl BUAB ,,Galerna“ bankroto pripažinimo tyčiniu vertimą į ukrainiečių ar kitą suinteresuotam asmeniui A. S. (A. S.) suprantamą kalbą.

9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pareiškimo dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčinius vertimas nereikšmingas, nes pareiškėja jokių reikalavimų (pretenzijų) suinteresuotam asmeniui A. S. (A. S.) nereiškia ir bylos išsprendimas jokios įtakos šio suinteresuoto asmens teisėms arba pareigoms neturės. Visų pirma, pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad BUAB „Galerna“ nemokumo administratoriui nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys, jog bendrovės turtas ir dokumentai buvo perduoti paskutiniam vadovui A. S. (A. S.), todėl jie turi būti pas suinteresuotą asmenį A. M.. Tačiau iš LITEKO duomenų nustatyta, kad BUAB „Galerna“ nemokumo administratorius buvo kreipęsis į teismą dėl baudos skyrimo A. S. (A. S.), teigdamas, jog jis (o ne A. M.) neperdavė administratoriui bendrovės dokumentų bei turto ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-164-603/2020 skyrė atsakovės BUAB „Galerna“ buvusiam vadovui A. S. (A. S.) 200 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Antra, pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog byloje įrodinėja aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo A. S. (A. S.): BUAB „Galerna“ akcijų perdavimo metu nebuvo Lietuvoje; buvo formalus BUAB „Galerna“ vadovas, o bendrovei faktiškai vadovavo kiti suinteresuoti asmenys; nemokumo administratoriui neperduoti BUAB „Galerna“ dokumentai ir turtas (transporto priemonės) ir nepateikti duomenys, jog turtas ir dokumentai buvo perduoti paskutiniam vadovui A. S. (A. S.); po nemokios UAB „Galerna“ perleidimo bendrovėje atsirado papildomo turto (administratoriui neperduotų transporto priemonių) ir buvo siekiama išvengti mokestinių prievolių vykdymo. Taip pat nemokumo administratorius su prašymu pateikė BUAB „Galerna“ vardu išduotus įgaliojimus Ukrainoje gyvenantiems asmenims, kuriais A. S. (A. S.) įgaliojo: i) atstovauti bendrovę visose valstybės ar visuomeninėse institucijose, žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėse, muitinėse, kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, bendrovėse, nepriklausomai nuo jų statuso ar priklausomybės, VĮ Regitra registruoti ir išregistruoti transporto priemones, jas pirkti–parduoti; ii) atidaryti visų rūšių sąskaitas bet kuriame banke; iii) bendrovės vardu atidaryti, pakeisti ar nutraukti sutartis; iiii) bendrovės vardu gauti, pateikti visus dokumentus (prašymus, pažymas ir pan.), reikalingus bet kokiam iš paminėtų veiksmų atlikti; iiiii) bendrovės vardu pasirašyti bet kokius dokumentus, kuriuos pasirašius teisės ir pareigos kiltų Įmonei; iiiiii) atlikti kitus veiksmus, susijusius su pavedimais. Turėdami tokius įgaliojimus Ukrainos piliečiai teikė VĮ Regitra prašymus ir įregistruodavo transporto priemones UAB „Galerna“ vardu (Priedai Nr. 20, 21, 23). Tokiu būdu bendrovės vardu buvo įsigyta 119 transporto priemonių, kurios turėjo būti perduotos, bet neperduotos administratoriui.

10. Pažymėtina, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens, bet teismo nutartyje, motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai, galėję turėti įtakos privedant įmonę prie bankroto. Šio proceso metu konstatavus už BUAB „Galerna“ veiklą atsakingų asmenų neteisėtus veiksmus, jų civilinės atsakomybės klausimai gali būti sprendžiami ĮBĮ ir CK normų nustatyta tvarka ir pagrindais, kadangi už įmonės veiklą atsakingi asmenys, atlikę neteisėtus, nesąžiningus veiksmus įmonės, jos kreditorių atžvilgiu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad išvengs savo veiksmais sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-219/2020).

11. Nagrinėjamojoje byloje nustatinėtina, ar BUAB „Galerna“ buvęs paskutinis direktorius A. S. (A. S.) atliko juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priėmė vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų pareigų įmonėje ir nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (t. y., ar realiai buvo įsigijęs bendrovės akcijas, ar jam buvo perduoti atsakovės turtas ir dokumentai, ar jis buvo suteikęs įgaliojimus Ukrainoje gyvenantiems asmenims pirki / parduoti / registruoti BUAB „Galerna“ vardu transporto priemones ir kt.), dėl to teismo įtrauktas į bylą suinteresuotas asmuo A. S. (A. S.), pasak pareiškėjos, tikėtinai nieko nežinantis, kad jo vardu buvo įregistruota Lietuvos įmonė, turi teisę gintis arba atsisakyti savo teisės stoti prieš teismą. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas kaip atsisakęs teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).

12. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

13. Procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018; 2018 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-791-553/2018). Aplinkybė, kurio asmens prašymu į bylą įtrauktas valstybinės kalbos nemokantis asmuo, neturi jokios teisinės reikšmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1956/2013).

14. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti pareiškimo dėl atsakovės BUAB „Galerna“ bankroto pripažinimo tyčiniu vertimą į ukrainiečių arba kitą suinteresuotam asmeniui suprantamą kalbą. Suinteresuotas asmuo A. S. (A. S.) gyvena ne Lietuvoje, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ukrainiečių kalba yra vienintelė Ukrainos valstybinė kalba, tačiau viešai žinoma, kad šalyje yra vartojama ir rusų kalba.

15. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teismas, priėmęs ieškinį ir tik vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą tik tuo atveju, kai dėl tų trūkumų negalima išnagrinėti bylos iš esmės. Trūkumų šalinimo instituto taikymas siejamas su trūkumų esmingumo kriterijumi, t. y. trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

16. Šiuo atveju pareiškėja sprendžia kokį pažeistų teisių gynimo būdą jai pasirinkti, t. y. pasinaudoti pareiškimo trūkumų šalinimo institutu ar ne. Jeigu pareiškėja nepašalins pareiškimo dėl BUAB „Galerna“ bankroto pripažinimo tyčiniu dalies, susijusios su suinteresuotu asmeniu A. S. (A. S.), ši pareikšimo dalis gali būti palikta nenagrinėta (CPK 138 straipsnis, 296 straipsnio 11 punktas). Pareiškimo dalies palikimas nenagrinėtos nesudarys esminių kliūčių tolesnei proceso pagal pareiškimo dėl BUAB „Galerna“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. M., I. M., L. M. ir V. T., nagrinėjimo eigai.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą dalyvaujančiam byloje nemokančiam valstybinės kalbos asmeniui bei procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 113 straipsnio 3 dalis; 115 straipsnio 3 dalis). Todėl atskirasis skundas atmetamas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Kadangi yra suėjęs Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytas terminas, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą – iki 2020 m. gruodžio 20 d. įpareigoti pareiškėją pateikti teismui pareiškimo dėl BUAB „Galerna“ bankroto pripažinimo tyčiniu vertimą į ukrainiečių kalbą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjai bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Galerna“ terminą iki 2020 m. gruodžio 20 d. pateikti teismui procesinio dokumento (pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu) vertimą į ukrainiečių ar kitą suinteresuotam asmeniui A. S. (A. S.) suprantamą kalbą.